Algirdas Šemeta 11 metų 11 mėnesio 11 dieną

Algirdas Šemeta, ES finansų komisaras

Algirdas Šemeta nepasigaili nieko. Ir šįsyk jo aukomis taps bankai.

Šiandien Algirdas Šemeta paskelbė naujieną, kuri verta šios datos 11 metų 11 mėnesio 11 dienos – 11.11.11. Aišku, jei ji bus įgyvendinta. Nes gali būti, kad po daugelio metų ją kas nors švęs, kaip kokią revoliuciją ar dar ką nors. Aišku, bankai ir visokie finansų rinkos spekuliantai jau dabar apimti tylių isterikų. Tylių isterikų todėl, kad jei jie šauks garsiai, tai visokie Occupy judėjimai mintį labai jau greit pasigaus, o tada jau tikrai neliks šansų, kad išsigelbėti jiems pavyks.

Naujiena yra paprasta, apie ją kalbama jau seniai, o pusę metų – garsiai, tačiau dabar apie tai imta kalbėti kitu tonu: tai bus ir viskas. Europos Sąjunga ruošiasi apmokestinti finansinius sandėrius. Kitaip tariant, vienu kartu nudėti milijonus spekuliantų kartu su visais jų robotais, prekiaujančiais biržose iš smulkių pokyčių, ypač išvestiniuose finansiniuose produktuose. Čia galim išsyk pastebėti, kad didžiausiais iš tokių prekeivių buvo būtent tos kontoros, kurios siejamos ir su 2000 sprogusiu dotkomų burbulu, ir su 2008 sprogusiais NT burbulais, ir su dabar prasidėjusiomis naujomis problemomis.

Šį mokestį palaiko ir Merkozy, kitaip tariant Prancūzija su Vokietija. Kiek anksčiau jam pritarimą paskelbė José Manuel Barroso. Tuo tarpu labiausiai dėl šio mokesčio isterikuoja Didžioji Britanija, kurioje sėdi tos pačios spekuliacinės kontoros. Kontroversijų fone galim spėti, kad Algirdas Šemeta bus prakeiktas pasaulyje taip pat įspūdingai, kaip buvo prakeiktas Lietuvoje. Bet šį kartą jį prakeiks ne žmonių masė, o finansų rykliai.

Valiuta savo esme neturėtų turėti vertės, nes ji tėra apskaitos matas ir sandorių įgalinimo įrankis. Tačiau taip jau gaunasi, kad valiuta vertę įgauna. Ir per tai didžiausiais vertės valdytojais tampa ne pridėtinės vertės kūrėjai, o institucijos, kurios, grubiai tariant, teturėtų būti atsakingomis už informacijos apsikeitimą – tai bankai.

Išties gana sunku prognozuoti, kokie bus pokyčiai, įvedus tokį mokestį. Ir išvis, kokio lygio tai būtų mokestis (kalbos buvo apie 57 milijardus eurų). Spėti galim tiktai tiek, kad žaidimai su kursų pokyčiais paros bėgyje greičiausiai baigtųsi, kaip baigtųsi ir žaidimai su minutes tetrunkančiais kursų paternais. Išvestinių instrumentų patrauklumas irgi sumažėtų. Dėl mažėjančių srautų kažkiek turėtų stiprėti lokalios rinkos su lokaliais gamintojais, taip pat – didėti aukštesnės pridėtinės vertės kūrėjų pelningumas, lyginant su tais, kurie tik perka ir parduoda.

Labai įdomus klausimas, ar paraleliai kiltų palūkanų normos: viena vertus, palūkanų normos turėtų kilti dėl mažėjančios diversifikacijos ir bankų pelnų, kita vertus, paskolos turėtų tapti patrauklesniu užsiėmimu, į kurį būtų permetami pinigai iš žaidimų, tad palūkanų normos gali ir kristi. Nesiimčiau vienareikšmiškai teigti, čia galėtų geriau pakomentuoti kažkas iš bankininkų. Jeigu jais jūs patikėsite.

Panašiai nesiimčiau teigti ir apie infliacijos didėjimą ar mažėjimą. Šiaip jau tai būtų antras pinigų turėjimo apmokestinimas, tad poreikis apmokestinimui per infliaciją sumažėtų. Kita vertus, pinigai taptų ne tokia likvidžia preke, kas reikštų jų vertės kritimą, o tai reikštų vėlgi infliaciją. Žodžiu, irgi įdomu, ir vėlgi čia galėtų pakomentuoti kažkas iš bankininkų. Jeigu jūs jais patikėsite.

Taip ar anaip, anksčiau buvo kalbos apie tai, kad apmokestinti galėtų būti tarptautiniai finansiniai sandėriai, tačiau dabar kalbos jau suka link visų sandėrių apmokestinimo. Ir tos kalbos galų gale pasirodo besančios ne teorinėmis, o greičiau praktinėmis. O tai rimtas žingsnis. Tai pokytis, kurio galia prilygtų prieš kokį šimtmetį išplitusiam nekilnojamo turto apmokestinimui bei progresiniams mokesčiams. Šie du mokesčiai kažkada tapo priežastimi, dėl kurios Vakarų pasaulis išvengė visokių revoliucijų.

Galim atkreipti dėmesį, kad šiandien Italijos senatas patvirtino taupymo programą, taip parodydamas vietą Silvio Berlusconi, kuriam telieka tikėtis, kad tos programos nepatvirtins žemesnieji rūmai. Visa tai dėl to, kad ant Graikijos pavyzdžio Italija pasimokė. Paraleliai galim pastebėti, kad Kinijos eksportas krenta, o JAV eksportas auga. Tuo tarpu nepaisant visų cypsmų, euro kursas šiandien yra daugmaž toks pat, kaip ir prieš mėnesį.

Tačiau šiame fone įdomiausiai skamba ne finansų rinkos, o visai nesusijęs sandėris: Anglo American suvalgė De Beers, galų gale gaudama 85 procentus. Ir jei anksčiau dar buvo kalbų apie tai, esą kažkokia konkurencija keliolikoje procentų deimantų rinkos yra, tai dabar apie šitai kalbų jau nebebus. Nes De Beers per paskutinius porą dešimtmečių faktiškai ėmė kontroliuoti Rusijos gavybą, o Anglo American – jau ir taip kontroliuoja likusį pasaulį. Konsolidacija, vienok. Norite pažaisti? Investuokite į deimantus ir tikėkitės, kad nusipirkote ne sintetinius. Galėsite paspekuliuoti kiek saugiau, nei pirkdami valiutą.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+16Share on LinkedIn1Tweet about this on Twitter

36 thoughts on “Algirdas Šemeta 11 metų 11 mėnesio 11 dieną

  1. Liver

    Nelabai supratau ką čia Šemeta padarė tokio gero.
    Kažkaip negirdėjau jokių gandų apie naujo revoliucinio mokesčio įvedimą. Galima apie tai smulkiau? Tai grynai Šemetos idėja?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai jau dabar išgirdote daugiau, negu gandų, ir smulkiau.

      Idėja pakankamai sena, tačiau dar prieš kelis metus apie ją buvo kalbama, kaip apie utopinę. Dabar panašu, kad ji gali tapti realybe.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Matyt, kad pakeitė savo poziciją. Beje, pats Šemeta, kiek atsimenu, prakalbo, kad siūlys šią idėją dar pavasarį. Su Barosso buvo imta derinti vasarą.

      Reply
  2. Kalbajobnutas skaitytojas

    Įdomus rašinukas, tik kelios klaidos akis bado: kontraversija > kontroversija. Ir dar sandorio su sandėriu reiktų nepainioti. Sandoris tai neutralus žodis, o sandėris -- turi neigiamą konotaciją (tipo sandėris su velniu). Dar „Prancūzija su Vokietiją“ (ą nosinė). Visko pasitaiko skubant 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Neigiamą konotaciją sandėriai teturi tiems, kas į verslą bei šiaip susitarimus žiūri, kaip į blogį.

      O Vokietiją pataisysiu, dėkui.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas Skaitytojau, remtis VLKK semantiniais paistalais -- labai prastas tonas. Nes jie net prasmių nuo reikšmių neskiria.

          Nėra čia jokio svarbaus (distinkciją sukuriančio) niuanso, kurio tamsta tikitės. O įsitikinimas, esą sandėris -- tai kažkas nešvaraus, tėra sovietinio agitpropo palikimas, nes pagal juos viskas, kur tik pinigai ir susitarimai -- tai ir nešvaru.

          Kad sovietinio agitpropo kliedesius kalbainiai propaguoja dar nuo kokių 1960, kai ėmė skelbtis, esą lietuvių kalbos grynumas yra komunizmo statybos įrankis -- sena naujiena. Tais laikais jie puikiai rasdavo bendrą kalbą su Glavlitu, kuris į sovietmečio pabaigą irgi skelbėsi, esą jis padeda autoriams rašyti gražiau.

          Praktinis skirtumas tarp sandėrio ir sandorio, susidaręs versle -- tai tik tas, kad kalbant apie sandėrį, paprastai akcentuojamas pats sudarymo procesas, tuo tarpu sandorio atveju paprastai šiek tiek labiau akcentuojamas susitarimas, kaip vertė ar prekė. Čia galim pastebėti, kad būtent sandoriai turi neigiamą aspektą: daugeliu atvejų tai tėra spekuliacijos. Skirtingai nuo sandėrių, kur būna investicijos iš realiai suinteresuotų šalių. Tačiau tai visvien tėra niuansai.

          Taigi, jūs man nepasakokit apie nešvarius ir neigiamus sandėrius. Nes jei jau tamsta mano blogą skaitote, tai žinote, kad čia aš su kalbos ideologizavimais nesitaikstau.

          Reply
          1. Nero

            Dėl mokesčio nesu išmanėlis, bet, regis, vieno dalyko neįkalkuliavai: pasitikėjimo. Ypač jei kalbama apie visus sandėrius. Kiekvienas sandėris yra abipusio pasitikėjimo/kredito davimas gavimas. O kai jis apmokestinamas, tai sandėriuose užvislabiausiai pasitikėsime mokesčius medžiojančiu inspektorium? Ne visai tas pat, kaip NT atveju. Bet bala nematė. Svarbiau kaip suvartei kalbainį. Kuris remiasi žinoma puriste ir isterike Rykliene, sąmokslatikiu Iškausku ir VLKK debiliška konsultacija, kaip skaityti DLKŽ. Vienintelis žodynas, kuriame kartais verta pasitikrint, yra LKZ(e). Jis aprašomasis, atveria kartais primirštų perspektyvų. Taip ir sandėrio atveju. Daug reikšmių, aiškus susiderėjimo fonas (tarasmeninis santykis, realus interesų suderinimas). Sandoris — dirbtinis teisinis formatas, šmėkščioja paties sudarymo svarba. Gal galima apmokestinti sandorius, o sandėrius palikti ramybėje?

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Vat čia jau tamsta ir sutikslinot mano paliktus neapibrėžtumus, mane jau truputį suvartydamas.

              Taip, sandorius ir apmokestins. Tuos pačius, kurie perkami-parduodami. Įskaitant ir sandorius iš sandorių bei sandorius iš sandorių iš sandorių ir t.t..

              Reply
  3. gied

    Manau, kad tai nebus priimta. Priežastis -- trumpalaikiai sandoriai pasitrauks iš EU rinkos kitur. Tuo pačiu ir t.t. dalis pinigų. Prekyba vyksta internetu, ir jei iš tikro, nėra svarbu kur tu prekiauji. Kyla klausimas, ar EU yra suinteresuota visiškai išvengti trumpalaikių sandorių. Nežinau kaip kitur, Lietuvoje jie apsimokesdina GPM ( jei akcijos išlaikytos trumpiau negu 1 metus).
    Nekeista, kad ir GB isterikuoja.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Gied, čia tamsta pataikėte į vieną labai įdomų tašką: visiškai neseniai vyko 20-uko susitikimas, kur buvo kalbos apie tarptautinių transakcijų apmokesdinimą.

      Tuo atveju, jei ES įveda mokesčius transakcijoms, labai pasikeičia pasaulis: Europa tampa ramia sala verslui, tuo tarpu nepatikimi burbulai vyksta su doleriu. Tai reiškia dolerio destabilizaciją ir į viršų, ir į apačią. O JAV šitas klausimas dabar yra kritiškas.

      Lietuvoje lyg ir nėra trumpalaikiai sandoriai apmokestinami, nebent įvyko kokių nors pokyčių nelabai seniai. Nes tai yra žaidimai biržose. Bet negaliu kalbėti, noras gilintis į biržas pas mane buvo seniai ir labai trumpalaikis -- jis visiškai dingo, kai tik susipažinau su tų žaidimų specifikomis.

      Reply
      1. gied

        Rokiškis : Jei akcijas parduodate išlaikę trumpiau kaip metus, turite prievolę sumokėti pelno mokestį. Kitu atveju -- nemokate nieko.

        Reply
  4. Romas Sadauskas-Kvietkevičius

    Romas Sadauskas -- „Išties gana sunku prognozuoti, kokie bus pokyčiai, įvedus tokį mokestį,“ -- jeigu net ir Rokiškiui sunku, o Šemeta niekur viešai neminėjo, kokie numatomi rezultatai, išskyrus tai, kiek pinigų galima būtų surinkti, tai čia kažkoks eksperimentas gaunasi. Gal pirma reikėtų paskaičiuoti, kad nesibaigtų kaip nors liūdnai. Skaitau Delfyje interviu su Šemeta, tai jam pirmiausiai rūpi, kiek procentų ES runkelių pritaria, o ne pasekmės. Ir dar keisčiau skamba jo atsakymas dėl finansinių sandėrių iškėlimo už ES ribų grėsmės: „Mes sukūrėme visiškai naują mokesčių mokėtojo apibrėžimą ir pagal jį nesvarbu, kur pats sandoris įvyksta – ar Europos Sąjungoje, ar už jos ribų. Jeigu bent viena sandorio šalis turi ryšį su ES, tokio mokesčio nepavyktų išvengti. Mūsų supratimu, šios nuostatos leidžia užtikrinti, kad rizika, jog sandoriai persikels į trečiąsias valstybes, yra sumažinta iki minimumo“. Tas „turi ryšį su ES“ išvis kažkoks keistas. Britų teiginys, kad toks mokestis įmanomas tik tada, jei apimtų visą pasaulį, skamba įtikimiau.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia yra viena problema, kurios Šemeta nemini -- tai rytietiški pavedimai. Aišku, tai gautųsi juodi balansai, tačiau sistema yra tokia graži, kad skandalai kyla ir su stambiais bankais, kai tos akumuliuotos užskaitos atrandamos, juoba, kad su jomis susijęs ne tik mokesčių slėpimas, bet ir šiaip visokios aferos.

      Realiai prognozuoti nėra paprasta, nes mokesčiai transakcijoms keičia dinamines sistemas, turinčias tarpusavy kitus ryšius, t.y., pakeitus, vyktų ganėtinai stiprus rinkų persibalansavimas, kuris užtruktų kažkiek metų. Britų teiginiai apie visą pasaulį turi pagrįstumo todėl, kad sistemoje dar labiau sustiprėja aplinkiniai ryšiai, atitinkamai, persibalansavimai gaunasi dar keblesni.

      Britų pozicija yra suprantama: jie labai susiję su JAV, o doleris yra vis dar pagrindinė valiuta šituose žaidimuose. Atitinkamai, rizikos jiems čia gaunasi daug didesnės, nei ES. Dar prasčiau jiems iš to, kad rizikos tai eina svarui, o išlošia euras, kurio britai dėl savo svaro specifinių galimybių taip ilgai vengia.

      Galų gale apie tą bet kokį ryšį su ES -- tai labai gera nuostata, tik reikia jos esmę pagauti: nori žaisti žaidimus -- mokėk. Galimybių makliavoti, pasidarant slaptus kranelius, niekas per niekur neduos.

      Reply
  5. anarchistas

    Seniai buvo aišku, kad finansinių sandorių mokestis praktiškai nesurenkamas. Šemetos pasisakymas už -- kaip koks antspaudas -- debilizmo garantija.

    Reply
  6. Pingback: Mitinei datai: Algirdas Šemeta 11 metų 11 mėnesio 11 dieną « Bankų naujienos

  7. Arvydas

    „FSM idėją aktyviai palaikė ir Europos profesinių sąjungų konfederacija, o Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacija vykdė agitacinę kampaniją. Peticiją savo šalių parlamentarams išsiuntė daugiau nei pusė milijono ES piliečių.
    Idėjos kritikai mano, jog net ir 0,01-0,05 proc. finansinių sandorių mokesčio tarifas galįs sužlugdyti ES finansinius centrus. Ypač jei FSM būtų įvestas tik Europos Sąjungoje.“
    http://www.lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=1&id=3803

    Vat kuo „žavi“ populizmas -- svarbu, kad įpakavimo popieriukas spalvotas. O kad viduje yra kažkas kenksminga -- tegul kiti ant savo kupros sužino.
    Suprantu norą apmokestinti ir papildyti biudžetą. Bet laikau nesąmone, jei galutiniam rezultate padėtis (ekonomika) pablogėja. Tiems, kuriems svarbu atimti ir išsidalinti, juk tai nei motais?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai sakot, kad dėl to kenksmingumo visokie europiniai Goldman-Sachs bei kitokie Lemon Brothers galėtų sužlugti?

      Reply
  8. Kalbajobnutas skaitytojas

    Hm, kadangi net pats sudvejojau, patikrinau žodyną (DLKŽ). Nelabai suprantu, prie ko čia kalbainiai, agitpropas, sovietmetis ir pan. VLKK tiesiog pacitavo rimtą žodyną, o tuos terminus naudoja ir krūva kitų (įskaitant gerb. Č. Iškauską).

    Šaltiniai rimti (nepasitikite jais, paklauskite rimto kalbininko, kuriuo pasitikite).

    Sakyčiau, rimtesni, nei [subjektyvus?] „skirtumas, susidaręs versle“. Bet čia tuščia ginčytis, nes jums kalbinės pastabos, regis, sukelia alergiją (juolab, kad tai -- oftopikas). Sėkmės!

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Kalbajobnūtas skaitytojau. Man rodos, tamstai nedašyla, kad VLKK bei panašūs kalbainiai šitame bloge yra greičiau paniekinantis ir žeminantis keiksmažodis.

      Jeigu jums ideologinės kilmės paistalai apie esą blogas sandėrių prasmes atrodo rimtais šaltiniais, tai aš jums nesiūlau šiame bloge lankytis.

      Ir jei tamstai atrodo, kad VLKK semantiniai kliedesiai yra rimti, tai žinokit, kad tamsta turite problemų galvoje.

      Reply
  9. pliumbum

    Man atrodo, netrukus kai kas bus pasiųstas lytiškai abstrahuota kryptimi, kad daugiau neskaitytų 🙂

    Reply
  10. aku

    Rokiški -- trink tokius komentus, tegu eina į delfį š..t.
    Jei transakcijas apmokestins pasauliniu mąstu- naudos bus, bet ypač su JAV manau nepavyks susitarti. Iš Luxemburgo fondų fondeliai persikels kitur, todėl tie patys burbulai pūsis iš Azijos ir JAV. Europa -- per mažas šmikis, kad turėtų didesnio svorio finansų rinkose ir atsilaikytų priesš Azijos ir JAV rinkų globalią įtaką. Na bet kaip pats sakai reikėtų bankierių komentaro, tiksliai nuspėt sunku..

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Neturiu įpročio trinti komentarus. Daugų daugiausiai, ką padarau išimtinai prastais atvejais -- tai užblokuoju galimybę komentuoti kam nors.

      O dėl burbulų ir Europos -- čia vat ir gali būti tam tikras pranašumas: kur burbulai nesipučia, ten daugelis nori turėti savo kapitalą vien dėl saugumo. T.y., gali būti, kad pirma tai padariusi rinka gali gauti ir išlošimą.

      Bet taip, bankininkų analizės čia reiktų. Tačiau bankininkai čia nekomentuos, kaip paaiškėjo. Nors pas mane bloge tikrai lankosi ir skaito būrelis žmonių iš visiškai skirtingų, konkuruojančių bankų.

      Taigi, bankininkai jau laiko šitą mokestį sunkiai išvengiamu, todėl ruošia savas pokyčių strategijas ir labai siauriems vidiniams ratams teskirtas analizes, kuriomis nesidalina dėl savaime suprantamų priežasčių. Ir tai apie situacijos rimtumą bei prognozavimo sudėtingumą sako žymiai daugiau, nei visos spėlionės.

      Reply
  11. c2h5oh

    „Išties gana sunku prognozuoti, kokie bus pokyčiai, įvedus tokį mokestį. “

    Prognozuoti labai lengva -- įvedus tokį mokestį, finansiniai sandėriai persikels ten, kur tokio mokesčio nėra. O liks tik tai, ko iškelti į Londoną ar Honkongą neįmanoma (varguolio kasmėnesinis atsiskaitymas už būsto paskolą -- tai juk irgi finansinis sandoris, ar ne?).

    Kadangi Europos Sąjungoje sprendimai dėl mokesčių priimami vienbalsiai, o UK tam tikrai nepritars -- aišku, kad tokio mokesčio ES nebus. Tad Šemeta, Barroso, Merkel, Sarkozy ir visi kiti gali drąsiai ir saugiai tai žadėti -- nemokamas uspakajoncas kairuoliškajai elektorato daliai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, kai prognozuoji vieną žingsnį, tai labai lengva prognozuoti 🙂 O vat jau kai bandai kelis žingsnius -- tai jau pasidaro labai nelengva.

      Čia, žinote, daug panašumo su kokiu nors turgumi: ar įvedus 1 procento mokesčius už bet kokius turgaus pardavimus visiems be išimčių, turgus užsilenks, ar kaip tik susitvarkys? Ir kokios bus tarpinės pasekmės? 🙂

      O vat kaip UK tam nepritars -- tai dar neaišku. Taip, iš principo gali būti ir taip. Bet tai bus jau gali išvirsti tiesiogine kova prieš eurozoną (nepamirškim, kur euro nestabilumo priežastys), tad UK čia bus labai didelė rizika.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nagi, kad nelabai ten rimtų prieštaravimų yra.

          Kažkiek ten kartų pakartotas Švedijos pavyzdys, kad ši šalis iš to mokesčio daug neuždirbo -- vargu, ar pasako, kad mokestis nereikalingas, nes vos įvedus jį, visokie HFT iš ten dingo. Pridėjus netiesiškai stiprų rinkos dydžio faktorių, efektas turėtų būti geras.

          Prieštaravimai, esą nieko nebus, nes lėšų bus surenkama mažai -- aišku, įdomūs, tačiau jie paremti nelabai teisinga prielaida, esą pagrindinė tokio mokesčio nauda esanti pinigų surinkime.

          Prieštaravimai, esą HFT ir pan. lėšos sudaro didelę finansų dalį, atitinkamai, daro didelę įtaką ir joms dingus, bus prastai, yra gan abejotini. Taip, žinoma, kapitalas pigs. Paraleliai dingstant spekuliacijoms. Ir t.t..

          Galų gale ten pasitaikęs naivus komentaras apie tai, kad negalima sakyti, jog HFC neneša naudos, nes iš to uždirbami pinigai -- tai, žinote, dar žemesnio lygio argumentas, nei pasakymai, esą Tobino mokestis esantis pavydo mokesčiu.

          Žodžiu, nors diskusija tenai išties visai įdomi, bet aiškumo čia ji nelabai teprideda.

          Beje, nukrypstant nuo temos: vakar Kanareika per radiją skelbė ganėtinai įdomią deklaraciją, nukreiptą prieš ECB. Ganėtinai beprasmišką savo turiniu. Ir visgi simptomatišką -- jos pareiškimai neretai reiškia, kad kažkieno subinės svyla.

          Dar labiau nukrypstant nuo temos: nebloga istorija čia, nors ir nesusijusi, bet irgi simptomatiška, tiesa? -- http://dainius.org/?p=7554

          Reply
  12. soso

    kazkaip viena ausim girdejau, kad bankeliai ruosiasi vynioti meskeres is USA del Report of Foreign Bank and Financial Accounts (FBAR), kuris berods nuo 2013 metu ipareigos visus uzsienio bankelius IRS’ui nutekinti visu USA klientu duomenis.

    Reply
  13. JJ

    Jeigu Europa ant tiek debilai bus, kad padarys tokią nesąmonę, visada liks Amerikos rinkos. O ten, ačiū Dievui, lobistai biškį daugiau įtakos turi, kad neleistų tokių pievų daryt.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *