Algirdo Butkevičiaus disertacija

Ponai ir ponios, pasitaikė man paskaityti tokią mokslinę disertaciją iš ekonomikos srities, kurią apsigynė toksai Algirdas Butkevičius. Ir to apsigynimo pagrindu Algirdas Butkevičius dabar yra kažkokių VGTU ekonomikos ir socialinių mokslų daktaras. Aš jums papasakosiu, kas toje disertacijoje parašyta, kad galėtumėte susigaudyti, jei netgi neskaitysite. Raidžių, aišku, bus daug. Bet visgi mažiau, nei pačioje disertacijoje. Nors aš ir pats užsiknisau rašyti, nes nuo to ką skaičiau, man ėmė temti protas. Atsiprašau visų už kai kuriuos čia būsiančius išsireiškimus iš anksto.

Prieš kelis šimtmečius kai kurie mąstytojai filosofuodavo apie tai, kad kažkada bus kokie tai prietaisai, kurie viską skaičiuos. Panašių filosofavimų ir Algirdo Butkevičiaus disertacijoje yra. Šio gražaus paveikslo autoriai - Andrius B. ir Saulius L. - jiems kažkuo tai matyt tas personažas kažkokius priešistorinius laikus priminė. Man irgi, žinokite.

Prieš kelis šimtmečius kai kurie mąstytojai filosofuodavo apie tai, kad kažkada bus kokie tai prietaisai, kurie viską skaičiuos. Panašių filosofavimų ir Algirdo Butkevičiaus disertacijoje yra. Šio gražaus paveikslo autoriai – Andrius B. ir Saulius L. – jiems kažkuo tai matyt tas personažas kažkokius priešistorinius laikus priminė. Man irgi, žinokite.

Viskas ką aš čia jums duosiu – tai tiesiog prasminis esminės Algirdo Butkevičiaus mokslinės minties vertimas iš biurokratinės kalbos į žmonių kalbą, viską papildant mano supratimais. Taip, kad paprastai suprastumėte. Įdomioji semiotika, žinote. Kaip tekstą, parašytą nelabai suprantama kalba, išversti į kalbą, atitinkančią mūsų realybę. Ir dar su mano komentarais. Nes atleiskite, bet nesusilaikau. Nes skaitant tą disertaciją, man temsta protas.

Algirdo Butkevičiaus disertacija vadinasi „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“, joje surašyta pusantro šimto puslapių ir dar kokie 200 šaltinių, iš kurių ko gero daugiau kaip pusė yra anglų kalba, kurią jis puikiai žino iš tokių frazių, kaip „šaldė tū šaldė„, „betė, smatė„, „ai em setan“ ir taip toliau.

Perskaityti tą disertaciją, beje, irgi patariu, jeigu netingite – gausite šiek tiek lietuviškos mokslinės-ekonominės situacijos pojūčio. Ir gal mažiau keistais ims atrodyti kai kurių valdžios veikėjų paistalai, kad sumažinus PVM keliais procentais, maistas atpigs dvigubai. Kita vertus, išsyk pasakysiu, jog esu matęs disertacijų, kurios daugybę kartų blogesnės. Net ne kelis kartus, o dešimtis kartų. Nesakysiu, kur tokios būna.

Disertacijos rašymo konsultantas buvo habilituotas mokslų daktaras ir profesorius Juozas Bivainis (jo dėka matyt disertacija atrodo protingai). Kai Algirdas Butkevičius gynėsi tą disertaciją 2008, tai abu kalbėjo, jog darbas buvo labai rimtas. Čia tą rimtumą pasižiūrėsim. Ir tai kaip Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas supranta ekonomiką – irgi pamatysim.

Beje, tarp kitko, mane kiek nustebino, kad nors disertacija ir VGTU ginta, bet kažkodėl apie medžiagų atsparumą joje nieko neužsimenama*.

Taigi, pasižiūrėkim, koks mokslinis šios disertacijos turinys – mokslinis naujumas, pati tema ir išvados. Aš jums pažadu, kad jūsų spėlionės (numanau, kokių turite) pasitvirtins su kaupu. Taip, Algirdas Butkevičius, tas pats žmogus, kuris gana neseniai pagarsėjo aiškinimu, kad Internete komentuoja psichikos sutrikimus turintys žmonės (pvz., aš), disertacijoje nagrinėja IT sistemų naudojimą. Taip, ponai ir ponios. Pagrindinis Algirdo Butkevičiaus disertacijos mokslinis atradimas yra apie kompiuterius.

Algirdo Butkevičiaus disertacijos tema

Nežinau, ar su tema Algirdui Butkevičiui tvarkytis padėjo disertacijoje įvardinamas profesorius ir habilituotas mokslų daktaras Juozas Bivainis. Gal ir padėjo, jei konsultantu įvardinamas. Gal netgi labai padėjo, nes kažkur viduriuose ten daug visokių dalykų nagrinėjimo galima atrasti, ir tas nagrinėjimas atrodo labai protingai. Bent jau tol, kol neišverti į normalią kalbą.

Disertacijos įžangoje rašoma (vienintelė rišli informacija apie tai, kas esą gero ten):

Du inovatyvūs šio modelio elementai – horizontaliojo išlyginimo perorientavimas nuo faktinių prie pageidautinų būklių skirtumo išlyginimo ir valdomų parametrų sudėties bei jų reikšmių permanentinis pagrindimas kiekybinių tyrimų rezultatais – padidina sprendimų pagrįstumą ir objektyvumą.

Aš jums išversiu į žmonių kalbą šitą gabaliuką:

Du nauji dalykai – tai leisti pinigus ne ten, kur jie išsileido, o ten, kur norisi išleisti, o taip pat žiūrėti kur pinigai išleidžiami ir kiek jų išleidžiama. Nes jei žiūri, kur išleidi pinigus, tai tada geriau žinai, kur išleidi pinigus.

Jūs suprantate, tai yra inovatyvūs šito biudžeto valdymo modelio elementai. Galim užversti disertaciją, nes išties jau to pakaknka. Toliau tiesiog galite neskaityti. Viskas. Tiesiog viskas. Inovatyvūs elementai. Nors ne, aš jums dar vieną citatą duosiu:

Apibendrinant įvairiuose šaltiniuose paskelbtą nagrinėjamos srities teorinį metodinį potencialą, tenka konstatuoti, kad jis nėra pakankamas šiandienos iššūkių kontekste keliamiems reikalavimams dėl valstybės finansinių išteklių naudojimo. Valstybės finansinių išteklių, kurie sudaro gana nemažą sukuriamo nacionalinio produkto dalį, naudojimo efektyvumo didinimas reikalauja adekvačių laikmečiui metodinių, technologinių ir vadybos priemonių. Tai ir lemia šios srities nuolatinių tyrimų būtinybę, naujų pažangesnių sprendimų poreikį taikant sukurtą teorinį potencialą ir panaudojant sukauptą praktinę patirtį.

Aš nieko nekomentuosiu apie šitus pilstymus, kurie, pastebėkime, yra tų pačių inovatyvių elementų kontekste. Jūs patys pasikomentuokite sau.

Algirdo Butkevičiaus disertacijos mokslinis naujumas

Mokslinis naujumas – tai esminis bet kurios disertacijos dalykas. Paprastai šnekant – jei yra mokslinis naujumas (padarytas kažkoks mokslinis atradimas), tai gali būti ir disertacija. Jei nėra tai padaryta – tai ir disertacijos nėra apie ką parašyti. Čia pati pati ašis, aplink kurią viskas sukasi. Ir žinote, koksai tasai mokslinis naujumas Algirdo Butkevičiaus mokslų daktaro darbe?

Aš jums cituoju visą skyrių (taip, čia citatoje yra visas skyrius), kur yra visas vienas sakinys apie mokslinį naujumą.

Pasiūlytas originalus biudžeto išlaidų planavimo modelis, aprėpiantis visą planavimo darbų ciklą, kurio komponentų ryšiai ir sprendimų parengimas bei priėmimas grindžiami integruota duomenų baze, orientuojantis į vartotoją, dirbantį sprendimų paramos sistemos terpėje.

Taip, jeigu jūs nors kada nors turėjote reikalų kad ir su paprasčiausioje lentelėje daromais finansų planavimais (netgi buitiniais), tai greičiausiai kad jūs supratote visą esmę. Jei nesupratote, tai aš jums išversiu.

Pradėkime nuo frazės „originalus biudžeto planavimo modelis, aprėpiantis visą planavimo ciklą“. Pirmiausiai išmeskime žodį originalus, nes jis savaime su moksliniu naujumu išvis nieko bendro neturi (originaliu gali būti ir šunio kakutis ant šaligatvio), tada palikime „biudžeto planavimo modelis“ ir „aprėpiantis visą planavimo ciklą“ – čia kas tokio? Kad biudžeto planavimą darome visą, o ne viduryje planavimo numetame?

Čia panašiai, kaip „originalus automobilio remonto darbų vykdymo modelis, apimantis visą automobilio remonto darbų vykdymo ciklą, įskaitant ir išrinkimo ir surinkimo darbus“. Taip, taip ir supraskite.

O tada eikime toliau: „komponentų ryšiai ir sprendimų parengimas ir priėmimas grindžiami integruota duomenų baze“. Get that. Sąsajos tarp išlaidų yra grindžiamos buhalterijos turiniu!!! Such innovation, much buhaltery!!!1

Aš jau nekalbu apie tokį pasakymą, kaip „integruota duomenų bazė“ – tai vienas iš labiausiai nuvalkiotų pavadinimų, kuriuos terasite valdiškų biurokratijų pastalėse. Visa „integracija“ – tai išties reiškia, kad iš kur nors gauni duomenis. O „duomenų bazė“ – tai kad ir kokia nors ekselinė lentelė. Kas tik norit. Duomenys kompiuteryje.

O dabar pabaigą pažiūrėkime – „orientuojantis į vartotoją, dirbantį sprendimų paramos sistemos terpėje“ – aš nei nekalbėsiu apie tai, kad čia vėl biurokratinis pavadinimas, atėjęs iš sovietinių laikų (rus. „na polzovatelia orientirovannaja integrirovannaja baza obrabotki dannyh i priniatija rešenij„, ir panašiai, ir t.t.). Čia išties išvis tiesiog makaronas, kuris sako, kad vartotojas dirba su kompiuteriu.

Tai dabar paskaitykite vertimą į normalią žmonių kalbą, kokia visa Algirdo Butkevičiaus disertacijos esmė ir mokslinis naujumas:

Pasiūlytas originalus biudžeto planavimo modelis, kad visus darbus žmonės padarytų su kompiuteriu, į kurį visi duomenys būtų įvesti kažkaip. Ir kad žmogus viską su kompiuteriu darytų.

Ponai ir ponios, čia yra Algirdo Butkevičiaus disertacijoje įvardinamas jo mokslinio darbo mokslinis naujumas. T.y., pati mokslinio atradimo esmė. Taip, aš neturiu ką pridėti. Todėl aš net nesigilinsiu toliau, kur ekonominė dalis, nes ji, kaip suprantate, vargiai kuo geresnė (realiai – daug neaišku kokio pseudoekonominio kratinio pramaišiui su apžvalginiais apie biudžetavimo principus).

Visai jau paprastai, visai jau elementariai – mokslinis atradimas, kuris aprašomas šioje disertacijoje, yra toks:

Kompiuteris yra prietaisas, kuriuo galima pinigus skaičiuoti.

Galų gale, apie tai, kad modelis labai originalus ar naujas bent per kur nors – nesiimčiau taip teigti anei per niekur. Multikriteriniai modeliai (tokie, kur belenkas sukišama į vertinimus) žinomi senų seniausiai, yra labai prastai veikiantys – augant valdymo sistemai, triukšminiai nuokrypiai ir iškraipymai auga eksponentiškai, tad visos valstybės mastais pavirsta į stagnacinį švaistymą.

Beje, visokie multikriteriniai planavimai ypatingai mėgiami buvo sovietinių ekonomistų – visa planinė ekonomika ir buvo paremta prielaida, esą viską galima suskaičiuoti, suplanuoti ir nuspręsti visuose lygiuose iš viršaus į apačią. Oh, wait… Sovietinių ekonomistų.

Algirdo Butkevičiaus disertacijos viduriai

Kaip jau spėjau paminėti, visa disertacija yra apie multikriterinius biudžeto eilučių vertinimus. Ir praktikoje tai veikia prastai, tiesiog absurdiškai prastai, ir tuo prasčiau, kuo sudėtingesni biudžetai. Ir būtent dėl prasto jų veikimo ir atsiranda alternatyvios metodikos, pradedant gana multikriterinėms kažkuo artimai, bet visgi kardinaliai rišlesnei Balanced Scorecard (ten bent kriterijai aiškūs) ir baigiant elementariais struktūriniais metodais, kurie paremti rodiklių įgyvendinimo hierarchija. Ir šito čia nėra. Anei kiek.

Beje, didelio originalumo tose multikriterinėse sistemose rasti vargu ar įmanoma – visoms joms būdinga tai, kad per kriterijų kiekius ir jų skaičiavimus pamirštami esminiai tikslai – gerinti rodiklius (t.y., artėti prie siekiamų tikslų). Rodiklių hierarchijos nelieka, atitinkamai vertinimų kriterijai atsisieja nuo tų rodiklių gerinimo ir rezultate gaunasi taip, kad visokių vertinimų ir skaičiavimų pilna, o naudos jokios, nes tiesiog nėra ryšio su realybe. Bet čia šiaip, tiesiog bendras pastebėjimas.

Biudžeto išlaidų valdymo reformų prielaidos

Pirma dalis vadinasi „Biudžeto išlaidų valdymo reformų prielaidos“.  Tęsiasi nuo 19 iki 57 puslapio. Susideda iš visai gal ir įdomių, bet visiškai ne disertacijai skirtų ekskursų apie tai, kas yra biudžetas (!!!) ir taip toliau. Tiktų kokiai nors Vikipedijai ar kokiems nors mokykliniams vadovėliams. Suprantu, kad šita dalis reikalinga, nes matyt mokslinio darbo vertintojai – VGTU mokslininkai ekonomistai nelabai žino apie tai, kas yra biudžetas, išlaidų vertinimas ir planavimas. Aš rimtai.

Iš esmės, daugiau nieko apie šitą dalį pasakyti neverta – ji maloniai skaitosi, bet disertacijos turinys niekaip nepasikeistų nuo to, jei šitos dalies išvis nebūtų. Ji tiesiog skirta tam, kad VGTU mokslininkai sužinotų apie biudžeto sąvoką.

Biudžeto programų integruotas vertinimas

Antra dalis vadinasi „Biudžeto programų integruotas vertinimas“ ir išties kažkuo primena mokslą, bent jau iš pirmo žvilgsnio. Dargi skiriasi nuo prieš tai buvusio turinio tiek, kad atrodo lyg kitas žmogus būtų rašęs. Absoliučiai kitas žmogus. Tęsiasi nuo 59 iki 102 puslapio. Beveik visa susideda iš multikriterinio (aka daugiakriterinio) vertinimo metodikų aprašymo, kur išskiriami trys paramterai kiekvienai biudžeto eilutei – tikslingumas, efektyvumas ir tinkamumas. Visa tai išskirta į bendrus ir lokalius kriterijus, o patys kriterijai prikabinti prie ekspertinių vertinimų.

Šitoje dalyje aprašinėjama hiperkompleksinė teorinė multikriterinė sistema, prikaišiota ekspertinių vertinimų, gali kažkam padaryti įspūdį, bet tik tol, kol nesusiduri su realybe, o skraidai kokiame tai teoriniame kosmose. Praktikoje multikriterinės sistemos jau savaime būna neveiksmingos, o kai prisideda ekspertų generuojamos variacijos, vietoje prasmės gaunasi visiška subinė. Įsivaizduokite, kad padauginate ar padalinate programos tinkamumą iš programos tikslingumo. O paskui dar iš efektyvumo. Ir kas gaunasi? Gaunasi nesąmonė, kuri statistiškai gal ir koreliuoja su kuo nors, bet kiekvienu paskiru atveju nei per kur neduoda jokios sprendimų logikos.

Kalbant paprastai, matematiškai – didinant kriterijų skaičių, galimi galutiniai nuokrypiai auga, kiekvieno paskiro kriterijaus (netgi kritinio) įtaka mažėja, didesnė dalis vertinimų tikimybiškai atsigula apie vidurkį (t.y., prie Gauso kreivės vidurio – nes signalas pavirsta į triukšmą). Kartu atsiranda prielaidos tam, kad kokia nors neesminė smulkmena nulems sprendimus. Negana to, dar ir nesveikai didėja duomenų skaičius, dėl ko susigaudyti tuose multikriteriniuose reikaluose būna neįmanoma. Todėl sveiko proto pasaulis dėjo ant tų multikriterinių nesąmonių ir tik SSRS apie jas būdavo svaigstama. Bet čia aš šiaip, tiesiog paaiškinu, kodėl tai nesąmonė. Tarp kitko tiesiog. Su pačia disertacija tai nieko bendro neturi, nes tokios smulkmenos ten nenagrinėjamos.

Beje, iš kokios lempos visas tas multikriteriškumas ištrauktas ir sukištas į tą disertaciją – aš nežinau. Bet tokie dalykai, kad į esminius kriterijus traukiami faktoriai, kaip pvz., ar finansavimo programa atitinka institucijos misiją, ar dar geriau – programos priešininkų ir šalininkų potencialo (?) santykis – tai, atleiskit, KPŠ.

Į tą multikriterinę sistemą dar būtų galima įtraukti ir kokius nors planetų išsidėstymus žvaigždymuose ar atsitiktinių ūkininkų imties karvių pieno riebumą. Modelio veiksmingumas nuo to netgi pagerėtų – išsilyginus svyravimams, gautųsi mažiau švaistymų į nerišlias nesąmones ir daugiau stabilumo mažiau įdomiose srityse.

Dar beje, ir prie šitos dalies išvadų prisiliesti norisi. Citata:

Programų kompleksinio vertinimo kriterijaus reikšmėms lokalinių tikslingumo kriterijų (trečios pakopos) reikšmingumo pokyčiai turi apie du kartus didesnę įtaką negu lokalinių tinkamumo kriterijų reikšmingumo pokyčiai.

Suprantate, vietoje to, kad pasiremti sveiku protu ir pasakyti, jog pirmiausiai skiriant pinigus, reikia užduoti klausimą, ar išvis reikia kažką daryti, yra užduodami du klausimai paraleliai: ar tai, kas daroma, atitinka tą tikslingumą ir ar išvis reikia daryti (t.y., ar tikslingumas išvis yra), o paskui šitie du dalykai lyginami tarpusavyje. Ir paskui – šast ir atradimas – pasirodo, kad tikslingumo įtaka dvigubai didesnė. Such wow, such a science!

Aš neturiu žodžių. Aš neturiu žodžių, ponai ir ponios. Čia jums vertimas. Aš nesu tikras, kad netgi iš vertimo jūs iką nors suprasite, nes net ir po vertimo tai yra kažkoks dvasinis absurdas:

Tikslai yra du kartus svarbesni už priemones.

Netgi jokių ekonomikų nestudijavusi namų šeimininkė žino, kad pirmiausiai reikia nuspręsti, ką darysi valgyti (tikslingumas), o jau paskui galvoti, ar atitinka numatytą patiekalą (pvz., mėsos kepsnį) toksai ingriedientas, kaip žuvis, ar neatitinka. Ir paskui žiūrėti, ar visgi mėsa yra įperkama (kiauliena), ar nelabai. Tuo tarpu disertacijoje vietoje nuoseklios logikos daroma prielaida, kad reikia šitus kriterijus lyginti tarpusavyje. Suprantate?

Įsivaizduokite, kad jūs užsimanėte pietums kotletų su bulvių koše. O antra pusė jums išverda 200 kilogramų manų košės su silke. Jūs klausiate kodėl manų košė su silke, o jums atsako, kad norėjote košės, o silkė irgi baltymai, todėl tinkamumo kriterijus atitinka. O kai paklausiate, kodėl 200 kilogramų – jums ima ir pasako, kad dėl didelio kiekio šitaip gavosi pigiau, todėl geresni efektyvumo kriterijai – gaunate maisto išsyk pusei metų. Ir kai jūs visai išpučiate akis, jums paaiškina, kad viskas yra parengta remiantis multikriterine vertinimo metodika.

Šitos metodikos esmė labai paprasta: padauginame tikslus iš priemonių (arba padaliname, jei norite), gauname neaišku ką, o tada jau tuo remiamės.

Kai po keturių metų valdymo, remiantis tokiomis metodikomis, gausite kalnus supuvusios manų košės su silke – manau, kad suprasite visą multikriterinių valdymo metodikų įspūdingumą.

Tarpbiudžetinio lėšų perskirstymo pagrįstumo didinimas

Trečia disertacijos dalis vadinasi „Tarpbiudžetinio lėšų perskirstymo pagrįstumo didinimas“, kurioje iš esmės sprendžiama problema, kuri lygioje vietoje sukurta ankstesnėje dalyje, kur iš neaišku kokių kriterijų priburta neaišku kokio triukšmo generavimo metodika. Taigi, šitoje dalyje jau aiškinamasi, kaip iš to triukšmo gauti signalo slopinimą, t.y., išlyginti variacijas.

Aš čia jau netgi nieko nekomentuosiu, aš tik pacituosiu, kas tenai gavosi:

Taigi šio lokalinio tyrimo rezultatai vienareikšmiškai patvirtina iškeltą hipotezę dėl savivaldybių išlaidas lemiančių rodiklių reikšmingumo tyrimų permanentinio pobūdžio. Tik permanentiškai pagal objektyvių tyrimų rezultatus atnaujinami veiksnių reikšmingumo parametrai gali sudaryti adekvatumo praktikos reikmėms prielaidas.

Nesupratote? Išverčiu į žmonių kalbą, nes žinau, kad tokio iškreipto žargono daugelis nesupras:

Tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvieną kartą rezultatai skiriasi. Todėl tyrimus reikia daryti nuolat (permanentiškai), nes kitaip niekas neveikia.

Gotča? Aš čia jau neturiu ką pasakyti tiesiog. Pačioje disertacijoje prisipažįstama, kad tyrimuose gaunasi neaišku kas, nors pati disertacija yra apie valdymo priemones. Aš nieko nenoriu daugiau čia kalbėti. Tik tiek, kad realiai taip praktikoje ir yra – lietuviško valdiško biudžetavimo vienintelis stabilus požymis yra tai, kad jis yra neaišku iš ko. Ir tai pati esmė – nėra kieto surišimo su rodikliais, atitinkamai, nėra ir ką kalbėti.

Supraskite pačią esmę – pačioje disertacijoje pateikiama, kad disertacijoje nagrinėjami dalykai niekaip nesisieja su realybe. LoL.

Išties tam žmogui, kuris tą disertaciją rašė aš už šitai pajutau pagarbą – netgi įtariu, kad čia specialiai tam ir įkištąs tas pasažas apie tai, kad realybės neatitinka – žinote, kaip būna, kai kas nors parašo disertacijose viduryje kokį nors briedą specialiai tam, kad pasižiūrėtų, ar išvis kas nors perskaitys? Tai vat man čia panašu į tai. Jei iki čia perskaitėte, parašykite man į komentarus frazę „Butkevičius puikus“. Taip pasižiūrėsim, kokia dalis manęs skaitytojų mane skaito.

Taip, aš galimai esu pirmas pasaulyje žmogus, kuris nuosekliai skaito Algirdo Butkevičiaus disertaciją ir bando suprasti, kas ten išties parašyta.

Siūlomų modelių įgyvendinimo prielaidos

Galų gale, ketvirta vidurių dalis – tai „Siūlomų modelių įgyvendinimo prielaidos“. Ten prirašyta krūva visokių teoretizavimų apie visokius vėjus, kuriuos gali susigalvoti kas nors, kas realybėje niekada nedirbo nei su šiems laikams versle įprasta biudžetų priežiūra (aktualais), nei su finansų valdymu, nei su projektų finansinių dedamųjų valdymu, nei su dar kuo nors, kas praktikoje ir yra realus pinigų valdymas realiuose biudžetuose. Aš tiesiog čia nieko nekomentuosiu. Ten daug prirašyta, paskaitykit, pasijusite kaip kokiais 1970 metais, kai sovietai teoretizavo apie kompiuterių panaudojimą planavimui, remdamiesi pasenusiais amerikietiškais straipsniais apie Cobol kalbos taikymo perspektyvas.

Aš jums pateiksiu tokią citatą, iš kurios pasimatys, kokiame nuo IT visiškai atsietame priešistoriniame filosofijų kosTmose plaukioja kažkas, kas tai rašė:

Duomenų bazės tam tikros dalies duomenų atnaujinimas provokuoja klausimą dėl pirminio varianto duomenų likimo – juos naikinti ar saugoti? Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą vargu ar galima, nes atsakymą lemia daug įvairių veiksnių, kurie konkrečiose situacijose gali susiklostyti įvairiais deriniais. Bendru atveju duomenų pašalinimo poreikį galima sieti su jų vertės praradimu ar bent sumažėjimu iki ribinės reikšmės. Šiuo požiūriu visiškai aiškūs būtų sprendimai dėl duomenų šalinimo taisant įrašų klaidas, atnaujinant žodynus ir panašiose situacijose. Vis dėlto daugiau bus dviprasmiškesnių situacijų. Pavyzdžiui, biudžeto programų projektai savo vertę iš esmės praranda priėmus biudžeto planą, tačiau tam tikri projektai įvairiais tikslais gali būti panaudoti vėlesniais metais – vieni, patikslinus juos, vėlgi skirtingu laipsniu gali būti įgyvendinami, kitais gali būti pasinaudota ieškant tinkamesnių sprendimų naujai rengiamoms programoms ir t. t. Taigi tam tikrą vertę jie išsaugos.

Aš apie šitą briedą nieko nesakysiu. Tiesiog nieko nesakysiu. Aš tiesiog nieko nesakysiu. Tik nerodykit šito kliedesio programuotojams ir sistemų administatoriams, nes jei jie perskaitys, tai gali netyčia paspringti ir numirti. O jei nepasprings, tai gali būti, kad juos ištiks dar kas nors, kai jie sužinos, kad čia Ministras Pirmininkas šitus dalykus skleidžia.

O jei šitą mano straipsnį skaitys kas nors, kas su ta disertacija susijęs, tai bliamba, atsipeikėkit, būkit malonūs. Dabar XXI amžius, o ne 1960 metai, kai buvo kuriamas Cobol (ir beje, jau anais laikais ant Cobol darytos sistemos buvo sudėtingesnės, nei čia aprašomos nesąmonės). Eilinė projektų valdymo programa daro kardinaliai daugiau, paprasčiau ir geriau, nei jūs tenai prisifantazavote ir prisifilosofavote. Ir netgi su paprasčiausiais ekseliais daugiau galima padaryti, negu jūsų fantazijos čia siekia (visai disertacijoje minimai nesąmonių sistemai pakaktų vienos lentelės).

Nors bendrai tai jau matėme iš to mokslinio naujumo – kad kompiuterius galima naudoti finansų planavimui. Jo. Mokslinis naujumas. Prietaisas pinigams skaičiuoti. Kompiuteris. Turi mygtukus. Kažkas įveda duomenis į duomenų bazes. Jo.

Ponai ir ponios, šiaip jau pasaulyje daugybę metų totaliniam finansų ir su jais susijusių resursų valdymui naudojamos visokios ERP sistemos. Ir jos yra seniai atidirbtos. Ir jų daug. Visokių. Ir kai kurios iš jų yra realiai kosminio sudėtingumo. Aš jau nekalbu apie tikslingą biudžetų planavimo ir vykdymo kontrolės softą, kuris su darbų kontrolės įrankiais integruotųsi – tokio softo irgi daug, beje – nors tai ant tiek kitas lygis, nei minimas disertacijoje, kad aš nežinau, kaip nupasakoti.

Disertacijoje nerasite anei užuominos į ką nors rišlaus, kas naudojama realybėje. Vietoje to ten yra tokio lygio anachronistiniai nesakysiu ko srautai, kad tiesiog nėra žodžių. Tai yra maždaug taip, lyg šiame kompiuterių amžiuje kas nors išradinėtų skaičiavimą pagaliukais. Aš nemanau, kad kažkas, kas tą daiktą rašė, kada nors atsipeikės. Tai beviltiška.

Algirdo Butkevičiaus disertacijos išvados

Galų gale, jei jau prieinam prie turinio, tai aišku, reikia žiūrėti, kokios išvados – iš principo, jei išvadų nėra, tai reiškia ir kad dėmesio verto turinio nėra. Nes jei turinys yra ir proto yra, tai ir išvados gaunasi, tiesa? Išvadose slepiasi mokslinio tyrimo rezultatai.

Išvadas būtinai paskaitykite. Maždaug pusė jų jus nustebins savo neįtikėtinu įžvalgumu. Kitą pusę aš jums dar paaiškinsiu, kad žinotumėte, ką aš iš jų supratau.

Išvados Algirdo Butkevičiaus disertacijoje nuostabios. Aš jums pateiksiu jas tiesiog sutrumpintas (jose daug visokių beprasmių sakinių prikišta – matyt tam, kad daugiau teksto būtų). Taip, iš anksto perspėju, kad tai yra moksiniai atradimai, kurie padaryti šioje disertacijoje. Taip, čia viskas net be vertimo – tai tiesiogiai iš disertacijos. Atitraukta ir kursyvu – mano komentarai prie kiekvienos Algirdo Butkevičiaus išvados:

  1. Nacionalinis biudžetas yra svarbiausias valstybės finansinis dokumentas […] Biudžetui, kaip valdymo priemonei, priskiriami tokie vaidmenys: pajamų perskirstymo, socialinio aprūpinimo, ūkio plėtros, ekonomikos stabilizavimo, kontrolės, visuomenės informavimo. Šios hipotezinės nuostatos patvirtintos atliktais Lietuvos nacionalinio biudžeto empiriniais tyrimais.
    1. Hipotezė, kad valstybės biudžetas yra svarbiausias valstybės finansinis dokumentas, buvo patvirtintas tyrimais. Jūs suprantate, kas čia parašyta?
  2. Valstybės biudžeto išlaidų planavimo reikalavimus lemia daug tam tikram laikotarpiui būdingų sąlygų […] susiformavo dabartinė praktika, kad biudžeto išlaidų planavimas grindžiamas įvairiais metodais, kuriuos, atsižvelgiant į jų esmę, galima priskirti vienai iš dviejų grupių – orientuotų į sąnaudas ar orientuotų į rezultatus. […] Neretai iš vienokio ar kitokio metodo pavadinimo tegalima suprasti tik tam tikro principo dominuojantį vaidmenį. Tokios tendencijos stiprėja, jos yra pažangos veiksnių padariniai ir ieškant tinkamiausių sprendimų į jas būtina atsižvelgti.
    1. Daug dalykų būna biudžete… Daug skaičiuoti reikia. Dažniausiai arba išlaidas skaičiuoja, arba žiūri, ar tikslų kas nors siekia. O kai kurie netgi ir tikslų siekia, ir išlaidas skaičiuoja. Beveik nieko negalima suprasti iš pavadinimų. Tokia ta pažanga.
  3. Dviejų paskutiniųjų dešimtmečių biudžeto valdymo reformas […] skiria politinis aspektas ir tarptautinis požymis. […]
    1. Politinis aspektas ir tarptautinis požymis. Politinis aspektas ir tarptautinis požymis. Politinis aspektas ir tarptautinis požymis. Taip. Politinis aspektas ir tarptautinis požymis.
  4. Dauguma viešojo valdymo reformų buvo vykdomos siekiant padidinti finansinių išteklių naudojimo efektyvumą. […]
    1. Galim suprasti, kad kai kurios reformos buvo vykdomos siekiant sumažinti finansinių išteklių naudojimo efektyvumą.
  5. Dabartiniame politinės ir ekonominės raidos etape valstybės išlaidų valdymo srityje opiausia problema yra finansinių išteklių paskirstymas […] Technologiniu požiūriu išteklių paskirstymas traktuojamas kaip iteracinis procesas, atliekamas asignavimų valdytojų, įstaigų, programų, tikslų ir uždavinių pjūviais.
    1. Vertimas: dabartiniame etape opiausia problema yra pasidalinti pinigus. Technologiniu požiūriu tame yra daug derybų ir dalinimosi tarp tų kas skirsto pinigus ir tų kas gauna pinigus ir visi jie pešasi.
  6. Pasiūlymai biudžeto išlaidų paskirstymo pagrįstumui ir objektyvumui didinti grindžiami tokiais principais: programinio planavimo, daugiakriterinio integruoto vertinimo, horizontaliojo pajamų ir išlaidų skirtumų išlyginimo perorientavimo nuo faktinių prie pageidautinų būklių, modelių adaptacijos taikant valdomus parametrus, integruotos duomenų bazės organizavimo, intelektinės sprendimų paramos taikymo. […]
    1. Vertimas: pinigus reiktų skirstyti ne pagal tai, kur kas juos ištaškė ir pritrūko, o pagal tai, ką gero norime padaryti. Reiktų pagal kažką vertinti, taip pat kažkur surašyti viską, o taip pat protingai pagalvoti.
  7. Parengtas naujų biudžeto programų (programų projekto) kompleksinio vertinimo modelis sudarytas iš keturių komponentų: programų tikslingumo, programų efektyvumo, programų tinkamumo ir šių vertinimų sintezės, apskaičiuojant integruotą kompleksinį vertinimo rodiklį. Toks vertinimas sudaro prielaidas kiekybiniam programų palyginimui ir kartu sprendimų objektyvumui padidinti.
    1. Čia prasideda bandymas remtis ta protingiau atrodančia disertacijos dalimi, apie kurią jau matėme, ko ji verta. Išties pasikartosiu – padauginus tikslus iš priemonių gausime neaišku ką. Toks vat objektyvumo padidinimas ir gaunamas.
  8. Parengtas tęstinių biudžeto programų vertinimo modelis išskaidytas į du etapus […] parengtos dvi modelio modifikacijos: autonomiškam programų įgyvendinimo efektyvumui vertinti ir tarpprograminiam efektyvumui lyginti.
    1. Vietoje to, kad būtų tikrinamas programų įgyvendinimas ir žiūrima į programų reikalingumus, sąsajas ir sąlygas, yra daroma statistiniai vertinimai, kur lyginama kas papuola su kuo papuola.
  9. Biudžeto programų daugiakriterinio vertinimo modelių praktinis priimtinumas patikrintas eksperimentiniais skaičiavimais. […] nustatyti dėsningumai – lokalinių kriterijų reikšmingumų keitimas pasikliautinojo intervalo ribose esminės įtakos neturi, programų tikslingumo kriterijus jautriau reaguoja į dalinių kriterijų reikšmingumo pokyčius negu programų tinkamumo kriterijus. […]
    1. Nustatytas dėsningumas, kad įgyvendinant programą, jos įgyvendinimas esminės įtakos neturi.
    2. Palyginimo metu buvo nustatyta, kad programos tikslai yra dvigubai svarbesni už priemones.
    3. Kodėl nebuvo palyginta hamburgerių plitimo ekonominė nauda su žuvų pramonės įvaizdžio kūrimo išlaidomis?
  10. Nustatyta, kad svarbiausi tarpbiudžetinio lėšų perskirstymo valdomi parametrai yra: išlyginimo koeficientas, jo reikšmė nustato lygį, kuriuo sumažinami horizontalūs pajamų ir išlaidų skirtumai; savivaldybių išlaidas lemiančių rodiklių rinkinys ir šių rodiklių reikšmingumas; lėšų perskirstymo kriterijai. […] tyrimai patvirtino iškeltas hipotezes dėl savivaldybių išlaidas lemiančių rodiklių reikšmingumo permanentinių tyrimų poreikio […] Pirmenybė teiktina tarpbiudžetiniam lėšų perskirstymui, orientuotam į pageidautinas būsenas […]
    1. Nustatyta, kad svarbiausi pinigų dalinimosi parametrai yra kiek kas pinigų išleis ir gaus; savivaldybės pinigus išleidžia kažkur, kur nesuprantame, nes jokių dėsningumų neradome; taip tyrimų metu nustatėme, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, kuris nustato kriterijus, yra tai, kokie yra kriterijai.
    2. Tyrimai patvirtina hipotezę, kad negalim suprasti, kur savivaldybių pinigai išleidžiami, todėl nuolat reikia žiūrėti, kur tos savivaldybės pinigus išleidžia.
    3. Pinigus reikia skirti ten, kur norime kažką padaryti, o ne ten, kur visus pinigus jau išleidome.
  11. Atsižvelgiant į didelį informacijos mastą, kaip viena iš kertinių parengtų modelių įgyvendinimo sąlygų siūloma integruota duomenų bazė. […]
    1. Supratome, kad tur būt bus labai daug skaičių, tai todėl reikia kompiuteryje viską turėti. Kaip nors tie kompiuterių specialistai ir programuotojai sugalvos kažką. Nes su popieriais tai jau nesuprantame kiek tų popierių turime.
  12. Siūlomas modelių kompleksas orientuotas taikyti intelektinės paramos sistemų terpėje. Tam suformuoti reikalavimai, keliami kiekvienam sprendimų paramos komponentui, pagal funkcinius uždavinius parengtos ekspertinės, individualių sprendimų, grupinių sprendimų ir derybų paramos specifikacijos. Nustatyti paramos pagal jos pobūdį ir paramos objektų dėsningumai leido apsispręsti dėl integruotos biudžeto sprendimų paramos sistemos struktūros […]
    1. Sugalvojome kad kompiuteryje viskas bus, o protingi žmonės intelektinę paramą darys mums. Nes kitaip mums tos intelektinės paramos pritrūksta. Ten viską į kompiuterį sudėsim, o programuotojai suprogramuos, o kompiuterių administratoriai duomenis suves, tada bus daug skaičių. Nes dėsningumas kad nesigauna jau suprasti, ką mes prigalvojome.

Suprantate, padarytas atradimas, kad kompiuterį galima naudoti pinigams skaičiuoti, o taip pat kad Vyriausybei neaišku kaip savivaldybės kažką planuojasi, o taip pat kad pinigus reikia skirti ten, kur norisi kažką padaryti, o ne ten, kur pinigai išleisti, o taip pat kad tikslai yra dvigubai stipresni už priemones, o taip pat kad programų įgyvendinimo prasmei programų įgyvendinimas įtakos nedaro.

Reziumuojant apie Algirdo Butkevičiaus mokslinę disertaciją

Atleiskite man, kad aš čia tiek prirašiau. Aš, Rokiškis Rabinovičius, beskaitydamas šią disertaciją, turėjau sau pripažinti, kad nesu matęs taip integruoto multikriterinio kratinio iš duomenų bazės prietaiso, kuris generuoja ekspertinio intelekto vertinimo programų kriterijų faktorizacinės dimensijos multiversumo impulso dalelės spino pokytį į spinalinių neuronų blokavimo dimensiją. Aš atsiprašau, aš jau pats nežinau ką rašiau į pabaigą, nes mane tiesiog ėmė tampyti nuo šito reikalo.

Suprantate, žmogus ima ir parašo disertaciją apie tai, kad galima panaudoti kompiuterius tam, kad išlaidas planuotis. Mokslinis atradimas. Biudžetai naudojami finansams skaičiuoti. Finansų planavimo prietaisas. Integruota duomenų bazė.

Ir VGTU už tai duoda ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Už tai, kad kažkas padarė tokį atradimą. Finansų planavimo prietaisą. Ir dar atrado, kad biudžetas yra skirtas pinigams planuotis ir išlaidoms kontroliuotis.

Taip, VGTU už šitai duoda daktaro laipsnį. Taip. Moksliniai atradimai.

VGTU, kur pilna nuostabiausių IT specialistų, kurie visą tą kliedėjimą apie visokias integruotas duomenų bazes galėtų ne tai kad vienu sakiniu sulaužyt – jie žvengimu tiesiog visą tą pseudoekonominę šūšarą galėtų išvaikyt taip, kad tokie išvis tenai daugiau nesirodytų. Bet ne, VGTU duoda mokslų daktaro laipsnį už mokslinį atradimą, kad kompiuteriu galima biudžetų planavimą daryti.

Ponai ir ponios, mūsų aukštąjam mokslui reikia ne reformų. Man rodos, kad ten reikia tiesiog įvykdyti buką, riebią ir negailestingą TCC** programą – štai ir viskas. To pakaktų. Kokį milijardą per metus sutaupytume, o mokslo lygis gerokai pakiltų.

Ponia Aušra Maldeikiene, čia dar atskirai į tamstą noriu kreiptis, specialiai, ne kaip į kitus. Parašykite apie tą disertaciją. Parašykite. Aš noriu, kad jūs pasakytumėte tuos žodžius, kuriuos aš iš čia išcenzūravau. Daug žodžių. Arba netgi be jų pasakykite. Ką nors.

 

 

—————————-

* Senais laikais sklandė toksai anekdotas apie VGTU (anuomet jie dar VISI aka Visiukai vadinosi): „kas būtų, jei VGTU (VISI) imtų ruošti humanitarus? Ogi nieko, bet jiems visvien pirmus tris metus reiktų mokytis medžiagų atsparumą“. Žodžiu, atėjo laikai, kai pradėjo ten ruošti humanitarus, ale kaip gandai sako, pirmus tris metus jiems tenka mokytis medžiagų atsparumą. Paaiškėjo, kad anekdote buvo pranašystė. 

** TCC aka Total Cost Cutting – tai tokia paprasta optimizavimo metodika, kurios giluminė esmė yra nukapoti visus nereikalingus išlaidų punktus, remiantis vienu principu: jei nėra vienareikšmių argumentų, kurie rodytų, jog be to gyventi neįmanoma ir kad be to viskas išsyk grius, reiškia kad kertam ir viskas. O paskui žiūrėsim – jei reiks atkursim, o jei nereiks – tai ir neatkursim. O sutaupytas lėšas bus galima panaudoti kažkam prasmingam. Versle, kur savaime veikia sveikas protas, tokių metodikų taikymas būna labai rizikingas, todėl TCC taikoma tik labai specifiniais, išimtiniais atvejais. Tačiau valstybėje jis dar ir kaip pasiteisintų. Beje, nors tai aš rašau tik šios recenzijos išnašose, bet tai vienintelė praminga ir mokslinę verte turinti išvada, kurią galime gauti iš recenzuojamos disertacijos. Keista, bet pačioje disertacijoje šios išvados nėra.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook3.3kShare on Google+0Share on LinkedIn6Tweet about this on Twitter

185 thoughts on “Algirdo Butkevičiaus disertacija

  1. Lyderis

    Butkevičius puikus.
    Man realiai baisu dėl mano ir mano dar negimusių vaikų ateities.
    Rimtas „ačiū“ už kantrybę ir ištvermę, kurios tikiu kad labai daug reikėjo, norint perskaityti tą briedą.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Aš tikiuosi, kad situacija pasikeis. Nes tie multikriteriniai absurdai yra tai, ką mes matome kitais pavidalais -- nuomonės kaitaliojimais, visišku nekryptingumu ir bandymais reguliuoti ką papuola.

      Reply
      1. Ona

        humanitarai (arba psichologai) irgi galėtų pasakyti savo nuomonę dėl jo minčių sakiniais išraiškos… manau būtų ne mažiau už šią įspūdinga studija… pačiai asmeniškai jo kalbos yra kažkas tokio aukščiau mano suvokimo, tačiau „disertacija“ viską paaiškina, mesiu stebėtis…

        Reply
          1. Mindaug

            Šaunuolis, Rokiški!

            Skaičiau ir galvojau, kad „random research paper generators“ sukuria geresnius darbus. Tereiktų tik į lietuvių kalbą išversti. Palauk… o gal tai ir buvo visa Butkevičiaus temos „inovacija“? Nors ne. Būtų anglų kalbą geriau išmokęs. 🙂

            Reply
  2. Zigmas

    Blogi reikalai nuo univerų iki pat profkių. Įstaigų vienintelis tikslas išsilaikyt pačiom save. Už reformas niekas nemoka. Kol neatsiras žmonių galvojančių daugiau nei apie savo ir savo šeimos asmeninį gerbuvį, šita šikna tęsis amžinai. Draugas rytoj profesinėj mokykloj laiko egzaminą. Ateis klasiokai, kuriuos jis matys pirmą kartą. Bet nėra ten ko ir vaikščiot, programa užkišta šlamštu, kažkaip reikia pratempt metus. Daugiau išmokau iš fizikos vadovėlio 8 klasei nei per visu metus ten. Už praktiką visi atneša draugo iš belekokios firmos paštampuotą knygutę. Mokytojai už juos supildys egzamino testo uždavinius, pats pernai baigiau. Tegyvuoja lodoriai ir vagys.

    Reply
    1. Klaipėda

      Huh. Ir aš ją buvau atsivertęs, buvo įdomu buvo dėl abstract anglų kalba. Ar dabar jis ją perskaitęs, suprastų, kad tai abstract iš jo disertacijos? 🙂

      Reply
  3. Vladimiras Vladimirovičius

    Norėtumėt išgauti tuos du žodžius, kad straipsnį daskaičiau iki ten. Bet nerašysiu. Nes jis ne toks. Bet žinokite, kad net ir visą perskaičiau.

    Reply
  4. Laurynas

    Butkevičius puikus. Man dar asmeniškai džiugu matyti, kad kursioko per bakalauro gynimą panaudota frazė -- „kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai“ (vietoj „jūs uždavėt man per sudėtingą klausimą“) -- yra ir čia, išplėtota iki PhD lygio „Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą vargu ar galima…“

    Neišeina dabar sugooglinti, bet šitas ekonomikos mokslų daktaras rings me a bell kad Kadyrovas irgi ekonomikos phd, „karo sugriautų regionų efektyvus atstatymas“, ar pan.

    Reply
  5. Pelėda Kamine

    O toje disertacijoje apskritai yra pateiktas konkretus tas jo modelis? (nepriklausomai, ar jis efektyvus, ar neefektyvus, ar Butkevičius puikus, ar modelis išvis neveikia) Ar ten vien tik visokie padriki pasvarstymai ir vertinimai, neturintys bendro tarpusavio ryšio ir net nesusivedantys į vieną aiškią visumą?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Yra komplektėlis schemų ir šiaip visokių ženklų, toje dalyje, kuri vaizduoja protingą ir labai mokslišką. Ir iš principo tą absurdišką daiktą galima sukonstruoti, kad ir ant ekselio kokio nors. Kad gausis beprasmybė ir kad netgi pačioje disertacijoje apie tai užsimenama (paskui pasitaisant, kad tai hipotezė ir dar ten kažkas) -- tai jau kitas klausimas.

      Reply
  6. aleksas

    Ačiū, kad paaukojot savo laiką šiai „disertacijai“.

    p.s.
    butkevičius puikus

    Reply
  7. Janis

    Butkevičius (ne)puikus
    Pagarba už tai, kad esat 1 žmogus , perskaitęs dalyką, parašytą specialiai tam, kad nebūtų skaitoma ir tiesiog užskaitoma.

    Reply
  8. Tomas

    Butkevicius puikus:) Rokiskio txt dar puikesnis:) Seniai taip besijuokiau. Seniai tokio kartelio nejauciau irgi.

    Beje -- kiek laiko si „sedevra“ studijavote?:)

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Prišokimais užtruko pusantro mėnesio. Realaus, koncentruoto darbo laiko, kai rašoma -- keletas dienų. Tiksliai negaliu pasakyti kiek. Bet šiaip užėmė laiko. Labai sunku bandyti suprasti visą tai, kas ten parašyta. Tiesiog psichologiškai sunku.

      Reply
  9. Jonas

    Butkevičius puikus.
    Tobula analizė ir genialus sumanymas -- eiti prie pirminių titulų šaltinių. Visąlaik man dr. laipsniai kėlė klausimų, vieniems jie duodami nes yra reikalingi žmonės, kitiems už suėstą šūdą pirmajame akademinės karjeros pragaro rate. Jei normaliai, tai po tokio net plagiato vardo neverto briedo premjero turi nelikti. Bet prieš tai dar reikėtų pasismaginti, pvz. organizuoti Butkevičiaus, Maldeikienės ir Nausėdos debatus disertacijos tema, moderuojant Jakilaičiui. Pirkčiau bilietus už bet kiek, kad pamatyčiau :)))

    Reply
    1. Mantauc

      Gal net ne Nausėdos -- per ramus. Reiktų dar vieno tokio asmens, kuris aiškiai į akis rėžtų, pvz: Šimonytė. Tada ir vien džiuvesėliais mėnesį pagyvenčiau, kad pamatyti tokį renginį

      Reply
      1. Gedas

        Please, pretty please! Būtų metų event’as! O po to, interpeliacija už nesąžiningumą.

        Man dar mintis buvo kilusi, susimesti ir išversti į anglų kalbą, kad įvertintų, koks tikras užsienio ekonomistas, idant nebūtų susaistytas baime dėl savo darbo vietos.

        Reply
        1. Aušra Maldeikienė

          Mano tekstas ryt poryt bus apie šitą disertaciją Delfi — ir knygoje, kurią rašau bus. Ingrida šimonytė atsisakė debatuose dalyvauti, nes pernelyg jau nesąmonės surašytos — ji sakė bandė skaityti, bet neišlaikė (matyt, bijo, kad imsis ne spiegti, kaip aš, bet muštis). Jakilaitis tas pats butkevičius tik žurnalistoje , tai tokio moderatoriaus man nereikia. Tegul jis su nausėda debatuoja.
          Aš kaip rimtesnė paimčiau Nerijų Mačiulį.

          Reply
  10. Asta

    Aš perskaičiau visą tekstą tik iš pagarbos jums. Keliose vietose norėjau mesti, nes smegenys nesugebėjo pagauti minties. Ir negaliu pasakyt apie Butkevičių ko prašėte.

    Reply
  11. Skeptickas

    Man idomu, ar Butkevicius pats mano, kad Butkevicius- Puikus? Kodel jis tai daro? Koks tikslas? Jis isties mano, kad padare nuostabius atradimus ir netveria noru jais pasidalinti? O gal jam prieda prie algos mokes, jei tures daktaro laipsni? Ar daktaro laipsnis prideda dar bent truputi garbes, jei jau esi nedideles valstybes premjeras? Nes nepelnyto daktaro laipsnio gviesimasis atrodo panasus i Ledo Karalienes pazada- „duosiu tau puse pasaulio ir dar priedo paciuzas“. Suprask, siaip puse pasaulio- gal mazoka, bet jei dar ir paciuzas, tai oooOOOO…

    Rokiskis klausia, mazdaug kodel tipo VGTU aitisnikai nesudirbo tokios disertacijos. O ner reikalo. VGTU gali dziaugtis ir didziuotis doktarantu- valstybes premjeru. O pasidaryti is valstybes premjero priesa- zinoma, nieks nenores. Klausimas tik, kas is to Butkeviciui? Beje, cia kyla antra idomi mintis. Kodel VGTU? Prestiziskesni Lietuvos universitetai nusprende tokiu kvailu zaidimu nezaisti? VU pasake narkotikams Butkeviciui „NE“? Ar tiesiog VGTU pirmi pribego prie premjero ir pasiule jam pas juos „studijuoti“? O butu koks pedagoginis ar Siauliu Universitetas pirmas pasiules, Butkeviciui butu sueje ir tai?

    Reply
    1. Kūgis Mūgis

      Buvau su mokykla vyriausybėje. Nuvedė pas Butkevičių. Išliko atmintyje tai, kad pastatė ar tai mokyklą, ar darželį, ar polikliniką kažkokią. Apie save tai šnekėjo taip, kad kai žmonės bando kažką pasiekti, bet neturi tam talento ir gebėjimų, tai tada bando kritikuoti ir pritemti kitus prie savo žemo lygio. Kiek supratau, jis čia taip kalbėjo apie tuo metu dėl vijūnėlės dvaro ir kitų skandalų iškilusios jam kritikos. Susidarė toks įspūdis, kad žmogus tiesiog savam pasaulyje gyvena ir tiesiog kreipia dėmesį tik į tai kas jam patinka.

      Reply
    2. Gedas

      Esmė ta, kad disertaciją jis apsigynė dar 2008. Tai yra, darbą rašė būdamas Susisiekimo ministru.

      Reply
      1. Skeltickas

        Na, bet ar tai daug ka keicia? Aplamai cia problema, kad kai ministras eina i universiteta pas destytoja, tai netgi susisiekimo ministras tam destytojui (tegu ir profesoriui) yra jo virsininko virsininko virsininko virsininko kolega. Taip kad jokiu normaliu vertinimo kriteriju ar grieztumo kaip studentams/doktorantams, tiketis butu naivu. Kaip pagalvoji, dabar ima darytis aisku, kodel Britaninjoj universitetai dalija visokius ten garbes daktaro laipsnius. Taip ir vilkas sotus, ir avis sveika: universitetai gali pamaloninti politikus (ar kokias kitokias garsenybes ar verslinikus), bet aukstojo mokslo devalvacijos tai nesukelia. Nes vistiek aisku, pas ka- tikras daktaro laipsnis, o kas- universiteto pamalonintas „garbes daktaras“.

        Reply
  12. auris

    puiku, tik „- bet tai vienintelė praSminga ir mokslinę verte turinti “

    mano mama kadais dirbo mįslingoje DARBO ORGANIZAVIMO LABARATORIJOJE, bet pasikeitus santvarkoms suprato, kad tai ką ji dėstė ir apie ką rašė mokslinius darbus bus nebereikalinga niekada, nuėjo dirbti buhaltere, vat taip, sąžiningai

    Reply
  13. Giedrius

    Butkevičius puikus. Pagrindinė mintis nepagauta: betkoks excelis gali valdyti valstybės finansus. Kol politikai užsiemę rimtesniais reikslais.
    O gintis galima betkokį briedą…

    Reply
  14. Tadas

    Butkevičius puikus.

    Turbūt sunkiau suprantamo teksto nesu gyvenime skaitęs. Apie kvantinę chemiją skaitydamas daugiau supratau nei čia. Sakinių konstrukcijos -- siaubo filmas. Aš pats kaip tik dabar rašau disertaciją (gamtos mokslų kryptis), tai už tokius išsireiškimus būčiau senai nuskalpuotas.

    Pas ekonomistus visada tiek daug ir ilgų išvadų? Be to, išvados turi koreliuoti su uždaviniais. Bet čia perskaičius kai kurias išvadas, nelabai suprantu, kokius uždavinius bandė spręsti.

    Edit: susiradau tą disertaciją. Uždavinių -- 7, išvadų -- 12 (4 puslapiai!) ir juos tarpusavyje pakankamai sunku susieti.

    Reply
  15. Jolanta

    Labai labai patiko.

    Yapč „kodėl nebuvo palyginta hamburgerių plitimo ekonominė nauda su žuvų pramonės įvaizdžio kūrimo išlaidomis?“ 🙂

    Slapta džiaugiuosi, kad mano disertacija (ne LT gaminta) taip toli nuo premjero bet arti jūsų minties kokybės.

    Reply
  16. Skirmantas Tumelis

    Butkevičius puikus.

    Aš irgi kažkada radęs tą daiktą sugalvojau jį perskaityti. Aš tiek kantrybės neturėjau. Aš tik pameditavau perskaitęs pavadinimą ir pirmą puslapį gal.

    Pats pavadinimas sako, kad ši disertacija apie tai kaip daryti beleką, o paskui tą beleką pagrįsti belekuo 🙂

    Reply
  17. LP

    Butkevicius puikus.

    O disertacijos citatos yra tokios sudetingos, kad as ne pati nesuprantu apie ka skaitau, man nst sunku suvokti, kad cia kazkoks ekonominis bullshitas. Bet as tikiu visatos valdovu.

    Reply
  18. Povilas

    nė velnio Butkevičius ne puikus. netgi kaip prietaisas ans ant tiek šūdinas, ka lempoms perdegus jų geriau nekeist. gaila.

    o perskaičiau su visom išnašom. ir, kad jau apie Butkevičių, ploju atsistojęs, audringai, pereidamas į ovacijas.

    Reply
  19. GiedrėS

    Butkevičius puikus…
    Teko dalyvauti keliuose PhD gynimuose Lietuvoje. Tai kažkas apgailėtino. pačiai nesinorėjo dalyvauti tame farse. Nekalbant apie disertacijų „naujumus“, doktorantų visišką lepšiškumą, bet ir patys konsultantai, oponentai pasitaikydavo tokio lygio, kad gynimo metu jausdavosi svetima gėda. Vykdavo p*mpalų ilgio varžytuvės. O mano, o man…
    Nenuostabu kad ir mūsų PMas apsigynė tokį turinį.

    Reply
  20. Aras

    Multikriteriskumas -- as Jums pasakysiu, is kur tai. Ir Jums taps aisku, kodel tai susije su p. Butkeviciaus disertacija bei VGTU. Vienas is ankstesniu universiteto rektoriu, p. Zavadskas isrado toki „puiku“ metoda, tinkanti belekokiam ekonominiam paskaiciavimui statybos pramoneje. Ir pavadino ji „Daugiatiksle selektonovacija“. P.S. Atsiprasau del sveplu raidziu -- mobilus debilavotas.

    Reply
  21. Balanceda

    Butkevičius puikus:)
    Šauni analizė, o autorius pasirodė puikus vertinimo rodiklių ir biudžetavimo žinovas.
    Belieka laukti kitų ekonomikos ir politikos korifėjų mokslo darbų analizų.
    Sėkmės ir ačiū, kad šviečiate visuomenę.

    Reply
  22. CollDem

    Ačiū. Butkevičius puikus. Ne, tikrai ačiū. Labai seniai jau svarstau, kaip toks iškilus asmuo kaip premjeras tapo tokiu ekonomistu. Na, kalbant jam, dviejų žodžių surišti ans negali ir man visiškai aišku dabar, kad ta rašliava jam padarė didelę psichologinę žalą. Na ir galiausiai aišku, kodėl ten visi jų partijoje ekonomikoje nesigaudo

    Reply
  23. Ramunė

    Ačiū už išsamią analizę. Dažnai paklausius kai kurių asmenų pasisakymus per žiniasklaidos priemones kildavo klausimas na kaip jie sugeba apsiginti bakalauro, magistro ar net daktaro laipsnį. Dabar aišku. Šiaip tai šitoje situacijoje labiausiai turėtų būti gėda VGTU, nes kaip jaustis tiems žmonėms, kurie šitą universitetą baigė, ir kurių galvose yra košės. Ir gal tik man vienai atrodo, kad šita disertacija parašyta ir apginta nešvariais būdais?

    p.s. tikrai būtų įdomu paskaitinėti ir daugiau tokių išsimokslinusių seimūnų darbų analizių.

    Reply
    1. Tadas

      VGTU senai yra užsitarnavęs, kaip nepatikimo universiteto, iš mokslinės pusės, reputaciją.

      Truputis informacijos, kaip bendrai yra vertinamos mokslinės įstaigos. Vienas iš pagrindinių vertinimo kriterijų -- mokslinių publikacijų skaičius moksliniuose žurnaluose. Bet žurnalas nėra lygus žurnalui. Tai kiekvienas žurnalas turi savo įvertinimą, kuris vadinamas IF (impact factor), kuris nurodo, kiek per metus tas žurnalas išspausdina publikacijų ir kiek kartų tos publikacijos yra cituotos. Ir kuo didesnis IF, tuo geresnis žurnalas.

      Grįžtant prie VGTU, tai vienu metu universitetas turėjo labai mažai gerų publikacijų. Kad tai išspręsti, VGTU padarė įdomų triuką. Pradėjo leisti savo žurnalus, kuriuose tie patys VGTU darbuotojai spausdino savo straipsnius. Triukas tas, kad tuose žurnaluose tie patys straipsniai buvo cituojami vieni kitų. Buvo sukurtas visas mechanizmas. Tokiu būdų, buvo labai užkelti žurnalų IF’ai. O tarptautinės mokslinės agentūros iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, nes net nemanė, kad taip gali būti. Kol galų gale pastebėjo klastą. Dabar negaliu tvirtai sakyti, bet dalis VGTU žurnalų yra išmesti iš tarptautinių duombazių.

      Reply
      1. giedrius

        Tai liečia netik VGTU. Yra tam tikrų nišų bėda (publikacijų trūkumas, nes netempia iki pasaulinio lygio tyrimai), kartu su pvz autorių prirašymu.
        Įdomiausia būtų pasižiūrėti, kas tokie uždėjo parašą ant disertacijos ir paskaityti kaip motyvavo recenzentai.

        Reply
  24. Tiesiog

    Butkevičius puikus demagogas. Tiek pilstyti iš tuščio į kiaurą… :DDD! RR turėtų gauti valstybinę premiją, kad perskaitė. Viską!

    Reply
  25. Andrius

    Butkevičius puikus, o Lietuva -- galimybių šalis. Sakinio nesugebantis suregzti politikas daro puikią politinę karjerą.

    Reply
  26. Zana

    „Butkevičius puikus“
    Smalsu ką dis. komisija galvojo „proceso“ metu? O kokio galo jam ta disertacija? Einu panaršyti ar Bradauskas irgi su laipsniu. Nu su ne tuo laipsniu 🙂

    Reply
  27. gonzo

    Butkevičius puikus.

    O sakinių konstrukcijos tikrai priminė sovietinius vadovėlius. Žodžiu, tryda 😀

    Reply
  28. Karpis

    Tai yra to pačio levelio beletristika, kaip kad pas mus per psichologiją buvo pubertetinio latentinio laikotarpio analizė. Ir kai sukaupęs visus užsienio ir mirusių kalbų resursus supratau, kad tai tiesiog užslėpto brendimo nagrinėjimas, tai paskidarė gaila tų žmonių, kurie mums dėstė taip, kad mes kuo mažiau suprastumėm, nes psichologija, tai kažkas, o jūs tik fizikai… Jie tiesiog bijo ir slepiasi už sudėtingų ir laužytų frazių. Butkevičius galimai puikus beletristikos rašytojas, nes kaži ar jis rašė…

    Reply
  29. Povilas

    Butkevičius puikus, o štai VGTU nekažką.
    Negi nėra kokio nors akademinio tribunolo, kuriam šitą būtų galima priduoti?

    Reply
  30. Bibliofilas

    Kartu su metais ateina išmintis, o kartais metai ateina vieni… Nuostabu, kad valstybė dar pusėtinai laikosi tokių mokslo daktarų reguliuojama. Bu. pu.

    Reply
  31. Asta

    „Jei iki čia perskaitėte, parašykite man į komentarus frazę „Butkevičius puikus“. Taip pasižiūrėsim, kokia dalis manęs skaitytojų mane skaito.“

    Ačiū už puikią disertacijos apžvalgą!
    Beveik neabejoju, kad taip atidžiai šio „mokslinio darbo“ niekas neskaitė ir neanalizavo.

    Reply
  32. Vilma

    Na, jo…. Butkevičius puikus. Nepridursi jau čia daugiau nieko, šalde tū šalde….

    Reply
    1. Rita Gudė

      Taigi jis tai ir apsiginti turėjo 😀 ar yra kaskas nors matęs gynimą? 🙂
      P. S. Butkevičius -- P*****

      Reply
  33. Arūnas

    Butkevičius puikus.
    Kur daugiau dar rasti tokį premjerą, atvirai demonstruojantį savo išmanymą ir adekvatumą realybei?
    Puiki naujiena yra ir puikios aukštojo mokslo padėties diagnozė.
    Dar geresnė naujiena yra tai, kad rinkimai jau visai netrukus.

    Reply
  34. Dominykas

    Kitą kartą Rokiškiui derėtų ties nurodymu parašyti „Butkevičius puikus“ perspėti, kad tą darbą reikia atlikti DABAR PAT, nes vėliau einančioje pastraipoje galima paspringti ir numirti ir tada jau „Butkevičius puikus“ nebus parašyti kam.

    Reply
  35. Karolina

    Labai graudu. Tiek dėl Butkevičiaus, kad nepasirinko žmogus sau tinkamos specialybės ir dabar kankinasi nesuvokdamas ką daro, tiek dėl dėstytojų abejingumo (galima spėti kad iš specialaus abejingumo ko gero), tiek dėl to, kad nesuvokiamas dalykas, kaip su tokiomis „disertacijomis“ (kažkaip net pavadinti nedrįsčiau, nes ši sąvoka suniekinta atrodo) žmonės yra valstybės valdžia. Ir nežinau ko čia labiausiai gaila yra: ar kažkieno sugaišto laiko rašant „tai“, ar valstybės piliečių, turinčių tokį protingą žmogų, kuris lemia tautos ateitį.

    Reply
  36. T

    Butkevičius puikus…

    Paskaitai ir supranti, kad ne be reikalo jis šneka tokias pievas.

    Reply
  37. Marius

    Vietom atrodo kaip šūdinas pažodinis vertimas iš anglų kalbos, nesuprantant prasmės.

    Reply
  38. Marcius

    Butkevicius puikus. Ne!

    Analize fantastiska. Nepamenu kada taip „luzau“! Tegaliu pasakyti -- apgailetina!..

    Dekui autoriui uz ideta darba! Pavyko puikiai!

    Reply
  39. lmn

    Butkevičius puikus -- vien štų žodžių derinys kelia kognityvinį disonansą.
    Disertacijų pardavinėtojai įperka afigienus DI resursus tekstų generavimui. Nes joks žmogus tokio teksto neparašytų. Iš kitos pusės, čia tipiniai Butkevičiaus sakiniai. Nes joks DI negalėtų atkartoti tokio Butkevičiaus.
    Klausimas:
    a) Ar Butkevičius kasdien skaito savo disertaciją ir cituoja pirktus sakinius iš jos?
    b) O gal disertacijų pardavėjai sugebėjo tobulai sumodeliuoti Butkevičiaus neuronų tinklo verbalinį outputą?

    Reply
  40. Vidas

    „Butkevičius išties puikus“
    Ačiū už pasiaukojimą, ištvermę, sąmojį.

    PS
    Nujaučiau, kad reikalai prasti, bet tokių „aukštumų“ visgi nesitikėjau.

    Reply
  41. Gintautas

    Butkevicius puikus.

    Aiskiai mazai skaites disertaciju…. ten visur toks pats briedas.

    Reply
  42. hm

    Perskaičiau. Kad puikus nesakysiu. Bet iš kliedesių gyvai ir tekste bent jau galima įtarti, kad gal pats ir rašė, o ne pirko, jau ir tai (palyginus) neblogai…

    Reply
  43. Jonas Povilas N

    Kažkaip geriau galvojau apie VGTU… O disertacija,manau,neblogai atspindi dabartinę sdp „strategiją“.

    Reply
  44. Kristina

    Butkevičius ne tai kad puikus. Jis unikumas, kuris parodo, kokios neribotos yra netgi beviltiško žmogaus galimybės tokioje šalyje, kaip Lietuva.
    Ačiū už analizę! Nuliūdinot, bet aš tai pavadinsiu skiepais -- nepatinka, bet būtina sveikatai.

    Reply
  45. Mantas

    Butkevičius puikus, bet Rabinovičius puikesnis. Lenkiu galvą, kad užteko valios tokį dalyką ne tik perskaityt, bet ir pabandyt suprast. Man vien nuo kelių ištraukų galva apsunko.

    Reply
  46. Andrius

    Man tik įdomu pasidarė, kokiuose moksliniuose žurnaluose šie „tyrimai“ buvo publikuoti, nes kaip žinia norint gauti PhD, turi turėti tam tikrą skaičių publikacijų ir konferencijų.

    Reply
    1. Jonas

      Believe it or not, bet Premjero asmenyje mes turime produktyvų mokslininką-ekonomistą: 11 straipsnių, iš jų 9 -- periodiniuose recenzuojamuose žurnaluose, leidžiamuose VGTU, VDU, Lietuvos Banko, kažkokiam Slovakiškam žurnale, plius dar 2: publikacija SEB banko leidinyje ir KTU konferencijos medžiagoje 🙂

      Reply
  47. Brauninkas

    Puikus googlo keywordas: „Butkevičius puikus“
    🙂
    Realiai tai klaiku kokie žmonės mus „valdo“. Tiesa sakant, netikiu, kad jie tikrai valdo, jie tik puikūs marionetės visokių numavičių ir mockų rankose…

    Reply
  48. abc

    Įdomu pasidarė, kokiuose žurnaluose šie „tyrimai“ buvo paskelbti, nes kaip žinia, norint gauti PhD, reikia turėti tam tikrą skaičių publikacijų ir konferencijų.

    Reply
  49. abc

    Įdomu pasidarė, kokiuose žurnaluose šie tyrimai buvo paskelbti, nes kaip žinia, norint gauti PhD, reikia turėti tam tikrą skaičių publikacijų.

    Reply
  50. Karolis

    Butkevičius puikus, NE.

    Kaip pagalvoji, jeigu musu šalį valdytų savo srities asai, kaip mes galėtume išties gyventi. Kaip Šveicarai . . . .

    Reply
  51. Rūta

    Butkevičius puikus. Ačiū už pagelbėjimą suprantant išvadas – vietomis jau plaukiojau.

    Reply
  52. Žavinta

    Butkevičius „puikus“ 😛
    Ponas, jūs nusipelnėt nacionalinės premijos už pasiaukojimą nagrinėjant tooookį šedevrą.
    O šiaip, sumokėčiau, kad svarbesnių politikų disertacijas kas va taip panagrinėtų ir parodytų jų tikrą mokslinį veidą.
    Kita vertus, čia yra universitetų problema, bet kurio, ne vien VGTU. Įstojimo kartelė žema, motyvacijos 0, žinios daugiausia iš sovietinių vadovėlių ar sovietinio sukirpimo dėstytojų, tad tie kurie neturi vidinės motyvacijos mokytis patys, rašo tokias disertacijas.
    Nors ne, kad rašo tai dar dzin. Bet va, kad tokių disertacijų autoriai mūsų šaliai vadovauja… OMFG….

    Reply
  53. Daiva

    Butkevičius puikus 🙂
    Ir kaip čia nepacituoti Einšteino genialios frazės, kad tėra du beribiai dalykai- visata ir žmonių kvailumas. Nors dėl visatos jis abejojo…
    O šiaip, tai ši disertacija man padėjo nuslopinti gilai slypintį skausmelį, kad neturiu daktaro laipsnio 🙂

    Reply
  54. RyžaLapė

    reiktų, kad Butkevičius būtų puikus… juk jis stebūklų šalies karalius…

    Reply
  55. LyjaLietus

    Butkevičius puikus.
    Įveskite į google „zavadskas daugiakriterinė“ ir gausite 47 puslapius paieškos rezultatų su daugiakriterinėmis pasakomis. Gal čia koks VGTU paplitęs brainwormas?

    Reply
  56. Jonas

    Nesuprantu, kam kreiptis į Aušrą Maldeinienę? Siūlau susirasti p. Aušros disertaciją, tai dar įdomesnių dalykų bus galima rasti 🙂

    Reply
  57. Agnė

    Butkevičius puikus…
    Vaje vaje… Ir tai mūsų ministras pirmininkas… Kuris, deja, bet manau, kad bus perrinktas antrai kadencijai su savo partija… Ir mes dar min. 4 metus klausysimės į jo „disertaciją“ panašių kliedesių per kasdienes žinių laidas. Jau nekalbu apie gilesnes diskusijas įvairuose laidose. Tokia svetima gėda… O aš dar save graužiau, kad parašiau per silpną ekonomikos magistrinį darbą 😀

    Reply
  58. Mindaugas

    Butkevičius puikus.
    „Tik nerodykit šito kliedesio programuotojams ir sistemų administatoriams, nes jei jie perskaitys, tai gali netyčia paspringti ir numirti.“

    Žviegiau pusvalandį, poto pasidalinau su kolegomis programeriais. Žviegėm kartu. Paskaudo one pack’a ir žandikaulį. Ačiū! buvo nuostabu 🙂

    Reply
  59. Normandas

    Nuoširdžiai dėkoju už BUTKEVIČIAUS disertacijos PUIKIĄ analizę.
    Idomus prieštaravimas: politikai, kuriems faktiškai nebūtina vaizduoti, kad jie yra mokslininkai, nes ne dėl to juos Lietuvoje renka rinkėjai, vertina mokslą, siekia mokslininko statuso, bet būdas, kuriuo jie šito siekia remiasi gilia panieka mokslui, akademinei visuomenei.

    Reply
  60. abcd1234

    butkevičius puikus.

    jau gana puikiai google paieškoje randamas straipsnis, reikia tikėtis, kad ieškodami butkevičiaus darbų žmonės ras ir paskaitys šią įdomybę

    Reply
  61. Rita

    Butkevičius puikus.
    Ačiū už vertimą, nes be jo mano humanitarinių smegenų imtis per maža teigiamam reikšminiam rezultatui gauti.
    Sarmata…

    Reply
  62. Linas

    Keista,kad Jūs,būdamas racionalumo apologetu,imatės tokio mėšlo pseudoanalizės.Juk iš anksto galima buvo numanyti(paliekant Jūsų rekomenduotus 10% priešingam atvejui),kad tokia ir panašios disertacijos kurpiamos žinomais būdais ir žinomiems tikslams.

    Reply
  63. Zhigi

    Man nelabai suvokiama kaip iki siol zurnalistai nepasieme sios temos, gal todel kad jie nera tokie protingi kaip Ziurkenas, bet jusu tekstas Rokiski genialus. Kita idomi tema butu Vesaites disertacija, ji turi datkaro laipsni, turbut ten butu dar daugiau kvailysciu nei butkeviciaus paistaluose. Patyrinekite prasau vesaites mokslini darba 🙂

    Reply
  64. Petras

    Kita vertus, prieš dvidešimt metų laipsnių gavimas su tokiomis disertacijomis būtų neatsekamas ir realiai neišsiaiškinimas. Dabar, ačiū kompiuteriams ir internetams, pirkti mokslinį laipsnį ir fiktyviai jį apsiginti be viešo žinojimo, kad čia „svarščikiškas“ laipsnis, nelabai ir įmanoma. Pakolkas tik, jeigu esi viešas žmogus. Ateityje, tikiuosi, nebus įmanoma ir neviešiems žmonėms.

    Butkevičius puikus.

    Reply
  65. Karolis Staponkus

    Putkevičius Buikus.

    Bet tai po velniu, kazkoks priboras su pusprociu nusikalteliu gauja jauciasi nepajudinami ir daug kam tinkantys ir patinkantys kaip koks baisus tradiciniu laidytuviu/vestuviu/jubileiju stalas su tokiu pat meniu, kalbom, madom ir perspektyvom. Ir tokie bajeriai mums daug kainuoja. Bet tai ka cia, butu daugiau norinciu bent kiek rastingesnio premjero -- ateitu i rinkimus.

    Reply
  66. Va

    Butkevičius puikus, aukščiausios kokybės pilstymas iš tuščio į kiaurą, aš čia ne apie Rabinovičių, įdomu kokia bus vyriausių valstybės pareigūnų reakcija :), tikriausiai niekas nieko nepastebės

    Reply
  67. Aurimaz

    Išvadų dvylikto punkto vertimas man buvo topų topas. Taip ir darosi įdomu, ar jį būtų praleidę, jei būtų viską užrašęs 1870-ųjų „ūkinyko Jono“ stiliumi. Viena vertus, „ūkinykas Jonas“ buvo labai praktiškas lietuvio portretas. Jam ir minčių nebūtų kilę kažką tokio rašyti, kai reikėjo ūkiu rūpintis.

    Reply
  68. Aihara

    Butkevičius puikus, bet mano bakalaurinis geresnis. Nekenčiu VGTU. Tikiuosi, Marčiukaitis jau pakratė kojas. Medžiagų atsparumas dieve dieve dieve dieve dieve dieve dieve dieve dieve…

    Reply
  69. Spirgs

    Premjero minciu suoliai paros begyje nera susyje su sia disertacija. Tiesiog premjeras sneka bet ka ryte, dienos metu kazkas protingesnis ji sugedina, pataria, pataiso, vakare tekstas pasikeicia. Ateina rytas, system restart, naujos dienos pradzia, nauju minciu atsitiktine generacija, ciklas kartojasi.
    Pacia disertacija rases mokslininkas galvoja, kad prigeneraves ilgu, sudetingu, nors ir beprasmiu sakiniu atrodys labai protingas. Cia kaip is Svazilando vietinis tau pasakytu, kur rasti tualeta, tu jo nesupranti, nes nemoki svaziu kalbos. Darai isvada, kad jis uz tave daug kartu protingesnis. Todel vietinis tampa tinkamas uz atlygi parasyti tau disertacija, hm… ka nors is stygu teorijos.
    Beje, kuo ilgesnis ir sudetingesnis sakinys = moksliskesnis -- tai yra tarybiniu laiku mokykla. Tik prinarpliotas, nors ir beprasmiskas tekstas skyre tarybini mokslininka nuo tarybinio statybininko.

    Butkevicius puikus.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Sąryšis tarp atsitiktinių šokinėjimų ir disertacijos -- multikriteriškumas. Kai bet kas suplakama taip, kad prasmingi, reikšmę turintys kriterijai nusiniveliuoja iki triukšmo lygio, atsitiktiniai faktoriai tampa lemiančiais. Ir atitinkamai -- nuolat keičiasi bet kas. Šiuo atžvilgiu disertacija ir įgauna prasmę -- joje nagrinėjami metodai leistų perkelti tą šuoliavimą į sisteminį valstybės valdymo lygmenį.

      Reply
  70. Karolis

    Iš kitos pusės, būtų buvę daug paprasčiau duot zadaniję, kad garbės daktaru paskelbtų ir tiek. Čia galima ir daugiau sričių prisigalvot yra gi tų „universitetų“ pakankamai. Maždaug dabar gi ir dalijamos regalijos, tai niekaip nebūtų susiję su rinkimais.

    Reply
  71. žolė

    Rokiškis puikus. Bet čia viskas aišku ir be analizės -- visas tas briedas gaunasi, kai surenki visokias citatas į krūvą. Greičiausiai- tai ne šiaip briedas, o paprasčiausias plagiatas, nes originalus tekstas ten 2 %.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Būsiu teisingas, todėl netvirtinsiu, kad tai plagiatas. Paiešką per internetą dariau, radau kai kurių dalykų apie multikriterinius reikalus, tačiau tiesioginių sutapimų su kuo nors neaptikau (aišku, būtų gerai, jei kas tikrintų per specializuotas sistemas -- tada patikimiau būtų). Taip ar anaip, darau prielaidą kad darbas nėra plagiatas, t.y., nėra kopypeistas, o yra originaliai tam tikslui (daktaro laipsnio gynimui) sukurtas.

      Reply
  72. Edvinas

    Butkevičius puikus.
    DĖVĖ, DĖVĖ… Ir juokinga, ir verkti norisi. Gaila nėra viešojo gynimo video medžiagos.

    Reply
  73. Debesėlis

    Butkevičius puikus… 🙁
    Perskaičiau viską, bet apie ką disertacija, nesuvokiau, kur ten mano smegenys, plg., su prietaiso. Gal čia per „google translate“ tie 200 angliškų šaltinių paversta ir sudėliota?..

    Reply
  74. IT

    Sveiki,
    Pradžioj net nesupratau apie sapaliojimus kad duomenis reikia kaupti , o po to svarstyti ar juos reikia trinti iš DB ar ne .. Rimtai . Po trečio karto perskaitymo dashuto … ponas Butkevčius nori sukaupti duomenis ir … ištrinti jei baigėsi pvz kalendoriniai metai .. duomenis juk paseno nh jie reikalingi ? Žodž šito kliedesio programeriams nerodžiau, nes programerių ir taip nedaug … jie arba iš žviegimo „pasprinktų“ arba užspamintu Butkevičiaus emailu su jo protinių gebėjimų vertinimu …. arba dar ką nors negero/gero padarytų. Straipsnis puikus.

    Reply
  75. Romanas

    Butkevičius puikus.
    RR, lenkiu galvą už juodą triūsą. Perskaičiau per 30 min ir sutaupiau 1,5 mėnesio. Ačiū tau. Nors skaitymo tikslas buvo įsitikinti, kad prietaisas tikrai sovietinis, pribloškė tai, kad lempos prietaiso schemoje sulituotos padrikai ir be ryšio. Kaip jis išvis veikia? Mėginu sau įteigti, kad ne visų prietaisų reikia klausytis, ar kreipti į juos dėmesį -- vien tai, kad jie veikia, nėra lemiamas kriterijus.
    RR siūlau temą disertacijai -- doktoranto priklausomybė politinės partijos elitui tiesiogiai koreliuojasi su tikimybe, kad jo disertacija -- nieko vertas šlamštas. Kuo aukščiau partijos reitinguose -- tuo tikimybė didesnė. Pavyktų.

    Reply
  76. Aušra

    Butkevičius puikus 😀

    Einu rašyt disertaciją pavadinimu kaip įjungti kompą…gal irgi už tai gausiu Ph.D. :D:D:D LOL

    Reply
  77. Kriastupas

    Butkevičius puikus. Tikiuosi, autoriui pakils ūpas žinant, kad skaitytojai prisikasa net iki ten.

    Reply
  78. Tautvydas

    Cituojamas tekstas yra nuostabus, jei jį priskirtum grožinės literatūros žanrui. Sakyčiau Beketas autorių būtų apsėdęs

    Reply
  79. chr

    Aš irgi visą perskaičiau, bet tiesiog neapsiverčia klaviatūra/pirštai tuos du žodžius parašyt 😀

    Reply
  80. pi-Ratas

    Perskaičiau iki tos vietos, bet kas iš to?
    Manydami, ar laukdami, kol kažkas už mus įves tvarką, tol tokie R.R pasisakymai bus tik virtuvės politika, kuri apart triukšmo nieko daugiau nedaro.

    Tuo tarpu jei kiekvienas iš mūsų nedrebės, neišskaičiuos, neužsimerks, o tiesiog pakovos už tvarką savo artimoje aplinkoje, tai ta artima aplinka greitai išaugs į visuomeninę nuomonę, liečiančia net ir pačius giliausius valdiškų įstaigų kampus.

    Reply
  81. Voverinis Šuo

    Dėl vieno punkto -- ironizavimo, kad disertacijoje skirtas punktas, skirtas VGTU mokslininkams sužinoti, kas yra biudžetas etc …
    Visose disertacijose atsiranda teksto gabalai, kuruose kalbama apie visiems tos srities mokslininkams žinomus dalykus, vien tam, kad disertacijos apimtis priartėtų prie prašomos ( 1 -2 spaudos lankai), ir dažnai atsiranda ištisi skyriai, kurie yra kaip vadovėlių santraukos.

    Tas nėra blogai, jei rimtesnė disertacija (chemija, fizika, biochemija, ta pati IT), tai tampa geru lietuvišku tam tikros srities literatūros šaltiniu -- imi, paskaitai dalį disertacijos, susipažįsti su tam tikrais klausimais, ir nereikia knisti wiki, ar skaityti 10ties kitų knygų.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tai vat klausimas, ar tas reikalavimas išvis adekvatus. Kaip pvz., redukuojant pavyzdį, geras matematinis įrodymas gali užimti pvz., pusę puslapio. Ir jis gali būti toks, kad už jį verta būtų net ne vieną daktaro laipsnį duot. Ir KPŠ tada atsiranda tokios apimtys? Tas pats su šaltiniais -- vėlgi, grįžtant prie redukuoto pavyzdžio ir matematikos -- gerai teoremai gali pakakti lygiai nulio šaltinių. Na, gerai, pvz., 10 šaltinių (sakykim, nuorodų į kelias kitas teoremas). Ko dar reikia?

      Tai yra besmegenybė tiesiog kažkokia, kuri kaip tik skatina vietoje realių atradimų kurti kažkokius veikalus apie veikalus apie veikalus, kuriuose pilstoma, pilstoma, pilstoma. Ir per tą pilstymą, žinoma, paskui galima remtis formaliais kriterijais apie atitikimą apimtims ir pan., kartu visiškai pamirštant apie realų turinį.

      Reply
  82. O kaip VU dizertacijos?

    Gal galėtų RR paskaityti ir referuoti, pavyzdžiui, Aušrinės Marijos disertaciją?

    Reply
  83. Kęstas

    Cituoju, „Butkevičius puikus“.
    Ačiū Rokiškiui už vargą. Jeigu daugiau Lietuvos piliečių domėtųsi panašiais dalykais, gyventume visai kitaip.
    Pusiau ne į temą. Prieš keletą metų girdėjau kalbas apie kompiuterinio raštingumo kursus Seime. Nes įsijungti kompą moka ar tai trečdalis, ar tai pusė tautos išrinktųjų. Tokiems mintis planuoti finansus kompu gali atrodyti visai nauja idėja, verta net disertacijos.

    Reply
  84. Vytautas

    „Butkevičius puikus“
    Trputį apie VGTU; po visų ten praleistų studijų metų man susidaręs įspūdis, kad visi „prafiesoriai“ nori, jog studentai rašytų kuo painiau, pripainiojant kuo daugiau vertalų, sakiniai turi būti ne trumpesni nei 3-4 eilutės, reikia visur minėti naujumas ir pan. Nustatomas yra puslapių kiekis, kurį reikia pasiekti, jeigu trūksta iki pastraipos pabaigos kokių 5cm, tada yra negražu, reikia prirašyti tekso (aš rimtai, nes tą praėjau, kitaip vadovas nepraleido darbo).

    Reply
  85. Algirdas B.

    Ogi Butkevicius tikrai puikus!!!!
    Šikart noriu rimtai….
    Deja, Rabinovičiau, taip ir nesupratai disertacijos. Pripažink, kad neįkandai esmės, supratai taip, kaip tau buvo palanku. Pranešu, kad daugiakriteriniai vertino metodai yra objektyviausi ir moderniausi (būtent!!!), jeigu jie tinkamai taikomi. Visame pasaulyje matematikai suka galvas, kaip pagelbeti (kad ir verslui!) priimant sprendimus. O VGTU yra vienas iš lyderių pasaulyje, kuriant šiuos metodus (būtent!!!). Pvz. Kazimieras Zavadskas yra šių metodų kūrimo iniciatorius ir kūrėjas (ir daugybė kitų), vienas iš labiausiai cituojamų Europos mokslininkų. Žiūr.http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/e-k-zavadskas-esu-nestandartinis-zmogus-/182856
    Beje, Maldeikiene taip pat nesupras (per paprasta!), ji gal ir pritars tavo paistalionems, juk tik rėkiantis, nesugebantys konstruktyviai pasiulyti rezultato yra gudrumu nelabai pasizymintis zmogus.
    Taigi, dar del disertacijos. teko su ja kiek susipažinti…. Nety2ia… Butkevicius ten pasiūlė tam tikrą vertinimo instrumentą, nors jis ir nėra tobulas, bet pagrįstas. Būtent!!! Aisku, jauciasi konsultanto braizas. Dabar ginamos daug daug daug prastesnes disertacijos. Susipazinkite su VDU, ASU mokslininku kūriniais ir nusiraminsite. Beje, ir uzsienyje. 60-70 psl. teorijos, trumpas eksperrimentas ir… mokslu daktaras. Gal tada, Rabinovičiau, kitaip skaitysi Butkevičiaus. Galvoji kitaip yra su Maldeikienės didertacija? Pabandyk paskaityti, mirsi iš juoko… O Grybauskaitės?
    Tai va, prieš kritikuodamas, pagalvok…
    Sėkmės!!!

    Reply
    1. buu

      jeigu yra daug prastų disertacijų tai yra motyvas susisiekimo ministrui parašyti dar vieną? O gal tiesiog nebesitikėjo kad vėl išrinks po tokio valdymo, tai mokslinis straipsnis turbūt kokioj nors biudžetinėj įstaigoj atlyginimą kelia…

      Reply
    2. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Jūs man kalbate apie labiausiai cituojamus VGTU mokslininkus. Taip, lyg aš nieko nebūčiau girdėjęs apie tuos žurnalus ir visus tuos citavimus. Ir jūs man kalbate apie daugiakriterinius vertinimo metodus, lyg šito straipsnio nebūtumėt paskaitęs -- viskas, ką apie juos reikia žinoti, parašyta -- ir apie daugiakriterinius realybės užmiršimus bendrai, ir apie šitame diseryje nagrinėjamus absurdus bei „atradimus“ (kabutėse) konkrečiai. Ir dar jūs man pasakojate, kad kitur būna prastesnių diserių, todėl šitas nėra toksai tragiškas.

      Jūs aplinkoje orientuojatės?

      Reply
  86. Žygimantas

    „Butkevičius puikus“

    Na jei jau žiūrint iš IT pusės, tai IT’išnikas, pasiūlytų kažkokį metodą, jį aprašytų. Jeigu darbas reikalautų realizacijos, tokiu atveju parašytų projektą, pasirinktų atitinkamus įrankius ir realizuotų tą metodą. Ar aš čia kažko nesuprantu ar išvis, net neturėjo būti šitoje disertacijoje užuominų apie tai, kur bus saugomi duomenys (nes nu koks skirtumas, jeigu tu nedarai realizacijos, tai kad ir ant tualetinio popieriaus duomenys būtų saugomi, svarbiausia metodas ir jo išvados?????????) .

    Reply
  87. Darius

    Butkevičius puikus „idioto“ pavyzdys. Laukiam technikos mokslų daktarės Birutės Vėsaitės disertacijos analizės, o taip ir kitų iškilių Lietuvos visuomenės veikėjų analinio produkto paviešinimo.

    P.S. Beje ponas autoriau laikas spell checkerį susiinstaliuoti.

    Reply
  88. Daiva

    Aš šoke! Tokia įspūdinga disertacija galėtų pradėti vadovautis ir VGTU universiteto dėstytojai. Ot žvogerių kraštas -- visi savi.
    O Butkevičius puikus! Taip sugebėti vynioti visus aplink pirštą ir daryti įtakos visai Lietuvos visuomenei. Lenkiu galvą -- tokių super vadovų Lietuvoje daugiau ir visi mes sėdėsim nebe šude, o skęsim srutose.

    Reply
  89. Giedrė S

    O man toks įspūdis, kad i seną VEF ( ar kaip jis ten vadinosi) radijo imtuvą kažkas pabandė „integruoti“ modemą:) Įkišt kažkaip įkišo, bet tuom viskas ir pasibaigė… Sovietinio mėšlo modernizacijos pavyzdys

    Reply
  90. Lietuvis

    Koks darbas toks ir butkevicius. Pasidomekite grybauskaites „darbo“ tema apie kolektyviniu sodu indeli i tarybini aruoda.Kol jauni zmones, aukso medalininkai nperims is „naftalinu“ visu pareigu tol mes tam sovietiniame tvaike ir niurkysimes !

    Reply
  91. Lincikas

    Garsiai juokiausi, po to gailejau Rokiskio, nes net sunku isivaizduoti koki galvos skausma ir nevilti turejo sukelti perskaitytas ‘mokslinis darbas’. Staciai neitiketina, neitiketina!.. Aciu uz analize

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *