Tag Archives: Vytautas Landsbergis

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Pokyčių tempai

Įsivaizduokime situaciją prieš kokius, tarkim, 3 metus. Tik tik buvo Seimo rinkimai, socdemai atėjo į valdžią, viskas buvo visai ramu – na, atsimenate, kaip ten buvo.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Tai va, tarkim, kad prieš tuos 3 metus kas nors ima ir paskelbia rimtą pranašystę, kurioje sako štai tokius dalykus apie artimiausius mums svarbius įvykius:

  • Ukrainoje žmonės nuvers prezidentą-vagį, bus masiniai žmonių žudymai, bet beginkliai žmonės laimės, Viktoras Janukovyčius bus išvarytas. O viskas prasidės Vilniuje, kur Janukovyčius atsisakys tartis su Europos Sąjunga.
  • Rusija pradės karą prieš Ukrainą, užgrobs Krymą, užgrobs dalį Ukrainos pasienio teritorijos, bet tuo pat metu ir skelbs, kad jokio karo nėra, o kartu grasins pasauliui branduoliniu ginklu.
  • Lietuvoje bus grąžinta šauktnių kariuomenė, žmonės masiškai rašysis į šaulius, bus perkama karinė technika, dislokuojamos NATO pajėgos.
  • Visa Lietuva pripažins, kad Vytautas Landsbergis buvo teisus, kalbėdamas apie Rusijos agresyvumą ir keliamą pavojų pasauliui.
  • Patriarcho anūkas – Gabrielius Landsbergis, ateis į politiką ir per neįtikėtinai trumpą laiką taps vienu iš ryškiausių Lietuvos politikų, o taip pat ir TS-LKD vadovu.
  • Georgijaus juostelės ir kita panaši sovietinė II Pasaulinio karo simbolika taps atviriausiais fašizmo ženklais.
  • Rusijos politikieriai ims viešai skelbti, kad Rusija turi atimti iš Lietuvos Klaipėdos kraštą ir Vilnių.
  • Michailas Saakašvilis (buvęs Gruzijos prezidentas) taps Odesos gubernatoriumi.
  • Ryškiausia Vilniaus problema taps koloradinių atspalvių biurokratai, trukdantys nuversti Žaliojo tilto balvonus.
  • Lenkijos veikėjai į Valdemarą Tomaševskį ims žiūrėti kaip į politiką, vykdantį Lenkijai priešiškus veiksmus.
  • Lietuva pasauliniuose politiniuose disputuose taps viena iš rimčiausių atsvarų Rusijai, o Dalia Grybauskaitė – vienu iš labiausiai Rusijos nekenčiamų politikų pasaulyje.
  • Visiškai natūralu ir įprasta pasidarys tarpusavyje lyginti Vladimirą Putiną ir Adolfą Hitlerį kaip dviejų fašistinių režimų vadus.

Ponai ir ponios, praėjo vos keleri metai. Aš netgi nežinau, ar aš viską čia pavardinau, bet tai yra šakės gi.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą ir LR Prezidento postą

Kažkaip šitą kartą aš čia rašau gal ne tiek dėl susidomėjimo gilaus, kiek dėl to, kad paprasčiausiai manau, jog reikia išdėstyti šį bei tą. Ir todėl šį bei tą ir išdėstysiu. Pradžioje – apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. O paskui ir apie rinkimus į Europos Parlamentą. Kad truputį pas kažką atsirastų orientacijos pagal manęs labai subjektyvų reflektavimą.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Jeigu būtumėte kokia nors katė, tai niekas jums neleistų balsuoti. Todėl visi iš jūsų juoktųsi ir badytų pirštais, o jūs labai liūdėtumėt.

Nes kartais tiesiog kyla klausimai įvairūs, bet net jei ir nesigauna pasakyti atsakymo, padaryti pasirinkimą reikia. Nes jei nesirenki – už tave pasirenka kiti. O jei būni toksai durnas, kad nenueini į rinkimus, o paskui ieškai kokių nors pasiteisinimų – tai esi tiesiog lepšis. Todėl reikia nueiti į rinkimus. O kad nueitum į rinkimus – reikia ir truputį orientuotis. Tai vat čia ir bus truputį apie orientaciją.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Antraščių dvasia: agonijos neslėpė Eglė

Žinote, prieš kažkiek laiko internetuose buvo pasklidęs kažkoksai nesąmoningas (ir berods jau iš internetų dingęs) kokio tai „pramoginės žiniasklaidos“ (anksčiau tokią vadindavo geltonąja spauda) leidinio straipsnis, kur nežinoma žurnalistė klausinėjo kažkokios veikėjos ir parašė, kad ta veikėja neslėpė agonijos. Šitas pasakymas taip kirto žmonėms per smegenis, kad frazė sklando iki šiol.

Tada tai buvo tik straipsnis iš kažkokio pageltonijusio leidinio. Dabar gi neslepiama agoniją ima skleisti normalių portalų antraštės.

Visai normalu, kai kliedesius rašinėja kokia nors "pramoginė žiniasklaida". Tačiau nenormalu, kai tuo užsiima normali žiniasklaida.

Visai normalu, kai kliedesius rašinėja kokia nors „pramoginė žiniasklaida“. Tačiau nenormalu, kai tuo užsiima normali žiniasklaida.

Aš atsimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį nustojau skaityti rusiškus portalus – tuo metu jie dar nebuvo visiškai putinizuoti, kai kurie dar būdavo pakankamai įdomūs, tačiau turėdavo vieną problemą: antraštės beveik nieko bendra neturėdavo su straipsnių turiniu. Antraštės būdavo tokios, kur atrodo jog kažkas svarbaus, įdomaus ar netgi šokiruojančio, tačiau paskaitęs straipsnį suvoki, kad tiesiog veltui sugaišai laiką.

Pvz., pamatai kokį pavadinimą „Japonija gamins 100 milijonų sekso robotų“, o tenai – straipsnis apie tai, kad kažkokia japonų firma įkišo garsiakalbį į paprastą manekeną. Arba atsiverti kokį straipsnį, pavadintą „Tarakonai-žmogėdros ėda vaikus mokyklose“ – o tenai kažkas apie tai, kad kažkur mokykloms valdžia užpirko dichlofoso vabzdžių naikinimui. Arba atsiverti straipsnį, pavadintą „Naujas kompiuterių virusas žudo žmones“, o tenai – išvis kažkoks fufelis apie tai, kad antivirusų gamintojai uždirbo tiek ir tiek pinigų.

Visų šių portalų bėda buvo paprasta: jie norėdavo surinkti kuo daugiau paspaudimų, nes reklamą parduodavo visiems vienodais įkainiais. Reklama visur parduodama už vieną kainą – vadinasi nesvarbu, ką skaitytojas perskaitys, svarbu tik kad peržiūrų būtų kuo daugiau.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nutekintoji pažyma

Ponai ir ponios, aš jums užduosiu apie visą tą istoriją vieną klausimą. Arba gal geriau kelis. Nes visas tas bardakas, kliedėjimas, sąmokslai ir visa kita – nu man tai panašu į kažkokį absurdo teatrą.

Kaip baisu, tos paslaptys tokios siaubingos ir slaptos.

Kaip baisu, tos paslaptys tokios siaubingos ir slaptos.

Pažiūrėkime labai paprastai ir nuosekliai:

  • Dvi žurnalistės per BNS paskelbė, kad kažką kažkur matė ir skaitė. Klausimas, ką jos išties matė ir skaitė?
  • Ką jos paskelbė – tai tai, ką jos atsiminė, o ne konkretus pažymos tekstas. Tai yra faktas: pati pažyma tiesioginiame pavidale nebuvo išviešinta. Man jos pamatyti neteko. Ir klausimas, ar ji išvis kur nors figūravo visose šitose istorijose.
  • Paskelbtas pažymos turinys – bent dviem trečdaliais yra išvis savaime aiškus ir žinomas kiekvienam, kas turi smegenų, ir žinomas senų seniausiai (Vytautas Landsbergis apie tai 20 metų šneka).
  • Dėl likusio trečdalio – dalis yra lengvai sugalvojama žmones kabinanti fantastika, iš serijos „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepė ieškoti per visus archyvus kompramato apie Dalią Grybauskaitę“ (lyg šitai nebūtų padaryta dar prieš kelioliką metų), o kita dalis – tokia, kurią galima rasti internetuose, pakapsčius (apie porą minimų pavardžių, kurios lankėsi Lietuvoje). Kur čia paslaptys – irgi neaišku.
  • Tokio turinio pažymą gali bet koks fantazijos turintis moksleivis sukurti per kelias valandas – ir su pavardėmis, ir su visais ten esančiais teiginiais, o gal netgi ir su visu stiliumi bei apipavidalinimu.

Ar aiškūs faktai ir ar sutinkate su jais? Jeigu taip, žiūrim toliau.

Klausimas, kuris man kyla, yra paprastas: ar nebuvo taip, kad kas nors su kuo nors pakalbėjo, davė paskaityti savo rašytą tekstą apie tą pačią lengvai suprantamą realią situaciją, o dar užsiminė paskui, kad saugumas irgi atitinkamus duomenis turi, o jau iš to ir kilo visa šita nesąmonė?

Aš noriu pasakyti vieną dalyką: jei VSD rašo tokio lygio pažymas, tai tikimybė, kad jie susigalvos, kad kažkas, kažką parašęs, prieina prie slaptų jų duomenų – velniškai didelė, netgi kai nieko panašaus nėra. O jeigu kažkas, kas turi pakankamai sveiko proto, kad suvoktų realią situaciją ir be panašių pažymų, turi priėjimą ir prie VSD duodamos informacijos, tai kažkam iš VSD gali pasirodyti, kad išties įvyko koks nors nutekinimas.

O paskui jau įsijungia prokuratūra, STT ir dar kas papuola, net jeigu ir nebuvo jokio nutekinimo: juk informacija lyg ir panaši, o lyg ir tiki žmonės, kad čia VSD pažyma, todėl natūralu, kad reikia tirti ir viską ištirti, o kai neaišku iš kur, ką ir kaip išties tos žurnalistės sužinojo, tai vat ir prasideda problemos…

Ponai ir ponios, ar jums neatrodo, kad išties jokios nutekintos pažymos, kaip ir jokio nutekinimo galėjo netgi nebūti?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter