Tag Archives: sodra

Raimondas Kuodis kankinasi pensijomis

Aš vis skaitau Raimondą Kuodį, kuris kartais būna, kad pasako kokią gerą gyvenimišką mintį. Na, taip buvo, išties, aš jums pažadu, kad buvo. Neatsimenu, tiesa, nei vienos jo geros minties, bet atsimenu, kad buvo jis kažką prasmingo sakęs. Berods, kad kai mažai pinigų turi, tai būna blogai. Ar tai dar kažką tokio, kur nesigauna pasiginčyti, nes tiesa.

Labai sudėtingi tie visokie ekonominiai procesai, kai dvejybinė apskaita yra kažkokia svetima. Paskui būna labai visokių dvasingų kalbų apie visokius ekonominius dvasingumus ir ekonominius Nobelių laureatus su visokiais dvasingais atradimais.

Vieną kartą Raimondas Kuodins netgi pašarino iš kažkur surastą mistišką matematinį juoką, kad jei sudėsi savo gimimo metus su savo amžiumi, tai stebuklingu būdu gausis 2017. Aš net nežinau, kas ten jam užėjo, kad jis tokius dalykus šarina. Bet šiaip tai smagu ir gražu. Ir paprieštarauti nesigauna. Labai giliamintiška.

Continue reading

Romas Lazutka sako, kad Sodra nebankrutuos

Man toksai vaizdas iš visų tų straipsnių apie tai, kaip Sodra tokia gera ir kaip ji visokia puiki, kad kažkam dega subinės. Štai vat straipsnis, kur Romas Lazutka pasakoja, kad Sodra nebankrutuos, nes suprantate, jei ji bankrutuos, tai valstybė ją išgelbės ir Sodra bankrutuoti negali, nes valstybė ją išgelbės.

Kažkodėl man vis prisimena tos piramidės, kai galvoju apie Sodros veikimą. Kol pajamos tinkle vis auga ir auga, tol viskas gerai. Piramidės griūtis prasideda tada, kai augimas sustoja. Lietuvoje prasideda dirbančiųjų kritimas ir pensininkų augimas – tai reiškia persisukusį pensijų sistemos balansą. Nors ką ten. Ekonomistai iki tokių dalykų, kaip dvejybinė apskaita, nenusileidžia – nelygis matyt.

Suprantate, įsiklausykit į pačią esmę: Romas Lazutka nesako, kad Sodra nebankrutuos, jis sako, kad Sodra negali bankrutuoti, nes ne todėl, kad ji taip dirbtų, kad neužsilenktų, o todėl, kad valstybė ją išgelbės. T.y., negana to, kad išties trečdalis mūsų pajamų, kurias darbdaviai skiria mūsų atlyginimams, nueina į Sodrą, tai dar ir papildomai kitų dar mūsų sumokamų mokesčių prireiks. Tai labai smagu.

Continue reading

Ar pelnytai skrieja akmenys į Sodrą? Pelnytai.

Lol, pasidariau sau internetuose paiešką po straipsnio, kur apie Sodrą prieš kažkiek laiko rašiau. Net nežinojau, kad Lietuvoje tokie kiekiai keistos regioninės žiniasklaidos (kai kada – tiesiog absoliučiai identiškų portalų, duodamų skirtingais pavadinimais – paklausa matyt tiesiog siautėja. Ir regioninė žiniasklaida, ko gero, tiesiog klesti.

Čia šiaip asociatyvinė nuotrauka, ar kaip ten vadina. Apie rišlų diskursą.

Na, pasižiūrėkit patys – virš 8000 rezultatų, kai tą pavadinimą įvedi į Google. Aišku, kažkur ten bus komentarų puslapiai, kažkur šiaip puslapiai, kur nuorodos į taip pavadintus straipsnius, tačiau kiekiai tiesiog stebina. Netgi ne tas žodis, kaip stebina. Nuostabu tiesiog.

Ne, ne, žinoma, jokių čia užsakytų reikalų (aš tikrai taip negalėčiau pagalvoti, tikrai tikrai), tiesiog žiniasklaida labai dvasingai ir susiprantančiai ima iš valdiškos kontoros straipsnius ir juos perpublikuoja. Nes patys nuomonių ir minčių tomis temomis neturi. Todėl didžia minia visi stoja piestu ir klausia to paties klausimo – „Ar pelnytai skrieja akmenys į Sodrą?“ 😀

Taip, pelnytai skrieja akmenys į Sodrą.

Dar kartą apie Sodrą ir jos gelbėjimą

Kartais būna taip, kad paskaitai straipsnį, o paskui supranti, kad jei ir nepilnai, tai visgi didele dalimi tas straipsnis buvo atsakas į straipsnį, kurį pats parašei. Taip ir šįsyk gavosi: aš pamąsčiau apie tai, kas per situacija yra su Sodra, o paskui Delfyje radau straipsnį, kuriame buvo atsakas į tai, ką rašiau. Gal ir netiesioginis atsakas.

Čia ne Sodra. Čia patys atspėkit kas.

Neseniai Sodros patarėja Julita Varanauskienė paskelbė Delfyje apie tai, kad sodrūs akmenys nepelnytai skraido į Sodrą. Šiaip tai man kažkuo patinka jinai, nes stengiasi kažkaip apsaugoti įstaigą, su kuria susieta. Darbuotojų ištikimumas visada žavi, net jai pačios tokios įstaigos nežavi. Ir ji ten pasakoja apie tai, kaip Sodroje visi stengiasi, ir panašiai. Kai kokia nors organizacija atsiduria krizėje, visada norisi bent kažkaip pasakyti, kad ne viskas taip jau blogai. Kad yra kažkas, kas yra verta.

Nors bendari tai aš esu mažas žiurkėnas, tai gal čia tik įsivaizduoju, kad man didžiausios valstybės įstaigos atsakinėja straipsniais (primeskit – didinga Sodra atsakinėja mažam žiurkėnui). Aš tik uždavinėju durnus klausimus ir bandau sugalvoti atsakymus į tuos klausimus. Paskui tais atsakymais pasidalinu. Ir klausimais irgi kartais.

Išties tai, kas yra verta bet kokioje organizacijoje – tai žmonės, kurie stengiasi pasakyti ką nors gero apie savo įmonę, kad ir kokia ji bebūtų. Kad ir kokia iškreipta ir nenormali būtų sistema, kuri tą organizaciją kuria. Žmonės yra tie, kas sugeba netgi absurdą padaryti kažkaip darbingu. Kartais tai labai keista, bet tai žavi, net jei tie žmonės pasako ir visokių tarpusavy prieštaraujančių teiginių. Žavi šiuo atveju būtent tas noras tikėti, kad viskas ne taip prastai, kaip yra.

Pvz., visada žavi žmonių noras tikėti, kad čia ne Sodra sugalvojo iš daugiau kaip milijono žmonių nusigrobti privačiai kaupiamas pensijas, o kad kažkoks bankų ar kokių nors fondų sąmokslas kaltas, nes nenori atiduoti tų pensijų. Nes visos pensijos juk turi priklausyti Sodrai, kas čia gali nenorėti tų savo pensijų atiduoti?

Kai yra keli vienas kitam tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaraujantys teiginiai ar šiaip kažkokie nesueinantys galai, tai reiškia arba klaidas, arba melavimą, arba kažkokias dar neatitiktis.

Žmogiškai šnekant, galima būtų visaip tuos Sodros ir išvis socialinio draudimo reikalus nagrinėti, bet kad kažkodėl vis fundamentaliai atsiremiam į kažkokius makaronus. Kaip pvz., dabar čia nauji valdantieji vėl kuria kažką, o vienas iš jų netgi sakė, kad padidins GPM, paskui gal dar sumažins Sodrą (matyt jei pinigų atliks), o dar paskui taikys mokestines nuolaidas už teleportaciją. Dar sakė, kad kažkas teleportavo kažkokį lazerį. Suprantate, ką tai reiškia?

Continue reading

Nesuvoki, kas yra Sodra? Vok, vok ir suvoksi

Kadaise aš rašiau apie tai, kuo panaši Sodra į visokias ten piramidines schemas, ir kuo visgi skiriasi. Straipsnis tuomet sukėlė nemažai diskusijų, o daugelis man užduodavo klausimą: „negi išties taip blogai?“. Dabar jau man to klausimo neužduoda. Matyt akivaizdu, kad taip blogai.

Kartais atrodo, kad kažkoks gigantiškas statinys yra per daug didelis, kad griūtų. Panašiai dar kažkam gali atrodyti Sodra. Kiti gi, kurie pasižiūri, pažada, kad pastatas grius, nes stovėti jis negali. Ir geriau jau tada tą pastatą nugriauti tyčia, kad virsdamas savaime, ko nors neužmuštų, bet būtinai atsiranda ir gelbėtojų, kurie ima viską ramsyti ramsčiais, tikėdamiesi, kad nieko nebus. Ai, taip, labas, Sodra. Pasižiūrėk į save šioje nuotraukoje.

Per eilę metų Sodra augo, pampo, paskui pasiekė tą lygį, kur naujų klientų (mokėtojų) skaičius ima mažėti, o štai senų klientų (išmokų gavėjų) skaičius ima augti. Jei kalbėsim apie visokias piramidines schemas, tai perėjimas į šitą etapą, kur pinigus atsiimančių ima darytis daugiau, nei pinigus nešančų, reiškia tiesiog bankrotą.

Continue reading