Apie politinius krachus

Per paskutinius mėnesius mes matėme nemažai visokių bardakų politikoje. Kai kurie tuo džiaugiasi, kai kurie tuo piktinasi. Aš čia siūlyčiau geriau sunerimti ir kartu pasidaryti labai, labai atsargiais. Politiniai bardakai baigiasi ne tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, geresni. Politiniai bardakai baigiasi tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, blogesni. Kitaip tariant, ateina vis naujos, ir labiau išprotėjusios populistinės jėgos.

Laikas jau galvoti apie tai, kur eina populistiniai rinkėjai.

Prisiminkime valstiečių pergalę rinkimuose į Seimą:

  • Valstiečiai ir žalieji iki tol surinkdavo kokią 1 vietą per rinkimus. Kitaip tariant, pagal savo įtaką jie buvo faktinis nulis.
  • Subyrėjo ir išsidaužė Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Liko šių partijų rinkėjai.
  • Dalinai nudužo Liberalų sąjūdis, vėlgi liko jų rinkėjai.
  • Už ką balsavo dalis libų, o taip pat dauguma DP ir TT rinkėjų? Aišku gi už ką. Už tą partiją, kuri buvo nulis, o staiga tapo didžiausia Seimo jėga.

Esminis supratimas, kurį būtina turėti – tas, kad maždaug pusė rinkėjų balsuoja už populistų partiją. Populistų partija – tai ta partija, kuri vis dar neapsidirbusi, todėl neturi neigiamų konotacijų, ir kuri žada ką papuola, o todėl visiems atrodo lyg puikiausiai tinkama.

Dabartinė situacija yra dar blogesnė, nei per paskutinius rinkimus į Seimą. Pasižiūrėkim:

  • Valstiečių ir žaliųjų partija realiai per rekordinį laiką pasidarė tokį kiekį nesąmonių, kad net jei toliau tęs jau keliagubai sulėtintais tempais, per kitus rinkimus į Seimą jie surinks maždaug tiek balsų, kiek per paskutinius surinko Darbo partija. LVŽS gauna tiek spyrių už savo daromas nesąmones, kad net nesupranta, kad gauna spyrius už nesąmones. Jie pasimeta ir dėl to daro dar didesnes nesąmones.
  • TS-LKD jau išplėtė savo rinkėjų lauką iki maksimumo. Toliau jie praktiškai negali plėstis – nei ten už juos balsuos buvę socdemų rinkėjai, nei ten populistinis elektoratas eis. TS-LKD yra ta partija, kuri turi daugiausiai raudonų lempučių, signalizuojančių rinkėjams, kad „stop“. Kažkas už juos nebalsuos vien dėl Dagio, kažkas – vien dėl Landsbergio, o kažkas – tiesiog iš principo.
  • Socdemai yra byrantys – galime tikėtis, kad Gintautas Paluckas parodys stebuklą ir kažkas pavyks per rinkimus, bet tam yra tokie maži šansai, kad jų tiesiog praktiškai nėra. Ir problema čia elementari: Paluckas yra vienintelė realiai ryški nauja socdemų figūra. Kol gana konservatyvūs socdemų rinkėjai pereis prie naujų figūrų – praeis penketas metų. Plius dalį balsų visvien nusineš sena stagnatorių šutvė – taigi, LSDP bus nelabai linksmi laikai.
  • Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija jau gali pamiršti apie savo egzistavimą. Ate.
  • Liberalų sąjūdis gavo į kuprą ir toliau skeldėja. Ir dar gauna per kuprą už ką papuola. Ir populistinių balsų, kuriuos jie kažkada jau buvo pradėję rinktis didžiuliais kiekiais, dabar gauti nebegalės. Kai kurie Liberalų sąjūdžio trankymai atrodo jau tiesiog vardan trankymo, o ne dėl kažko realaus.

Taigi, mes turime situaciją, kuri yra tiesiog augantis chaosas, iš kurio ant rinkėjų vėl ims šokinėti tuntai populistų. Grubiai apie pusę rinkėjų jau dabar nežino nei už ką balsuoti, nei išvis ar verta už ką nors balsuoti. Ir tie rinkėjai gali balsuoti už ką papuola. Ir negana to, kadangi už populistines partijas balsuoja ganėtinai buki rinkėjai – tokie, kurie nei ten idėjų turi, nei supratimo – galite įsivaizduoti, kas čia dabar bus.

Liberalų sąjūdžio kapojimas visoje šitoje chaoso situacijoje – itin skausmingas. Gana nesunku suprasti, kad nei tai blogiausia iš partijų, nei ten labiausiai korumpuota, nei ką. Tiesiog eilinė partija, kadaise turėjusi pakankamai eilinį, tik matyt dar ir naivesnį vadovą, o paskui bandžiusi dvasingai kažkaip atsitiesti.

Istorijos su VRK ir mokymais – man jau darosi juokingos, nes VRK bando aiškinti, kad libai užsiėmė rinkimų finansavimu, nes Šarūnas Gustainis darė kažkokius mokymus tiems, kas užsiima politika, o tai reiškia, kad kažkokios paramos ar tai rinkimų kampanijos natūra vyko.

Jūs ten, iš VRK, paskaičiuokit mano patarimų ir pamokymų vertę politikams prieš rinkimus, ir tuo pagrindu užlenkit paramą dar kokioms dvejoms partijoms, nes galiu jums garantuoti, kad mano pamokinimų vertė bus didesnė, nei tų mokymų, kuriuos libams darė Gustainis. Rimtai, padarykit tai. Jūs gi žinote, kaip yra 😀

Gana skaudžiai atrodo ir Gintauto Palucko trankymas – vėlgi per tai nukenčia partija, o išlošia tiesiog populistai. Ir visokie ten bebrai.

Jūs suprantate, kodėl aš nenoriu trankyti Liberalų sąjūdžio ir jį kažkaip išgelbėti bandančio Remigijaus Šimašiaus? Suprantate, kodėl aš nenoriu trankyti socdemų su Gintautu Palucku? Jie bando sukurti ir išsaugoti Lietuvai bent kraštelį kažkokio stabilumo vietoje to populistinio chaoso, kuris jau pradeda putoti.

Aš jau netgi tų visiškai klaikių Valstiečių ir žaliųjų jau nelabai tenoriu trankyti – jie bent jau trupučiuką ima rimti su savo tomis nesąmonėmis. Seni populistai visgi būna geriau, nei dar vieni nauji populistai.

Tas politinis bardakas, kuris dabar vyksta – tai yra slidus ir labai pavojingas reikalas. Valytis yra labai gerai, bet jei valymas virsta šūdo malūnu, rinkėjai balsuoja už naujus populistus. Ir nieko gero nebus, jei daugumą Seime vėl surinks kokia nors visai išprotėjusi partija. Valymas ir visos politinės situacijos griovimas – kažkiek skirtingi dalykai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

15 thoughts on “Apie politinius krachus

  1. Jonas Povilas N

    Vieno amerikoniško filmo (berods „Šaulys“) blogasis herojus protina gerąjį herojų maždaug taip: nėra jokių partijų, yra tie kurie turi, ir kurie neturi.Tie kurie turi, padarys viską, kad turėtų dar daugiau. Ko gero, tai šiek tiek tinka ir mūsų politinės scenos kai kuriems veikėjams apibūdinti.

    Reply
  2. siaipsau

    Liudnokai su prognozem ponas rokiski. Zuveles vis dar nersia, o du rykliai vat kraujuoja kaip reikalas, vienas jusu faktinis favoritas ir pastipt baigia. ..Anyway.. Kad realiai situacija matytum reikia nuo savo simpatiju, antipatiju ir vizijos „kaip viskas turi buti“ atsitraukt. Tada geriau ir su prognozem seksis.

    Reply
      1. siaipsau

        As gincijuosi? :-).. Oj ne.. Tik pastebiu jusu apklausos ribotuma, kaip ir gebejima prognozuot 🙂

        Reply
  3. gvidas

    Man atrodo, kad Lietuvos partijos sukasi viename rinkimų sistemos konflikte:
    https://snag.gy/e6ik5q.jpg
    T.y. kadangi partijos „uzurpavo“ vienmandatininkus, tai į valdžią neateina pasikeitimai. Tad rinkėjai tada renkasi visą naują partiją, kuri atneša pasikeitimus. Pagal pateiktą konflikto diagramą, tai irgi yra tinkamas kompromisinis sprendinys -- rinkėjai gauna ir stabilumą, ir naujumą tuo pat metu -- senos partijos duoda stabilumą, naujos -- naujumą. Problema kyla, nes vyriausybę valdo tik viena partija -- arba naujumo, arba tęstinumo. Tad rinkėjai radikaliai keičia per kiekvienus rinkimus partiją, nes esanti partija niekada neturi abiejų sąvybių -- ir naujumo, ir tęstinumo. Todėl ir turim gražų nuolatinį politinį spektaklį. Konfliktas, panašu, universalus visoms demokratijoms, nebent ten partijos kaip nors įgyvendino ir naujumo, ir tęstinumo sąlygas pačių partijų viduje.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Truputį yra problemų su tamstos dilema -- ir su tikslais, ir su kai kuriais peršokimais. Čia reiktų padirbti su formuluotėmis. Pabandykit -- http://toc.brigin.lt

      Bet šiaip suprantu tą mintį. Ir taip, tęstinumo faktorius su partijomis yra. Su asmenybėmis irgi.

      Kažkiek, bent dalinių sprendimų -- yra. Konstitucinės monarchijos yra daug stabilesnės, ir, kiek rodo praktika -- daug sėkmingesnės. Dažniausiai. Kitas, visai kitoks variantas -- konfederacijos su itin stipria savivalda. Bet abu variantai turi problemų, dėl kurių jų kažkodėl nesigauna turėti 😀

      Reply
      1. gvidas

        Formuluotės -- sunki užduotis. Patobulinau, ilgai pasikankinęs:
        http://toc.brigin.lt/dilemma-solver.php?kr=7a2532f693718a8709c667a80b93a894

        Nors mano nuojauta, kad sprendimas yra ne kažkokie mistiniai „nauji žmonės su patirtimi valdžiai“, o rinkimų ciklo sukarpymas į gabalus. Rinkti ne kas 4 metus, o 4 metų laikotarpiui -- t.y. Seimo narys dirba 4 metus, nuo išrinkimo dienos. Jei atsistatydina, arba šiaip numiršta, tai naujas narys vėl dirba 4 metus, o ne iki naujų „visuotinių“ seimo rinkimų. Taip būtų sukuriamas tęstinumas ne partiniu būdu -- dalis seimo narių keičiasi, dalis lieka. Pakartotiniai rinkimai tada taptų svarbūs, nes atstovaujamoji piliečių dalis spręstų ne tik apie savo būsimą seimo narį, bet ir apie esamos valdžios politikos efektyvumą.

        Reply
          1. gvidas

            Taip, visatos valdovas visada aiškiau sudėlioja. Mintis yra, kad rinkimų sistema jau sudaryta, kaip kompromisinė. Jos sudarytojai suvokė šitą konfliktą. Ir įprogramavo jo sprendimą per kompromisą: 50% partiniai sąrašai, 50% vienmandatininkai. Ir Lietuva sėdi ant šito kompromiso rezultatų -- partijos suoptimizavo sistemą pagal save, bet joms kyla pavojus iš „pastoviai nežinomų naujų“ politinių jėgų. Bet naujos partijos -- tai tik pasekmė, išlendanti iš rinkimų sistemos kompromiso. O „root cause“ turi būti šito komflikto neišprendimas tinkamai.

            Reply
          2. gvidas

            Taip, visatos valdovas visada aiškiau sudėlioja. Mintis yra, kad rinkimų sistema jau sudaryta, kaip kompromisinė. Jos sudarytojai suvokė šitą konfliktą. Ir įprogramavo jo sprendimą per kompromisą: 50% partiniai sąrašai, 50% vienmandatininkai. Ir Lietuva sėdi ant šito kompromiso rezultatų -- partijos suoptimizavo sistemą pagal save, bet joms kyla pavojus iš „pastoviai nežinomų naujų“ politinių jėgų. Bet naujos partijos -- tai tik pasekmė, išlendanti iš rinkimų sistemos kompromiso. O „root cause“ turi būti šito konflikto neišprendimas tinkamai.

            Reply
  4. Tomas

    Reikia pasakyti, kad Lietuvos politinėje padangėje yra šudas, ne partijos. Tadangi naujo darinio atėjimas (ne šūdo galimai?) visada siesis su viltimi.
    Valstiečiai gaunasi, kad jie kaip prisiriję cukraus, o gal pajudins ir širšių lizdą bei nukris jackpot’as.
    Antra. Tokioj betvarkėj, atėjus naujam žaidėjui naivu tikėt, kad jis nesiūlys daug ką naujo, nes seną nesupranta, arba vistiek jau yra sugadinta.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *