Rokiškis Rabinovičius

Prisipažinsiu, kai kuriais atžvilgiais mane apklausos apie galimus prezidentus rezultatai labai nustebino, o kai kuriais – gavosi tai, ko ir laukiau, nepaisant to, ką man nekurie aiškino. Taigi, straipsnyje aš ganėtinai siaurai (bet aišku, ne keliais sakiniais) apžvelgsiu esminius įdomesnius momentus, o jūs jau imkit ir balsuokit už naują, susiaurintą sąrašą – čia yra visi, kurie praėjo pirminį filtrą.

Pirmą balsavimą platinau kuo plačiau, kad pakliūtų į kiek įmanoma įvairesnius žmonių ratus, tad nors ir galėjo būti kokių nors kliūrkų, apklausa visgi turėtų atspindėti internetų tendencijas.

Tarp kitko, būtina turėti omeny, kad internetų tendencijos rodo ne esamą Lietuvos rinkėjų požiūrį, o tai, link kur sukasi politiniai pasiskirstymai: būtent Internete žmonių nuomonės aktyviausiai formuojasi, o paskui, per pusmetį-metus ima sklisti reale. Tiesiog ta itin aktyvi ir labai greitai informaciją virškinanti internetų mažuma perduoda savo požiūrį kitiems. Šnekant paparastai, šitas balsavimas rodo tiesiog rinkėjų simpatijų judesio kryptį*.

Upd.: II rinkimų turas baigėsi, dabar jau prasideda III prezidento rinkimų turas. Kiek pažiūrėjau, gaunasi ir vėl pagal tą pačią schemą, kur 80% balsų gavę kandidatai. Tik jau šį kartą nereiks prametinėti kokių nors netinkamų kandidatų. Likę balsai, jei persiskirstys, gal ir nenulems laimėjimo apatiniams kandidatams, bet turint omeny kai kuriuos iš tų kandidatų pokyčius, prognozuoti darosi labai įdomu. Taigi, III turas prasidėjo, ten pat rasite ir II turo rezultatų apžvalgą.

Kandidatas	Balsų	Balsų, proc.	Procentų suma
Dalia Grybauskaitė	548	27.87%	27.87%
Remigijus Šimašius	495	25.18%	53.05%
Vygaudas Ušackas	217	11.04%	64.09%
Andrius Mamontovas	191	9.72%	73.80%
Andrius Kubilius	183	9.31%	83.11%
Eugenijus Gentvilas	59	3.00%	86.11%
Leonidas Donskis	53	2.70%	88.81%
Vytautas Landsbergis	51	2.59%	91.40%
Naglis Puteikis	48	2.44%	93.85%
Valdas Adamkus	38	1.93%	95.78%
Petras Auštrevičius	31	1.58%	97.36%
Aušrinė Marija Pavilionienė	29	1.48%	98.83%
Zigmantas Balčytis	23	1.17%	100.00%

Naujas balsavimo sąrašas II turui yra susiaurintas paprastuoju būdu: skaičiai surūšiuoti, paskaičiuoti procentai (anas balsavimas nemokėjo to normaliai daryti ir turėjo bugų), tada išskirta grupė iš 80% balsų, o jau iš tų balsų pašalinti kandidatai, kurie dėl apribojimų dalyvauti negalės. Vienas kandidatas negalės dėl to, kad jo kilmė yra nevietinė, o dar pora – dėl to, kad trupučiuką trūksta iki 40 metų amžiaus, reikalingo tiems, kas nori tapti prezidentais. Kadangi iš top-80% trys iškrito, tai trys žmonės pridėti papildymui – tie, kas surinko daugiausiai, bet į top-80% nepakliuvo. Plius kadangi apačioje iš tų papildymų buvo du vienodai surinkę, tai gavosi pridėta vienu daugiau – fatiškai, visi tie, kas viršijo 1% ribą. Sąrašas naujam balsavimui rūšiuotas pagal surinktų balsų skaičių.

Būtent 80% paėmiau todėl, kad kandidatų skaičius pakankamai saikingas, bet visgi dar duodantis kažkokią sklaidą. Imant 90%, jau gautųsi ilgas sąrašas, kur būtų pora dešimčių žmonių, t.y., truputį nesaikingas kiekis. Imant 70%, liktų tik 6, o dėl jauno amžiaus pašalinus iš sąrašo Ingridą Šimonytę – išvis būtų tik 5 kandidatai. Čia dar pastebėkim, kad pirmi trys kandidatai savo surinkta balsų suma viršija 50%. Žodžiu, Pareto dėsnis atrankai puikiai tinka savo klasikiniame pavidale.

Na, o jei jau pabalsavote naujame balsavime ir kitiems padalinote – galim pažiūrėti, kas įdomaus buvo pirmame ture. Kokios internetų tendencijos ir kokios šiaip keistenybės.

Bendri pastebėjimai apie galimus kandidatus į prezidentus

Aš tas pastabas čia surašiau be aiškios tvarkos, bet manau, kad visvien bus įdomu. Tikiuosi, kad ir jūs pastebėsit ką nors, ką aš praleidau, nagrinėdamas tą pirmą turą. Pradžioje – apie kelis esminius dalykus:

• Dalia Grybauskaitė valdo besąlygiškai. Jos surinktas trečdalis balsų – tai yra toksai kiekis, kad sunku su kažkuo ir lyginti. Absoliuti ir besąlygiška lyderė. Niekas kitas neturi šansų – nebent dėl vaizdo gali pakonkuruoti. Pabandžius dėlioti įvairias sumas, gaunasi taip, kad net jei visi kiti susijungtų ir bandytų kelti alternatyvą, dar neaišku, ar ta alternatyva laimėtų.
• Nustebino Remigijus Šimašius. Aišku, gal ir neturėjo nustebinti – jis jau seniai seniai internetuose, kažkada tapo pirmu ministru, ėmusiu Google Plus bendrauti su kitais kaip normalus ir tikras žmogus. Tas gyvas žmogiškas bendravimas persikėlė ir į Facebook, tad fanų jis tikrai daug turi – ir ne kokių nors pirktinių, kaip pas neretą būna, o labai realių. Matyt ne veltui ir pakliuvo į antrą vietą pagal vertinimus. Taip ar anaip, bent jau man šitas šuolis gana netikėtas.
• Nenustebino Andrius Kubilius. Nors visokios agentūros tiesiog įnirtingu atkaklumu kala, kad jo reitingai minusiniai, bet kam, kažkiek geriau susigaudančiam, aišku, kad rinkimuose tiek balsų surenkančios partijos lyderis negali neturėti didelio palaikymo. Čia vienas iš dalykų, kurį internetinės apklausos parodo visgi teisingiau: konservatorių lyderis buvo trečias (kaip TS-LKD rinkimuose į Seimą), o kai kurie solidžiose apklausose** menamai baisius palaikymus vis dar turintys kairieji oponentai baisiai atsiliko. Pastarajį dalyką, beje, subjektyviai gali pastebėti visi, kas tuos internetus aktyviau naudoja.

Kaip skirstosi partijos pagal surenkamus balsus:

• Pagal partinį balsų pasiskirstymą dominuoja konservatoriai aka TS-LKD. Sudėjus jų balsus, matosi, kad jeigu jie turėtų vieną išskirtinį ir sutartinai visų jų remiamą kandidatą, akivaizdžiai būtų antroje vietoje. Tačiau praktikoje matome įdomų vaizdą – panašaus pajėgumo kandidatai yra trys, balsų jie gauna ganėtinai panašiai, tad visi atsiduria žemiau.
• Liberalų Sąjūdis savo galia prilygsta konservatoriams, tačiau skirtumas vienas: simpatijos aiškiai konkrečiam žmogui. Remigijus Šimašius surinko daugiau, nei visi kiti liberalai kartu sudėjus. Tai visiškai kitas paternas, nei TS-LKD atveju.
• Lietuvos Socialdemokratų Partija gerokai atsilieka ir yra trečia – vienintelis nedešinysis Zigmantas Balčytis pakliuvo į galingesnių kandidatų tarpą. Kita vertus, netgi sudėjus visus socdeminius balsus, jis nepakiltų smarkiai aukščiau. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pagal žiniasklaidoje skelbiamas apklausas baisiai gerus reitingus turintis Algirdas Butkevičius sėdi dugne, žemiau nei Aušrinė Marija Pavilionienė.
• Darbo partija balsų surenka marginaliai. Daugiausiai gauna Viktoras Uspaskichas – tas ir neturėtų stebinti. Tačiau ponas Viktoras negali eiti į šiuos rinkimus, tad po jo lieka Artūras Paulauskas, kuris tesurenka kokį pusę procento. Nemylima ta Darbo partija internetuose, užmiršta kažkokia.
• Tvarka ir Teisingumas – čia aišku lyderiauja Rolandas Paksas, kuris tesurenka kiek? Ogi tiek mažai, kad kyla klausimas, ar jo vardas-pavardė dar ką nors sako internetų rinkėjams. Kiti iš tos partijos surenka dar mažiau. Tai truputį stebina, nes kai vyko paskutiniai rinkimai į Seimą, tvarkiečiai internetuose buvo gerokai aktyvesni ir jų veikla neblogai matėsi. Matyt, po rinkimų jie internetus tiesiog užmiršo, tad ir internetai užmiršo tvarkiečius.
• Kitos partijos? Kokios dar kitos partijos? Apklausos rezultatai rodo aiškų vaizdą: internetams realiai egzistuoja trys partijos ir dvi partijėlės. Didžiosios partijos – tai konservatoriai, libsąjūdis ir socialdemokratai. Partijėlės – tai darbiečiai ir tvarkiečiai. Na, gerai, dar galim į tas partijėles iš bėdos įtraukti Drąsos Kelią. Visa kita – statistinis triukšmas.
• Atskirai apie nacionalistines jėgas: čia nebuvo nei vieno pajėgaus kandidato, kuo neverta stebėtis, žinant realią situaciją. Tačiau bendra suma – aiškios pora dešimčių balsų, kas reiškia, kad bendras potencialas gana juntamas, maždaug toks, kokį turi Aušrinė Marija Pavilionienė ar Leonidas Donskis. Bet tas potencialas išsibarstęs per kelis žmones, nėra nei vienos ryškesnės figūros. Ponai tautiniai dešinieji, laikas jums kažką galvoti. Ir galvoti ne tik apie apsijungimą ar kokią nors rišlesnę ekonominę programą, bet ir apie tai, kad nei vienas pas jus esantis politikas realiu nacionalistinės pakraipos lyderiu nėra ir panašu, kad nebus. Jums reikia užmiršti ambicijas ir rasti naują, realų lyderį, ponai ir ponios nacionalistai. Nes kitaip judėti viršun negalėsite.

Kai kurie įdomūs kandidatai ir šiaip mano nustebimai:

• Iš konservatorių sparno itin ryški yra Ingrida Šimonytė: nors ji kiek tik įstengdama šalinasi politikos ir viešumo, jos reitingai yra stebėtinai aukšti. Ir ne veltui, nes žavesio ji pilna, o tas žavesys ateina iš puikiai dirbančios galvos. Tik vat deja, jaunutė jinai, amžiaus cenzo nepraeina rinkimams. Kita vertus, jei kada nors kas nors įkalbės ponią Ingridą eiti į politiką, akivaizdu, kad ji taps superfigūra.
• Dar vienas labai įdomus žmogus – Naglis Puteikis. Aš jo politinę karjerą stebiu dar nuo tada, kai jis netgi Klaipėdoje buvo saikingai žinomas, bet dabar matosi, kad jis po truputį artėja prie sunkiasvorių žaidėjų. Išskirtinai atkaklus darbas, orientacija į savo rinkėjų grupę – vat ir rezultatas: kad ir kas ką besakytų, Naglis Puteikis pakliūna į įtakingiausių internetinių politikų dešimtuką.
• Keistas ir gal tiktai man nesuprantamas dalykas – Mantas Adomėnas kažkodėl gavo labai mažai balsų. Nepaisant to, kad jis gerai žinomas internetuose, aktyvus ir veiklus politikas. Man jis patinka, bet kažkodėl balsai rodo, kad jis nėra populiarus. Keistai nedaug balsų gavo ir dar du konservatorių atstovai, aktyvūs internete – tokie, iš kurių galima tikėtis žymiai didesnio populiarumo – Dainius Kreivys bei Rimantas Žylius.
• Lotuliukas: kadaise internetuose pagarsėjęs Skirmantas Tumelis balsų gavo panašiai, kiek Romualdas Ozolas, Irena Degutienė, Artūras Paulauskas ar Vitalijus Gailius. Aš nežinau, ar čia toksai prastas įvertinimas kitiems, ar toksai geras įvertinimas ponui Tumeliui, bet visgi tai šį bei tą sako.
• Andrius Mamontovas – jau senokai jis rodo politinį aktyvumą, po truputį rodo vis labiau ir matyt todėl čia ir atsirado. Nežinau, ar juokais, ar rimtai už jį buvo balsuota, bet jis tapo vienu iš tų, kas perkopė 1%, t.y., atsistojo šalia tokių seniai žinomų politikų, kaip Valdas Adamkus, Leonidas Donskis ir Marija Aušrinė Pavilionienė. Trumpai tariant, potencialas yra.
• Dėl itin mažai gavusių kandidatų – sąrašo galas plėtėsi balsavimo metu, tad atsirado šioks toks netolygumas – mažiau žinomi gavo mažiau laiko basavimui, atitinkamai – mažiau šansų. Visgi, kandidatai, pakliuvę į papildymus, surinko kažkiek balsų, o kai kas – netgi prasimušė į II turą. Tiesa, reikia pasakyti, kad kuo toliau, tuo į papildymus ėjo mažiau žinomi, tad kokio nors juntamesnio balsų surinkimo vargu, ar verta jiems ir tikėtis būtų.
• Vienas kandidatas iš sąrašo vidurio (o ne iš papildymų) gavo visišką nulį. Tokį apvalų nulį, kad ten jau pasiektas dugniausias dugnas, kur žemiau jau nėra kur. Matyt niekam nei iš gailesčio, nei vardan pokšto nepakilo ranka balsuoti. Dugnas. Tai vadinasi dugnas, nes bet kuris kitas surinko daugiau. Tas dugnas nevertas netgi įvardinimo.

Taigi, tikiuosi, kad ir dabar pabalsuosite bei kitiems padalinsite. Gausime realių lyderių rezultatus.

——————

* Čia reikia turėti omeny informacijos ir nuomonių srauto modelį: tarkim, informacija ir nuomonės sklinda nuo A link Z. Akivaizdu, kad informacija iš A rodys tai, kas bus ateity, tik su labai didelėmis paklaidomis, o tuo tarpu Z rodys kažkokią visiškai atsilikusią ir jau irelevantišką praeitį. Tuo tarpu pagrindinė, dominuojanti medžiaga bus iš kokios nors L raidės zonos. Jei palyginsime internetines apklausas su įprastomis, tai paaiškės, kad internetai yra kažkur apie raidę D ar E, t.y., pradinėje zonoje. Tuo tarpu įprastos apklausos, vykdomos techniškai priešistoriniais laidiniais telefonais, išrenkant atsitiktinius (menamai reprezentatyvius) respondentus pagal telefonų knygas, bus kažkur P ar R raidžių zonoje. Visai kažkur prie Z raidės jau bus segmentas rinkėjų, kurie galvoja, jog Algirdas Brazauskas vis dar gyvas.

** Apie tas solidžias apklausas daug būtų galima pasakyti (aš iki šiol prisimenu, kaip 2008 kažkurios žadėjo, kad konservatoriai prakiš rinkimus), bet jos amžinai turi porą problemų: viena vertus, yra pasenusios – dėl lėto rengimo netgi šviežios apklausos paprastai rodo kokio mėnesio senumo rezultatus, nes kol ten apklausiama, kol apdirbama, daug kas pasikeičia. Kita vertus, dar labiau per tas apklausas kerta tai, kad jose pasiūlomi keli kandidatai, kurie toli gražu gali neturėti populiarumo – iškraipymai savaime gaunasi vien dėl to, kad kas nors, norintis rinktis kandidatą X, vietoje jo turi rinktis kandidatą Y, kuris apklausoje atsidūrė kažkokiais mistiniais būdais. Dar prasčiau, kad kartais kyla dar ir kai kurių kitų klausimų, pvz., ar tikrai galime laikyti adekvačiomis apklausas, kurios, jei neklystu, vykdomos tik per laidinį telefoną?