Maxima pinigai ir konkurencija su valstybe

Kažkada jau berods rašiau apie tai, kas yra pinigai, bet dabar nesuradau, kur, tad paaiškinsiu trumpai iš naujo: pinigai – tai pirmiausiai skolinis pinigų leidėjo įsipareigojimas pinigų naudotojui. Kitaip tariant, kažkas išleidžia pinigus, už juos nusiperka kažkokio turto, o paskui turi tuos pinigus padengti kokiu nors turtu. Valstybė, išleisdama pinigus, daro milžinišką biznį: gauna nemokamą paskolą, kurią grąžinti gali tik praėjus nemažam laiko tarpui, o dar ir po tam tikros infliacijos, kuri, nuvertindama pinigus, leidžia grąžinti tiktai dalį realios paskolos. Valstybinės obligacijos, jei kam kils klausimas – tai tik labai įdomus būdas valstybei dar labiau atitolinti pirminės paskolos grąžinimą, kartu gaunant dar vieną paskolą.

Žinoma, panašūs dalykai veikia ir su paprastais skolos rašteliais, dovanų čekiais ir pan. – tai irgi tiesiog paskola, kuri dar ir beprocentė. Dovanų čekiai čia dar įdomesni – dalis jų gavėjų taip jų ir nepanaudoja. Įdomu dar ir tai, kad išleisdama dovanų čekius, įmonė ne tik gauna paskolą už dyką, bet ir apsisaugo nuo infliacijos.

Tačiau įprasti dovanų čekiai atlieka tik dalines pinigų funkcijas. Pilnavertės funkcijos, kur atsiranda realiai ilgalaikės paskolos, kurių dalies netenka padenginėti, o pinigų naudotojai tampa pririšti prie pinigų leidėjo (pvz., norom nenorom turi mokėti mokesčius ar pan.), atsiranda tada, kai pinigai ima vykdyti dar ir prekės, o ne tik paskolos funkciją, t.y., imami taikyti mainuose.

Kur link aš vedu – jau kelintą kartą išgirstu istorijas apie tai, kaip su vienais ar kitais žmonėmis atsiskaitoma Maximos pinigais. Tai ten už kokį darbą, tai už dar ką nors, teko netgi nugirsti istoriją, kaip kažkokia įmonė didžiąją dalį atlyginimo moka darbuotojams tais pačiais Maximos čekiais – žinoma, vokeliuose. Aš nežinau, ar Maxima atsiskaitinėja savo pinigais su savo tiekėjais – tai būtų ypatingai įdomus variantas. Tačiau taip ar anaip, tam tikri požymiai matomi akivaizdžiai: bent dalinai Maximos pinigai jau konkuruoja su litais, tapdami tegul ir nedidele, tačiau šešėline valiuta, tuo tarpu Maxima ima vykdyti tam tikras pinigus išleidžiančio banko funkcijas.

Nagi, prisipažinkit, kas esate gavę Maximos pinigų vietoj litų? Nesvarbu, už ką – ar kaip atlyginimą, ar už kokį daiktą, ar kaip skolą, etc.? Ir dar, būtų įdomu įvertinti, kokio dydžio sumos yra apyvartoje – ar negali būti jos sulyginamos su Lietuvos biudžeto deficitu?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

43 thoughts on “Maxima pinigai ir konkurencija su valstybe

  1. Anonymous

    Viename iš buitinės technikos prekybos tinklų Maximos pinigais prekių ženklų atstovai skatindavo pardavėjus pardavinėti tam tikras prekes 🙂

    Reply
  2. dzejus

    beveik esu -- kai maxima skelbe, kad „jei kaina skiriasi etikete ir kasoje mes jums sumokam 5 lt maximos pinigais“ tai vietoj 5 maximos pinigu isiule sokolada. bet daugiau neteko gauti niekur niekados ir net nezinau kaip jie atrodo

    Reply
    1. Anonymous

      aš irgi esu gavus tuos 5lt kažkada, bet daugiau tai nemačiau… nebent tuos, kur reikia pirkti už kažkokią sumą ir gausi kelis litus nuolaidą… maxima ne mano paarduotuvė :))

      Reply
      1. courapca

        nebloga ta maxima, kai pakeliui namo yra 🙂 daržovių kokybė tikrai geresnė nei iki, o vat kadangi dar pakeliui ir norfa, tai ten perkam pigius pieno produktus 🙂

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Bandėm čia kada padaryti tyrimėlį, objektyviai pagal prekių pasirinkimą (bukai, nomenklatūros kiekius) ir kokybę (pagal brendus) -- ko gero, Maxima visgi nr.1. Kitiems supermarketams labai smarkiai pasitempt reiktų.

          Reply
    2. rokiskis Post author

      Neseniai vienas draugas visą storą pundą tų Maximos litų pademonstravo -- pilna piniginė, kiek supratau, už juos pagrindinai viską ir perka. Net neklausiau, iš kur tuos pinigus gauna, bet kaip sakant, lyg ir savaime aišku 🙂

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Na, jei būtent kokybe gali konkuruoti su šveicariškais frankais, tai reiškia, kad Maxima labai rimtai į tai žiūri, nes kokiems nors litams savo kokybe iki tų frankų dar pusę šimtmečio augt 🙂

      Reply
      1. courapca

        Na frankų nečiupinėjau realiai. Tačiau maximos pinigų kokybė žymiai geresnė nei vagnoriaus laikinųjų talonų. Bet iki tavo paminėtų kliedesių maxima litam toli 🙂
        Kaip vienas skiriamųjų požymių -- kiekvienas pinigas turi barkodą. Kasininkė jį skanuoja.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Beje, dėl kokybės -- ar pirmuosius litus atsimeni? Talonai, palyginus su jais, atrodė, kaip kokybiškumo šedevras -- bent jau metalografiškai spausdinti, o ne šūdinas ofsetas 🙂
          O su barkodais -- jie skirtingi pas kiekvieną banknotą, ar vienodi?

          Reply
          1. courapca

            O taip, pirmuosius litus pamenu, labai gerai dėvėjosi 🙂
            Dėl maximos barkodų nežinau -- gavau tik vieną banknotą. Įtariu turėtų būti skirtingi. Dėl padirbimo apsaugos -- berods X yra holografinis, nemanau, kad padirbinėtojam apsimokėtų apgaudinėti maximą.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Ne tik dėvėjosi -- tiesiog spaudos kokybė buvo beveik kaip pas laikraščius. Daugelis žurnalų kokybiškiau atspausdinama.

              Reply
  3. Anonymous

    Marius
    na pasipasakosiu ir as.
    kazkada pardavinejau kazkuriam forume nereikalingus daiktus, ale ekipuotes atsinaujinimas buvo. Parase potencialus pirkejas ir pasisiule pirkt ir uzklause ar tiktu man maxima pinigai 😀
    kazkaip pasiuliau jam eiti nx, nes jokiu kriteriju, kaip atskirti tikrus maximos banko piniginius vienetus nuo padirbtu as nezinau. pravalas.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Marius
      Oba, o čia jau geras kriterijus -- kaip atskirti tikrus maksiminius nuo padirbtų 🙂 Aš pagalvojau -- irgi negalėčiau pasakyti. Reiškia, stabdė tiktai tas, kad neaišku, kaip patikrinti pinigus, bet ne tai, kas jų leidėjas. Maximos specams reiktų pagalvoti 🙂

      Reply
      1. Anonymous

        Re: Marius
        na matai, kadangi pats bandžiau pardavinėti savo šūdniekius, tai buvau pasiryžęs derėtis, o žmogus sako moku viską ir dabar! gali gi ir šikpopierio už 100 maximinių pasiimti -- sunaudojamas daiktas. Tiesiog nustebino ir šokiravo pasiūlymas. Gal kas papasakos kaip pradavė automobilį už maksiminius? teoriškai įmanoma 🙂
        o del proff -- čia jau pravalas, bent savo saite įdėtų požymius, kita vertus kur dingo falsifikuotojai? dirva nusikaltimui 🙂
        cha cha cha
        komento anti-robotiniai zodziai (kur liepia vesti kad nebutu autopostinimo)
        revisionary schnell

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Marius
          Jo, šita vietinė kapčia kartais stebina žmones savo frazėmis, ne pirmą kartą įdomiomis žmonės džiaugiasi 🙂
          O falsifikuotojams čia būtent dėl to ir gali būti sunkiau su tais Maksimos pinigais -- žmonės nepripratę, atidžiau žiūri.

          Reply
      2. Anonymous

        Re: Marius
        Paimi daiktą, kaina, kar ir 200 lt. Tiesiai pas kasininke, ji prachekina, pasakai, teturi tik 180 (jei po 20) ir grazini preke, ir pinigai prachekinti.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Marius
          Sakyčiau, ganėtinai iškreiptas būdas, nors žinoma, suveiktų. Galima ir dar paprasčiau -- kokioje Akropolio informacijoje tiesiog paprašyti patikrinti 🙂 Bet išties tai norėtųsi žinoti tikrumo požymius ir pačiam. Pinigų leidėjas juk turi tuo pasirūpinti 🙂

          Reply
          1. Anonymous

            Re: Marius, ooo
            Taip taip, suprantu. Tik, kai nori pakeisti pinigus, kasininkei bloga nuotaika būna užeina. Labai tikėtina info atstovei irgi užeit gali, kompetencijos-atmazų-karalystėj-pabuvojus, nevernika norisi pasikeisti ir nesimakaluoti, čia esmė buvo.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Marius, ooo
              Toks variantas iš FB:
              Pigi Keulė Marius, niea -- perki kokį šūdą, prideri krūvą ermitažinių, paskum grįžti ir sakai, kad nedžiugina bei gi reikalauji babkes grąžint -“ pagal fiskalinį kvitą…

              Reply
            2. rokiskis Post author

              Re: Marius, ooo
              Deja, truputį prasčiau visgi, pasirodo, neveikia gudrus būdas su grąžinimu:
              Pigi Keulė Vis gi š gauinasi: fiskaliniame čekyje fiksuojama, kad prekė pirkta su nuolaida, tai tik sumokėtus pinigus tegalima atgauti: mediniai litai ne taip lengvai virsta popieriniais…
              Galima tikėtis, kad naujai atidaromoje Maximos internetinėje parduotuvėje irgi bus galima atsiskaityti tenykšte valiuta…

              Reply
  4. grybukaras

    ehehehe, tiksliai, kad ir juokai, bet beveik viduramžiški konfliktai tuoj galės kilt. Kunigaikščiai žemių valdytojai kovoja su karalium dėl teisės leist savus pinigus. Wheeeeeeeeeeeee

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip. Ir viskas išties susiveda tik į vieną klausimą -- kiek realiai Maximos pinigų yra apyvartoje, ar ta kursuojanti suma bent sulyginama su biudžeto skylėmis, ar visgi šimtus kartų mažesnė.

      Reply
  5. Anonymous

    Marius
    Esu gavęs maximiniais gan nemažą sumą, kelis šimtus, kaip atlyginimo priedą. Priėmiau, tai kaip įmonės pasityčiojimą iš manęs. Matyt susiprotėjo, nes tik vienas atvejis tebuvo.

    Reply
  6. maumaz

    čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
    Ir visa tai vadinasi vestfalinės valstybės nykimas 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
      Šiaip jau pinigai čia kursuojantys konkrečioje teritorijoje, tad vargu. Bet internetas, internetas…

      Reply
      1. maumaz

        Re: čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
        Kodėl konkrečioje teritorijoje? Taigi po visą Lietuvą, kur turėtų būti tik viena oficialaus atsiskaitymo priemonė, o čia juk galima atsiskaityti turbūt bet kuriame Maximos pc?

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
          Bet tik Lietuvoje, ar ne? Bet taip, čia gera frazė, kad turi būti tik viena atsiskaitymo priemonė. Įstatymais tai berods pakankamai aiškiai įtvirtinta. Bet, o bet… O bet turim tai, ką turim?

          Reply
          1. maumaz

            Re: čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
            Tas ir yra, kad nyksta ir vidinis, ir išorinis suverenumas.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
              Maumai, o štai tokių kalbų iš tavęs nesitikėjau. Pats paprastai esu linkęs labai atsargiai žiūrėti į tokio tipo vertinimus, nors ir pats matau požymius. Ok. Reiškia, taip prastai. Reiškia dar blogiau, nei galvojau.
              Tada iš esmės įdomu tik viena -- ką Xerksas pasakytų irba nutylėtų.

              Reply
              1. courapca

                Re: čia priėjo turintis tarptautinių žodžių žodyną
                kai saka „nipamentam“ -- bet lyg ir bet kurioje maximoje LT LV EE galioja. „Baltic Euro MAXI“? 🙂

                Reply
    1. Anonymous

      A.S.
      Tai dovanų čekiai, kuriais dažniausiai atsiskaitoma su įvairiais tiekėjais

      Reply
  7. Anonymous

    Kelkime paniką kuo baisesnę?
    Na, čia tu visai be reikalo keli tokią baisią paniką. Tokie pseudopinigai nėra joks išimtinai lietuviškas nuopolis ir Lietuvos Respublikos žlugimo požymis, o pasaulyje paplitusi praktika.
    Mano draugo draugas dirbo (ir dabar tebedirba turbūt) kažkokiu ten prekybos stūmiku-prižiūrėtoju Britanijoj: tipo rūpinasi tuom, kad firmos jo firmos-maitintojos gaminiai supermarketuose būtų deramai atstovaujami ir pan. O jei kokiam supermarkete parduodama statistiškai kur kas mažiau produkcijos nei kaimyniniuose, jis turėdavo pasiųsti porą atstovų, kurie pažiūrėtų, ar lentynos, skirtos produkcijai nestovi tuščios, ar į jas neprikrauta konkuruojančios įmonės prekių ir pan. Kritiniu atveju jis ir pats važiuodavo aiškintis kas ir kaip. Vat tokios maždaug pareigos.
    Taigi, tiek jis, tiek jo pavaldiniai gaudavo vokeliuose niekur nedeklaruojamus priedus „high street voucher“-ių pavidalu. Ne visai reguliariai, bet už gerą darbą, tipo.
    Kas teoriškai būtų netgi ne vieno prekybinio tinklo ardomoji veikla, bet stačiai totalinis jungtinis verslininkų sąmokslas prieš valstybę. Žinoma, jeigu labai norisi panikuoti.
    O jei panikuoti iš ties labai norisi, priežasčių juk surasime?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Kelkime paniką kuo baisesnę?
      Na, čia aš visai be reikalo keliu tokią baisią paniką. Visokios vagystės ir mokesčių slėpimai nėra joks išimtinai lietuviškas nuopolis ir Lietuvos Respublikos žlugimo požymis, o pasaulyje paplitusi praktika.
      Mano draugo draugo draugo draugas dirbo (ir dabar tebedirba turbūt) kažkokiu ten vagimi Britanijoj: tipo vagia iš butų ir parduotuvių ir pan.. O jai kokį vakarą mažiau pavagia, tai būna ir kokią bobutę apiplėšia. Vat tokios maždaug pareigos.
      Taigi, tiek jis, tiek jo chebra gauna pinigų užsidirbt. Ne visai reguliairiai, bet gal ir pakanka pragyvenimui.
      Kas teoriškai būtų netgi ne vieno vagies veikla, bet stačiai organizuotas nusikalstamumas. Žinoma, jeigu labai norisi panikuoti.
      O jei panikuoti iš ties labai norisi, priežasčių juk surasime?
      ——
      Kai sakant, ne tavo čia tema, ne tavo, Geraširdi.

      Reply
      1. Anonymous

        A, B, o gal yra ir C.
        Šitągi. Cha. Cha cha. Cha cha cha.
        Maksimos neturiu, neturiu ir „Maksimos litų“.
        Tema mano čia tik tiek, kad Lietuvoj labai dažnai koks nors visuotinai paplitęs reiškinys apibūdinamas kaip unikalus Lietuvai, ir baisus nepaprastai. Nors realiai- reiškinys visuotinai paplitęs. Bėje, tai nėra išimtinai lietuvių prerogatyva- pasaulinio konteksto nematymas būdingas daug kam ir daug kur.
        Todėl (rimtu veidu?) kalbant apie padėties baisumą, (vestfalinės) valstybės nykimą, suvereniteto praradimą ir panašius dalykus idomu būtų sužinoti: ar pats manai, kad
        A. Taip yra visur, bet Lietuvoje negeri procesai kur kas labiau pažengę.
        B. Baisiesi, kad Lietuva darosi vis labiau panaši į visą likusį pasaulį (čia panašiai, kaip gėjų paradų priešininkai).
        Gerasirdis.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: A, B, o gal yra ir C.
          Geraširdi, pakartosiu tau tai, ką jau berods esu būtent tau anksčiau siūlęs: nustok projektuoti. Jei tau nedašyla, kas čia parašyta -- perskaityk dar kelis kartus. Nes su tavo projekcijomis diskutuot nesiruošiu.
          O argumentai iš serijos „o pas juos dar blogiau“ arba „visi taip daro“ arba „ir kitur taip yra“ -- nulinės vertės.
          Taigi, kol kas ate.

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *