Vilkas slėpėsi žolėje. Žolė buvo aukšta, pageltusi, veik nurudusi, ją bangavo vėjas. Tas pats vėjas šiaušė ir su žole besiliejantį vilko kailį. Vilkas, lyg nieko nebijodamas, stryktelėjo link manęs, pusiauriščia. Ir gavo spyrį į nasrus. Nukrito ant šono, persivertė ir nubėgo. Už kokio šimto metrų apsisuko ir ratu sugrįžo atgal. Antras jo šuolis buvo rimtesnis, tačiau paskutinis. Aš nusprendžiau jį užmušti. Spyris gavosi idealus, visiškai techniškas: nuo krūtinės kumščiai puslankiu leidžiami žemyn ir į šonus, judesio banga persiduoda į klubus ir koja iššauna, kaip botagas – tiesiai į ten, kur gerklė susieina su žandikauliu. Dar spėjau pamatyti į šipulius lūžtančius nasrus ir iš vilko akies trykštelėjusį kraują.
Kurwa matka, atsibudau 5 ryto, toks jausmas, kad į sieną sulaužiau kojos pirštus, o gal ir kelio girnelę. Gerai, kad siena pakankamai arti buvo – kelias atsitrenkė pirmas, gan mažu greičiu, nedavęs įsibėgėti pėdai. Dabar ant kelio iššoko nediduko obuoliuko dydžio ir formos guzas, kojos nykštys nesilanksto – irgi į guzą išaugo. Jei ryt nepajusiu, kad gerėja, matyt teks važiuot į traumą.
Sušiktas vilkas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
sugis ta koja. svarbu vilką į pavėsį padėjai:)
Aš, kaip save gerbiantis lietuvis, galiu tik pasidžiaugt. Buvo labai malonu skaityti.
Tai aš tau galiu dar džiaugsmo pridėt. Nes tekste nepaminėjau, kad ant tos sienos kabo špyžinis radiatorius.
Tu tik džiaukis, kad nesugalvojai galva vilko nukalt… 😉
Galva tvirtesnė.
o kaip nosis? :)) viską apvarstyk rankšluosčiais, kad kitą kartą minkščiau būtų 🙂
O kuo čia dėta nosis?
Aš tai sakau, jog tai sausio 13 temos sapnas. Pirmu spyriu išvijai sovietų kareivius. Antru paleckį jaunesnįjį padėjai į vietą 😉
Dar manau ir Davos prisidėjo su savo adrenalinu. Taip kad viskas zašibisj!!!
Kažką jau tamsta čia interpretuojat kažkur.
Norėjau atsiversti „laimos sapnininką“, bet paskui pagalvojau, kad ne ką prasčiau už ją galiu papasakoti tavo sapno reikšmę.
Iš kitos pusės tik tu pats gali tą sapną normaliai paaiškinti. Visos detalės ir jausmai tau turėtų būti pažįstamos. Man savo sapnus analizuoti žiauriai įdomu 😉 Tik reikia juos atsiminti…
Šiaip tai sapnininkų neverta nuvertinti vienu įdomiu požiūriu, ypač visokių senų ir turinčių pakankamai gerą pritaikymą vietinėms specifikoms. Ten labai daug archetipinių dalykų yra. Ir, kaip bebūtų nuostabu, būtent dėl to senais laikais sapnininkai netgi veikdavo. Na, kokiam XIXa. -- tai tikrai.
Kaip šiais laikais -- sunku pasakyt. Gal kokie trys skirtingi kadaise buvo pakliuvę į nagus pavartymui (metų prieš kelioliką), dar ir kažkoks iš naujesnių buvo pasitaikęs, tai sukėlė įdomių minčių. Bent jau kai kurie sapnininkų autoriai, atrodo, išties bando kažką studijuot apie pasąmonę, archetipus ir pan., kai kada gan ryškūs froidizmai pasitaiko.
Vienas iš tų pavartytų sapnininkų buvo dar ikifroidiniais laikais išleisto perleidimas, tačiau jau su froidizmais. Kas irgi duoda minčių apie tai, ką Froidas studijavo 🙂
O šiaip, konkrečiai apie šią tamstos analizę -- istorija pernelyg trumpa, kad ją vertėtų analizuoti. Savo prasminiu krūviu tamstos perpasakojimas yra gerokai didesnis, tad jame galim pamatyti akivaizdžiai ryškius projekcijos požymius.
Taigi, kaip matote.
Tai ką gi sako seni archetipai apie tavo sapną, nekreipiant dėmesio į istorijos trumpumą?
O kaip be projekcijos. Žinoma kad ten buvo projekcija. O ką dar daryt?
P.S. Vienas internetinių sapnininkų sako:
Vilkas -- Regėti juos -- labai ką įpykdysi
būti jų vejamam -- turi nenumaldomą priešą.
Dar vienas sapnininkas sako:
užmušti vilką: įveiksite priešus, kurie nori Jus apšmeižti
Prisiminiau apie „Pasakos Miglei“ 😉
Na aš kojos nesubeldžiau, bet čia į temą su sapnininkais. Praeitą savaitę sapnavau, kaip pusiau oficialiu vizitu, su Lietuvos delegacija susitikau su Sadamu Husseinu, tada važiavom korteže viena mašina ir mandagiai apsikeitėm vizitinėm. Dar man jis pasakojo apie naftos biznį ir įsikalbėjus pareiškė, kad aš panašus į jo sūnų Udajų. Ir šiaip sapne labai malonus žmogus pasirodė…
Čia įdomu ką tai reiškia ? ar kad mano gyvenime greitai bus kažkas svarbaus ? (visgi sadamas -- rimta figūra)
ar kad gyvenimas man tuoj nepašykštės pokyčių, kaip kad Sadamui nebuvo pašykštėta virvės ?
ar tai tiesiog reiškia, kad aš nesveikas sonavabičius ir man reikia pas daktarus ? 🙂
Aš manau, kad tai tiesiog reiškia, kad tamsta sapnuojate tamstai įdomius sapnus 🙂
Romelis, sapnuoti gyvus mirusius asmenis nėra labai gerai. Bent jau senieji archetipai taip sako:
sapnuoti, kad numirėlis kalba, reiškia -- prieš imdamiesi to, ką ketinate daryti, paprašykite savo protėvių patarimo
sapnuoti mirusiuosius apskritai, jei tie asmenys būdami gyvi buvo patenkinti, reiškia džiaugsmą ir paguodą, o jei buvo nepatenkinti, gresia žlugimas ir bėdos;
Šitą parinkau, nes Sadamas sakė, kad esi panašus į jo sūnų:
sapne kalbėtis su mirusiu tėvu reiškia, kad Jūs turite atidžiai apgalvoti naują veiklą ir visas su ja susijusias operacijas, šis sapnas įspėja, kad Jums reikia saugotis kažkieno intrigų bei branginti savo reputaciją
O mano interpretacija arba projekcija būtų tokia: šiek tiek bijai ar tai jaudiniesi dėl artėjančio kokio nors susitikimo (o gal dėl praėjusio), kuriame turėsi tartis su žmogumi, kurio reputacija yra ganėtinai ryški visuomenėje (arba bent jau tavo rate). Tačiau tas žmogus nebus/nėra toks vienareikšmiškas, kaip atrodo iš jo reputacijos, pokalbis bus/buvo ramus ir vaisingas, žinoma, jei pavyks suvaldyti jaudulį.
Trumpiau tariant: bus geriau, nei atrodė.
Ponuli, tamsta gal kiek per drąsiai švaistotės žodžiu „archetipas“, nors ir yra tų archetipinių vaizdinių čionai.
kaltas. einu skaityti žodžio reikšmę „archetipas“…
Dėkui už analizę, šiaip turėjau 01.14 tokį apysvarbį renginį, bet nemanau, kad dėl jo labai jaudinausi.
Kitą kartą dar liko susapnuoti Kim Jong Il ir Kim Jong Uną 🙂 tik jie man mažiau už Sadamą patinka, tai nezinau kaip ten bus…
Tik daba perskaičiau, kas čia tau su ta koja. Ujė, žiauriaks, užjaučiu. Gal jau geriau?
Jo, dabar jau normaliau, atrodo, nesulūžo nieks, nors vis dar šlubas 🙂 Bet praeis 🙂
Visa laimė -- vilkas nebuvo radiatorinis -- t.y. geležinis.
Na, tas sapne -- nebuvo geležinis, buvo paprastas. O ne sapne -- tai buvo 🙂
Vo tiksliai. O čia tia diskursas… Vilkas nors ir negeležinis, bet radiatorius tai špižinis (o gal geležinis?). O tai jau čia žiū sąsajų su Gediminu vis tiek galima atrasti. Gal čia ženklas, kad pats laikas namą statytis, kaip kad Vikingas daro? A?
Babkių nėra 😀
he, gerai, kad as kitoj pusej buvau.
Na vaikinai,gal jus ir nejaučiat,kad čia jau nusipušinėjimas,tik neaišku kiek jum tų metelių suskaičiuota,bet atrodo įdomiai,kad vilką nudobes Peleckiuką jaunąjį ir rusą ,kažkokį užsilikusį nuo triliktosios sausio.Čia ne kriminalas,bet čia su atmintim,gal nuėjus į vaistinę irnusipirkus tų vaistukų ,BILOBIL,o išgert rekomenduojama iš ryto nevalgius,arba ant tuščios dušios kaip sako lietuviai.Sėkmės sveikt.
Nu va, tamstos pati prigimtis ir instinktai bande per samones klodus prasiverzt ir su jumi susisiekt, o jus issigandot.. Gi vilkas gal nebutinai norejo jums kazka blogo padaryti. Tikiuosi, jis pas jus dar sugris sapnuose, neskriauskit jo, prisijaukinkit 🙂
P.S. zinau, kad cia senas irasas, nesu tikra, ar perskaitysit.