Lietuvos Paštas

Pagaliau susisiekimo ministras įvardino tai, kas artimiau susipažinusiems su tema buvo akivaizdu jau beveik 20 metų: Lietuvos Paštas buvo sąmoningai varomas į bankrotą.

Vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos Paštas atsisakė naudoti lietuviškus pašto ženklus. Kilo paradoksali situacija, kai pašto ženklai buvo, o juos naudodavo paskiri skyriai, tik savo iniciatyva. Spustelėjus kažką iš Lietuvos Pašto vadovybės, pavyko pasiekti to, kad pašto ženklai atsirastų, tačiau visvien ilgai buvo pezama, esą į užsienį ar kitas SSRS respublikas siunčiant, reikia klijuoti ir sovietinius. Būtent šia proga filatelistai patys (filatelistai, o ne Paštas!!!) išleido Kovo-11 perspaudus: tam, kad jei jau paštai atsisako priimti lietuviškus ženklus, kad bent jau sovietiniai būtų su užrašais apie nepriklausomybę.

Jau įtvirtinus nepriklausomybę, Lietuvos Paštas padarė vieną pirmų tikslingo bankrotinimosi veiksmų – pašalino visas išsiuntimui skirtas pašto dėžutes, išskyrus tas, kurios buvo pašto skyriuose. Esą "brangiai kainuoja" jų išlaikymas ir aptarnavimas. Šio sprendimo dėka jau per kelis pirmus metus laiškų siuntimas sumažėjo keletą kartų, o praėjus keliolikai metų daugelis jaunesnių Lietuvos piliečių net nežino, kaip laišką išsiųsti.

Vienu iš pirmų žingsnių buvo ir bandymas atsisakyti spaudos platinimo – esą tai ne pašto reikalas. Rezultatas buvo paprastas: paštas prarado krūvas pinigų, o visokie leidiniai ėmė platinti save patys. Pašto vadų nelaimei, pilnai įgyvendinti šio dalyko nepavyko.

Vėlesnis etapas buvo sudėtingesnis: teko sudarinėti sutartis su kurjerių firmomis, kad už šias vokuoti siunčiamus dokumentus ir netgi gabenti laiškus, bet už tokias kainas, kad paštas kuo stabiliau eitų į bankrotą. Kurjerių firmos džiaugėsi, pašto vadai gaudavo "atkatus".

Paskui kilo geresnė mintis – uždarinėti vietinius pašto skyrius, nes esą jų išlaikymas daug kainuoja. Čia maždaug kaip Maxima uždarinėtų parduotuves, nes jų išlaikymas esą brangiai kainuoja. Kad savikainas padidintų, o pelną sumažintų, dar ėmė statyti bilietėlių eilių automatus, kaip bankuose – kad pašto ženklą perkančio kliento aptarnavimas užtruktų ne pusę minutės, o bent kokias 3-4. Savo vidiniame laikraštyje Lietuvos Paštas ta proga dar išspausdino vedamąjį apie tai, kokie blogi yra klientai, kad būriais eina į paštą, stojasi į eiles, grūdasi prie langelio ir kad, deja, atsisakyti juos aptarnauti negalima, bet galima pastatyti bilietėlių automatus iš Hansabo.

Bene paskutinis žingsnis, skirtas pagerinti kurjerių gyvenimui ir dar labiau sumažinti apyvartai buvo Lietuvos Pašto sprendimas nedirbti savaitgaliais. Ta proga buvo pradėtos kalbos, kad mažesniems pašto skyriams pakaktų dirbti 1-2 dienas per savaitę. Šiųjų darbo laikas jau anksčiau buvo sutrumpintas, daugeliu atvejų – iki 16 valandos, kaip tik tiek, kad dirbantis žmogus niekaip negalėtų jais pasinaudoti.

Paskutinius dešimt metų pašto vadai tyliai vis skleidė kalbas apie numatomą privatizaciją – akivaizdžiai, jos ir tikėdamiesi. Paskutinės kalbos buvo apie tai, esą ES numato pašto paslaugų liberalizaciją, todėl esą bus privatizacija. Nors liberalizacija išties tereiškia tai, kad siuntų gabenimas leidžiamas ir kitoms įmonėms, o ne tik valstybiniam paštui, kitaip tariant, Lietuvoje ta liberalizacija jau senų seniausiai yra. Valstybinio pašto realybėje atsisakyti neįmanoma: ir dėl to, kad reikia vykdyti specifines mažo pelningumo funkcijas (pvz., smulkiuose kaimuose), ir dėl to, kad gabenamos valstybinės siuntos, įskaitant ir slaptas.

Lietuvos pašto veiklą bene geriausiai reprezentuoja pašto vidinis laikraštis, savo silpnaprotiškais tekstais primenantis sovietinę spaudą bei patys pašto ženklai. Šiųjų biznis irgi organizuotas nuostabiai – išrenkami tik pateptųjų projektai, kad premijas gautų savi, giminaičiai ar darbuotojai. Ir viskas gi teisėta, "komisija priėmė, konkursas buvo". Taip išleidžiami tokie šedevrai, kaip garsusis "apsišikęs kūdikis" ar Mesalina (Lietuva – vienintelė pasaulio valstybė, išleidusi pašto ženklą , vaizduojantį prostitutę!), vėliau reprezentuojantys Lietuvą prieš visą pasaulį.

Tikėkimės, kad kažkas pasikeis. Nes savo sovietine degeneracija Lietuvos Paštas seniai pralenkė bet ką iš valstybinių įmonių – net Lietuvos Geležinkeliai, save palyginę su Lietuvos Paštu, tyliai apsiverktų kamputyje. Pagal įvairius pasaulinius pašto organizacijų reitingus, Lietuvos Paštas nuolat pakliūna į šimtuko apačią, o kartais net ir į šį neįtaiko, vilkdamasis greta karų, maištų ir kitų neramumų kamuojamų Afrikos valstybių, nuolat tapdamas visos Europos rekordininku pagal prarastų siuntų procentą ir laiškų gabenimo trukmę.

Lietuva yra vienintelė pasaulio šalis, kur yra ištisa prieš pašto veiklą protestuojanti organizacija – Filop. Ir, ko gero, vienintelė pasaulio šalis, kur filatelistai rengia ne gražiausio, o baisiausio pašto ženklo rinkimus.

Galime tik nostalgiškai prisiminti sovietmetį, kai laiškas tame pačiame mieste būdavo atgabenamas per vieną dieną. Dabar tai užtrunka 4-5 dienas, o kartais – ir savaitę.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

34 thoughts on “Lietuvos Paštas

    1. rokiskis Post author

      Ne. Vidurkis tame pačiame mieste (aišku, jei kalbėsim apie miestus -- Vilnių, Kauną ir pan.) -- 2-3 dienos arba ilgiau. Istorijos su 4-5 dienom -- tipinės.

      Reply
      1. anniemariex

        Aš nežinau nuo ko tai priklauso, jei kalbėti apie Vilnių, tai paskutinius kartus per 1-2 dienas. Anksčiau pykdavau ant pašto, dabar šiek tiek galvoju. Na, šiandien man išsiuntė laišką iš Kauno, žiūrėsiu kada gausiu.
        AčDiev, kad prie mano namų nepanaikino pašto dėžutės, nes namų nerasčiau:)

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Na, tai ir gaunasi vidurkiai nežmoniški. Vieną sykį 1-2 dienos, kitą sykį -- 4-5 dienos, dar kitą sykį -- porą savaičių. Sovietiniais laikais atsimenu, būdavo įmeti laišką vakare, ryte neretai jau gautas. Iki vienos paros.

          Reply
  1. ashtroka

    Pašto dėžutes mieste ne panaikino, kaip tu rašai, o pamažino, mano nuomone, jų skaičių -- norisi patikslinti, net jeigu neturiu jokių duomenų. Nes mieste dar yra pašto dėžučių. Viena keisčiausių vietų, kurią esu mačiusi, tai Eurovelo tako pradžioje Verkiuose, netoli naujų namų kvartalo. Va, ten tai tikrai mažai kas laiškus siunčia… Bet laiškas atėjo, vadinasi, „veikia“.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Na, galima ir sakyti „pamažino“. Kokius 10 kartų, kad liktų tik tos, kurios prie pašto skyrių. O kur paskui atsirado viena-kita -- nežinau, būna visaip.

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Tau sekasi. O pas mus rajonėlyje neliko nei vienos. Artimiausia -- pašto skyriuje, kuris už nežinia kiek. Sovietiniais laikais buvo kažkokios normos, pagal kurias gaudavosi, kad jei esi normaliame miesto gyvenamąjame rajone, tai iki artimiausios pašto dėžutės -- ne daugiau poros šimtų metrų.

          Reply
  2. ashtroka

    Pašto koziris galėtų būti siuntos ir siuntiniai. Gauni lapuką, nueini į paštą, pasiimi siuntinį -- patogu ir paprasta. Nes kurjeriai dienos metu nori, kad tu namie būtum, ne vienam tenka siuntas užsakinėti į darbą.
    Bet paštininkai irgi „geri“, ne kartą nešė registruotą laišką dienos metu, kai dauguma žmonių darbe būna. Irgi jokios logikos.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Žinai, vienu metu pirkdavau pašto ženklus aukcionuose. Ateidavo registruotu paštu. Ir nuolat kas nors būdavo namie. Tai scenarijus dažniausiai būdavo toks: praėjus porai savaičių po to, kai pardavėjas parašydavo, jog išsiuntė, gaudavau lapuką į dėžutę, kad esą tai jau trečias pranešimas dėl to, kad gavėjas nerastas namie ir laiškas laukia pašto skyriuje. Vieną kartą pasisekė -- pagavau tą laiškininkę dienos metu, bemetančią lapuką man į pašto dėžutę. Ir tą sykį namie buvo žmona. Laiškininkė nebuvo atėjusi -- eilinį kartą nutarė mesti pranešimą, nei nepatikrinusi. O pašto skyrius dirba iki 16 valandos. Aš ją, žinoma, įskundžiau. Ir koks rezultatas? Ogi kiti registruoti laiškai išvis neatėjo -- laiškininkė nutarė, kad geriau ir pranešimų nereikia mest. Vieną tokį laišką dar sumedžiojau pašto skyriuje, paskambinęs ir paklausęs, ar neturi. Kai kurie kiti -- taip ir prapuolė. Taip vat ir atsiimk, kad gudrus, tą registruotą laišką.
      Tas pat dalykas ir su sugadintomis siuntomis -- pvz., kai vieną sykį tie piderastai sugebėjo apie tūkstančio vertės užsandarintą (dviguboj polietileno pakuotėj) siuntą suplėšyti ir įmesti į balą, taip visus gautus pašto ženklus faktiškai sunaikindami. Nėra kaltų. Jie esą „gavo“ tokią, nors matosi, kad perplėšta tiesiai ant jau uždėtų Lietuvos Pašto antspaudų, o ant viršaus -- dar ir bato atspaudas. Nekalbant apie tai, kad ta siunta ėjo du mėnesius. Iš jų -- savaitę iš JAV, o visą likusį laiką -- Lietuvoje. Nuo to laiko žinau, kad išties per DHL siųsti yra pigiau.
      Tarp kitko, nukrypstant nuo šios temos -- dar geresnis absurdas buvo, kai lietuviška mokesčių inspekcija išaiškino, kad kolekcionieriai, besikeičiantys pašto ženklais arba parduodantys juos aukcionuose, turi būti apmokestinami. Vat šitas tai buvo tobula. Sulyginama su tuo atveju, kai norėjo karvę atimti iš bobutės, kurios sūnėno sugyventinė tą karvę melžė, nes esą tai mokesčių slėpimas.

      Reply
    2. Anonymous

      Bent mums, gyvenantiems Vilniaus miesto pakrasty, tai buvo neimanomai sunku ir nepatogu: gauni pranesima, kad Antaviliuose (kodel ten???)guli registruotas laiskas, o dirba jos (greiciausiai „ji“ -- vienaskaita del sutrumpintu etatu) ten po pora valandu du kartus per savaite…Siaip ne taip isprasem, kad paliktu laiskus, net ir registruotus, kaimynams…

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Lietuvos Paštas rūpinasi jumis. Pagal visus sovietmečio standartus.
        Tarp kitko, jei kada paštu pirksite pašto ženklus iš jų internetinio puslapio -- jie berods iki šiol dar pakuoja į sovietinius vokus. Kai kurie pažįstami yra gavę tokių, kaip pvz., vokai su paminklu Černiachovskiui ar Kapsukui. Komunizmas vis dar gyvas!

        Reply
  3. pa_radize

    jo, su laiškais čiūdai- mano į kauną keliauja jau beveik mėnesį. tiek pat ir aš laukiu iš kauno. gal sulauksiu per kitas kalėdas 🙂
    tiesa, o koks ten „apsišikęs kūdikis“? gal galima nuorodą? 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Baisu netgi ne tai, kokie tenai šedevrai. Išties baisu tai, kad jie ne per daug teišsiskiria iš Lietuvos Pašto leidžiamų pašto ženklų vidurkio.

      Reply
  4. grybukaras

    Kad nedaug susiduriu, tai sugebėjo užknist tik vieną kartą. Turėjau mizerną siuntinuką gaut. Nu 50 gramų gal. Ale vokas tas jau su burbuliukais, atseit banderolė, ar kaip tai vadinas. Užsisakiau specialiai į darbą, kad neateitų kai namie nebūsiu. Tai atnešė aišku lapuką, su katruo turėjau 5 kartus lakstyt į 1 paštininkės Žirmūnų paštą, nes pensijų diena buvo, tai nubėgi, pamatai eilę bobučių, prisimeni darbą ir leki atgal. Ale va žiūriu kažkam taip kaip tik patinka.
    P.S. kuo skiriasi tagas ‘debilai’ nuo ‘pyderai’? Turi sistemą kada kuris?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Debilai -- kai apie trykštančius debilumu. Pyderai -- kai apie trykštančius pyderiškumu. Maždaug. Nors šiaip, per daug negalvoju, dėliodamas tegus -- tai greičiau tam, kad paskui retrospektyviai išeitų peržvelgt, o rimtų klasifikacijų daryti nebandau.

      Reply
  5. pumba_lt

    Rudenį ėjau į savo vietinį pašto skyrių Kopenhagoj atsiimt siuntinio. Sulaukiau eilės, priėjau prie langelio, o moteriška mane pasiuntė prie didelės mašinos prie įėjimo. Ten nuskanavau tą pristatymo čekį, savo asmens kortelę, ir atsidarė stalčius ir išvažiavo mano siuntinys. Ir ta mašina galima naudotis net kai pats paštas uždarytas.
    Ne visai į temą, bet man padarė įspūdį 🙂

    Reply
  6. megejas

    Jei nebūtų būvę sovietmečio, tai ir mes kaip danai dabar gyventume.
    Kažkaip rokiškis pamiršta kitus sovietinio pašto malonumus -- tikrinamus privačius laiškus, nevengiančius užgerti paštininkus pradanginančius laiškus (ne vieną istoriją girdėjau iš anų laikų paštininko, kaip svarbu buvo pristatyt tik telegramas apie mirtį, visą kitą maždaug savo nuožiūra, dažnai panaudojant prakūroms lauželiui) ir t.t. ir pan. Aš neginu dabartinio pašto, tikiu, kad ten yra problemų, kurias reikia spręsti, tik -- c’mon -- prie ko čia ta dainelė „o sovietmečiu buvo geriau“? Dabar bent jau DHL gali pasirinkti… Bet vėlgi, jei pasižiūrėti į šitą tekstą kaip profesionalaus propagandisto sukurtą -- labai neskanu darosi…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Aha, aš profesionalus propagandistas, juodųjų technologijų platintojas. Tiktai kažkodėl vis vadinu Lietuvos Paštą sovietine skyle, kad ir sakydamas, kad sovietmečiu jis dirbo geriau. Tiesa? 🙂

      Reply
      1. megejas

        Gal ir tiesa. Aš per daug gal priekabiai pasižiūrėjau į paskutinę teksto pastraipą, kuri kaip žinia savo svoriu propagandos daryme nusileidžia tik antraštei ir pirmai pastraipai.

        Reply
  7. Anonymous

    Pritariu šiai kritikai. Mūsų paštas tikrai dirba labai prastai. Kažkada registruoto laiško su neteistumo pažyma iš Vilniaus į Kauną (specialiai sumokėjus papildomai, kad pristatytų per vieną dieną) teko laukti 10 dienų! Kai siunčiau registruotą laišką iš Olandijos į Lietuvą, paaiškėjo kad iki Lietuvos tokie laiškai eina 14 dienų! Net olandas pašto darbuotojas pats negalėjo tuo patikėti, nes įprasti terminai Europoje -- 2, 3 dienos. Galų gale, tas registruotas laiškas apskritai nepasiekė adresato Vilniuje.
    Kai studijavau Pietų Korėjoje atvirutės iš Lietuvos (su priority) sulaukiau per du su puse mėnesio! Analogiška atvirutė iš Londono atėjo per savaitę.
    Dar ir dabar nesulaukiu prieš Kalėdas man išsiųstų laiškų iš Ispanijos ir Lenkijos. Tokie dalykai mane tikrai siutina!
    Nenoriu sutikti tik su kritika tai „bankinei“ numeriukų sistemai. Tai tikrai praverčia, kai nori greitai ką nors išsiųsti, o eilėje 10 piktų pensininų laukiančių atsiimti savo pensijas. Pirmenybė paprastai teikiama pašto paslaugoms.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ne dėl to atrodo, kad su numeriukais geriau, ir ne dėl to prioritetai. Tiesiog pagal tai, kiek numeriukų aptarnauta, pas juos velnių atrašinėja, tai ir aptarnauja tuos greitesnius pirmiau. O eilių bendra trukmė visvien gerokai didėja.

      Reply
  8. vi

    gal galite nurodyti kitą nuorodą apie pašto ženklus, jūsų duota kažkodėl nebeveikia

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *