Nerišlios mintys apie žmogišką naivumą

Aš jau sakiau, kad aš baisus cinikas. Gal todėl mane vieni išvadina sovietiniu reliktu, kiti – šlykščiu savanaudžiu, kuris už pinigus ir žmones žudytų, treti – fašistu, nekenčiančiu negrų, ketvirti – marksistu ir komuniaga, o penkti, būna, kad ir idealistu 🙂 Čia kaip visokiose diskusijose dėl mirties bausmės – vieni piktinasi, esą aš mirties bausmės šalininkas ir visus į konslagerius suvaryčiau (tikrai teko bendrauti su žmonėmis, kurie taip teigė), o kiti sako, esą aš absoliutus mirties bausmės priešininkas. Ir taip toliau, ir taip toliau 🙂

O taigi viskas paprasčiau – aš žiūriu iš ciniko pozicijos. Tiesiog pernelyg daug teko pamatyti, kad dar žiūrėčiau naiviai.

Vat jums keletas ciniškų klausimų:

1. Jei vergovėje žmonės dirba 7 dienas per savaitę ir po 18 valandų per parą, tai kodėl kapitalizmas, netgi turėdamas 5 darbo dienų savaitę su 8 darbo valandomis, gaunasi ekonomiškai efektyvesnis (turtuoliams pelningesnis) režimas? Klausimas nekvescionuojamas, ši realybė išnagrinėta dar Adam Smith.

2. Kuriem galam egzistuoja demokratija? Kodėl JAV, įsivedusi demokratiją ir panaikinusi vergovę, sugebėjo tapti turtingiausia (didžiausius pasaulio katpitalus valdančia) šalimi? Kodėl demokratijos įvedimas nuolat susisieja su ekonomikos pakilimu, o totalitariniai režimai nuolat skursta? Jei ką – galiu duoti užuominą: bankai.

3. Kuriem galam kai kurios šimtmečius kapitalizme pragyvenusios šalys (Švedija, Austrija, Olandija, etc.) suteikia tokias sanatorijas kaliniams – kriminaliniams nusikaltėliams? Tik nereikia man pasakoti apie žmonių gerumą 🙂

————————————

Štai jums geras ciniškos ekonomikos pavyzdėlis:

Bene prieš kokius kelioliką metų, bado kamuojamos Etiopijos vyriausybė atsisakė priimti humanitarinę pagalbą iš Europos ir JAV. Aišku, sukėlė baisų pasipiktinimą – juk Etiopijoj badmečiai tuomet jau buvo kasmetiniai, mirdavo dešimtys tūkstančių žmonių. O situacija labai paprasta: humanitarinė pagalba, nesvarbu, ar tiesiog dalinama, ar pakliuvusi į juodąją rinką, nukonkuruoja net ir menkučius žemdirbius. Rezultatas – dar vienas, tik jau dar didesnis badas. Etiopija sugebėjo daugmaž išspręsti bado problemą tik tada, kai nepaisydama Vakarų grąsinimų ir sankcijų, atsisakė humanitarinės pagalbos. O dabar jums klausimas: kam pelninga toji humanitarinė pagalba?

Štai paprasta analizė, kas ir kaip vyksta realybėje:

Afrikoje, gerai irigavus žemes, galima auginti tris derlius per metus. Arba net keturis. Su pigia pigia darbo jėga. Tiek pigia, kad kilogramas ten išaugintų bulvių tekainuotų kelis centus. O Europoje darbo jėga brangi, žemė brangi, derlių – vienas per metus (na, gerai – kai kur gal ir du). Taigi, kuriem galam olandų, vokiečių, ispanų ir t.t. žemdirbiams konkurentai iš Afrikos? Taigi, mielieji. Štai jums ir humaniška humanitarinė pagalba. Logika paprasta: tegul negrai dvesia, bet mes juos už dyką pamaitinsime, kad jie nekonkuruotų su mumis. Taip pelningiau. Bet tik pamaitinsime. Jokių traktorių ar užtvankų jie tegul nelaukia 🙂

—————————

Aš jau nekalbu apie tokius akivaizdžius atvejus, kaip kad Irakas: Vakarų šalys pro pirštus žiūrėjo į tai, kaip Saddamas Husseinas cheminiu ginklu bombardavo kurdų miestus – iki šiol nieks gerai nežino, kiek žmonių ten žuvo. Tos pačios Vakarų šalys jam ir pastatė tuos cheminio ginklo fabrikus ir pardavė krūvas kitų ginklų. Ir dar pavadino jį demokratijos ir taikos garantu Persijos įlankos regione. Bet vos tik Saddamas Husseinas susilpnėjo (nesigilinkim į tas peripetijas), iškart jis tapo priešu, kurį „nunulino“ ir atėmė iš jo naftą. Juk dideli pinigai.

Apie draugišką sovietinę pagalbą broliškų šalių liaudžiai – išvis, tur būt, neverta pasakoti. Pagelbėjo ir mums – iki šiol neatsigaunam :-/

Tai vat ką noriu pasakyti – viskas daug klaikiau, nei atrodo :-/

Nuoširdžiai laukiu jūsų komentarų ir, jei kažkam norisi -ir keiksmų – kažko mane ant filosofijos patraukė 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

46 thoughts on “Nerišlios mintys apie žmogišką naivumą

  1. literatka

    Manyčiau, būtent taip yra turtėjama. Kažkas tiesiog neturi sąžinės ir gali gyventi su tokiu prisiminimu, o kažkas tiesiog gyvena taip, kad galima būtų ramiai miegoti. Tai va, apie miega. -- Меньше знаешь, крепче спишь 😉

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Užkabino visgi mane tamstos komentaras :-/ Vat tokiais momentais ir pats pagalvoju, kad tegul ir ciniškas, visgi esu idealistas :-/

      Reply
      1. literatka

        O dar vienas mano frendas, kuris citatas geras postina, neseniai pavarė visai, manau, teisingai. [b]Жаловаться на неприятную вещь -- это удваивать зло; смеяться над ней -- это уничтожать его. Конфуций[/b]

        Reply
  2. zvyras

    Įdomūs tamstos rašinėliai, smegenis kartkartėm verčia pasukt, man patinka. Tik diskutuot dabar nenoriu, juolab kad su daug kuo sutinku (tik dėl bankų nieko nežinau) 🙂

    Reply
          1. rokiskis Post author

            Liaudiškai šnekant, bankai bei investiciniai fondai negali prognozuoti, ar atsipirks jų investicijos, tuo pat metu jiems reikia konkuruoti su kitais bankais/fondais. Todėl bankai/fondai suinteresuoti tuo, kad verslas būtų demokratiškas ir pakankamai chaotiškas (decentralizuotas) -- tik šitaip galima garantuoti, kad blogiausiu atveju visvien bus numatytas pelnas. Taip ir gaunasi demokratija.

            Reply
  3. agurkas

    o iš kur semiesi informacią dėl to „kas vyksta realybėje“? kad ir apie tą humanitarinę pagalbą. aš niekad tokios versijos negirdėjau,man ji atrodo gan įdomi,kad ir žostkai kraupi. bet vis dėl to įdomu,kokiais šaltiniais rėmeisi(blemba,sunkus žodis:D),tam ,kad įvykdytum šitokią analizę:]

    Reply
    1. rokiskis Post author

      O tu ir pats truputį pasidomėk 🙂 Info yra pakankamai daug, tereikia užduoti sau kelis klausimus: „kas investuoja?“, „kokie tiesioginiai investicijų rezultatai?“, „kaip tai atsiperka investuotojui?“ ir pan. -- o tada telieka daryti išvadas.

      Reply
  4. scania_gti

    Labai įdomiai parašei. Kai viskas sudėta vienoje vietoje -- tada ir pačiam nesunku dadurti visas detales iki pilno vaizdo… Juk lietuvių ūkininkams irgi moka už pasitraukimą…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Na, dar yra ir kita medalio pusė: Europos žemės ūkis, koks jis bebūtų, visgi per brangus. Dėl to apsimoka daryti ir ilgalaikes žemės ūkio stabdymo programas.

      Reply
  5. zvyras

    Dėl tos humanitarinės pagalbos tai tikrai -- tiek metų kalbama, kad ryžius siųsdamas niekaip niekam nepadėsi, tik pakenksi (nieko nedarys, reikalaudami paramos, nes ji pasidaro „privaloma“), kad reikia skatinti pačių afrikiečių iniciatyvą ir t.t.
    Beje, keista, kad vis pamirštama Lotynų Amerika -- ar jiems kas siunčia paramą? Ar jie tik šiaip visiems įsiskolinę. Nes ten, kiek skaičiau, lygiai toks pat skurdas, galbūt nėr tiek bado ir karų, bet žmonės lygiai taip pat negauna nei medicininės, nei kitokios pagalbos iš savo valstybių.
    Na, o kaip ten dėl tų kalinių sanatorijų? Sakai, čia ne dėl prevencijos/reabilitacijos ir žmogaus teisių viskas daroma?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Lotynų bei Pietų Amerikos istorija labai kitokia, tenykštės šalys tapo nepriklausomomis ikiglobalizaciniame periode, o lūžis, atskyręs tenykštes ekonomikas, prasidėjo dar II pasaulinio karo laikais. Visgi, žemės ūkio srityje tos šalys yra baisios Vakarų Europos žemdirbių konkurentės -- ir tai nepaisant daug brangesnės, nei Afrikoje darbo jėgos ir didžiulių atstumų.
      O dėl kalinių sanatorijų -- tu pats pagalvok, kodėl šalyje, kur visuomenė gan smarkiai įtakoja valstybės finansų eikvojimą, gali atsirasti kalėjimai, įrengti, kaip geri poilsio namai? Jei tam leidžiami pinigai, organizuotai visiems krušamas protas apie žmonių teises, reabilitacijas, integracijas, etc., daromos propagandinės ir susijusios socialinės kampanijos, ir tai tęsiama ištisus dešimtmečius -- netikiu kad kažkur tai neatsiperka 🙂 Apie vagystes ar korupciją vargu ar verta kalbėti -- korupcinė ekonomika neduoda tiek turto, kad kalinius galėtų išlaikyti 🙂 Taigi, grįžtant prie mūsų liumpenproletariato pagal Leniną…

      Reply
    2. rokiskis Post author

      Tarp kitko, „nieko nedarys, reikalaudami paramos“ -- tai tik dar vienas proto krušimas mums 🙂
      Viskas daug paprasčiau: atvyko pertekliniai humanitariniai miltai iš Europos -- reiškia, kad iš vietinio ūkininko kažkas nenupirko grūdų. Kitais metais ūkininkas jau ir tyčia augino mažiau grūdų. O tada humanitarinės pagalbos atvyko dar daugiau. Ir t.t..
      O kažkuriais ten metais Europos šalys ima ir pareiškia, kad tipo „jūs ten Etiopijoj nieko nedarot, tik iš mūsų gyvenat, mums šiemet bloga situacija, pas jus grūdus visvien išvagia“ (tarp kitko -- kad ir išvagia -- visvien juk suvalgo žmonės). Ale vat tos pagalbos sumažėja, o tada bum -- ir 100000 numirė. Nors pradžioj mirtingumas dar būdavo šimtais teskaičiuojamas… Arba dar geriau galima padaryti, net ne mažinant, o didinant humanitarinę pagalbą. Tiesiog neformaliai pažadėti grūdų labai daugiau, nei pernai, o duoti tik truputį daugiau, nei pernai. Ir kaip tik atsižvelgus į daugiamečius sausrų ciklus 🙂
      O kalbos „jie tik reikalauja visko“ yra tipinė demonizacija -- tam, kad kam nors nekiltų noras visgi rimtai tiems etiopams padėti 🙂
      Kaip sakant. Rinkos dėsniai.

      Reply
      1. zvyras

        O aš nemanau, kad tai demonizacija. Kaip tada su tais, kurie gyvena iš pašalpų, o dirbt nenori? Juk jie irgi, vis gaudami ir gaudami valstybės pašalpas (dargi neblogas, čia aš, aišku, ne apie Lietuvą), ir nieko nedaro, toliau norėdami paramos (kaip rašiau), ir vien reikalauja (vėlgi kaip sakiau). Šitoks „demonizavimas“ priskiriamas daugeliui žmonių ar valstybių, taigi tą pačią Lietuvą vis kaltina, kad va lietuviai tik nori valdžios dovanų, o patys iniciatyvos nerodys.. Taigi demonizacijos ar mito čia nematau. Juk net jei tavo istorija teisinga, ji nėra vienpusė, o kaip tik sudėtinga, susidedanti iš daugelio elementų, ne vien godžių olandų ūkininkų.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Na, netapatinkim socialinių grupių (pašalpomis šeriami liumpenai) ir ištisų ekonomiškai priklausomų šalių. Nors tam tikras skatinantis tinginiauti elementas aišku, gali atsirasti ir vienu, ir kitu minimu atveju.
          O tai, kad kažkas demonizuoja lietuvius, tai nereiškia, kad tie patys negrai nėra demonizuojami 🙂 Reiškinio paplitimas -- tai ne jo paneigimas, o tik jo dar vienas patvirtinimas 🙂
          Visgi, Afrikos bado atveju aš akcentuočiau ne socialinius, o ekonominius mechanizmus.

          Reply
  6. vybrinka

    [burzgeriz] Už tai Afrikoj jau bene 200 000 kiniečių, kurie padeda vietiniams kurti infrastruktūras, steigia savo biznius ir t.t. Aišku, tuo pačiu nepamirštami ir Afrikos energijos resursai 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Uhu, lindo ten kažkada ir rusai, kaip ir kiniečiai. Nigerija jau buvo vadinama Afrikos ekonominiu stebuklu 🙂

      Reply
  7. Anonymous

    Aurimas
    1. Vergovės ir kapitalizmo darbo efektyvumas skiriasi. Pirmame visi sugeneruoja $3 per savaitę, antrame kai kurie $3000 per savaitę, nors ir dirbdami mažiau. Laikas x produktyvumas yra „what matters“, ne tiesiog laikas.
    2. Dėl demokratijos -- ji duoda stabilumo, kas leidžia lengviau planuoti verslą , veda prie daugiau įmonių, didesnio GDP ir etc. Plius lengviau rasti kapitalo (nes leidžiama veikti rinkos jėgoms) ir šiaip, jei tikėsime, kad laisva rinka -- efektyviausia išeitis, tai demokratija sukuria jai pagrindus.
    3. Tam, kad kaliniai nesugrįžtų į „sanatorijas“, kur jie kainuoja, o integruotųsi atgal, ir sukurtų vertės.
    4. Dėl Afrikos -- tiesa, jau seniai dideli debatai vyksta.
    🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Aurimas
      Vat vat, ponas Aurimai, atsakymai akivaizdūs 🙂
      Tiesa, pora pastabų:
      2. dėl demokratijos -- ją dar galime laikyti ir tam tikru didžiųjų pasaulio bankų karteliniu susitarimu 🙂
      3. dėl kalinių -- žr. dar ir liumpenproletariato vaidmenį revoliucinėje kovoje 🙂
      Dabar belieka užduoti klausimą: jei visur čia pinigai, tai kur čia idealai? 🙂

      Reply
      1. gerasirdis

        Re: Aurimas
        >Dabar belieka užduoti klausimą: jei visur
        >čia pinigai, tai kur čia idealai? 🙂
        Kaip sakė Vytautas Lansbergis, jei reikia rinktis ar naudinga ar garbinga, tai ilgalaikėje perspektyvoje garbinga yra žymiai naudingiau.

        Reply
      2. Anonymous

        Re: Aurimas
        Iš manęs joks ponas 😀
        2. Demokratija atsirado anksčiau už pasaulinius bankus, manau, tai nelabai jie galėjo padaryti demokratijos kartelį 🙂 Geriausiu atveju, jie tik dabar jį palaiko, bet ir čia nesutikčiau, kad bankai tokie svarbūs 🙂
        3. Kas būtų tas „lium…“?
        Idealai -- ten, kur visi gauna daugiausiai pinigų. Arba, bent jau visi tiki, kad gauna jų sąžiningai tiek, kiek nusipelnė. Va tau ir demokratija. Of course, kad ji ne todėl, kad šiaip faina. Ji tik todėl, kad taip ramiai gali maximizint savo utility 🙂

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Aurimas
          Pirma tamsta atmetate demokratijos ekonominį pagrindimą, o paskui visgi sakote, kad yra ekonominis demokratijos pagrindimas (plg. [2] ir paskutinę pastraipą) 🙂
          O liumpenproletariatas -- tai tie, kas gyvena už ekonominės sistemos ribų. Į jų tarpą įeina bomžai, prostitutės, vagys, dalinai -- ir padienius darbus dirbantys žmonės. T.y., tie, kam nėra ką prarasti, griuvus sistemai bei tie, kas iš sistemos griuvimo gali uždirbti daugiausiai.

          Reply
  8. Anonymous

    skeptikas
    apie afrika absurdu yra daug. Pvz. milijardines paskolos afrikai. Siai dienai yra taip, kad pasaulis afrikai skiria suma x (kaip nemokama parama), o afrikai reikia sumoketi palukanu uz turimas skolas pasauliui 2x. Del tokiu marazmu Bono ir vazineja po pasauli ir siulo tas skolas nubraukti.
    Kitas atvejis, apie viktorijos ezera tanzanijoje. Tame ezere gaudo zuvis, jas eksportuoja i ES, o patys gauna valgyti, tik zuvu galvas. Tais paciais lektuvais, kuriais isveza zuvis, vyriausybei atveza tankus ir automatus.
    Geriausias bajeris, kad tu zuvu uztektu visai saliai pavalgydinti, bet vakarau eksportuotojai turi isskirtine teise tas zuvis pirkti, todel jie badauja. Perka itin pigiai.
    O del banku, tai as nesutinku. Cia panasiai skamba, kad zydai valdo pasauli :))) samokslo teorija.
    Mano argumentas yra tas, kad demokratija visu zmoniu susitarimas ir atsiradus demokratijai tik po kurio laiko atsiranda bankai.
    Klausimas autoriui:
    Jeigu jau bankai tokie galingi, tai ar jie buvo graiku poliuose, kai juose buvo demokratija?
    Mano atsakymas: Blet vargu :)))

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: skeptikas
      Graikų poliuose buvusi „demokratija“ buvo tiktai vietiniams vergvaldžiams. Bet tam tikra bankinė sistema (pinigų kaupimas ir skolinimas už palūkanas) buvo ir tada. Nors tai, žinoma būdingiau Finikijai, kuri buvo oligarchinė.
      O dėl bankų ir demokratatijos -- supranti, žmonės niekad nesusitaria tarpusavy 🙂 Viskam turi būti ekonominis pagrindimas, nauda (kodėl aš turiu duoti savo vergui laisvę?). O bankai atsirado jau labai labai seniai, kai dar jokių demokratijų tikrai nebuvo 🙂
      Finansinis demokratijos pagrindimas yra visai paprastas (ir aukščiau minėjau -- matematinė žaidimų teorija finansuose): bankai uždirba ne iš tikro verslo (produkto gamybos), o iš pinigų. T.y., bankams nusispjaut į tai, kaip dirba įmonė, į kurią jie investavo. Dar daugiau -- jie net negali kontroliuoti įmonės, į kurią investavo, veiklos. Tokioje situacijoje vienintelis būdas mažinti rizikoms -- tai daryti maksimaliai diversifikuotas (išsklaidytas) investicijas, įskaitant ir investicijas į tarpusavy konkuruojančias įmones. Ir kartu maksimaliai skatinti visą konkurenciją. Pagauni mintį, iš kur čia atsiranda demokratija? 🙂
      Beje, labai ryškus to pavyzdys -- JAV federalinė bankų sistema. Ar žinai, kad doleris yra ne valstybės, o komercinio bankų susivienijimo leidžiama valiuta? 🙂 Beje, netgi tais atvejais, kai pinigus leidžia išimtinai valstybė, tie pinigai visvien nusėda bankuose ir investiciniuose fonduose (kurie išties irgi yra bankai, tik su specifiniais apribojimais), taigi mechanizmas veikia taip pat.

      Reply
  9. gerasirdis

    Neciniški atsakymai
    1. Klausimas nekvestionuojamas? E? Manau, kad reikalas technologijose ir gebėjime jomis naudotis. Jau senovės Romos laikais pažangesni vergvaldžiai skųsdavosi, kad negali panaudoti technologinių naujovių (gal kokio trečio amžiaus naujovių, jei ką), nes praktiškai neišeina jų patikėti vergams. Tačiau bendrai paėmus nesant technogijų vergų darbas pranašesnis- bent jau kiek atsimenu istorijos vadovėlius. Tiesa, čia remiuosi sovietiniais laikais gauta išmintim (deja po penktos klasės antika domėjausi mažai), už ką pats kritikavau Rokiškį :-), bet ką padarysi. Iš esmės čia reiktų išvesti kažkokią gudrią formulę tarp darbo sukuriamos pridėtinės vertės, darbo įrankių vertės, reikalingos kvalifikacijos kainos, ir darbo jėgos kainos bei jos pasirinkimo. Bet pats to padaryti nepajėgsiu :-/.
    2. Manau, ne bankuose reikalas. Bėje, Kinijos pavyzdys, bent jau kol kas, rodo kad ekonominę ir politinę laisves galima atskirti. Tačiau demokratija leidžia kritikuoti priimamus sprendimus, ir todėl pajungiama ne viek diktatoriaus galva, bet ir daug visokių kitokių galvų. Tiesa, anot V. Suvorovo, Stalino diktatūros ginčytinas sėkmingumas buvo tame, kad jis šalindavo ne prieštaraujančius, o susimovusius. Pvz. kažkokiam generolui, kuris po liepimo perduoti jo apskrities prieštankines patrankas pasiuntė Staliną nx, nieko neatsitiko.
    3. Jei netiki žmonių gerumu- tai man tavęs šiek tiek gaila, bet tai čia pono pasirinkimas. Tačiau pastebėsiu du dalykus: A. ar ten tikrau jau taip gerai? Ir lyginant ne vidutinio Lietuvos mokytojo gyvenimą su švedišku kalėjimu, o tarkim švedišką kalėjimą su švediška laisve? Iš karto prisipažinsiu- aš pats atsakymo į klausimą nežinau… B. Apie ką šiek tiek žinau- kalėjimus Britanijoj ir JAV- nu nejokie ten nekurortai, taip kad jei Švedijos, Austrijos ar galbūt kokios nors Monako visuomenės gali sau tai leisti, tai dar nieko neįrodo. Tiesiog, yra pasauly daug visokių įdomių dalykų… Kiek girdėjau, prieš kelis amžius švedai vagims rankas kapodavo, kaip kokie musulmonai. Padarius prielaidą, kad „su berankiais mergos ant šieno neis“, būdamas biologu galėčiau įtarti, kad galbūt delinkventiškumą skatinantys genai buvo pašalinti iš populiacijos? O kai kalinių mažai- tada jau nedidelis skirtumas, kiek jiems skiriama lėšų- vistiek nedaug gaunasi.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Neciniški atsakymai
      1. Klausimas išnagrinėtas dar Adam Smith. Vergų darbo produktyvumas yra kraštutinai žemas dėl suinteresuotumo ir savikontrolės trūkumo. Netgi pagal sovietinę istoriografiją, vergvaldystė yra pranašesnė ekonomiškai tik už visiškai laukinę santvarką. Markso teorija čia visiškai neprieštarauja A. Smith teiginiams.
      2. Kinijos pavyzdys būtent ir rodo, kad neįmanoma pilnai atskirti ekonominės ir politinės laisvės. Būtent ekonominės reformos privedė Kiniją iki tam tikros demokratizacijos, sienų atidarymo ir pan.. Tuo pat metu demokratinių reformų neišbaigtumas yra susijęs su korupcija, kuri Kinijai trukdo plėsti ekonomiką toliau. Beje, žr. labai panašius Pietų Korėjos ir Taivano pavyzdžius.
      3. Aš tikiu žmonių gerumu, bet aš manau, kad visuomenę valdo ne geri, o turtingi (galim ir kitaip pavadinti, pvz., įtakingi, turintys valdžią). Ir, kaip bebūtų, būtent ekonominės priežastys tampa lemiančiais visuomenių vystymosi veiksniais. Todėl nei už ką nepatikėsiu, kad Švedų kalėjimai-kurortai yra šiaip sau, iš gerumo 🙂 Štai visai kitas reikalas, kad tų visuomenės vystymosi teorijų yra labai daug ir labai skirtingų. Todėl vienur gauname Pol-Poto komunizmą, o kitur -- švedišką socializmą. Bet abiem atvejais, ir vieni, ir kiti siekia kurti pridėtines vertes. Klausimas tik tame, kiek efektyviai tos pridėtinės vertės yra kuriamos 🙂

      Reply
      1. gerasirdis

        Re: Neciniški atsakymai
        1. > Klausimas išnagrinėtas dar Adam Smith. Vergų darbo
        > produktyvumas yra kraštutinai žemas dėl
        > suinteresuotumo ir savikontrolės trūkumo.
        Aha, vergo darbas nenašus, o va kalinių darbas- visai kitas reikalas, ne? Ir kodėl gi?
        Pasikartosiu: reikalas slypi darbo pobūdyje. Kol vergas galėdavo aidirbti savo maistą plius darbdavio pelną sukdamas ratą, viskas buvo tiesiog puiku. O valdyti mašinų vergui patikėti neverta.
        2. Apie Taivanį ir Pietų Korėją- būtų idomu išgirsti daugiau, bet priminsiu ponui, kad bent vienas iš jų ne taip seniai neturėjo demokratijos, nors klestėjo kapitalizmas. T.p. Pinočetas ateidamas į vald-ia prisuko varžtus demokratijai, bet atleido kapitalizmui. Taip kad nepainiokim minkšto su pūkuotu, nors panašumų ir yra.
        3. >Todėl nei už ką nepatikėsiu, kad Švedų kalėjimai-
        >kurortai yra šiaip sau, iš gerumo 🙂
        O kad Britanijos kalėjimai- ne kurortai, patikėsi? Bėje, ne taip seniai, nepamenu tik, ar tai Švedijoj ar tai Norvegijoj buvo kažkokia iniciatyvinė grupė kuri norėjo panaikinti ilgesnes nei 10 metų bausmes (už betkokius nusikaltimus!) nes tipo taip nehumaniška. Ir jei jau kalbam apie tai, „kas valdo visuomenę“, tai kokioj nors Švedijoj savivalda- ne šūkis, o realybė.
        >Todėl vienur gauname Pol-Poto komunizmą, o kitur --
        >švedišką socializmą. Bet abiem atvejais, ir vieni,
        >ir kiti siekia kurti pridėtines vertes.
        Prajuokinai, garbės žodis. Kaip ten su socialistiniu „baigėme sėją anksčiau laiko“ (o ne tada, kai žemė buvo tinkamo drėgnumo)? Kaip ten su Mao didžiuoju šuoliu, kai vardan puodų gamybos padidinimo trukstant žaliavų kinai turėjo atiduoti nuosavus puodus? Pridėtinė vertė my behind, kaip sakoma. Daugiau pavyzdžių gali sugalvoti ir pats, bet jei jų nematai- aš tavęs nebeįtikinsiu. Ekonomika ir ideologija iš tiesų būna stipriai persipynusios, bet sakyti, kad komunizmo ar talibano tikslas- ekonominės vertės kūrimas, tai… eee… net nežinau kaip suformuluoti, kad tamstos neįžeisčiau :-).
        Beje, ar ponas skaitei Orvelo 1984?

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Neciniški atsakymai
          Apie vergus ir kalinius: nepainiokim atliekų konversijos su žaliavų perdirbimu, ok? Atliekos arba išmetamos, arba panaudojamos pakartotinai. Aš esu už jų pakartotinį panaudojimą 🙂 Ir dar, XVIII a. automatizacijos lygis buvo toks menkas, kad Adam Smith pastebėjimai būtų buvę beprasmiškais. Pasikartosiu: menkas vergų darbo našumas neturi nieko bendra su technologija ar sudėtingų mechanizmų patikėjimu nepatikimiems vergams. Ir neišradinėkit naujų teorijų 🙂
          Apie Taivanį ir Pietų Korėją -- jų pakilimas koja kojon ėjo su demokratizacija.
          Apie kalėjimus -- jau sakiau, kad tai skirtingų ekonominių sistemų skirtingas požiūris. Švedai galvoja, kad pigiau yra kurti kaliniams kurortus. Britai gal ir netiki tuo. Dar kitos šalys -- kad pigiau siųsti į koncentracijos stovyklas. Bet visur pagrindimas yra ekonominis. O reklaminis bullshitas apie humaniškumą -- jis ir yra reklaminis bullshitas.
          Galų gale apie pridėtinės vertės kūrimo procesą -- jį neigti -- tai tas pats, kas neigti gravitaciją 🙂 Mes visi dirbame tam, kad išgyventume. Mes visi kuriame pridėtines vertes. Ir nesvarbu, ar pridėtinių verčių kūrimas apvelkamas į religinį, ar į ideologinį, ar į dar kažkokį rūbą -- mums visvien tenka dirbti ir kurti pridėtines vertes. Aš suformuluosiu tamstos nesupratimą neįžeidžiamai: tamsta esate naivus romantikas 🙂
          Beje, skaičiau Orvelo 1984. O tamsta nepastebėjote panašumo į mūsų realybę toje knygoje? 🙂

          Reply
  10. gerasirdis

    Broliška tarptautinė pagalba
    >Bet vos tik Saddamas Husseinas susilpnėjo (nesigilinkim į tas peripetijas),
    Yo, baby! Kam mums tie esminiai faktai- nesugilinkim! Čia panašiai kaip kažkoks Irano diplomatas rašė delfyje komentarą apie tai, kad Iranas- taiki valstybė, ir turi teisę į branduolinę energetiką. Ir kad vakarų valstybės tą Irano siekimą rėmė, bet paskui kažkodėl persigalvojo. Nepaminėdamas, kad tas kažkodėl- kad Iranas pasirodė totalių atmarozkų valstybė, kur diplomatai imami įkaitais o valstbės vadovai leidžia sau pasamprotauti apie Izraelio sunaikinimą beigi holokausto nebuvimą.
    Taip ir čia. Priminsim, kad viskas prasidėjo nuo Kuveito okupacijos, ir po jos pabaigos sekusiu Huseino pažadu netrukdyti dirbti inspektoriams. Tik va kažkaip sunkiai sekėsi su tais pažadais. Tiesa, ko gero būtų viskas tuom ir baigęsi, jei ne rugsėjo 11, po kurios šiaip jau totalinį izoliacinizmą propogavusiam Bušui persivertė (ne itin dideli) smegenys, ir politikos devizą „maži mokesčiai ir nieks nerūpi“ pakeitė „a kas te da įtartinas?“.
    Kai dėl nunulino ir atėmė naftą- kaip ekonomistas galėtum suskaičiuoti, kiek naftos galima būtų nupirkti už pinigus, išleidžiamus karui, ir palyginti tuos pinigus su išlaidomis naftai pirkti visoje JAV. Juk ir iki karo Irakas naftą pardavinėjo- tai kos skirtumas, kieno pajėgos saugo naftos versloves? Daugiau įdomybių apie Irako pinigus- čia: http://www.msnbc.msn.com/id/23578542/
    Paskutinis mano argumentas: padarykim du sąrašus: vienas- valstybės, turinčios daug naftos (Rusija, Nigerija, Irakas, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija, Venesuela, …). Kita- valstybės, su kuriose Amerika vykdė karo veiksmus (Korėja, Vietnamas, Kuba, dar kažkokia ne-venesuela lotynų Amerikoj, buv. Jugoslavija, Afganistanas, Irakas). Kaip matom, persidengimas- minimalus.
    Buvau parašęs ir apie labdarą, bet kažko nesusipostino, dabar jau neturiu parako iš naujo rašyt. Pasakysiu tik tiek, kad anglosaksiškos kultūros labrada tiki, o postsovietinės- nelabai…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Broliška tarptautinė pagalba
      Tamsta darote vieną esminę klaidą -- sutapatinate valstybės išlošimus su žmonių išlošimais 🙂
      Na ir kas, kad JAV prarado krūvą pinigų kokiame nors Vietname? Geriau paskaičiuokite, kiek kažkas iš to karo uždirbo 🙂 Pinigus tai mokėjo paprasti JAV mokesčių mokėtojai, ar ne? O kiek naujų karinių užsakymų buvo? 🙂 Berods dar Ruzveltas įvardino JAV karinį-pramoninį kompleksą, kaip monstrą, kuris valdo JAV politiką.
      Atskirai apie Iraną -- jei pasidomėsite, tai sužinosite įdomų faktą: Iranas nustojo gauti paramą iš Vakarų jau gan seniai, prieš kelis dešimtmečius. Tada, kai išmetė Vakarų naftos kompanijas lauk ir ėmėsi naftos biznio pats.
      Beje, būtent tada Sadamas Huseinas gavo paramą iš Vakarų šalių -- kad galėtų kariauti su Iranu. Naudodamas tą patį cheminį ginklą, kurio fabrikus jam Vakarų šalys greitai pastatė. Jei neklystu, pasaulyje tėra buvę 4 karai su masiniu cheminio ginklo panaudojimu. Vienas iš jų -- Irako-Irano karas. Ir pasaulyje tėra buvę du atvejai, kai cheminis ginklas masiškai buvo naudojamas civilių gyventojų naikinimui. Vėlgi, vienas iš jų -- Irake gyvenusių kurdų genocidas.
      Vėlgi, Kuveito atvejis irgi klasika: po Kuveito karo JAV gavo labai pagerintas sąlygas naftai pumpuoti iš to paties Kuveito, tuo pat metu gaudama ir labai didelę ekonominę paramą karui iš tų pačių Kuveito vyriausybių bei Saudo Arabijos. Ir kartu uždarė naftos kanalus Irakui, buvusiam vienu iš konkurentų toms pačioms arabų šalims bei tai pačiai JAV 🙂 Irakas gi į šventą dalyką pasikėsino -- į svetimą naftą 🙂
      Suprantat, tamsta, valstybė, kaip ekonominis vienetas, šiame globalistiniame pasaulyje jau egzistuoja, ne kaip ekonominis absoliutas. Daugelis stambių kompanijų gali daugiau nei pavienės šalys 🙂

      Reply
      1. gerasirdis

        Re: Broliška tarptautinė pagalba
        Kaip žiūriu, argumentui dėl to, kad JAV dažniausiai kariauja ne dėl naftos kontr-argumentų neturite, todėl belieka pasakyti „o tai kaip ten su kariniu kompleksu?…“.
        Tiek to. Tegul bus. Aš galėčiau gyventi ir jūsų įsivaizduojamame pasaulyje, kur JAV gins Lietuvą tik todėl, kad kongresmenus spaudžia Lockheed-Martin, norinti padidinti pardavimus. Tiesa, man mano versija patinka labiau, o ir stebimiems aplinkui faktams mano versija labiau atitinka. Bet tiek to, tegul bus pagal jus :-).

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Broliška tarptautinė pagalba
          Kaip žiūriu, argumentų neturite būtent tamsta. Aš niekur nesakiau, kad JAV dažniausiai kariauja dėl naftos. Čia būtent tamsta sugalvojote, kad kitų priežasčių karams egzistavimas kažkokiu būdu paneigia karus dėl naftos 🙂
          Ir dar, pamąstymui: kaip politinę pasaulio situaciją įtakoja ekonominė globalizacija? 🙂 Ar gal jums Coca-Cola, Procter and Gamble, Philip Morris ir kitos pasaulinės superkompanijos atrodo labai nesusijusios su politiniais reiškiniais? 🙂 Pagalvokite apie visus JAV ekonominius interesus Lietuvoje ir palyginkite tų interesų sumas su JAV karinės pagalbos Lietuvai sumomis 🙂

          Reply
  11. vilkas_pilkas

    Na aš kaip visada, perskaičiau tik pirmą pastraipą ir jau turiu klausimų tamstai. Che, che…
    Jeigu anot jūsų:
    „1. Jei vergovėje žmonės dirba 7 dienas per savaitę ir po 18 valandų per parą, tai kodėl kapitalizmas, netgi turėdamas 5 darbo dienų savaitę su 8 darbo valandomis, gaunasi ekonomiškai efektyvesnis (turtuoliams pelningesnis) režimas? Klausimas nekvescionuojamas, ši realybė išnagrinėta dar Adam Smith.“
    Kodėl tada Lietuvos, ar net ir JAV supermarketuose tiek daug prekių iš komunistinės Kinijos ? Juk ten žmonės dirba tikrai ne 5 dienas per savaitę ir tikrai ne 8 val per dieną. Kaip čia gaunasi su ekonominiu efektyvumu ?
    O ir kai Adam Smith rašė savo veikalus, Anglijoje dar 8 val. darbo dienos toli gražu nebuvo.
    Ir kiek metų egzistuoja šiuolaikinis kapitalizmas su 8val. darbo diena. O kiek metų egzistavo vergvaldinė Romos respublika (o vėliau imperija).Ar ekonominės sistemos ilgaamžiškumas neįrodo jos efektyvumo ?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Gal būt tamstą tai nustebins, bet komunistinės Kinijos pakilimas susijęs būtent su tuo, kad ekonomika tenai tapo kapitalistine. Ir vietoj vergovinio komunistinio darbo atsirado kapitalistinis, su ribota darbo diena ir ribota darbo savaite 🙂
      O dėl to, kiek metų egzistuoja kapitalizmas, o kiek metų gyvavo Romos valstybė -- užduosiu jums irgi klausimą: kiek metų egzistavo bendruomeninė sistema? Milijoną ar kiek? Ir ar tai įrodo bendruomeninės sistemos pranašumus prieš bent kokią nors kitą? 🙂

      Reply
      1. vilkas_pilkas

        „Gal būt tamstą tai nustebins, bet komunistinės Kinijos pakilimas susijęs būtent su tuo, kad ekonomika tenai tapo kapitalistine.“
        Idomu, kodėl tokios jūsų išsakomos banalybės turėtų manę nustebinti ?
        „Ir vietoj vergovinio komunistinio darbo atsirado kapitalistinis, su ribota darbo diena ir ribota darbo savaite.“
        Gal galima kokių nors faktelių apie tai, kokia yra KLR ta ribota darbo diena ir ribota darbo savaitė ? Ar tik ten nėra taip, kad vergovinį komunistinį darbą pakeitė vergovinis kapitalistinis, sėkmingai tiems patiems komunistams vadovaujant ? Che , che…
        Ir dar kaip šitas jūsų teiginys koreliuoja su Kinijos atveju:“Kodėl demokratijos įvedimas nuolat susisieja su ekonomikos pakilimu, o totalitariniai režimai nuolat skursta“ ?
        Aplamai labai įdomi tema, apie kurią nelabai mėgstama kalbėti, yra kapitalistų ir komunistų ekonominis bendradarbiavimas, kad ir pradedant Vakarų kapitalo ir specialistų dalyvavimu Stalino industrializacijoje ir Gulago produkcijos eksportu į Vakarus (miško žaliava ir pan.)ir baigiant milijardinėmis paskolomis Sovietams perestrojkos metais beviltiškai bandant reanimuoti Sovietų lavoną.
        Ir Kinijos atveju nėra viskas taip primityviai paprasta kaip jūs rašote… tipo, op, ir ekonomika tapo ten kapitalistinė iš komunistinės.
        „O dėl to, kiek metų egzistuoja kapitalizmas, o kiek metų gyvavo Romos valstybė -- užduosiu jums irgi klausimą: kiek metų egzistavo bendruomeninė sistema? Milijoną ar kiek? Ir ar tai įrodo bendruomeninės sistemos pranašumus prieš bent kokią nors kitą? :-)“
        Na, šiuo atveju, kad tikslingai kalbėti apie kokios nos ekonominės sistemos pranašumus, reiktų apibrėžti ką mes laikome pranašumo kriterijais.Ar tai kas daugiausiai pagamina tankų, ar kas mažiausiai niokoja gamtą ir eikvoja neatsistatančius resursus, ar kas užtikrina keliems procentams Žemės gyventojų aukštą materialinės gerovės lygį. Galima čia įsivelti į begalines diskusijas…
        Norėčiau tik paminėti, kad Vakarų kapitalizmas „su žmogišku veidu“ žiūrint iš istorinės perspektyvos egzistuoja dar taip trumpai ir jo privalumais naudojasi tikrai toks mažas procentas žmonių populiacijos, kad kažką kategoriškai tvirtinti apie jo privalumus dar labai drąsu būtų. Viskas dar gali pasikeisti, ir toli gražu ne į gerąją pusę …

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Gerai, gerai, nesigilinkim į filosofinius „ar materialinė gerovė, ar graži gamta“ 🙂 Šiaip ar taip, suprantu, kad esminių prieštaravimų nėra, ar ne? 🙂
          O apie kapitalistų bendradarbiavimą su sovietais -- tai čia nieko keisto 🙂 Galime dar prisiminti ir IBM, kuris kūrė visą biurokratinę sistemą ir apskaitos priemones nacių konslageriams 🙂
          Kaip sakant, pinigai nedvokia. Tą ir noriu pasakyti, kad viskas daug niūriau, nei atrodo.

          Reply
  12. feniksas

    aha gerai mintys isdestytos… ta as irgi senai pastebejau… pastebejau ir dar viena dalyka labai idomu… tai baisus zmoniu naikinimo mezhanizmas zudantis zmones simtais milijonu bet is paziuros nekaltas… nu tikra nekaltybes preziumpcija!!! kas tai? gal atspejote? pasufleruosiu -- TAI ALKOHOLIS IR NARKOTIKAI!!! zmoniu zuva nesuskaiciuojami simtai milijonu o pelnas astronominis… pasidomekit, nuo alkoholio mirsta kas 25 planetos zmogus… kiek tai bus nuo 7 milijardu? ogi 280 milijonu lavonu… nuo narkotiku mirsta kas 20 planetos gyventojas… vadinasi gausis 350 milijonu lavonu… o bendroje sumoje gausis 530 milijonu lavonu!!! neblogai ka?? tiek lavonu per 1 zmogaus karta mazdaug per 60 metu…O PELNAS KOOOKS !!!

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *