Rokiškis Rabinovičius

Man patinka, kad mane jau garbina ir bijo, nes aš jau greitai būsiu Visatos Valdovas. Todėl išdedu viską ant visų. Taip vat paeiliui ant visų. Už ką nors. Arba išvis be priežasties. Kas papuola gaus, o maža nebus niekam.

Šiandien aš pateiksiu jums pamoką, kaip reikia rašyti, nes tiesiog pasitaikė straipsnis, kur rašoma, kokia bloga Maldeikienė. Tokia Rasa Baškienė tenai rašo, labai apgalvotai ir aiškiai pateikdama tokius protingus argumentus. Tai žinoma, kad bloga Maldeikienė. Visi tai žino. Tuo niekas neabejoja. Maldeikienė – tai pragaro ruonis, masonerijos demonas ir išvis tvarkingumo košmaras. Ir netgi galimai politikė. Bet argi galima šitaip nykiai ir be fantazijos kurt? Jos straipsnių netgi nieks neskaito.

Tiesą sakant, aš seniai laukiau, kol kas nors ant Aušros Maldeikienės pabandys stipriau užvažiuoti, nes su ja kapotis yra labai smagu, bet kaip taip galima, kada rašomi straipsniai, o juose fantazijos ir šiaip visokios logorėjos tėra tiek, kad perskaitai ir net atmintyje neužsilieka?

Geriau jau paskaitykite, kaip ant Aušros Maldeikienės pavarysiu aš. Aš visą tą straipsnį perrašysiu. Taip, kad būtų kaip reikiant. Aš – Rokiškis Rabinovičius. Nesumeluosiu jums anei vienu žodžiu, o sumeluosiu tiktai šiuo duotuoju sakiniu. Galėsite pasimokyti, kaip geriau reikia rašyti. Taip rašyti, kad jūs išprotėtumėt, menki žmogiūkščiai!

Manau, kad po šio mano straipsnio Aušra Maldeikienė, sutikusi mane gatvėje, vaikysis su buldozeriu, bandydama mane sutraiškyt. Tai pažadu, kad šitai nepavyks.

Lietuvos politika pagal Aušrą Maldeikienę ir Larisą Dmitrijevą

Suprantu žmones, nenorinčius veltis į isteriškus ginčus su agresyvia, skandalinga ir neprognozuojama Vilniaus politike Aušra Maldeikiene. Pastaruoju metu vengiau jos nykių ir beprasmių tekstų, kuriuose neparašomas nei vienas ką nors reiškiantis žodis. Turiu pasakyti, kad tie jos tekstai yra tokie beprasmiai, kad jų niekas net ir neskaito. Tai tiesiog tuščia vieta.

Tačiau taip ilgai tęstis negali. Ir aš negaliu taikstytis su tuo absurdišku Maldeikienės skleidžiamu melu ir propaganda apie žlugusią ir nuskurdusią Lietuvą. Aš turiu pasakyti, kad visa tai yra pasišlykštėtina, tai tiesiog krauju taškomas žodinis smurtas. Tūkstančiai žmonių, perskaičiusių Maldeikienės tekstus, lieka suluošintais visam gyvenimui. Kas man atneš pinigus, jei Maldeikienė ištaškys visiems protą po atokiausius pašalius? Žmonės jau dabar ropinėja kaip besmegenės musės, su jais neįmanoma susišnekėti.

Kai Maldeikienė ima spiegti ir klykti posėdžiuose ar išvis kažkur televizoriuje, ji tai daro taip garsiai, kad abejonių nekyla, kad ji dar ir turi kažkur paslėptą megafoną. Nuo jos spiegimo ne taip seniai išvežė du žmones į ligoninę, ir tai vien tik dėl to, kad jie nepateikė kažkokių ataskaitų, kur buvo reikalaujama absurdiškų finansinių skaičių. Ir šitai kartojasi kiekvieną dieną. Ligoninės jau perpildytos. Kiek kainuoja valstybės biudžetui Aušra Maldeikienė?

Rašydama ilgas ir beprasmęs paklodes teksto, Aušra Maldeikienė jau seniai visiems nusibodo. Niekas jos negirdi – gali rėkti, kiek tiktai įmanydama. Dar negirdėjau tokio žmogaus, kuris kreiptų į ją bent menkiausią dėmesį. Absurdiški tekstai, kuriuose grasinama, jog Lietuva išnyks, kad joje jau išmirė visi seneliai ir vaikai, kad dirbantieji emigravo, kad miestuose teliko tuščios nykios gatvės. Argi tai ne absurdas? Kas gali tokius rašinius skaityti?

Privalau reaguoti į šlykštų Maldeikienės melą. Štai vakar ji parašė savo niekieno neskaitomame puslapyje, esą aš jau sukaupiau tiek pinigų, kad slapta pateikiau valdžiai pasiūlymą privatizuoti Gedimino pilį ir valdžia su tuo sutiko. Esą su tuo sutiko visi parsidavėliški partijų vadai, o kaip žinia, sąžiningų partijų Lietuvoje nėra.

Nesutinku su šiuo teiginiu visiškai. Štai pavyzdžiui, melas, kad man reikėjo tuos pinigus kaupti. Negi mane laiko varguoliu? Ir kas? Aušra Maldeikienė, kurios atlyginimas, neslėpkim, vargu ar siekia bent jau tokį, kad ji už tai galėtų bent jau kokį nors viešbutį privatizuotis. O ji drįsta kalbėti, kad man reikėjo taupyti, norint nusipirkti kažkokią lavą su griuvėsiais. Aušra Maldeikiene, ar jūs sugebate atsakyti, ar sugebate blaiviai galvoti, o gal jūs šniaukiate sunkvežimius kanapių į veną?

Gal neverta čia prisiminti, kad netgi viešai Aušra Maldeikienė yra prisipažinusi, jog ji yra liberalė? Manau, kad viskas tuo pasakyta!

Nesveiko proto pergalė – tai net ne pergalė, tai kažkoksai tai balius ir šlykšti puota. Netylėsiu apie tai, kas tokiose puotose vyksta. Pornografiniai filmai, rodantys apnuogintą moterų krūtinę – tai jums pasirodytų dar gana nekaltai. Aš nežinau, ką jie daro, bet sklando gandas, jog po tų vakarėlių, išsiskirstę į namus, porelės užsiima kažkuo peržengiančiu visas padorumo ribas!

Ir visa tai vyksta ne kur kitur, o klaikiame požeminiame Vingrių gatvės fabrike, kuriame gaminamos žemarūšės dešrelės, liaudyje vadinamos „sasyskomis“. Ne šiaip sau tas pavadinimas, o užuomina apie klaikią visos tos vietos prigimtį. Tų dešrelių neleidžia įvežti jokios padorios Vakarų šalys. Netgi Lenkijoje jas nebent šeria kiaulėms. O kur gi paskui veža tas kiaules? Atsakymas aiškus – importuoja į Lietuvą! Nes tik mūsų žmonėms, nukankintiems skurdo, galima sušerti tokią mėsą.

Kaip prisidėjo Maldeikienė prie šios katastrofiškos situacijos? Ogi niekaip! Ir ji dar nesigėdina pareiškti apie tai savo nuomonės? Viešai didžiuodamasi, kad suagitavo savo kolegas srutų fabriko steigimui, Aušra Maldeikienė pamiršta paminėti faktą, kad tame ji net nedalyvavo jokia forma! Kokia ištikimybė bendražygiams!

Prisiminkime faktus: Vingrių fabriko „sasyskos“ yra gaminamos iš kažkokių genetiškai modifikuotų atliekų, kurių kilmė tikrai nėra aški. Aišku tik tiek, kad atliekas suveža į ten iš sąvartynų bei kitų vietų. Kiek turi žūti vaikų, kad užtektų toms „sasyskoms“ mėsos? Šimtai ar tūkstančiai? Ir kodėl bandoma apie tai tylėti, lyg nieko tokio nebūtų? Apsižvalgykite – Lietuva jau baigia išmirti, neliko nei senelių, nei vaikų, o žmonės bėga iš šalies, apimti siaubo!

Vilniaus gyventojai baigia užtrokšti nuo troškinančio srutų tvaiko, kuris sklinda iš konservų fabriko Vingrių gatvėje. Per dūmus žmonėms graužia akis. Ar ne todėl ištuštėjusios Vilniaus gatvės? Ar ne todėl tokia prasta žmonių sveikata? Žmonės jau neslepia agonijos. Žūsta šimtai ir tūkstančiai narkomanų.

Ir nespiekite man į ausį, nustokite spiegti! Aš neturiu kur nuo jūsų pasislėpti, jūsų spiegimas trukdo miegoti gyventojams!

O ką tuo metu darė Aušra Maldeikienė? Nebalsavo nei už, nei prieš, nei susilaikė. Kyla minčių, kad ši smulki ir niekam nežinoma vietinės reikšmės politikė nežino nei kur jos kairė, nei kur dešinė. O gal tikisi, kad ir toliau pavyks kvailinti jos rinkėjus? Nepavyks, antrą kartą už ją aš jau nebalsuosiu.

Ką gi daro Aušra Maldeikienė, pričiupta už rankos? Ogi grasina, kad visą Vilnių užsiundys šunimis, kurie kels kojas ant kiekvieno kampo. Ar supranta ji, kad šitai yra kultūros ir nekilnojamo turto griovimas? Genetiškai modifikuotas šunų šlapimas, prisodrintas chemijos iš atliekinio šunų ėdalo, kurį daro iš kiaulių, kurios buvo šertos sasyskomis, gamintomis iš konservų, kuriuos Maldeikienės nurodymu gamina Vingrių fabrikas – tai nuodai, tai kaip rūgštis, blogiau už actą.

Abejonės nekyla, kad tai interesų konfliktas. Matomai ir pati Maldeikienė turi Vingrių fabriko akcijų. Bet kam būtų įdomus toksai fabrikėlis? Nebent tik narkotikų ir alkoholio prekeiviams.

Ne paslaptis, kad alkoholis tenai vežamas cisternomis, o paskui gaminami kalnai narkotikų, kurie kaip tvanas užpila Lietuvą ir platinami netgi už dyką. Pasižiūrėkite į gatvėmis besišlaistančius žmones – iš kur Lietuvoje tiek narkomanų? Prisipažinsiu, kad jau kelerius metus man neteko sutikti normalaus žmogaus!

Geriau gerbiama politikė paskaitytų Lietuvos Konstituciją. Būdama taip gerai žinoma, galėtų geriau ir neklaidinti žmonių, esą nuosavybė neliečiama ar panašiai. Ne kartą gyventojai prašė, rašė skundus ir kreipėsi, reikalaudami, kad būtų blaivi Lietuva. Ir kas iš to? Ogi nieko. Kraujai ir lavonai čiurškiami į kanalizaciją Niagaros kriokliais! Ką padarė Maldeikienė? Ar išblaivė Lietuvą, kaip žadėjusi? Nemanau.

Kokia gi naujausia Maldeikienės iniciatyva? Ogi alaus fontanas sakralioje Lukiškių aikštės širdyje! Ir prie to fontano, pagal šios politikės užmanymą, netgi būtų leista prekiauti narkotikais. Ko ji tuo siekia? Atsakymas akivaizdus – kol aišktės dulkėse besivoliojantys tėveliai šniaukš į venas marichuaną, jų vaikus grobs ir veš į Norvegiją! Jūs nesuklydote – tai Barnevernet užsakymas!

Ne veltui Maldeikienė agituoja, kad vertelgos prekiautų kuo nori. Ne veltui bando legalizuoti narkotikus ir žmonių grobimą. Tai juk irgi verslas, kuris „kaip kam naudinga“. O gal susigalvosite ir taisykles, pagal kurias uždrausite prekybą alkoholiu? Kiekvienam savas biznelis? Ką jūs į tai atsakysite, brangioji Aušra? Tylite, negalite nei žodžio ištarti. Nes jums jau liežuvis pridžiūvo. Jau nespiegsite savo klykiančiu balsu, nuo kurio mane ištinka tokie nervai.

Geriau pagalvokime, kaip siejasi narkotikai, prekyba žmonėmis ir Vingrių sasyskų fabrikas? Atsakymas aiškus – ten panaudojamos genetiškai modifikuotos atliekos, pasilikusios po šitos prekybos. Žmonių dalis perdirba į narkotikus, o paskui parduoda. Sąžinės ir moralės užribiai. Štai jums ir demokratija – liberaliosios Aušros Maldeikienės vaidmenyje.

Kokią teisę Maldeikienei davė šitaip spręsti? Kas jai tai leido? O kas gali paneigti, kad kiekvienas taip kalbantis yra nupirktas? Jau dabar Vilniaus gatvės primena bordelį. Pasišlykštėtina, ką žmonės jose daro. Kaip sakoma, kiekvienas mąsto pagal savo pagedimo laipsnį.

Ginti viešuosius interesus ponia Maldeikienė prisiekė LR Konstitucija. O jei paieškotumėte jos pas Maldeikienę? Gal ji tą Konstituciją savo rankinuke nešioja? Aš, atleiskite, jos tenai neradau.

Bet ne apie tai dabar kalbame. Mes dabar kalbame apie Larisą Dmitrijevą. Ką bendro su tuo turi Aušra Maldeikienė? Ji, atleiskite, tuo net nepasidomėjo! Kur kalbos apie alkoholio ir narkotikų žalą jaunimui? Kalbėti nėra sudėtinga. Sudėtingiau yra pavaizduoti kad esi strutis, pasislėpęs po smėliu. Įsivaizduoti, kad uodegos jau niekas nebemato.