Žodžiu, šį kartą bus trumpas straipsnis apie finansus, dargi net ne tiek finansus, kiek apie šiaip pardavimą, kai tame sudalyvauja gudrios lapės, kurios nori apsukti. O tema atsirado taip, kad tiesiog per kažkokį pasisėdėjimą su pora pažįstamų kalbėjom apie miško pardavimą ir ten leptelėjo vienas – kad lyg ir vienodai visur parduot, bet jei nežinosi detalių, tai gali prarasti porą tūkstančių eurų lygioje vietoje.
Ateina laikas, kai parduodi mišką, bet tada ima ir paaiškėja, kad jį parduodamas, koją gali išsisukti. Taigi, reikia būti atsargiam.
Reikalas paprastas – visur dabar miškų supirkimas vyksta per interneto puslapius, tik vieni padaryti kaip skelbimų puslapiai, o kiti – kaip aukcionų puslapiai. Užeina žmogus į kokį nors puslapį, tipo “UAB Lapių šeimos Miškinis Aukcionas”, o ten – tipo viskas nemokamai, labą dieną, susisieksim, taip toliau, tik visa lapių šeimynėlė gudri, laukia kol kažkas ateis.
Na, žmogus užeina, užsiregistruoja, parduoda ten savo mišką, gauna pinigus…
Dabar bajeris: jei toks lapių puslapis nesako jokių detalių apie save ir pasakoja, kaip viskas nemokama – tai reiškia, kad ima procentą nuo pardavimų. Grubiai, maždaug 10%. Tai jei pardavimas yra už maždaug 20000 (sako, toks miško pardavimas pakankamai tipiškas), tai reiškia, kad tam tarpininkui sumokėjai maždaug 2000.
Tai vat taip lapės ir užsidirba, ir gyvena. Sakyčiau, gerai užsidirba. Kokia senutė pusę metų galėtų pragyventi iš to, kiek tokios lapės iš jos parduoto miško uždirbs.
Kaip alternatyva – yra visai kitokių, jus branginančių puslapių, kur šiaip skelbimai, kuriuos gauna miško supirkėjai. Ten, visiškai kitaip sistema veikia: nei tu įsipareigoji kažkokia sutartim, nei kas parduoti verčia. O jei parduoti nori – tik įdėjai pasiūlymą ir sumetė tau visi supirkėjai kas kiek mokėti maksimaliai gali. Netiko pasiūlymai – tai bent informacijos gavai, žinai kiek turtas vertas, o susimoka už tokias paslaugas įmonės, ne jūs, ir moka ryškiai mažiau nei lapių graibstomi 10%.
Žodžiu, visi laimi, niekas į kampą nespaudžiamas, viskas sąžiningai.
Dabar įsivaizduokite, kad susisiekiate su “UAB Lapių šeimos Miškinis Aukcionas”, tai pirmiausia jums prieš akis sutartį įkiš, bet pagalvosite, kas gi čia blogo? Pasirašote. O tada, jie ima ir pardavinėja išsišiepę jūsų turtą už mažą kainą, kad tik būtinai kažkam parduot ir būtinai savo kąsnį pasiimt, nors, pavyzdžiui, iš šono jums kažkas jau daug didesnę kainą siūlo. Tai tokiu atveju, UAB jau nebe plonu balseliu kalba, o kaukia kad – “taigi pasižadėjote ir pasirašėte, kad niekur kitur pardavinėti teisės neturite, tik per mus!”.
Kiek aš girdėjau to pasakojimo, tai žmogui pavyko visgi atsikratyti pardavimo per tas lapes ir pereitį į kitą, padorų puslapį, kur ir pardavė viską. Uždirbo iš pardavimo žymiai daugiau, bet tik dėl to, kad laiku pastebėjo ir atsirinko, kas yra kas.
Problema yra tokia, kad atsirinkti tarp vienų ir kitų yra gana sunku, nes tie, kas daug pinigų paima, stengiasi irgi gerai atrodyti. O ir vieni, ir kiti – visiškai teisėti, teisiškai sukčiavimo čia nėra. Ir jei prarasit porą tūkstančių eurų – tai teks su tuo ir susitaikyti.
Todėl reikia pardavinėti pakankamai atsargiai, pasidomėti, už ką, iš ko ir kaip tas puslapis ima pinigus. Nes vieni galvoja tik apie savo reikalus, o kiti visgi brangina klientą. Taigi, svarbu pamatyti, kurie yra tikri jūsų brangintojai.
Kaip atskirti vienus nuo kitų – tai gana paprasta:
- Tie, kur už porą tūkstančių, myli sutartis ir visais būdais jus ir gąsdins, ir meilikaus, kad tik parašą padėtumėt – per juos parduotumėt.
- Tie, kur už porą tūkstančių, žino, kad jei sutarty su jumis didelė pardavimo kaina bus nutarta – niekas to turto nepirks ir savo poros tūkstančių lapės negaus, todėl dar ir jūsų turtą nupigins, kad garantuotai pinigus pasiimtų.
- Tie, kur už porą tūkstančių, nemėgsta pasakoti apie tai, kas bus jei tą suktą sutartį nutrauksite, ar parduoti apsigalvosite.
- Geros įmonės neapriboja sutartimis, neuždraudžia prekiauti kitur. Geros įmonės pirma duoda aiškias pardavimo galimybes, o tik paskui pasiūlo sutartį.
Tuos, kurie nesigviešia tų didžiulių procentų ir yra jūsų brangintojai, galima atpažinti iš to, kad neslepia apie save detalių.
Žodžiu, schemelės atrodo lyg ir paprastos, bet atsirenkant, reikia būti atsargiu. Rinktis reikia tuos, kas sąžiningi.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Kažkaip gana panašiai būsto prekybos brokeriai veikia daugeliu atveju, tipo pasirašom sutartį, su fiksuotu jo honoraru, o jis tada ieškos pirkėjų, ir aišku, kad jam dzin, už kiek tavo chatą prakalt, jei jo honoraras fiksuotas:)
Taip, būtent. Ir tada negali parduoti buto, apeidamas tą brokerį, nes sutartis neleidžia, o kartu paskui dar paaiškėja, kad procentą jis sau pasiima belenkokį. Jei pasitaiko pirkėjas, tai toks brokeris siūlo ne pirkėjo kainą, o su nuimtu procentu. Ir baigiasi kartais tuo, kad savininkai ima ieškoti pirkėjų patys, kad tik brangiau parduot, o brokeris visvien pasiima sau pelną.