Rokiškis Rabinovičius

Kažkaip šitą kartą aš čia rašau gal ne tiek dėl susidomėjimo gilaus, kiek dėl to, kad paprasčiausiai manau, jog reikia išdėstyti šį bei tą. Ir todėl šį bei tą ir išdėstysiu. Pradžioje – apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. O paskui ir apie rinkimus į Europos Parlamentą. Kad truputį pas kažką atsirastų orientacijos pagal manęs labai subjektyvų reflektavimą.

Nes kartais tiesiog kyla klausimai įvairūs, bet net jei ir nesigauna pasakyti atsakymo, padaryti pasirinkimą reikia. Nes jei nesirenki – už tave pasirenka kiti. O jei būni toksai durnas, kad nenueini į rinkimus, o paskui ieškai kokių nors pasiteisinimų – tai esi tiesiog lepšis. Todėl reikia nueiti į rinkimus. O kad nueitum į rinkimus – reikia ir truputį orientuotis. Tai vat čia ir bus truputį apie orientaciją.

Prezidentas: Dalia Grybauskaitė vs. Zigmantas Balčytis

Prieš kažkiek ten metų aš buvau vienu iš tų, kas uždavinėjo klausimą apie tai, kokiu būdu Dalia Grybauskaitė tapo prezidente ir kaip gi gavosi taip, kad apie jos tolimą praeitį nelabai kas aišku. Per kažkiek laiko aš tą klausimą sau atsakiau: na, turi ji begalinį gebėjimą sukurti apie save įspūdį – atitinkamai ir iškilo. Bet kartu akivaizdu, kad bendrauti Dalia Grybauskaitė pernelyg nenori, tad jei niekas neverčia, tai ir nelenda visur. Nes matyt kad nenori ir viskas. Nors akivaizdžiai ir moka, ir gali.

Aš ir pats nenoriu pernelyg landžioti po viešumas, tad visai suprantu. Tiesiog žmogiškai. Žinot, kaip viskas paprasta? Ogi vat taip – tiek paprasta, kad nei negali būti paprasčiau: kažkuo viešu užsiimti sugebi, bet viešumai savęs atiduot nenori. Vat ir viskas. Dalia Grybauskaitė akivaizdžiai ne viena tokia – panašiai nelinkę be reikalo lįst viešumon ir daug kitų labai stiprių Lietuvos politikų.

O ir istorija jos paprasta gaunasi: įsivaizduokim žmogų, kuris tiesiog žvelgia į valdymo struktūrą ir mato, kas yra gerai, o kas yra blogai. Ir nori tą struktūrą kažkaip pagerinti, matydamas tos pačios struktūros teikiamus įrankius. Ką daro toksai žmogus? Ogi tiesiog bando panaudoti tos struktūros teikiamas galimybes. Štai taip atsiranda vadovai, kurie kyla viršun. Kyla pakankamai sparčiai ir sėkmingai, jeigu aria kaip arkliai.

Čia matyt ir yra visa ta paslaptinga Dalios Grybauskaitės paslaptis – ji dar sovietmečiu matė valdymo struktūrą ir kilo per ją į viršų. Tiesiog arte arė ir kilo. Atmetus visokius konspirologinius kliedesius, gaunasi labai paprastai: galimybių kažkokių neturėjo, bet matė, per kur galima pakilti. Ir tai darė, ardama tiesiog, dirbdama taip, kad gautųsi. Įsidarbinimas darbininke kailių fabrike Leningrade – labai konkretus žingsnis, kuris tais laikais leisdavo apeiti ribojimus, kurie kildavo Lietuvoje gyvenantiems ir į inteligentus taikantiems.

Žvelgiant kiek bendriau, man išties tėra vienas svarbus momentas, kuris leidžia Dalią Grybauskaitę įvertinti: Algirdas Brazauskas neaugino savo komandoje žmonių, kurie susitepę kokiais nors neaiškiais galais (nesvarbu kokiais – atsirinkdavo kruopščiai). Negaliu pasakyti, kad man Algirdas Brazauskas būtų patikęs – gyvenime nebalsavau už jį ir gyvenime nebalsuočiau matyt. Bet ką turiu pripažinti – tą turiu: Brazauskas sau komandą rinkdavosi, suderindavo ir suvaldydavo kaip niekas kitas Lietuvoje. Dalia Grybauskaitė buvo jo vyriausybėje finansų ministre. Tai labai daug ką sako. Daug ką sako ir tai, kad Vytautas Landsbergis taip pat atrodo palaikantis Dalią Grybauskaitę. Žodžiu, nelabai čia yra apie ką šnekėt, bet išvadas galima pasidaryti paprastas.

Dėl Zigmanto Balčyčio – kaip ir irgi nelabai yra apie ką šnekėti: nors jis irgi buvo Algirdo Brazausko komandoje, savo laiku buvo vienas iš įtakingiausių ir perspektyviausių žmonių. Bet matyt kad kažkas pasikeitė jau Algirdui Brazauskui išėjus. Ir matyt kad Zigmantas Balčytis pasirodė silpniau, nei Dalia Grybauskaitė. Taip ar anaip, nekurie gandai sako, kad kažkada Zigmantas Balčytis buvo vertinamas kaip realus Brazausko suksesorius, nes mokantis ir konfliktus gesinti, ir sprendimus priimti tiesiog blaiviai suderindamas skirtingus reikalavimus. Žodžiu, irgi atrodytų visai kandidatas, tegul ir ne toksai pajėgus (objektyviai – tą rodo I turo skaičiai).

Kita vertus, tai kad Zigmantas Balčytis eina į Europos Parlamento rinkimus pirmu numeriu LSDP sąraše – tai rodo, kad išties į Prezidento postą matyt netgi nėra taikoma. Tai vat čia ir reiktų pagalvoti apie tai, koksai tas realus pasirinkimas.

Europos Parlamento rinkimai: įvairios partijos ir kandidatai

Štai čia detaliau pažiūrėkime į kiekvieną rinkimuose dalyvaujančią partiją ir kai kuriuos kandidatus, kurie tose partijose yra. Žinau, kad daugelio žmonių nuostatų nepaveiksi, bet vat kartais būna tas neapsisprendimas, kur šį bei tą galima pakeisti. Geriausia bus, jei patys pagalvosite ir apsispręsite.

Dalyvauja čia 10 partijų, kiekviena su savais niuansais. Eilės tvarka čia jas ir pavardinsiu, kiekvieną su kokiais trimis kandidatais, kurie man pirmi ateina į galvą, kai išgirstu tokios partijos pavadinimą. O taip pat pasakysiu kokių nors „už“ ir „prieš“, kurie pirmi į galvą ateina. Ir šiaip kažką paminėsiu dar.

Nežiūrėkit tai kaip į kažką labai rimto – tiessiog jums duosiu tai, kas man užstringa, ar šiaip asociatyviai prisimena apie visus. Nieko aš apie tas politikas neišmanau, tai taip ir duodu.

Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis

Liberalų Sąjūdis – iš esmės, jauna partija, nors ir turinti seną istoriją. Prasidėjus Ukrainos krizei, savo poziciją parodė absoliučiai vienareikšmiškai: Lietuva turi stiprinti gynybą, NATO yra gerai, nes putinistai Rusijoje kelia vis didesnę grėsmę. Ekonominės pažiūros – dereguliacinės: kuo mažiau valdžios, tuo daugiau naudos, nes valstybė su biurokratais sugeba sugadinti absoliučiai viską, kas tik įmanoma, todėl visada geriausios reformos – tai tiesiog naikinti valdžios aparatą. Dėl šito liberalai yra teisūs.

Už: realiai jauni, neįklimpę į stagnacinį bardaką, atsikratę visokių senų nesąmonių, turintys savas vertybes, nusistatę už rinkos ekonomiką ir prieš biurokratizaciją. Ankstesnis periodas Lietuvos valdžioje parodė, kad veiksmų ėmėsi tinkama kryptim. Labai geras pasirinkimas tautinėms mažumoms, alternatyvioms orientacijoms ir panašiai, nes jie tiesiog liberalai.

Prieš: jaunimėlis visoks gi 😀

Trys kandidatai:

• Gintaras Steponavičius – kaip pasakoja vienas gandas, būdamas švietimo ministru, padarė labai gerą dalyką: surašė visas mokyklas į ekselį, surūšiavo pagal tai, kiek pinigų anos gaudavo, tada sąrašą apvertė ir staiga visos tos mokyklos, kurios buvo nuskurdusios ir apšiurusios, gavo pinigų remontams, įrangai ir taip toliau. Tos gi, kurios anksčiau prasimušdavo krūvas pinigo, tiesiog pasiuto. Sakyčiau, labai gerai čia.
• Skirmantas Tumelis – ponas iš internetų, kuris žavi visus seniai ir nuoširdžiai, nes yra toksai, koksai yra: nuoširdus, paprastas, labai mėgstantis šposint ir kartu turintis pakankamai daug sveiko proto.
• Aušrinė Armonaitė – tiesiog man užsifiksavo, nes matyt labai krenta į akis 🙂

Pakankamai toleranti partija, kad būtų aiškus pasirinkimas hipsteriams ir paprasčiausiai tiems, kas persisėmė vakarietiškumu. Turi pakankamai realius šansus pakliūti į trejetuką stipriausių šiuose rinkimuose. Su sąlyga, kad jų rinkėjai sugebės ateiti į rinkimus.

Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys-Demokratai

Pristatymo lyg ir nereikalauja. Ukrainos krizės atžvilgiu pozicija tokia pat vienareikšmiškai aiški: Lietuva turi stiprinti gynybą, NATO yra gerai, nes Vladimiras Putinas kelia pavojų ir Lietuvai, ir visam pasauliui. Ir kelia ne šiaip sau, o jau gerus 20 metų. Nuoseklus ir kardinalus antikomunizmas – ryškus TS-LKD pliusas. Ekonominės pažiūros – sveiko proto ribose, t.y. – laisva rinka.

Už: sakyčiau, ilgiausiai nuoseklią poziciją turinti partija. Ankstesnis periodas Lietuvos valdžioje parodė, kad dirba realiai. Stipriai orientuoti į ilgalaikę strateginę situaciją. Didelė partija su sena sena patirtimi. Labai geras pasirinkimas tiems, kas linkę laikytis tradicijų.

Prieš: talibano visokio ten galima rasti. Ir kartais sunku tai suprasti.

Trys kandidatai:

• Gabrielius Landsbergis – stebėtinai kuklus, gal dėl to, pasirodęs rinkimuose, sukėlė daugeliui lengvą šoką. Bet jau dabar akivaizdu, kad tampa velniškai stipriu politiku. Kukliai nutylima diplomatinė patirtis bei ilgas darbas Andriaus Kubiliaus komandoje duoda savo. Turi labai daug sveiko proto, energijos ir charizmos.
• Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – ryški ir akivaizdi jaunosios kartos figūra, atstovauja gal ir kiek keistesnį TS-LKD sparną – gal tą, kur tiki, kad galima kažką reguliavimais pakeisti. Šiaip tai man daro nuoširdaus ir pasitikėjimą keliančio žmogaus įspūdį.
• Agnė Bilotaitė – irgi ryški ir aiškiai kylanti, atstovauja matyt kiek konservatyvesnį TS-LKD sparną. Kyla ir kils.

Turiu pasakyti, kad visi trys paminėti politikai – jauni. Jauni – tai reiškia žiauriai perspektyvūs ir labai daug pakeisiantys ateityje. Šiuos tris vardus bet kuriuo atveju įsiminkite, nes dar keliasdešimt metų jie tikrai bus ryškiomis figūromis.

Lenkų Rinkimų Akcijos ir Rusų Aljanso koalicija – Valdemaro Tomaševskio blokas

Jeigu pjaunasi lenkai, rusai ir lietuviai – tai ir randasi kokios tai nelabai aiškios jėgos, kurios tuo stipresnės, kuo labiau visi pjaunasi. O vat suvienyti kažką – sudėtinga. Keistokas variantas buvo neseniai su LLRA: staiga kažkuriems lenkams kilo klausimas, kodėl esą lenkus atstovaujantis šios grupės lyderis Valdemaras Tomaševskis ima dalyvauti minėjimuose armijos, kuri drauge su naciais užpuolė Lenkiją.

Už: ėėėė… Jeigu jūs palaikote Donbaso Liaudies Respubliką… Ėėė…

Prieš: patys pavardinkite, jei norite. Aš tai matau tik vieną: iš konflikto auginimo išties negali laimėti niekas.

Trys kandidatai:

• Valdemaras Tomaševskis – nekomentuosiu net. Nes nenoriu net komentuot. Nes nenoriu. Tiesiog šiaip pavardė užsifiksavusi.
• Marija Rekst – nežinau, kodėl ji balotiruojasi valdžion, nes būdama Vilniaus rajono mere, kaip tai perleido valdžią Dievui. Aš taip suprantu, kad jei perleido – tai valdžios gal jai nereikia. O jei visgi valdžią pasiliko sau, bet paskelbė, kad Dievas valdo – tai čia kaip suprast? Dievo vietininkė?
• Renata Cytacka – kaip sako, per vieną Vasario 16 nusprendė ant savo namo Lietuvos vėliavos nekelti. Ir dar ten kažką aiškino. Šiaip tai neįtikėtino veiklumo moteris (aš jums tą gararntuoju), tiktai kad tas veiklumas eina kokia tai nelabai man suprantama kryptim.

Nenoriu daugiau apie tai komentuot.

Darbo Partija

Darbo Partija, kurios vadams kabo bylos. Senos istorijos apie tai, kaip Viktor Uspaskich bėgo į Rusiją, o jo patikima bendražygė – Tutituti Tituta. Kažkokios ten buhalterijos ir kiti neaiškumai. ir taip toliau. Ir dar giliai dvasingi 1509 litai, kurie, gerai paskaičiavus, paaiškėja besantys atlyginimu, kuris yra didesnis už vidutinį, t.y., visiškas nonsensas 😀

Už: sakyčiau, kad geresnis pasirinkimas, nei Valdemaro Tomaševskio blokas – Darbo Partijai išties nerūpi, nei kas ten lenkas, nei kas rusas, nei kas lietuvis. Tautinio neutralumo atžvilgiu vargiai kas juos bepralenktų. Taip pat, kad ir ką besakytume, bent jau ekonominėje nuovokoje nėra visai jau dugnas, nors kalbos ir rodo priešingai. Ir kartu išvengia visokių nesąmonių apie tolerancijas ir tradicines morales.

Prieš: o kam jums išvis tokia partija su kokiais tai ten visokiais neaiškumais? Paskaitykite visgi ir apie kitus pasirinkimus, jei jau čia skaitote.

Trys kandidatai:

• Viktoras Uspaskichas – kaip atrodo, tapęs Europos Parlamento nariu, bus saugus.
• Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – pasiaukojo Darbo Partijai netikėta ir stebuklinga 40 tūkstančių auką, kurią, ghrms, uždirbo ir paaukojo.
• Vydas Gedvilas – apie jį nieko neatsimenu, išskyrus tai, kad jis buvo Seimo pirmininku, o paskui jau atsirado Tutituti Tatata.

Jau paskutiniuose rinkimuose į Seimą paaiškėjo, kad Darbo Partija užleido lyderės vietą socdemams. Tą patį parodė ir prezidentų rinkimų I turas. Ir atrodo, po truputį, kad ir nelabai greitai, Darbo Partija leidžiasi žemyn.

Partija Tvarka ir Teisingumas

Seniai, lėtai, tačiau stabiliai besileidžianti partija. Kaip čia pasakius… Kažkokie rajoniniai reikalai, nuverstas Rolandas Paksas ir taip toliau. Pristatinėt nereikia.

Už: kaip ir nežinau. Gal ir yra kokių nors privalumų. Pabandykite patys sugalvoti, nes man kažkodėl nesusigalvoja.

Prieš: nepastebėjau, kaip jų kalbos labai koreliuotų su problemų sprendimu, kaip nematau ir šiaip kokių nors judesių, kurie tas kalbas atitiktų.

Trys kandidatai:

• Rolandas Paksas – nuverstasis prezidentas, be komentarų. Kad ir kaip ką kalbėtume, visgi reikia pripažinti, kad labai ryški politinė figūra.
• Juozas Imbrasas – gal visgi nepaisant nieko, kažkaip buvo gal net ir geresnis Vilniaus meras, negu Artūras Zuokas. Aišku, čia sąlyginai, vieną su kitu lyginant.
• Valentinas Mazuronis – mano subjektyviu įsitikinimu, vienas iš tų nedaugelio, kurių dėka šita partija dar nenusmuko į dugną.

Tvarka ir Teisingumas ėmė leistis dar seniai. Ir kadangi krypties nekeitė, tai ir toliau leidžiasi. Tik gal jau be tokių didelių lūžių, kokie kadaise buvo.

Lietuvos Žaliųjų Partija

Kažkokia visiškai neaiški partija apie kokias tai ekologijas. Kaip ir įprasta žaliosioms, galime tikėtis socialistinių nesąmonių, nes kur tik žalieji, ten ekonomikos suvokimas nukrenta iki absoliučiai neprilygstamų žemumų. Man toksai įspūdis, kad ten koksai tai polidiskursas slepiasi, nes nematau tame ekologiniame reikale jokios prasmės. Ai, dar socialistiniai niuansai, būdingi žalumoms…

Už: dvasingi vėjo malūnėliai, Saulės batareikės, kokios nors ekologiškos tyrelės ir taip toliau – visa, kas būdinga žalumams. Nesuprantu to, bet kažkam tai gali patikti, taip kad prie pliusų čia.

Prieš: banaliai nesisieja su realybe. Ir netgi, žinote, turiu kokių tai labai asmeninių abejonių, ar jie patys tiki tuo, kad tai su realybe siejasi.

Trys kandidatai:

• Linas Balsys – buvęs Prezidentės patarėjas kažkoksai, ar tai kažkas panašaus. Jei ne tai, tai gal ir to net nežinočiau.
• Martynas Nagevičius – aria už žaliuosius Facebook tinkle, vis pasakodamas, kad atominės yra blogai.
• Ėėė… Žinokit, jokio trečio kandidato taip ir nesugalvojau. Netgi peržiūrėdamas sąrašą ir bandydamas prisiminti kažką daugiau.

Na, yra tokia partija – Žalieji. Vat ir viskas. Nu ir kas? Jei jie gaus nors vieną vietą Europos Parlamente – gali būti, kad iš netikėtumo net sustos poliarinių ledynų tirpsmas.

Tautininkų Sąjunga

Vis dar jauna ir vis dar mėgėjiška partija, kuri aiškiai turi gerus norus, bet jokios politinės patirties. Gerai pažiūrėjus, labai keista kombinacija kažkaip. Kad šie žmonės nori gėrio ir turi idėjas, ir kažkaip jas stengiasi prastumti – tai neabejotinas dalykas, todėl man jie patinka. Tai retas dalykas politikoje, tad kad ir ką besakytum – tai yra gerai. Tik vat neaiškumų ten per daug, nors partijos svoris po truputį kyla. Per šiuos Europos Parlamento rinkimus jie jau turi tam tikrą šansą gauti vieną vietą.

Už: aiški dešinioji ir tautiška kryptis, tradicinės vertybės ir taip toliau – vargu, ar reikia pristatinėti. Kam TS-LKD atrodo nepakankamai lietuviški, tiems Tautininkai gali pasirodyti tinkamais.

Prieš: absoliuti dezorientacija ekonominiuose reikaluose, šiuo atžvilgiu galinti varžytis netgi su žaliaisiais. Prie partijos besišliejantys kažkokie neaiškūs nacionalsocialistai tą dezorientaciją didina dar labiau, kartu ir šiaip įspūdį prastindami. Negana to, vis išlenda ir kokie nors išvis neaiškūs fokusai, kaip kad kažkokių portretų deginimas ar kažkokie ten heilinimai aplinkui.

Trys kandidatai:

• Julius Panka – aiškus lyderis, bent jau internetus skaitinėjant, toksai įspūdis susidaro. 
• Marius Kundrotas – sakyčiau, kad toliausiai ir giliausiai mąstantis.
• Gintaras Songaila – iš senai dar žinomas tautininkų vadas.

Apibendrinant – labai lėtai ir nestabiliai, tačiau visgi kylanti partija. Galit rizikuoti ir bandyti balsuoti – gal ir yra šansas praeiti.

Liberalų ir Centro Sąjunga

Neaišku, kokiu tikslu einantys į rinkimus – gal tiesiog pasibandymui, nes ką gali žinoti – esą ims ir pavyks. Šiuo metu Liberalų ir Centro Sąjunga atrodo lyg ir beužbaiginėjanti savo egzistavimą ir kažkaip besijungianti prie Artūro Zuoko, kurio žmona, savo ruožtu, jau perbėgusi pas socdemus. Taigi, čia ir nėra ką sakyt. Patsai ryškiausias jų kandidatas – Artūras Zuokas, netgi Vilniuje per prezidento rinkimų pirmą turą buvo kažkur visiškai dugne.

Už: nematau, kokia čia prasmė išvis ieškoti kokių tai pliusų. Jei norite – sugalvokite kokių nors ir komentaruose parašykite. Gal kažkas ir patikės.

Prieš: tiesiog nėra prasmės išmetinėt balsų.

Trys kandidatai:

• Žilvinas Šilgalis – lol 😀
• Algis Čaplikas – Ėėėė…
• Artūras Zuokas – lol 😀

Nu atleiskite man, kad aš čia jau nesusilaikiau, ale nesusilaikiau, nes juokinga man kažkodėl 😀

Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjunga

Valstiečių partija man pirmiausiai primena, kad buvo kadaise tokia Kazimira Prunskienė. Kodėl tai ji vis vadindavosi Kazimiera, ale kažkodėl buvo Kazimira. Na, nesvarbu – ji seniai išėjo iš tenai, tad dabar šitai partijai vadovauja matyt toksai Ramūnas Karbauskis, kaip sako gandai, didžiausias Lietuvos žemvaldys. Dar tenai yra toksai Bronis Ropė, kuris prezidentų rinkimuose užėmė paskutinę vietą. Per kur šita partija siejasi su žaliaisiais – visiškai neturiu supratimo.

Už: atleiskit, bet jei atmesim visą informacinį triukšmą, tai tiesiog nežinau argumentų už.

Prieš: kažkoksai nelabai suvokiamas politinis junginys, kuris man kelia abejones ir dėl šansų laimėti ką nors.

Trys kandidatai:

• Bronis Ropė – turiu pasakyti, kad tikrai malonus žmogus atrodo. Ignalinos rajone turi gerą žmonių palaikymą, tad tvarkosi matyt kažkaip. Geras žmogus matyt.
• Ramūnas Karbauskis – kaip sako, didis žemvaldys, politikas ir panašiai. Nieko aš apie tai nežinau.
• Ėėėė… Kas dar?

Trumpai tariant, aš nelabai ką turiu papasakoti apie šitą partiją. Matyt ir tie, kas rinks – taip pat nelabai juos atsimins. Tokie vat ir šansai.

Lietuvos Socialdemokratų Partija

LSDP – sakyčiau, kad po viso šito sąrašo yra vėl padorus užbaigimas. Aš netgi taip tarčiau, kad ir esu už laisvesnę rinką ir mane ta S raidė šios partijos pavadinime truputį dirgina: jei nebalsuosite už Liberalų Sąjūdį ar TS-LKD, tai balsuokite už Lietuvos Socialdemokratų Partiją. Ir viskas. Paprastai: ji nėra DP, ji nėra TT, ji nėra LLRA ir ji nėra visai jau ten iš kokių kitų. Visi kairieji pliusai ir jokių dešiniųjų minusų.

Už: didelė, sena, stabili partija. Akivaizdžiai mažiau populizmo, nei kai kuriose kitose kairiose ar pseudocentristinėse partijose. Žodžiu, yra priežasčių už juos balsuoti, jei jau visokie dešnieji jums baisūs kaip pragaras.

Prieš: LSDP mena sovietinius laikus. Turi visokių ten figūrų, kurios daug kam gali nepatikti.

Trys kandidatai:

• Irena Šiaulienė – gal niekas to viešumoje ir nežino, bet ji yra vienas iš svarbiausių LSDP žmonių, faktiškai nuo jos priklauso dabartinė koalicija. Labai įdomus žmogus, sakyčiau. Toksai gebėjimas derinti skirtingų politinių grupių interesus – labai labai svarbus dalykas Europos Parlamente, to reikia Lietuvai. Kad visokius tenai kaip kokius truputį patvarkyt.
• Algirdas Sysas – kaip kažkas sako, vienas iš sąžiningiausių žmonių socdemų tarpe, o ir sveiko proto turintis. Ta prasme, kad visgi suvokia, jog valstybė laikosi ant verslo, o ne verslas ant valstybės. To irgi reikia. Pensijos ir atlyginimai iš oro neatsiranda, o ponas Algirdas Sysas tą supranta. Ir dar profsąjungas nuo išprotėjimo sulaiko – pastaruosius 20 metų.
• Marija Aušrinė Pavilionienė – kadaise, kai dariau ilgą ilgą apklausą apie kandidatus į prezidentus, ji velniškai gerai pasirodė starte – mane net nustebino. Vertas variantas. Juoba kad ir idėjų žiūri, ir galvoja tai, ką sako.

Pasikartosiu: kad ir būtų kam nepatinka socialdemokratai, šiuo metu jie yra neabejotinai stipriausia kairioji partija. Tai realybė.

Reziumuojant apie partijas, kandidatus ir rinkimus

Svarbiausias dalykas – ne tai, kokią partiją ar kokį kandidatą jūs pasirinksite. Svarbiausias dalykas – kad jūs pasirinktumėte. Jei nepasirenkate – tai būsite liurbiais. O nepasirinkti galima tik vienu būdu: neatėjus į rinkimus.

Taip, jūs galite balsuoti už socdemus, už liberalus, už konservatorius ar netgi išvis sugadinti biuletenį. Taip, netgi biuletenio sugadinimas – tai balsavimas. Tai balsavimas, nes jūs tada išreiškiate savo valią. Jūs padarote įtaką rinkimams. Jūs sudalyvaujate.

Jei jūs nesudalyvaujate – tai reiškia, kad atiduodate sprendimą kitiems. Nebalsavimas nėra protestas. Nebalsavimas yra tiesiog nedalyvavimas. Nedalyvavimas – tai pasidavimas ir pralaimėjimas. Todėl svarbiausia – eikite balsuoti. Eikite tam, kad laimėtumėte.

Štai tam aš jums ir rašau čionai – kad netgi jei nesigaudote, kad imtumėte gaudytis, dar patys pasiaiškintumėte kažką, nuspręstumėte, o tada galėtumėte pabalsuoti, net jei iki šiol nieko nežinojote. Čia kad neliktų pasiteisinimo, esą nežinote už ką balsuoti.

Žodžiu, rinkimai greitai. Būtinai ateikite, nes jūs galite nuspręsti. Taigi, nuspręskite.