Apie motyvaciją, gėrį ir blogį

Čia toksai dalykas, kuris pernelyg paprastas, kad norėtųsi straipsnį rašyti, bet jis taip dažnai užmirštamas įvairiose įmonėse, kad manau, jog reikia visgi užkabinti, nes tai visiškas beisikas, kurį kaip 2×2 turi mokėti visi vadovai.

Jei išmoksite žaisti gėriu ir blogiu, tai galėsite žaisti. O jei neišmoksite, tai žaidimas nesigaus.

Jei išmoksite žaisti gėriu ir blogiu, tai galėsite žaisti. O jei neišmoksite, tai žaidimas nesigaus.

Yra dvi motyvacijos rūšys: teigiama (paskatinimai) ir neigiama (bausmės). Ir labai dažna situacija, kai vadovai darbuotojams taiko tiktai vieną iš šitų dviejų rūšių, užmiršdami kitą bei išvis nesusimąstydami, kurią motyvaciją kada reikia taikyti. Ir rezultatas būna prastas, tada dėl to prasto rezultato pereinama prie klaikių motyvacinių schemų, nieko iš to nesigauna ir taip toliau.

Įsiminkit paprastą schemelę iš dviejų punktų:

  • Jei norite, kad darbuotojas kažką darytų, duokite teigiamą motyvaciją – pagyrimus, premijas, gerus žodžius, dovanas, etc., ką tik sugalvojate. Už viską, kas yra daroma gero – duokite gėrį.
  • Jei norite, kad darbuotojas kažko nedarytų, duokite neigiamą motyvaciją – nuobaudas, įspėjimus, barimus ir taip toliau. Už tai, kas neturi būti daroma – duokite blogį.

Viskas.

Išties čia visa žmogiška psichologija – mes nenorime daryti nieko, kas nemalonu. Jei darome kažką, kas sukelia nemalonumą, tai išmokstame to nedaryti. Ir kartu mes norime daryti viską, kas malonu. Jei darome kažką, kas duoda malonumą, tai išmokstame tą daryti.

Bausmės niekada nepaskatina daryti kažką gerai, atsiduodant darbui. Kaip ir apdovanojimai nepaskatina nedaryti prasižengimų. Todėl reikia labai griežtai ir aiškiai skirti, koks motyvatorius kada yra taikomas.

Kadangi organizacijos visgi būna orientuotos į pozityvų rezultatą (kad kažkas būtų pasiekta), pagrindiniu įrankiu turi būti teigiami motyvatoriai – pagyrimai, šventės, dovanėlės, džiaugsmai ir taip toliau. Nereikia galvoti nieko pernelyg sudėtingo – išties tai dauguma tų dalykų tėra bendravimas. Kai vadovas elgiasi kaip žmogus, galvoja apie darbuotojus, nori jiems duoti kažką teigiamo. Kartais pakanka šypsenų, kad situacija pasikeistų į gerą.

Netgi įmonėse, kur yra daug daug problemų su darbuotojais, teigiama motyvacija turi siekti apie 80%. Jei pas jus įmonėje teigiami ir neigiami paskatinimai dalinasi maždaug per pusę, aš jus užjaučiu.

Taip, aš žinau, kad būna visokių išimčių, specifinių segmentų, netinkamos komforto zonos, etc., bet turėkite omeny ir tai, kad komforto zona susidaro tada, kai nėra pakankamai teigiamos motyvacijos. Todėl pirmas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – tai už ką ir kaip bandoma motyvuoti ir ar teigiamos motyvacijos pakanka. Antras dalykas, į kurį verta kreipti dėmesį – tai bendra motyvacinė situacija, kuri nusako ar pats darbas darbuotojui duoda džiaugsmą (kur darbas stresinis, pvz., helpdeskas, ten negiama motyvacija yra savaiminė, todėl teigiamos reikia daug). Ir jau paskui verta galvoti apie kokius nors motyvacijų balansavimus.

Tai vat tiek.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+12Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

10 thoughts on “Apie motyvaciją, gėrį ir blogį

  1. Mindaugas

    Šitą įrašą reiktų atspausdinti didžiulėmis raidėmis ir kabinti visuose verslo seminaruose, restoranuose ir kavinėse, kur visokie vadovai galėtų pietauti, Stiliuje bei Gyvenimo būde, kuriuos skaito viarslynykai ir taip toliau ir panašiai.

    Reply
  2. Giedrius

    Pagyrimai, dovanėlės, pabarimai…
    Taip įsivaizduoju darbą darželyje.
    O kaip dėl: a priori pasitikėjimo, aiškių siekiamų ir minimalių užduočių, ir tiesiog leisti veikti ir suteikti priemones darbui+tobulėjimui? Mane labai sumotyvavo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, bet visi tie dalykai su pasitikėjimu, aiškiomis ir siekiamomis užduotimis, galimybėmis tobulėti ir taip toliau -- tai jau aukštesnis lygis 🙂

      Pradžioje visvien turi atsirasti supratimas, kur yra teigiami, o kur yra neigiami motyvatoriai, o taip pat -- kokiam tikslui kurie turi būti naudojami.

      Reply
  3. Giedrius

    Ne tik, kad sumotyvavo, bet ir akis atvėrė: jeigu žmogų motyvuoja veikla ir rezultatas, kuris yra in line su įmonės tikslais, jo nereikia motyvuoti dovanėlėmis, jam reikia padėti savo tikslus įgyvendinti. Ir man atrodo kad tai veikia nuo rūbininko ir valytojo iki vadovo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip. Jei žmogus gali džiaugtis savo įnašu į bendrą rezultatą ir matyti, kaip jis veikia kartu -- tai labai daug, tiesiog nepaprastai daug. Ir visi turi gauti galimybę pamatyti savo įnašą į įmonės rezultatą, nes išties savo įnašą duoda visi.

      Reply
    2. K.

      O taip, tiesiog didžioji dalis samdomų darbuotojų motyvuojasi ne kažkokia ten alga, o „buvimu in line su įmonės tikslais“. Na gal, pvz pirmam darbe pirmus kelis metus. „Rezultatas“ visgi dažniausiai ir yra labai materialus dalykas kaip alga (ypač didėjanti už kažką), kažkokie priedai irgi įvertinami pinigais. O visokios kitokios motyvacijos tai HR žaidimai -- šiam skyriui irgi reikia parodyti darbą.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Jei darbuotoją įmonėje dusina, joks atlyginimas jo neišlaikys. O jei įmonės ir darbuotojo tikslai sutampa, tai ir įmonė, ir darbuotojas gauna pinigus. Sudėtinga suprasti?

        Reply
  4. JonasPovilasN

    Po tokių straipsnių vėl kyla mintis-kodėl Jūs nekeliat savo kandidatūros pradžiai bentjau į Vilniaus merus? Ak taip,užsimiršau,kad Jūs čia esat….Bet už šio blogo ribų tikrai,manau, vertėtų eiti į politiką.

    Reply
    1. Klevas

      Kiekvieno laisvė rinktis kuo jam būti ir kuo nebūti. Jeigu gerbiamas Rokiškis norėtų į tas politikas eiti manau jau būtų nuėjęs.

      Reply
  5. as

    „Kaip ir apdovanojimai nepaskatina nedaryti prasižengimų.“
    Ar čia ne per daug „ne“?

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *