Rokiškis Rabinovičius

Kai aš drožiau Algirdą Butkevičių už jo disertaciją, buvo daug isterikavimų kažkokių, kad aš čia esu kažkoksai konservas ir dėl to vargšą ministrą pirmininką draikau. Kai padrožiau konservus už jų šeimyninius kliedesius, prasidėjo triukšmas, kad man sumokėjo, o be to, aš gausiu aukštą vietą liberalų rinkiminiame sąraše. Šiandien jau prasidės triukšmas, kad aš gal parsidaviau dar kam nors. Nes šiandien atėjo eilė liberalams.

Drošiu aš jus, brangūs liberalai, ne už Eligijų Masiulį ir ne už Antaną Guogą – jų jau senokai pas jus nebėra. Drošiu aš jus už durnumą. Nes jei droži už durnumą, tai kartais ima kas nors ir pasikeičia. Tai gal ir Liberalų Sąjūdis kaip nors pasikeis. Gal nesmarkiai, bet kaip nors. Tokiu būdu aš jums duosiu gėrio.

Beje, kokios nors Darbo partijos, Tvarkos ir Teisingumo ar kokių nors Valstiečių ir Žaliųjų aš gal ir nedrošiu. Manau, kad jie yra kitas lygis – tas, kur drožti nėra prasmės. Kodėl nėra prasmės? Ogi todėl, kad iš principo nėra prasmės.

Liberalus spardyti yra prasmės. Jie atsikratė kai kuriomis nesąmonėmis, kad ir su išorine pagalba. Užtat dabar jie yra geresni ir gali būti dar geresni. Su sąlyga, kad gaus gerų pendelių. Taigi, pradėkim su liberalais nesicackindami, išsyk ir žostkai.

Ponai liberalai, aš neturiu nieko prieš žmones, kurie kažkuo įžymūs ir panašiai. Aš tiesiog žiūriu, pagal ką jūs ir kaip vertinatės savo vidiniame reitinge. Ir pagal tai sprendžiu, kas jūsų galvose darosi. Ir štai vat sąrašas, pusė pirmos kapos iš viso to reitingo:

1. Virgilijus Alekna – 143 balsai
2. Vitalijus Gailius – 135 balsai
3. Viktorija Čmilytė – 122 balsai
4. Žydrūnas Savickas – 120 balsų
5. Simonas Gentvilas – 114 balsų
6. Gintaras Steponavičius – 105 balsai
7. Andrius Bagdonas – 100 balsų
8. Remigijus Osauskas – 97 balsai
9. Andrius Mazuronis – 95 balsai
10. Simonas Kairys – 93 balsai
11. Lukas Pakeltis – 88 balsai
12. Arūnas Gelūnas – 85 balsai
13. Apolinaras Nicius – 84 balsai
14. Kęstutis Glaveckas – 82 balsai
15. Marijus Kaukėnas – 81 balsas
16. Dalia Kuodytė – 81 balsas
17. Julija Mackevič – 79 balsai
18. Linas Kvedaravičius – 77 balsai
19. Aušrinė Armonaitė – 73 balsai
20. Šarūnas Gustainis – 72 balsai
21. Marcijonas Urmonas – 69 balsai
22. Jolita Vaickienė – 69 balsai
23. Jonas Liesys – 69 balsai
24. Arminas Lydeka – 69 balsai
25. Romas Sadauskas-Kvietkevičius – 67 balsai
26. Virgilijus Eidimtas – 67 balsai
27. Saulius Bucevičius – 61 balsas
28. Artūras Šulcas – 61 balsas
29. Daiva Juodelienė – 58 balsai
30. Ričardas Juška – 56 balsai

Šitai aišku gražu, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen pakliuvo į 3 vietą jūsų reitinge. Ir tai labai keista, nes ji viena turi proto tiek, kad jei pusę jos proto atimtum ir padalintum mažais gabaliukais visiems kas šitą jūsų vidinį reitingavimą darė, tai vidutinis statistinis protingumo pokytis būtų maždaug 200%. Kadangi žinau, kad nesuprasite, ką aš čia taip protingai parašiau, tai aiškinu jums taip kad suprastumėt: pusė iš jūsų esate visiški idiotai.

Štai išsyk 4 vietoje atsidūrė Žydrūnas Savickas, kuris garsus tuo, kad ne tai toliausiai pasaulyje mėto kažkokias padangas, ne tai sugeba tampyti didelius akmenis ir dar ten kažką. Čia tas pats, buvęs pas jūsų labai mylimą Artūrą Zuoką bene iki tol, kol zuokiniai prakišo rinkimus, o kai ta partija tapo politiniu šiukšlynėliu, perbėgęs pas jus. Per tą laiką vienintelis dvasingas jo darbas buvo kažkokie rūkymo draudimai kažkur. Ir aš puikiai suprantu Žydrūną Savicką – visa tai tvarkoje jo paties požiūriu. Aš prieš jį nieko neturiu, jis elgiasi protingai. Aš tik manau, kad jūs, ponai liberalai, esate durniai.

Ir beje, grįžtant prie Viktorijos Čmilytės – jai davėte vos pora balsų daugiau, nei sunkumų mėtytojui. Labą dieną. Aš žinau, kad jūs balsus jai davėte tik dėl to, kad išvis nesupratote, už ką tuos balsus dalinate. Nes kažkodėl šachmatai irgi sportas. Tai ir davėte, nesuprasdami už ką. Galvojate, kad Čmilytė šachmatus mėto, tai ir davėte. Nes esate durniai.

Kas pas jus po reitingavimo pirmoje vietoje? Ogi Virgilijus Alekna – žmogus, kuris prieš vos porą mėnesių atėjo į liberalų sąjūdį, pakviestas Eligijaus Masiulio. Po berods dviejų dienų Eligijų Masiulį susėmė STT, o jūs tam žmogui atidavėte daugiausiai balsų, nes jis, kaip ir Žydrūnas Savickas, moka mėtyti daiktus kažkur toli į tolimą tolį ir daug metų darė tai geriausiai pasaulyje. O dar be to, jis prieš tai ne tai pas socdemus turėjo būti sąraše, ne tai pas valstiečius, ne tai išvis nedalyvauti su niekuo. Ir be to jis labai toli mėto daiktus. Už tai ir davėte jam pirmą vietą.

Ponai liberalai, nusipirkite už partijos pinigus kokią svaidyklę ant gumų ir su ja svaidykitės kur nors, nes jums kažkokie daiktų mėtymai, atrodo, yra tapę kažkokia idee fixe.

Pasižiūrėkim į kitus kandidatus, iš kito galo – štai pvz., Skirmantas Tumelis, kuris prieš praeitus rinkimus į Seimą buvo sureitinguotas į 102 vietą, per rinkimus gavosi 24. Ir tai, netgi naudojęs ne partijos pinigus, o tik savo paties laiką ir gebėjimus. Per 4 metus Skirmantas Tumelis tapo keleriopai plačiau žinomas ir keleriopai daugiau patirties turintis. Dabar, po šiųmečio reitingavimo, Skirmantas Tumelis yra 104 vietoje. Ir savo tokiu reitingu jis puikiai rodo liberalų adekvatumą – viršun pralenda ne tie, kas sugeba duoti potencialo, o kažkokie kiti. Skirmantas Tumelis nemoka mėtyti daiktų į tolį ir nenešioja didžiausių akmenų.

Arba štai Romas Sadauskas-Kvietkevičius, kuris Liberalų Sąjūdžio reitinge gavo 25 vietą ir apie kurį jau kai kurie nupušėliai pradėjo aiškinti, kad jis esą gavo daug, nes partijai nežinomas, naujas žmogus ir panašiai, todėl turėtų jaustis labai įvertintas. Suprantate, jis yra niekam nežinomas. Ir be to, nemoka nešioti kažkokų sunkumų. Užtat kažką protingai šneka ir rašinėja, krūvą metų politikoje kažkokioje ir žinomas kaip garsiausias Ričardo Malinausko oponentas. Nesuprasi, ką jis ten rašinėja. Kažkoks neaiškus, gal politikas koks nors.

Aš nei nekalbėsiu apie tai, kad tas pats aukščiau minėtas Skirmantas Tumelis, per 4 metus pasidaręs žinomu visai partijai, gavo 2 vietom mažiau, nei prieš ankstesnius rinkimus – reali veikla jūsų partijos viduje atrodo nereiškia nieko. Dviem dienom vėliau už Romą Sadauską-Kvietkevičių atėjęs Virgilijus Alekna užėmė pirmą vietą, nors jo politinė veikla – maždaug tokia, kad jos tiesiog nėra. Net netiesiogiai. Netgi niekaip. Iš viso. Užtat jis kažkokius daiktus toli mėto ir sportui padės.

Užtat vietas sąrašų viršūnėse gavo tokios ryškios figūros, kaip Andrius Bagdonas (7 vieta, Neringos savivaldybės narys, kur tik 2 vietas iš 15 rinkimuose gavo liberalai) ar Remigijus Osauskas (8 vieta, Jonavos savivaldybės narys, kur tik 3 vietas iš 25 rinkimuose gavo liberalai). Aš nieko prieš neturiu, aš tikiu, kad puikiausi sąrašo lyderiai bus. Kažkada.

Tiesiog palyginimui – buvęs Jurbarko meras ir esamas savivaldybės narys Ričardas Juška, kuris realiu žinomumu bus ko gero didesnis už porą tų minimų kandidatų kartu sudėjus, gavo porą kartų mažiau balsų ir 30 vietą. Ir aš nesakyčiau, kad tame kažkas neteisingo, nes Ričardas Juška nėra koks nors Lietuvos masto politikas – aš manau, kad tai maždaug realistinis rezultatas. Tiesiog tie kiti pora rezultatų iš dešimtuko anei per kur nėra realistiniai.

Ponai liberalai, aš žinau, kaip tai vyksta. Aš procesais užsiimu ir dėl to labai gerai suprantu, kaip tai vyksta. Didesnioji dalis jūsų vidinių balsuotojų remiasi dviem kriterijais: visų pirma, jie patys nori praeiti viršun, todėl neduoda anei vieno balso tiems, kas jų suprantami kaip konkurentai. Atitinkamai, pvz., kažkur daugelio supratimu apie potencialo vidurį esantis Skirmantas Tumelis ar Romas Sadauskas-Kvietkevičius negaus adekvataus kiekio balsų, nes o ką gali žinoti – gal jis ims ir aplenks patį balsuotoją. Antra vertus, balsai atiduodami tiems, kurie vertinami kaip neturintys vidinių partinių ryšių (nekeliantys grėsmių), tačiau tokie, kurie galintys kažką partijai duoti ir kurie visvien esą praeis. Taip begalę balsų gauna kokie nors daiktų mėtytojai.

Balsavimo mechanizmas Liberalų Sąjūdžio viduje yra labai specifinis: yra kažkokia ten taryba, kur yra kokie pora šimtų balsuotojų, o jie visi turi po 30 balsų, kuriuos gali padalinti po vieną balsą kam nori. Kadangi balsų net 30, tai negaila jų duoti kažkam, kas pažadėjo paremti savą kandidatą. Atitinkamai ir prasideda susitarimai – „tu gal pabalsuok už mane, o aš tau irgi padėsiu“. Ir net po to atlieka dar balsų tam, kad juos galima būtų išdalinti visokiems, kurie esą ir taip praeis – taip į viršūnes pakliūna visokie daiktų mėtytojai.

Išties toksai mechanizmas reiškia, kad daugybė balsuotojų reitingavime žaidžia ne už bendrą tikslą, o vardan to, kad išnaikinti visus tikrus ar įsivaizduojamus konkurentus, kurie turi politines perspektyvas. Vidinio reitingavimo baigtį galutiname rezultate nulemia tarpusavio susitarimai – didžiulę dalį balsų susirenka niekam platesnėje Lietuvoje nežinomos figūros iš kažkokių tolimų rajonų. Pirmame sąrašo tuzine atsiduria netgi figūros, kurios rinkimuose sugebėtų savarankiškai surinkti kokį 1000 balsų, jei ne dar mažiau, o tuo pat metu realų reitinginį dvidešimtuką atitinkančios, tačiau tų žaidimų nežaidžiančios figūros kartais nepakliūna net į pirmą 100 vietų.

Štai pavyzdžiui, kažkur sąrašo gale yra toksai daugeliui žinomas Šarūnas Skučas, savivaldybės kontrolierius, kuris dėl savo sąžiningumo numušė iš politikos kažkada buvusį Vilniaus merą Vilių Navicką. Kai jau meru buvo buvo Artūras Zuokas, Šarūnas Skučas buvo atleistas. Nes matyt labai jau trukdė. Ir kur dabar Šarūnas Skučas? Ogi 141 reitingavimo vietoje su varganais 7 balsais. Ir tai, brangūs liberalai, tada, kai jūsų partija gaivalėjasi po Eligijaus Masiulio ir kai jums reikia per bet kur rodyti, kad jūs bet kokią korupciją mesit lauk, nesiskaitydami su niekuo.

Aš suprasčiau, ponai liberalai, jei tiesiog spygautumėt ir keltumėt Šarūną Skučą į kokį pirmą dešimtuką, visur garsiai šaukdami – „mes jau švarūs ir pasitikim žmogumi, kuris esant reikalui, netgi mūsų pačių partiją į STT priduos„. Tas būtų adekvatu, net nepaisant to, kad Šarūno Skučo istorija jau gerokai primiršta. Bet ne. Jūs to nesuprantate. Arba gal netgi ir suprantate, tačiau esate buki kaip sovietiniai kaliošai, todėl būtent taip ir reitinguojate.

Prieš vos nepilnus du mėnesius iš Liberalų Sąjūdžio iškrito Eligijus Masiulis ir Antanas Guoga. Apie Antaną Guogą galima būtų kalbėti atskirai (manau, kad jis sukurs savo partiją), o štai dėl Eligijaus Masiulio – būtent jis, savo laiku priimdamas visus dėl kiekybės (aš skaudžiai priminsiu jums seną juokingą istoriją, kaip buvo „nepriimtas“ Remigijus Ačas), leido išplisti tokiems mechanizmams ir tokioms grupėms, dėl kurių liberalai jau pradeda gangrenuoti.

Būtent intuityviai matydami tokius Liberalų Sąjūdžio procesus, daugelis ir abejoja, ar išties, iškritus Eligijui Masiuliui, liberalai apsivalė. Klausimas visada labai paprastas – jei kažkas buvo sugedę, tai ar sugedimas yra sisteminis, ar paskirame segmente? Vidinis reitingavimas leidžia įtarti, kad jei kažkur sisteminiai dalykai ir geri, tai kažkokie negeri dalykai visgi viską permuša.

Ką reiktų padaryti liberalams? Na, dalį labai gero darbo jau padarė STT – pravalė visokius kiekybinius kriterijus iš viršūnių. Dabar reiktų gangrenas nuamputuoti. Išmesti krūvą regioninių (o gal ir centrinių) skyrių-poskyrių, kurie jie yra nepagydomi, nes žiūri ne partijos laimėjimo, o kažkokių savo žaidimų, kur per susitarimus gautų aukštas vietas rinkimų sąraše (nors visvien niekur nebus išrinkti). Gangrenas, deja, tenka šalinti chirurginiu būdu. Aš labai abejoju, ar Liberalų Sąjūdis išdrįs atsisakyti kelių dešimčių skyrių (ar poskyrių, ar kaip ten tie vadinasi) savo partijoje.

Ponai liberalai, dabar teisinkitės.