VLKK talibanas liepia jums Ctrl-0132 Ctrl-0147

Net neabejoju, kad VLKK derėtų išsitrinkti galvas, nes matomai psichotronų spinduliuotė juos visai nukankino

Taip, čia ne kalambūras, o VLKK pasiūlymas, kaip reikia rašyti „lietuviškas“ kabutes. Nes pagal juos tos kabutės yra esą kažkokios ten labai svarbios, jos kažkokią tautinę lietuviškumo prasmę neša, dėl kurios lietuvių kalba pasidarys nelietuviška, jei šitų Ctrl-0132/Ctrl-0147 nedarysite. Tai VLKK talibano™, (© Andrius Užklanis) išradimas, kurio laikytis privalote. Nes jis turi įstatyminę galią (bent jau žiniasklaidoje už nesilaikymą – baudos).

O ką tie VLKK kabutiniai kliedesiai duoda kalbai gero? Išties – nieko. Visiškai nieko. Išimtinai vien tik problemas. Bendrai imant, nėra absoliučiai jokio skirtumo, kokias kabutes rašote. Vienintelė kabučių paskirtis – parodyti, kad jose įdėtas tekstas priklauso kažkuriai kitai semantinei sistemai, kad jo reikšmė (ar prasmė) nėra suprastina tiesiogiai. Jei rašote ąžuolas be kabučių – tai medis, o jei „ąžuolas“ kabutėse – tai kažkas visai kito.

Tas semantinis išskyrimas rašytiniame tekste gali būti realizuojamas įvairiausiais būdais. Pradedant tuo, kad parašote ąžuolas kursyvu, išskiriate bet kokiomis kabutėmis („ąžuolas“,  „ąžuolas”,  “ąžuolas” «ąžuolas», „ąžuolas“, ‘ąžuolas’, `ąžuolas`) ar netgi išvis kokiais nors kitais simboliais, pvz., |ąžuolas|, {ąžuolas} ar !ąžuolas! – bet kuriuo atveju tekstas atskiriamas nuo konteksto ir identifikuojamas, kaip specifinis, priklausantis kitai prasminei sistemai.

Yra tik dvi specifinės sritys, kur būtinos konkrečios kabutės – tai programavimas (kur neretai negali naudoti kitų kabučių, nes tiesiog parseris nesupras) ir atvejai, kai tekste naudojami keliagubi išskyrimai, pvz., „Antanas pacitavo Jono teiginį, kad `VLKK turėtų vadintis UAB ‘Oligorėja ir 7 oligofrenai’`“. Iš pastarojo pavyzdžio matome, kad vadovaudamiesi VLKK pasiūlymais, gautume problemų, atsekinėdami, kur yra kokio sakinio pradžia, o kur galas. Beje, VLKK reikalavimu, sakinys turėtų būti užrašomas taip – „Antanas pacitavo Jono teiginį, kad „VLKK turėtų vadintis UAB „Oligorėja ir 7 oligofrenai“ – taip taip, negalima, pasirodo, rašyti kelių kabučių iš eilės, gale turi būti ne trys kabutės, o tik viena. O dabar pabandykim įsivaizduoti, kad po to sakinio eina dar kas nors su kabutėmis – štai ir gauname bardaką, kuriame imi nesuprasti, kur kas kur ką. Nors skirtingos atidarančios ir uždarančios kabutės yra nelabai patogus būdas (skliaustinis) išvengti kelių rūšių kabučių, bet net ir šitas būdas yra užmušamas, draudžiant jį taikyti taip, kaip reikia.

Pastarasis dalykas galioja ne tik kabutėms, bet ir skliaustams (t.y., matematiškai nepriekaištinga skliaustų rekursija, kai kiekvienas atidarantis yra uždaromas – laužoma). Matome, kad puspročiai, neskiriantys reikšmės nuo prasmės (t.y., konkretaus ženklo panaudojimo nuo semantinio lauko), nesuvokiantys pragmatinių aspektų (jie siūlo skalbti skalbimo miltelius, o ne drabužius – pagal VLKK – „skalbiamieji milteliai“, pagal juos ne detonatorius sprogdina bombą, o bomba sprogdina detonatorių – „inicijuojamasis užtaisas“, o ne „inicijuojantysis užtaisas“), nesugeba susigaudyti netgi vienintelėje formalioje (ir išimtinai bukoje) kalbos srityje – sintaksėje. Remiantis kalbainiais, būtų neįmanoma užrašyti matematinių formulių. Bet tai ir nenuostabu – VLKK talibanas nesugeba skaičiuoti. Jie elementariai pernelyg buki.

Gal todėl savo bukumą VLKK slepia po anonimiškais, taip sovietmetį primenančiais „VLKK“, o ne konkrečių žmonių pasirašomais straipsniais. „‘“Grupė atsakingų piliečių’ informuoja, kad išpuoliai prieš VLKK yra nepagrįsti“ – tai didžiausias atsakas, kokio galite susilaukti, jei užduosite jiems klausimų apie jų kuriamus absurdizmus.

Ir dar dėl Ctrl-0132 ir Ctrl-0147: skaičiaus ir Ctrl klavišo kombinacija perjungia naršyklėje užsklandą („tabą“), tad brangūs kalbainiai, jei dar iš šio teksto nesupratote, ką apie jūsų tūpas galvas parašiau, tai aiškinu paprastai: imperatyviai jus siunčiu lytiškai abstrahuota kryptimi. Kitaip tariant – naxui.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook4Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

69 thoughts on “VLKK talibanas liepia jums Ctrl-0132 Ctrl-0147

  1. kreivarankis

    Kažkaip kuo toliau, tuo vis mažiau suprantu tą Rokiškį… Nors visokiose tokiose informacinėse technologijose esu beveik absoliutus analfabetas, tai gal ko nors nesuprantu…

    ta kombinacija lyg tais yra su „Alt“ klavišu, ne? Skaičiai tie patys… Aš vos tik pradėjęs bloginti tokią naudoju. Nebent kažtais kur pamirštu… 🙂

    Pataisykit, jei klystu… štai pvz. rašau „Rokiškis“ -- lietuviškos kabutės su „Alt“.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, tamsta ne mane kuo toliau, tuo mažiau suprantate, o VLKK kuo toliau, tuo mažiau suprantate. O pas VLKK rašoma tiesiai šviesiai -- Ctrl.

      Taip kad tamsta neklysti. Tik nesuvoki, kad problemos -- ne tame, ką skaitai, o tame, kas aprašyta.

      Reply
      1. kreivarankis

        Ne, tiesiog tu darai išvadas iš prielaidų, kurios nebūtinai jas suponuoja. Jeigu apie tai, apie ką tu rašai, aš neišsakau savo nuomonės, nebūtinai reiškia, kad aš jai nepritariu. Čia tik šiaip pastebėjimas…
        O tai, kad parašiau kokį klavišą spaust reikia, tai nematau tame juk nieko blogo, ypač jei spaudžiant „Ctrl“ tokios problemos. O jei tai ir nurodyta pačios VLKK, tai juk dar vienas akmuo į jos daržą…
        Pasikartosiu -- tikrai nesupyksiu jei šis pastebėjimas bus traktuojamas atsietai nuo tekste išdėstytos problematikos.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponuli, tada reiškia, kad tamsta kapstote kažkur visai kitur, nesusijusiuose dalykuose. Tai gal todėl ir nesuprantu. Aš žmogus paprastas ir paralelių su meridianais bei kitom metaforom nelabai.

          Reply
        1. Rokiškis Post author

          Matai, Donatai, matomai, ne tiek aiškiai suformulavau, kaip norėjau.

          Ne tame, ar veikia, ar neveikia esmė. Esmė ta, kad supistas kabutes dėl kalbajobinių užgaidų reikia rašyti kompiuteriniais kodais.

          Reply
  2. anoniminis bailys

    „O dabar pabandykim įsivaizduoti, kad po to sakinio eina dar kas nors su kabutėmis – štai ir gauname bardaką, kuriame imi nesuprasti, kur kas kur ką.“

    Nenukabinki nosies, greitu metu Lietuvos mokyklose bus isplatinta 100 puslapiu knygute, su 2 puslapiais taisykliu ir 98 puslapiais isimciu ir visi susigaudys!

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ta išimčių knygutė jau seniai platinama, ir ji vadinasi „gramatikos vadovėlis“. Tik ji yra gerokai didesnė, nei sakot, ir dar keliais tomais.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Puikiai radote. Ir jis galioja -- tik dviejų metų senumo paaiškinimas. Ir galioja jis taip pat, kaip ir dviem dešimtmečiais seniau sugalvoti ir ligšiol nepanaikinti VLKK išradimai.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nemanau, kad taip smarkiai. Jie yra dar ir tingūs. Dariau gi truputį statistinės analizės jų veiklos. Manau, kad jie norėtų pakeisti pusę tų išimčių kas pusmetį, bet net ir tame feilina.

      Kaip ten sakoma -- patys didžiausi nevykėliai netgi didžiausių nevykėlių konkurse negali užimti pirmos vietos.

      Reply
  3. pow

    Ctrl-0132 -- pas mane nieko nedaro 😛 užtat daro, kai paspaudžiu skliaustelius, po kuriais 9 ir 0 dar nupaišyta :))) Kažkada jau rašiau apie jų radimą, nes neradau… :)) Man patinka „kabutės“ 🙂

    Reply
  4. —vg—

    Žinot, juokingi jūs, ponuliai, abu – atseit: talibanas puola! Nei puola, nei ką. O jei patinka gintis nuo menamų atakų – čia jau skonio reikalas. Dėl kabučių: ponulis teigiat, esą „nėra absoliučiai jokio skirtumo, kokias kabutes rašote“. Pamėginkit vad. lietuviškas kabutes pavartot angliškam tekste ir jį įpiršt angliškam leidiniui – kabutes tikrai pataisys. Taigi, apibendrinant: nebūna jokių „absoliučiai“, mielas R.R. O šitas visas kilęs, t.y. sukeltas šucheris – audra stiklinėj. Šaukštelis gal ir sidabrinis, gal ir su monograma.

    Reply
      1. Andrius Užkalnis

        Šis naratyvas apie „menamą grėsmę“, „įsikalbėtą baimę“ ir ypač sofistinis „VLKK nieko nebaudžia“ yra nudrožtas labiau, nei lietuvė šokėja Abu Dabio abejotinos paskirties viešbutyje. Panašiai (išties, veidrodiniu būdu) aiškina Lietuvos kairieji ir Fronto urodai, kai kalba apie Iraną -- kad ten ir demokratijos daugiau nei Europoje, ir moterų teisės gerbiamos.

        Ginčytis, kaip sakiau, nėra prasmės. Kiekvienas gali pasižiūrėti Kalbos inspekcijos svetainę, kur ilgi sąrašai baudžiamųjų akcijų ir žmonių bei verslo terorizavimo, su detalėm, ką, kada, kur ir už ką krušo kalbos saugotojos. Lygiai taip pat kiekvienas gali pažiūrėti Irano TV klipus apie penktadienio korimus miesto aikštėse ar pasimėgauti duomenimis apie tebevykstantį užmušinėjimą akmenimis.

        Dainelės „nei puola, nei ką -- visur taip -- gal ir būta pavienių perlenkimų“ yra lygiagrečios ir lygiavertės senų stalinistų svarstymams, kad nebuvo jokių ypatingų represijų, laikai buvo sunkūs, medį droži ir skiedros lekia, tai ir čia visko gal ir būna, bet viskas šiaip gerai.

        Reply
  5. kitiakat

    Man paskutinis paragrafas labai patiko.
    Tiesą sakant, dėl VLKK ir kabučių didelio streso nejaučiu, nes paskutinis paragrafas labai puikiai apibūdina visą situaciją :)))

    Reply
  6. Mantas

    Mielas negerbiamasai Rokiški, kaip nusenęs ir nukvakęs kompiuterastas turėtumėt žinot, kad normaliai susikonfigūravus viską, jokių alt beletristinių kombinacijų nereikia (aš jų niekad ir nemokėjau).
    Linux pagal nutylėjimą turi normalų lietuvišką klaviatūros išdėstymą, į Win ir Mac(?) reikia susigrūst šitą velnią http://rq.lt/numeric/

    Iš to išplaukia, kad lietuviškas kabutes yra tiesiog paprasčiau parašyt negu angliškas, nes užtenka paspaust vieną mygtuką, o ne shift+’

    VLKK dažnai nusišneka, dar dažniau juodai nusišneka, bet aš – kaip kalbajobinės pakraipos blogeris – vis tiek stoviu jų pusėj.

    Be to, berods užmiršot prie kabučių paminėt ir lietuvišką brūkšnį, kuris yra gerokai ilgesnis už standartinį ir dargi turi kažkokias vartojimo taisykles, kurios VLKK taipogi tikrai yra kažkur.
    Brūkšnys –
    Brūkšnelis --

    Ir tuo pačiu dar galima paminėt ir nuostabųjį lietuvišką šriftą „Palemonas“, kuris irgi puikuojasi VLKK puslapyje, bet jam gal nelabai yra ką prikišt.

    Ir dar užmiršot paminėt, kad VLKK naudoja captchą su angliškais užrašais, kas yra visiškas absurdas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei tamsta norit gero kalbai -- darykit gerą kalbai. O ne sekit kalbajobais. Kalbajobai nedaro kalbai gero, jie neša blogį.

      Prieš sekdamas kuo nors, visada pagalvokit kelis paprastus dalykus: kodėl tai daryti? kokios priežastys? kokios pasekmės -- ir blogos, ir geros? ar tai vienintelis kelias? ką galima padaryti kitaip ir geriau?

      O šitas straipsnis išties buvo apie kabutes bei tai, kad net su sintaksiniais išsikalinėjimais jie nušoka nuo proto, nors ten išvis nėra vietos, kur galima kliedėt.

      Kitkas -- tik lyriniai nuokrypiai. Yra kardinalesnė bėda, kad jie neskiria semantikos nuo gramatikos. Vat čia -- tai realus vambzdecas. Ir dėl jo yra daugiausia problemų, nes pereinama į lygį, kur kalbajobai ima reguliuot tekstų prasmę, save pastatydami į realią mind-control institucijos padėtį. Glavlitas toks būdavo sovietiniais laikais.

      Reply
    2. Dar Karta

      Beda ira tame kad brukshniu kabuthiu ir kitu zhenklu kurie gali rastis tik rashte pagalba ira kurema negiva kalba. Lituanistu ideologizuotam lietvuiu kalbos gerbeiui tai gal but skamba juokingai bet tai ira tiesa. Rashtas reiikalingas tam kad rashtu butu uzhrashoma kalba bet blkos kulturoi viskas atvirkshtheii rashtas ira kalba o kalba tapo jau kaip ir nereiikalinga. Lituanistai kalba praminei shnekta. Tai va toke ira jusu kalbos kultura.

      Reply
  7. Ginaitė

    O tu įsijunk Vikipedijos straipsnio „Kabutės“ vokišką variantą „Anführungszeichen“, ten yra lentelė, kokios formos kabutes vartoja kokios kalbos – gal bent kiek atauši.

    Dėl skalbiamųjų miltelių. Ką, nesi girdėjęs valgomojo šaukšto, siuvamosios, kuliamosios mašinos, rašomosios mašinėlės, tekinamųjų staklių, kerpamųjų žirklių, sugeriamojo popieriaus, patalpų pavadinimų – valgomojo,miegamojo, rūkomojo, priimamojo…
    Tarmėse dar ne tokių dalykų esama – geriamas puodelis, ariamas arklys, ganoma pieva…
    Visa gyvoji kalba, pasirodo, sukurta sintaksėje nesugebančių susigaudyti puspročių.
    Sunku tau.

    Reply
    1. kreivarankis

      Aš dar dėl Vokietijos savo trigrašį prikišiu. Tenai prieš gerus 10 metelių įgyvendino kažkokią afigieną kalbininkų reformą, visi ją keikė, bet ji tiesiog ėmė ir įsigaliojo (vėlgi kai kuriems pasakau -- tiesiog konstatuoju, o nevertinu t.y. nesakau gera ta reforma ar negera ir gerai, kad ji buvo įgyvendinta ar negerai), taigi lyg ir peršasi išvada, kad mūsų „ajatoloms“ iki anųjų yra dar tolokai (vėlgi nesakau gerai tai ar blogai).
      Kaip pavyzdį galiu pateikti, tai ko ekscentriškumas matomas ir nemokant vokiškai. Jie kažkaip sugalvojo, kad sudurtiniuose daiktavardžiuose nereikia redukuoti jungiamųjų priebalsių. Pvz. Schiff (laivas) ir Fahr (važiavimas, kelionė). Juos galima sujungti į vieną t.y. Schiffahr, o po reformos visi privalėjo rašyti Schifffahr. Nu tos „3f“ tai tikrai žostkai atrodė ir ne tik vokiečiai taip turėjo rašyti -- mes Lietuvoje jau buvom informuoti, kad pasikeitė taisyklės, Univiere dėstytojai keikėsi, o kai dar tuomet lankiausi Vokietijoje, tai ir ten vietinė dėstytoja keikėsi. Sakė, kad Kohlis yra lopas, istorikas ir nė vienos užsienio kalbos nemoka. V

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Brangi Ginaite, užsirovėte, nepasigailėsiu. Atkentėsit dabar.

      Tarp kitko, beje, semantiką nuo sintaksės bent jau ar skiriate, jei vienintelis argumentas apie sintaksinį kalbajobų nemokšiškumą -- tai semantiniai pavyzdžiai? O, taip, dar puikus argumentas -- „sunku tau“.

      Paanalizuokim, ką sakot:

      Gali būti kad ir bezdamasis bezdalas bei bezdamoji šikna, bet kai aktualu yra kuris kurį, tai atsiranda pisamasis ir pisantysis. Ar skirtumą tarp šitų dviejų bent miglotai suvokiate, ar truputį nelabai? O gal man papasakosite, kad pisamasis pimpalas ir pisančioji putė?

      Tamsta neretai šnekat apgalvotai, bet šį kartą tokio kalbajobinio briedo nereikėjo skleist. Negailiu tamstos, nes esate tos srities profesionalė, turėtumėt sugebėti argumentuoti.

      O su kabutėmis pas vokiečius ar dar ką nors -- pasakymai iš serijos „o pas juos negrus muša“ -- nulinės vertės. Tai ne argumentas, o fufelis. Argumentai apie kabutes -- išdėstyti straipsnyje. Ir jūs neturite nei jokio būdo paprieštaraut.

      Trumpai tariant, pradėkit galvot galva, o ne su VLKK susijusia sėdimąja.

      Reply
      1. Ginaitė

        Nelabai jau ir atkentėjau, nes kažko panašaus tikėjausi. Esate prognozuojamas.

        Taip, kai „akutualu kuris kurį“, tada niekas ir neprieštarauja, todėl yra varantieji ratai ir varomieji ratai. Bet kalboje dažniausiai tai visai „neaktualu“, todėl nors elementariausią kalbos jausmą turintis žmogus suvokia, kad miltelių niekas neskabia, ir jam bus visiškai aišku, kas su tais milteliais daromassss.

        Primityviai suvokiate šitų neviekiamų dalyvių funkciją, jei suvedate tai į „kuris kurį“. Jų semnantika yra platesnė, jais reikškiama ir priemonė (valgomasis šaukštas), ir laikas (pereinamieji metai), ir dar įvairiausi santykiai (priverčiamieji darbai). Ir tą sugalvojo ne kalbainiai, o jūsų protėviai (buki ir tūpi).
        Bet jau taip atsibodo šita amžina tema, kad daugiau nebesiplėsiu. Mano nuomonė kita nei paties apie tai, kas galvoja galva, o kas kažkuria užkalkėjusia galvos vieta (sėdimąją ir pisamąją leksiką palieku tamsai).

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Aha, bus visiškai aiškoma, kas su tais milteliais daromas, bet ne šiaip, o nepaisant kalbainiškų pastangų suvelti visą prasmę. Ir chemikui bus aišku, kuris reagentas yra aktyvinantis, o kuris aktyvinamas, nors aktyvinantis bus vadinamas aktyvinamu. Taip?

          „Esate prognozuojamas“ -- šiuo atveju puikus tamstos įvertinimas. Juo sakote, kad žinojote, jog neturite argumentų ir kad jus išdėsiu. Žinoma, kad esu prognozuojamas tokiais atvejais.

          O apie mūsų, bet ne jūsų protėvius -- taip, mūsų protėviai sugalvojo. O vat ką galvojo jūsų protėviai, kad jūs ėmėte mūsų protėvių sugalvotą kalbą darkyti pačiais nenatūraliausiais būdais -- tai, manau, kad čia jūs žinote. Nes kalbainiškų motyvų absurdų kūrybai sveiko proto žmogus negali suprasti.

          Ir taip, leksiniai priekaištai pukūs, kai nėra, ką pasakyt (cit. „daugiau nebesiplėsiu“) išskyrus „taisyklės svarbiau už protą“.

          Reply
  8. kreivarankis

    Vėliau, kaip žinia, paaiškėjo, kad jis korumpuotas. Tai gal ta proga reformą atšaukė?…reiks pasitikslinti. Ar tik nebūtų galima įžvelgti čia sąsajų su Lietuva?

    Reply
    1. Ginaitė

      Tai kad mūsų ajatolos šiuo atveju nieko naujo neišrado – tos lietuviškos kabutės nuo prieškario laikų tokios.

      Bet vis kas nors, pasižiūrėjęs į genialiąją anglų kalbą, praregėjęs pamato, kokie mes durniai…

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Pasakymas „bet vis kas nors, pasižiūrėjęs į genialiąją anglų kalbą, blablabla“ neneša jokios argumentacijos.

        Kabučių vartojimo trukmė -- išvis argumentacijos klaida.

        Reply
  9. Donatas

    Aš totaliai ne į temą. Kaip kompiteriškai neraštingas paklausiu… Kodėl prie kaikurių komentatorių abrozdėlius rodo, o prie kitų ne?

    Reply
  10. Karolis Pocius

    Parsisiunti numeric+ klaviatūros išdėstymą iš http://rq.lt/numeric/ ir nebereik vargti su Ctrl-0132 / Ctrl-0147, nes lietuviškos kabutės tame išdėstyme yra ant 0 ir 9 atitinkamai.

    Bac ir pusė tamstos straipsnio netenka prasmės 🙂 Su kita puse sutinku…

    Reply
    1. skirtumas

      Visi mūsų kompiuterastai išdresuoti surasti išeitį iš belenkokių padėčių. Beje, manau, jog tai lietuviškųjų kompiuterastų ir programuotojų mentalitetas. Ką tik sugalvojau, kad toks yra 🙂

      Tie, kas moka „akluoju“ būdų spausdinti, jokie devynetai ir jokie nuliai nėra lengviau nei tiesiog shift+’. arba kad ir be shift. „“““““““““ va kiek kabučių vienu metu greitai galiu paspaust 😉

      Beje, kai chaltūrijau dar trečiame kurse (rinkau tekstą iš rankraščių keliems tokiems žurnalams), tai ten buvo griežtas reikalavimas dėl brūkšnio, kurį įvedinėt reikėjo su alt’u, ir tos pačios jobanos kabutės. Buvau prasikalęs neblogai su tuo „alt’u“. Bet stabdėsi teksto įvedimas, nes reikėdavo nukelti smilius nuo f ir j. T.y. „įsigazavęs“ galėdavau rinkti tekstą, ir tuo pačiu kalbėtis su kitu kolega chaltūrintoju kokia nors tema, procesas būna nutraukiamas su kabutėm, o tada reikia vėl įsivažiuoti. O kai reikia suvesti dešimt lapų, o jau tuoj dvylika, o rytoj egzas, tai bliat bliat kaip tie alt’ai nervindavo! Nu ir tada po ranka nebuvo Karolio, katras galėtų patarti, vienu mygtuku tai padaryti…

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Jo, specialus brūkšnys, kurio senesnės programos nesupranta ir kai kada išvis pakimba, ir kuris berods dar ir dviem skirtingais kodais užrašomas -- tai irgi puikus dalykas.

        Reply
  11. Saulius P.

    Neseniai girdėjau tokį pareiškimą iš dešimtmečio vaikino: „O kam tuos sakinius pradėti didžiąja raide? Gi ir taip visi supranta, kad po taško naujas sakinys eina…“ Taip ir su kabutėm… tai yra taisyklės ir tiek. Kad Windauzuose ir Obuoliuose nėra pagal nutylėjimą normalių kabučių, čia nedidelė bėda — galima susidiegti papildymą ir naudotis labai paprastai. Ir ilgieji brūkšniai atsiranda ant klaviatūros, ir kabutės. Keista kažkaip, iš visų aplinkinių tautų mūsiškėj blogiausios raštingumo tradicijos susiklostė. Na, reikia tai taisyti, ar ne?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tas dešimtmetis vaikinas nėra teisus, nes sakinio pradžią nustato ne jo pabaiga, o pradžia. Tai normali taisyklė, turinti prasmę.

      Problema, kai atsiranda religingas prisirišimas prie beprasmybių -- pvz., lietuviškas -- tik ilgas brūkšnys, o ne trumpas, lietuviškos -- tik šešetukinės/devynetukinės kabutės, o ne kokios kitos. Ir tuo menamo lietuviškumo pagrindu paskui dėliojamos baudos.

      Reply
      1. s2

        mano galva ir ši taisyklė neturi prasmės. Nes jeigu prieš žodį neina niekas, reiškia čia sakinio pradžia. Jei eina taškas, reiškia už poros-trijų simbolių irgi bus sakinio pradžia (jei iš viso ten nors koks žodis bus)

        Dekodavimo efektyvumas man toks pat, todėl prasmė dėti didžiąją raidę pradingsta. Nebent nori surast sakinio pradžią neskaitydamas teksto (ir bijodamas ieškoti taškų). Bet kam to reikia?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Na, griežtai žiūrint -- taip. Sakinio pradžią galime identifikuoti, jei visada žymima sakinio pabaiga. Ir atvirkščiai, jei sakinio pradžia būtų visad šimtu procentų identifikuojama (čia interferuoja tikriniai daiktavardžiai) -- pabaiga būtų nebūtina.

          Visgi toks metodas padidina teksto struktūralumą ir gerokai palengvina parsinimą. Kaip, beje, ir pastraipos. Todėl aš būčiau linkęs ir sakinio pradžią, ir sakinio pabaigą identifikuojančius metodus laikyti būtinybe.

          Beje, tai dar ir geriausia praktika, pasiteisinusi per šimtus metų -- išties, žiūrint sistemiškiau, didžiųjų ir mažųjų raidžių vartojimą apsprendžia tiesiog šriftai -- jie arba turi tokias raides, arba neturi. Dominuot ilgainiui ėmė turintys. Bet tai įsigalėjo per visiškai natūralią atranką, o ir visokių įdomybių su ta raidžių istorija -- nemažai.

          Reply
  12. Andrius Užkalnis

    Mano tai supratimas apie tai buvo paprastas. ‘Lietuviškos’ kabutės neprideda jokios vertės, palyginti su angliškomis. Kaip Rokiškis ir nurodė. Nė trupinio papildomos informacijos, konotacinės arba bet kokios kitos, jos neneša (kaip ir nosinė žodyje šąla, bet nosinei papildomų pastangų nereikia).

    Aš dirbu kiekvieną dieną keliais kompiuteriais, taip pat rašau ir mobiliuoju, ir kaip kur gaunasi, ten tokios ir yra kabutės mano tekstuose.

    Tiems, kas rašo apie tai, kad ‘klaviatūrą galima labai paprastai susitvarkyti’, tik parsisiųsk tą aną ir nustatyk tą ir kitą, aš galiu atsakyti, kad nė sekundės laiko neketinu dėl tokio dalyko gaišti.

    Angliškos kabutės turi papildomą vertę, nes erzina kalbajobus ir trispalvio raidyno patriotus, pezančius apie unikaliausią ir seniausią pasaulyje kalbą kuri yra pripažinta pasaulio vertybe ir t.t. Kai jie išerzinami, jie mažiau turi laiko kenkti.

    Reply
    1. mdz

      Štai kur argumentai -- neketinu gaišti nė sekundės ir vertinga, nes erzina kitus.
      Ar tai ne kogitofobijos ar vaivorykštinio mankurtizmo pavyzdys?

      Reply
      1. Andrius Užkalnis

        Vaivorykštiniu mankurtizmu nebuvau kaltintas (diagnozuotas). Mankurtizmas man buvo diagnozuotas dažnai, įvairių specialistų ir įvairiuose leidiniuose.

        Reply
  13. mdz

    Ponas Rokiškis visus siunčia tolyn, atseit argumentų nėra. O štai paties argumentai kuo paremti? Kompiuterine logika – atidaryta, vadinasi reikia ir uždaryti? Kabutės apačioje – marazmas be prasmės? Ar marazmas todėl, kad tai lietuviška? 🙂
    Dėl daugiaaukščių kabučių trumpinimo jūs pats atsakėte į savo iškeltą problema: „Tas semantinis išskyrimas rašytiniame tekste gali būti realizuojamas įvairiausiais būdais. Pradedant tuo, kad parašote ąžuolas kursyvu“. Pratęsiant jūsų mintį, citatas ar bet ką kabutėse galima papildomai išskirti šriftu, pabraukimu, spalva ir kitais būdais.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O jūs bent supratote, ką norėjot pasakyt? Kompiuterinė logika -- tamstos manymu, tokia etiketė, kurią galima paneigti dėl to, kad ji kompiuterinė, t.y., logiška, kitaip tariant, nepaneigiama? 🙂

      T.y., norit pasakyti, kad jei kažkas nepaneigiama -- vadinasi, neteisinga? 😀

      Reply
  14. nb

    Manau, kad tiesa yra kažkur per vidurį. Asmeniškai turiu reikalų su VLKK, yra tekę derinti terminų bankui kai kurias sąvokas. Užtikrinu, kad tikrai ne visi darbuotojai su šiaudais galvoje. Yra labai išsilavinusių, geranoriškų ir darbo nebijančių žmonių. tačiau yra ir tas -- „niekas nemoka kalbėti lietuviškai“ niuansas, nes nevengiama vertėjus, teisės aktų autorius, ar kai kuriuos redaktorius pafvadinti beraščiais, todėl diskutuodamas bandai kontroliuoti savo kalbą, kurią, kai kurie asmenys nesibodi taisyti pertraukinėdami 🙂 Mano asmeniniu vertinimu VLKK buksuoja biurokratiniuose ir taisyklių kemsynuose, programuojančiuose net savotišką logiką ir tai, kai kurie iš jų puikiai supranta. Iš esmės vien tai, kad kyla tokios aštrios diskusijos rodo, kad ne visas yra gerai.

    p.s. atsiprašau už skyrybos klaidas, mano mokyklos baigiamojo darbo skyrybą ištaisė mano lietuvių kalbos mokytoja, tik todėl turiu vidurinės diplomą 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, žmonių yra visokių. Ir teisybė, kad ten problemos yra sisteminės, taisyklinės, biurokratinės.

      Tai labai įdomi giluminė bėda, kilusi iš lietuvių kalbos specifikos ir neurotinių kalbainių norų tą specifiką pakeisti (sukurti analitinę, t.y., formalią gramatiką sintetinėje, atvirai semantinį struktūralumą turinčioje kalboje). Nežinau, ar prisiruošiu, bet noriu apie tai parašyt. Labai ryškus atvejis, kai kalbos logika reguliuoja jos vartotojus.

      Reply
      1. Romelis

        Rokiški, parašyk, apie analitines ir sintetines kalbas bei jas panagrinėk. čia velniškai įdomu. Atsimenu universitete prof Šaulauskas buvo probėgom užsiminęs apie tai.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tai kad ten nelabai ir yra ką nagrinėti, jei labai bendrai, o jei konkrečiai -- tai užknisimas konkretus būtų, aš tiek kalbų nemoku, kad kažką šioje sferoje giliau kapstyt.

          Bendra mintis tokia, kad analitinės kalbos turi išvystytą ir aiškiai apibrėžtą gramatiką su aiškiomis sakinių dėliojimo taiskyklėmis, kur kiekvienam žodžiui -- sava vieta. Tai primena logines kalbas, matematiką.

          Sintetinės tuo tarpu visą prasminę struktūrą kuria, besiremdamos žodžių daryba, semantiniu sakinio dalių konstravimu, sintetinant tuos žodžius iš visokių morfemų, gramatiką tiesiog palikdamos kaip neesminę, tik akcentus sudėliojančią priemonę.

          Ryškiausia priešstata mums -- tai ta pati morfemų pilna ir tokia sintetinė lietuvių kalba, kai ją lygini su tokia gramatiška ir analitiška anglų kalba.

          Kaip pvz., lietuviškas „nebepasikiškekopūsteliaudavome“ -- grynai sintetinis konstruktas, kai pvz., anglai, ko gero, tai verstų į sakinį iš serijos „we were never collecting wood sorrels again any more“.

          Ghrmz, o gal man tokį trumpą straipsnį ir parašyti, kur tokią priešstatą įdėčiau? 🙂

          Reply
  15. Gerasirdis

    Bandau rašyt- pas mane tas veikia su Alt, o ne su Ctrl mygtuku. Klaviatūra kitokia?

    Reply
  16. Lokyz

    M$ Worde, berods nuo 2003 versijos ir OpenOffice tas kabutes ir taip normaliai dėlioja. Ilgasis brūkšnys Worde dedamas ctrl+num-. Tad dėl jų dėliojimo techninės pusės problema nėra tokia neišsprendžiama.

    Kitas klausimas, kad jųjų naudingumo ir reikalingumo argumento nerandu. Vienintelė nauda -- kad mažaraštis vesdamas pirštu eilutes žinotų, kur citata prasideda, o kur baigiasi. Tad apie ką kipišas?

    Išskirtinio lietuviškumo jose ne itin daug, jos akivaizdžiai perimtos iš vokiečių, ir kaip numanau, paplito ir įsitvirtino lietuviškos spaudos iš Mažosios Lietuvos spaustuvių dėka. Tokias pat naudoja ir latviai, kurie savo spaudą irgi spausdinosi pas vokiečius spaustuvininkus (o taipogi šiokios tokios kalbinės J. Basanavičiaus simpatijos čekams). Rusijoje naudotos išvirkščios «…» prancūziškos kabutės »…« lietuviams galėjo netikti ir dėl politinių priežasčių, nors nemažai žmonių turėjo savo rašte jas naudoti automatiškai, nes buvo baigę mokslus Rusijoje. Lenkijoje naudojamos panašios į lietuviškas, tik kiek kitaip sudėliotos. Žinant dvidešimtojo amžiaus pradžios peripetijas, galima numanyti, jog nemaža dalis lietuvių autorių rašė naudodami jas. Tai, kad jos netapo standartu Lietuvoje, gali būti nulemta ir tam tikros politinės nuostatos.

    Klaidingai vadinamosios „angliškosios“ atsirado kartu su spausdinimo mašinėle, kai taupant vietą klaviatūroje buvo sugalvota naudoti vieną mygtuką abiem ženklams. Tikrosios angliškosios yra vadinamos “smart quotes”, čia ir atidaranti ir uždaranti kabutės yra skirtingi spaudos ženklai (jų naudojamos dvi variacijos -- dvigubos ir viengubos). Tad visa ta kalbos didvyriška gynyba „nuo anglicizmų“ atrodo mažumą nei į tvorą nei į mietą.

    Pasirinkimas spausdinant kompiuteriu rašyti spausdinimo mašinėlės klaviatūra yra paprastas -- taip greičiau ir patogiau. O va šito jokie reikalavimai ir rekomendacijos nepakeis. Tad belieka arba prisitaikyti prie vartotojų, arba padaryti taip, kad jie prisitaikytų prie reikalavimų savanoriškai. Na pavyzdžiui sukurti vlkk puslapyje įrankį, tekste spausdinimo mašinėlės kabutes pakeičiantį vokiškomis. Ba nu nors jūs man alaus bačka nupirkit, neperkalbėsit ir neįtikinsit, kad daugiau nei procentas žmonių apsiims žaist su tais alt ar ctrl, ypač rašydami ilgesnius tekstus.

    Man tai labiau kliūva kiti dalykai, apie kuriuos Rokiškis tik puse lūpų čia tarsteli -- klaikiai erzina tas nors viską „kas nelietuviška“ užkabutint, uždėt tokį tariamumo ir ar svetimumo ženklą. Čia sritis, kurioje akivaizdžiai pradeda lįsti mąstymo tendencingumai. Bet apie tai kitą kartą.

    Reply
        1. Rokiškis Post author

          Pizė. Pasijutau apšalusiu atsilikėliu. Tokio aiškinimo dar negirdėjau. Nors bendrai, savo struktūraliu luošumu šitas aiškinimas antrina tam „mes neatsakingi, mes tik nusprendžiame“.

          O tamstos pasisakymas toje nuorodoje -- ryškus ir teisingas.

          „Kalbos“ „komisija“ „rūpinasi“ „kalbos“ „išlikimu“.

          Reply
  17. Lokyz

    Aš galbūt netgi sakyčiau kitaip -- jie apsiima geraširdžio globėjo vaidmenį, taip lyg netyčia paskelbdami visus kalbos vartotojus arba nieko neišmanančiais mokinukais (čia geriausiu atveju) arba tiesiog neįgaliais silpnapročiais.

    Reply
  18. Pingback: Revoliucija arba kai spardomas gulintis…

  19. banditaz

    Kodėl mes turim taikytis prie amerikonų klaviatūros, o ne klaviatūrą sau? Atleisk, Rokiški, čia tingumo, išpindėjimo ir bukumo reiškinys. Man lietuviškos kabutės gražios ir nesunku jas dėlioti 🙂 Taip, bendrai paėmus, nėra jokio skirtumo, bet tai nereiškia, kad turim kopijuot kitus 🙂

    Antravertus, yra idiotiškesnių dalykų iš VLKK pusės, nei kabutės. Ir visvien jiems reikia subines išspardyt. SMARKIAI.

    Reply
  20. Autocorrect

    Labay geray yr autocorrect, visus ALTus CITus ir FORTus galima pamirst, o kabutes pacios pasikabina…

    Reply
  21. Pingback: Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių! « Rokiškis

  22. Albertas Agejevas

    Yra toks dalykas kaip raštvedybos ir tipografijos papročiai ir normos. Kaip rašysim datas, dešimtaines trupmenas, kaip atskirsim pastraipas, kaip apiforminsime antraštes, citatas, bibliografines nuorodas, kaip trumpinsime žodį „numeris“, ir t.t. Šituose dalykuose bendrumas reikalingas. Jų moko mokykloj nuo pirmos klasės, o atitikimo normoms reikalauja bene iki jos baigimo. Gerai, kad yra kažkas, kas apie šituos susitarimus galvoja ir juos normina. Anglakalbiai turi „Chicago Manual of Style“ ir dar keletą panašių autoritetų, mes turim VLKK.

    Konkrečiai dėl kabučių, tai yra labai jau tipografijos, išvaizdos dalykas, daug mažiau svarbus už tą patį datos formatą. Mano naudojamoje klaviatūroje „teisingos“ lietuviškos kabutės yra pasiekiamos vienu paspaudimu trečiame registre jau kokius 13 metų. Visgi, emailuose dažniausiai naudoju „ASCII dvigubas kabutes“. Tačiau jeigu leidinio puslapyje pamatau neteisingas — badau pirštais ir šaipausi iš leidėjų.

    Dėl Ctrl, gal atleiskim tiems filologams, kad nežino, kaip teisingai specifikuoti ženklus. Atidaranti kabutė vadinasi yra Unicode ženklas „U+201E DOUBLE LOW-9 QUOTATION MARK“, o uždaranti „U+201C LEFT DOUBLE QUOTATION MARK“ (beje, pastebėtina, kad mes atidarančios kabutės ženklą naudojame taip uždarančią).

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Albertai, nepainiokim prievartines taisykles (ir dar tokias, kur „juk taip seniai visi taip rašo, todėl tai vertybė“) diegiančio instituto su geru stiliumi.

      Kažkada kažkam gero stiliaus pavyzdžiu buvo Žemaitė. Bet kai jos pavyzdys buvo institucionalizuotas, mes gavome moralinį talibaną.

      Čia nėra apie ką kalbėt išties.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *