Kadaise, 1995 metais atsidarė pirmoji Statoil degalinė Lietuvoje. Jau iki tol berods buvo viena-kita užsienio kompanijų degalinė (apie anuos laikus – Neste ir Texaco), tačiau Statoil plėtėsi taip, kaip nei vienas kitas tinklas. Jie statė degalines ir jos buvo kaip maži stebuklai – gražios, šviečiančios, su gražiais pardavėjais, geromis prekėmis, tviskančios.
Lietuva anuomet buvo vis dar labai labai postsovietinė. Namai vis dar priminė griuvėsius, buvo pilna tokių parduotuvių, kurios nuo sovietinių skyrėsi tik tuo, kad jose buvo prekių. Visur buvo nesuvokiamas skurdas. Įsivaizduokite, realios mėnesinės pajamos pas didesnę dalį žmonių buvo vos koks 100 eurų. Aš nežinau, kaip nupasakoti tai, ką aš dar prisimenu.
Kartą toje chaotiškoje pilkumoje, kur mes bandėme atsigauti iš po sovietinio bado, atsirado Statoil. Tai buvo tiesiog neįtikėtina. Tai buvo kažkas tokio, lyg iš kosmoso būtų nusileidę ateiviai ir ėmę statyti degalines, nors tai neįmanoma.
Paskui daug metų Lietuva augo, gerėjo, kultūros darėsi vis daugiau, šiukšlių vis mažiau, viskas tiesiog gerėjo ir gerėjo. Dabar sunku prisiminti tuos laikus – 1995 metus. Bet visą tą laiką Statoil buvo pavyzdžiu visiems.
Skandinaviškos darbo kultūros pavyzdžiu, tvarkos pavyzdžiu, kokybės pavyzdžiu, tiesiog pavyzdžiu. Statoil prekės ženklas įaugo mums į kraują, o mes to net nepastebėjome. Jis pasidarė tiesiog kažkuo, kas įprasta, gera ir neša savyje kažkokią labai labai teigiamą istoriją.
Manau, kad daugumoje šalių Statoil negavo jokio panašaus kultūrinio konteksto – jie ten tiesiog kokybiškos degalinės. Lietuvoje Statoil tapo mūsų suvokimų dalimi. To beveik neįmanoma pasiekti, aš nežinau kitos panašios kompanijos ar prekės ženklo, kuris turėtų tokį teigiamą ir gilų įvaizdį.
Kai dabar Statoil keičiasi į Cirkle K, mes prarandame ženklą, kuris neša istoriją, kurios mes jau net ir neatsimename. Tačiau kažkur mūsų pasąmonėje vis dar likę begalės senų asociacijų, senų prisiminimų apie Statoil. Ir mums truputėlį skauda, nes kartu su ženklu mes prarandame ir prasmes, ir istorijas, kurios siejasi. Ir kai mums skauda, mes pykstame.
Aš tikiu, kad Cirkle K bus ne blogiau už Statoil – manau, kad bus geros, tvarkingos degalinės. Bet jie tiesiog neturi tos istorijos apie Statoil stebuklą, kuris buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Jie dirbs gerai, tačiau istorijos tiesiog nelieka. Nes istorija siejasi su ženklu.
Mes prarandame Statoil – tiesiog ženklą, užmirštą seną istoriją, kuri buvo prieš porą dešimtmečių. Bet mes turime kitokią Lietuvą, prie kurios pokyčių prisidėjo ir Statoil. Mes turime ir visai dabar įprastus supratimus apie tai, kas yra gera darbo kultūra, tvarkingos parduotuvės ir tiesiog tvarkingas verslas. Ir galime tai prisiminti, kaip kažką gero. Sudie, Statoil.
Kai atsisveikini su brangiais dalykais gražiai, skaudėti nustoja. Ir tada nauji dalykai ateina gražiai. Labas, Circle K 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
ar verkti normalu?
Galit ir paverkti. Verkimas -- tai natūrali reakcija, kuri pašalina vidinę įtampą.
Cia panasiai kaip si Belmonto uztvanka
Baikit Nemanau
Keisčiausias istorinis palikimas turbūt ne pats Statoil, bet jo konkurencija su Shell (kuri vėliau pardavė savo padalinį tam pačiam Statoil’ui). Kažin ar be šio dalyko nemažai vietų abiejose kelio pusėse turėtume po degalinę.
bet labiausiai erzina, kad visi šitie globalistai spjauna į vietinius poreikius, jei rinka per maža, kad adaptuotis. Pvz., yra Vauxhall ir Opel; yra tų pačių automobilių modelių, kurie skirtingose šalyse pavadinti skirtingai, nes reikia prisitaikyti prie vietinės kalbos.
O čia mums spjauna į veidą. Jūs pabandykit kasdien greitkalbe ištarti tą „circle K“. Tikrai ne tas pats, kas „Statoil“
Ir aš jaučiu, kad mums net nespjovė į veidą, į mus tiesiog net nesiteikė atkreipti dėmesio, kaip į mažą šiukšlelę ant kelio.
Tiesiog vadink „Circle K“ „ratais“. Prašom, dėkoti nebūtina.
Nepagavai minties: nė kiek neabejoju, kad tautoj gims kažkoks patogesnis kalbėjimui žargoninis pavadinimas. Man nepatinka, kad jie spjauna apskritai į mus, kaip vartotojus ir nesivargina net pagalvoti, ar nereikėtų adaptuot pavadinimo prie mūsų rinkos.
Ką bendra su tuo turi ratai? Ir kuria prasme „ratai“? Greičiau jau lenkas, pavarde Cirkliakas.
raKais
Kokiais dar ratais? Cirkliakas arba cirkas.
O man Statoil asocijuojasi ne tik su gražia jų istorija Lietuvoje, bet ir su originaliu, patikimu kokybišku norvegišku PRODUKTU už gerą kainą. Taigi, brandas- atstovavo ne tik degalinę, o -- svarbiausia- Gerus degalus.
Pakeistas pavadinimas tiesiog dar kartą primena, kad nei velnio nebelieka pasitikėjimo tuo produktu, kurį siūlo naujas tinklas. Nes tai- visiškas bevardis produktas. Netgi galima įtarinėti, kad jie ramiausiai gali pilstyti rusiškus degalus ir bet ką, kas pakliūva. Pažiūrėjau Wikipedijoj- tas naujas CėKa perėjęs tiek savininkų, kaip gera kekšė, ir jau net nesusigaudau, per kiek tarpininkų ir iš ko jie tuos degalus užsiperka.
Galima vadinti tiesiog Cirku
Manau, kad Statoil nuolat buvo kažkas panašaus kas Pan Am buvo USA -- sinonimas kaip galima daryti gerai nuolat. Pamenu, kaip juose po stiklinėm rakinamom vitrinom būdavo Maglite prožikų ir Zippo žiebtuvėlių. Atrodė kostmosas. Vėliau ten jie turėjo Ritos slėptuvės (berods) submarinus su sūriu ir pomidorais.
Apie planus pervadint buvo pranešta nuo pat Statoil įsigyjimo ir Lietuva yra viena paskutinių, kuriose keitė pavadinimą, būtent dėl Statoil prekės ženklo stiprumo. Bet susėdo valdyba ir nusprendė unifikuoti brandus visur. O tai reiškia, kad valdybai dzin lokalios rinkos, svarbiausia apatinė eilutė, o tai reiškia, kad galimai paslaugų kokybė smuks. Panašiai vienodinasi ir telekomunikacijų kompanijos. Buvo Omnitel nupirktas Telia jau velniaižino kiek laiko, tik jei tą keitimą vykdė palaipsniui. Iš pradžių įvedė violetinė brandingą, pripratino prie jo, o tada kai vizualinė dalis jau buvo sutvarkyta -- pakeitė pavadinimą. Ta prasme, gražiai pakopom pakeitė. Čia ta komunikacija kažkaip klišai įvyko. Nors pirmi straipsniai ar ne prieš metus pasirodė, bet nebuvo vieningos kampanijos informuoti lojalų Statoil vartotoją.
Circle K ir Švedijoje pavadinimą iš Statoil pakeitė be jokių skrupulų, tame tarpe mechaniškai pakeitę vėliavas degalinėse iš Statoil į Circle K, kuriose pavaizduota K raidė. Gavosi KKK, kas mirtinai pergąsdino vietinius antifašistus 😀
https://www.thelocal.se/20160506/kkk-flag-mishap-messes-with-statoils-makeover
Kai „pardavinėjom“ OMNITEL , mažai kas žinojo, kad STATOIL -- valstybinė Norvegijos įmonė.
Berods Zuoko blog’e vyko ginčas, ar tai tiesa, kol vienas komentatorių, jau keli metai gyvenąs Norvegijoje, patvirtino -- taip, STATOIL pagrindinis akcijų paketas -- valstybės. O koncerno Generalinio direktoriaus atlyginimas -- valstybinė paslaptis 🙂
Taigi pačiame pavadinime yra aiškiai pasakoma, jog tai -- valstybinė įmonė: Stat (plg. su anglišku State) + oil.
Vadinti griztai tik O.K. (okay). Manau viena is pavadinimo reiksmiu yra butent tokia.
Visvien dar mažiausiai 10 metų visi vadins statoilais. Pas lietuvius taip priimta, po šiai dienai visi žino kur yra „universalinė”, kad reikia nueiti į „saulutę”, o ir mokomes visiūkuose. (Čia vilniečiams turbūt labiau :D). Tad natūraliai sirkl k ims nebent po bala žino kiek metų vartot visi. Jei išvis ims, nes kad ir kokių unikalių lietuvoj degalinių pavadinimų yra, bet šitas ko gero liežuvį labiausiai laužo. Įsivaizduokim jaunimėlį po gero tūso kviečiantis taksi kur nors iš naujojo circle k 🙂