Neseniai pasivažinėjau šen bei ten, tai vat pakeliui ėmiau ir užvažiavau į Viduklę. Viduklė – mielas toksai gal miestelis, gal kaimelis – net nežinau kaip pasakyti. Man patiko, nors ir dvelkia kažkokiu uždarumu – toli nuo visko – kažkaip lyg užmiršta, atitolę viskas būtų, lyg kitas pasaulis neegzistuotų. Bet kartu tas miestelis turi kažkokios savos geros dvasios, kaip ir daugelis kitų nedidelių lietuviškų gyvenviečių.
Viduklėje taip pat yra koldūnai. Ir jie yra šio pasakojimo priežastis. Ir jie yra legendiniai, nes kas jų pavalgo, paskui neužmiršta.
Koldūnai kainavo neatsimenu kiek. Berods dar kavos ėmiau ir Borjomi mineralinio. Kažkokiu būdu gavosi berods gal kokie 5 eurai, ar kažkas panašaus. Tiksliai neatsimenu. Mergina, kuri ten viską tvarkė, buvo visai smagi – maloni tokia, greita, labai ok. Aplink pačią koldūninę šlaistėsi kažkoks treninguotas vyrukas, nuolat vis kažką kalbantis telefonu. Daugiau žmonių nebuvo.
Koldūnai buvo skanūs. Iš mažo bliūdelio, kuris visgi buvo vos vos didesnis, negu mažas kavos puodelis. Valgymui atnešė kavinį (taip, net ne arbatinį, o tą jau visai mažiuką) šaukštelį. Buvo juokinga. Spėju, kad už to slepiasi kažkokie dvasiniai patyrimai – kad tie koldūnai ypatingi ir panašiai, todėl juos reikia valgyti itin mažais kiekiais, kaip kokias gydomąsias sėklas.
Bendrai tai šaukščiukas atitiko koldūnų dydį – valgant normaliu šaukštu, būtų galima burnon susikišti kokius jei ne 20, tai 10 koldūnų tikrai. Visą bliūdelį kokiais 3 šaukštais suvalgytum. Net į tą mažą kavinį šaukščiuką sutelpa du koldūniukai. Bet jei koldūnai labai dvasingi, tai juk negalima tokiais kiekiais jų valgyti. Reikia valgyti dvasingai.
Gal būt dėl to, kad viskas dvasinga, ten yra ir koldūninės katinas. Jis, skirtingai nei Kavarsko katinas, kažkokių piktų užmačių neturi, nes matyt persismelkia vietovės energetiniais srautais, kuriuos virškina savo galvoje. Todėl jis vaikšto gana susimąstęs ir į žmones dėmesio nekreipia. Koldūnų jam nesiūliau.
Beje, aš aišku galėčiau daug paaiškinti apie ekonomines koldūnų ar jų porcijų mažumo priežastis, minusus, pliusus ir taip toliau. Bet paprasčiau pasakysiu – šitie koldūnai pereina į kitą kategoriją – kur gal net ne kiekis esmė, o smagumas. Čia panašiai kaip Trakuose – kai nusiperkate mažą mėsišką bulkutę už 8 eurus, tai juk nesipiktinate, kad mažai – nes tai yra Trakų kibinai. Taip vat čia yra Viduklės koldūnai. Ir to pakanka.
Kad ir kaip, koldūnai buvo išties skanūs. Maži ir juokingi. Mažiausi, kokie man tik yra pasitaikę. Ir labai skanūs. Ir tas šaukštelis juokingas. Jei norit smagumo – rekomenduoju apsilankyti. Bus linksma 🙂
Bendrai, visai man patikęs miestelis. Nors ir neužsibuvau, bet atrodo neblogai. Užsukit, važiuodami pro šalį. Ypač jei lekiat prie jūros – kelionė bus gerokai įdomesnė.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Kavarsko ne blogesni ir keliskart arčiau, rekomenduoju
Namelis, kurį autorius linkęs paskelbti net Viduklės simboliu, yra tik Černiausko įmonės gaminius reklamuojantis stendas. O šiaip, tai malonu skaityti prašaliečio gerus komentarus apie Viduklę.
Galėjai paminėti ir Brėmeno muzikantus, kurių medinė skulptūra stovi šalia pagrindinės gatvės ties bažnyčia