Kalbos policija

Neseniai buvo tas pristatymas, kuriame kalbėjome apie knygą, kuri tiesiog pritvoja kalbainystės bandymus vaizduoti kažkokį mokslą. Knygą sudarė Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys, o efektą ji jau kelia tokį, kokį ir sakiau – dabar eina ignoravimo stadija, o greitai bus ir visiškas pasiutimas.

Ačių, siūlau Audronę į VLKK pirmininkes. Ir jai tai bus gerai, ir VLKK tai bus gerai. Kodėl gi ne? Juk reikia išlaikyti pirmaujančius kalbos reguliavimo tempus.

Kad kalbainystė (kalbos dusinimas) savo esme yra tokia nesąmonė, kad karjerą anose institucijoese galėtų padaryti netgi kokia Audronė Pitrėnienė – tą kaip ir galime suvokti. Priminsiu jums, kaip už kalbinę švarą kovojanti VLKK sugebėjo per kažkokius 2009 metais vykusius ištiktukų rinkimus priimti žodį „jablynkšt“, nei nesuprasdama, ką tas žodis reiškia ir iš kur atėjęs. Toks nesupratimas – tai išties kažkas panašaus į tą garsųjį Pitrėnienės „ačių“.

Bet nors ir taip baisu viskas, aš dar kai ką patikslinti noriu. Kad atsirastų suvokimo, jog pas mus realiai prasta padėtis.

Tiesiog Rimvydas Valatka per aną pristatymą minėjo, kad panašūs į mūsiškius reguliavimai tėra Čekijoje ir Rusijoje. Dėl Čekijos aš nesu tikras (įtariu, kad ten daugiau yra noro reguliuoti, nei reguliavimo), o vat dėl Rusijos… Lietuva čia smarkiai ją lenkia, ir Rusija daug ko galėtų pasimokyti blogąja prasme. Ir, beje, po truputį ir bando mokytis.

Maždaug prieš pusmetį Rusijos rusų kalbos mokytojų asociacija paskelbė pareiškimą, kuriame pasiūlė įkurti mūsiškės Lietuvių kalbos inspekcijos (LKI), o kažkiek – gal ir VLKK analogą. Beje, pasiūlė, prisidengdami tomis pačiomis daugiau melagingomis, nei tiesos turinčiomis kalbomis apie tai, kad esą Prancūzijoje yra taip reguliuojama.

Taigi, 2016 metais toksai Romanas Doščinskis, rusų kalbos tarybos prie Rusijos prezidento narys, Rusų kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos pirmininkas, parengė pareiškimą, raginantį įkurti kalbos policiją (taip jie ir įvardino – kalbos policiją ne perkeltine, o tiesiogine prasme). Pareiškime buvo sakoma, kad kalbos policija turėtų ginti rusų kalbą nuo užsieninių skolinių.

Romanas Doščinskis apie kalbos policijos poreikį aiškino taip:

„Kalbos policijos“ projektas galėtų įsitvirtinti ir pas mus. Toks įstatymas yra Prancūzijoje: pavyzdžiui, jei kokioje nors dainoje užsieninių žodžių procentas viršija tam tikrą ribą, tai vieną kartą pasirodžiusi, tokia daina daugiau jau nepasirodys. Aš manau, kad jei nuo pat pradžių apibrėžtume statusą ir įgaliojimus šiai „kalbos policijai“, tai laikui einant šis projektas galėtų pakeisti situaciją. Gali būti išvis, tarkim, skyrius policijoje. Pasižiūrėkite dabar į mūsų kavinių, parduotuvių pavadinimus – tai ir sudaro tą procentą, kuris sukuria kalbinę aplinką vaikui. Tai yra, jis mato iškraipytus žodžių pavidalus, mato žodžius, kur lotyniškos raidės persimaišo su rusiškomis raidėmis. Ir jis tai susiurbia.

Matyt, valstybinės kalbos įstatymas turi būti peržiūrėtas šiuo požiūriu. Pas mus yra valstybinės kalbos įstatymas, bet ten nėra punktų, kurie būtų susiję su literatūrinių normų apsauga. Valstybinės kalbos įstatyme reikia įrašyti, kas yra valstybinė kalba, kas už ją atsakingas ir ar turi už tai būti, gal būt, administracinė atsakomybė.

2014 metais Rusijoje buvo sukurtas ir kitas įstatymo projektas – už svetimžodžių naudojimą kalboje numatantis baudas. Pagal tą įstatymą už viešą nerusiškų žodžių vartojimą buvo numatytos baudos iki 2500 rublių paprastiems žmonėms, jei tai daro valdininkas – iki 5000 rublių, o jei tai padaro juridinis asmuo – iki 50 tūkstančių rublių. Įstatymą labai aktyviai stūmė Vladimiras Žirinovskis, kažkaip staiga susirūpines rusų kalbos būkle.

Čia aš priminsiu, kad matyt vis bandydami aplenkti Rusiją, lietuviški kalbainystės aktyvistai bandė sukurti įstatymų pataisas, pagal kurias būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuva šio išprotėjimo požiūriu išties lenkia netgi tokias valstybes kaip Rusija. Ir jei jau žvelgdami į Rusiją, į ten vis auginamą nacionalizmą bei lyderio kultą, mes matome atgimstantį fašizmą, tai palyginkime šitai su Lietuva. Kur to kalbinio fašizmo daugiau?

 

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

One thought on “Kalbos policija

  1. julius

    Kokiais 2000-aisiais metais šūlioj per lietuvių kalbą mokė, kad negalima sakyti „anūkas“ (reikia sakyti „vaikaitis“).

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *