Kai aš drožiau Algirdą Butkevičių už jo disertaciją, buvo daug isterikavimų kažkokių, kad aš čia esu kažkoksai konservas ir dėl to vargšą ministrą pirmininką draikau. Kai padrožiau konservus už jų šeimyninius kliedesius, prasidėjo triukšmas, kad man sumokėjo, o be to, aš gausiu aukštą vietą liberalų rinkiminiame sąraše. Šiandien jau prasidės triukšmas, kad aš gal parsidaviau dar kam nors. Nes šiandien atėjo eilė liberalams.
Liberalai didele dalimi yra kaip katės. Tokie mieli ir kvaili kaip katės. Ir dar dažnai jaučiasi labai kietais. Todėl jie irgi gaus į skūrą. Kad nesijaustų gerai.
Drošiu aš jus, brangūs liberalai, ne už Eligijų Masiulį ir ne už Antaną Guogą – jų jau senokai pas jus nebėra. Drošiu aš jus už durnumą. Nes jei droži už durnumą, tai kartais ima kas nors ir pasikeičia. Tai gal ir Liberalų Sąjūdis kaip nors pasikeis. Gal nesmarkiai, bet kaip nors. Tokiu būdu aš jums duosiu gėrio.
Beje, kokios nors Darbo partijos, Tvarkos ir Teisingumo ar kokių nors Valstiečių ir Žaliųjų aš gal ir nedrošiu. Manau, kad jie yra kitas lygis – tas, kur drožti nėra prasmės. Kodėl nėra prasmės? Ogi todėl, kad iš principo nėra prasmės.
Liberalus spardyti yra prasmės. Jie atsikratė kai kuriomis nesąmonėmis, kad ir su išorine pagalba. Užtat dabar jie yra geresni ir gali būti dar geresni. Su sąlyga, kad gaus gerų pendelių. Taigi, pradėkim su liberalais nesicackindami, išsyk ir žostkai.
Continue reading →