Revoliucija prieš kalbainius tęsiasi

Glavlitas - cenzūra

Buvo net toks periodas, kai tuometinis VLKK analogas patikrindavo kiekvieną daiktelį, netgi atviruką - kad tik tas netaptų kokiu nors ideologiškai netinkamu

Tęsiasi, ir dar kaip tęsiasi (ir aš čia dar tęsiu, tegul kažką iš skaitytojų ir užknis)! Juk ne veltui ironiškai sudėstė tokius akcentus Mantas, išdėstęs tiesiog karikatūrišką kalbainiškojo suvokimo vaizdą (rekomenduoju paskaityt), kur palygino kovotojus prieš kalbainių terorą su kovotojais prieš Mubarako režimą Egipte.

Tiesą skelbia ir Urvas, šventais žodžiais – kad ne prievarta turi būti, o grožis kalboje. Kad ne kunigai kuria Dievą, ir ne kalbainiai kuria Kalbą. Čia, beje, dar prisiminkim ir Bibliją bei metateoriją, tad suprasim virpulį, su kuriuo apie kalbą ištaria neretas žinovas: Dievas – tai Kalba: mes galime ja kalbėti, ją jausti, ja mąstyti, bet ji – nesuvokiamybė, turinti savus dėsnius, tad nėra nuodėmės, baisesnės už kalbos uždarymą taisyklių narvan: naikindamas kalbą, jos nesuvokiamą prasmingumą, prilygini nusikaltimus dorybėms ir naikini mąstymą.

Ir netgi ponas Maumaz, amžinai stradalinantis, kad reikia visiems elgtis pagal taisykles, iškeikęs mane ir Užkalnį, irgi tarė, kad VLKK reikia panaikinti. Tai jau savaime sensacija!

Bet visa šitai – tik niekai, palyginus su tuo, ką atkapstė jauna blogosferos žvaigždutė – Mergaitė. Ogi pasirodo, kad patsai Jonas Jablonskis, skelbęs, kad reikia kalbą gryninti ir švarinti, kartu įvardino aiškų aiškiausiai:

Yra pagaliaus ir tokių gramatikų, kurių visi išvedimai paremti ant raštų: žmonių kalba, šnekamoji kalba tokiose gramatikose tarytum pasiliekti šaly, jos tarytum nėra, ji gramatikos tikslui niekinama„.

Ten pat pateikiama tiesiog ženkliška Irenos Smetonienės citata, pagal kurią galim suprasti kalbainių požiūrį: spjaut į veidą kalbėtojams, teigiant, esą tik kalbainiškose knygose kalba yra verta dėmesio. Visas Mergaitės straipsnis, kartu ir su visu Jono Jablonskio tekstu (o ne tik citatomis) – http://mergaite.popo.lt/2011/02/12/kalbainiu-melo-kojos-trumpos/.

Juk ne veltui ir aš pats neseniai citavau Aldono Pupkio (ideologinio kalbainių vado) mintį, apie tai, kad nesvarbu, kokie įrodymai – tai, kas uždrausta, turi būti uždrausta, nes tai uždrausta. Dabar gi aiškėja, kad po truputį kalbainiai keitė Jono Jablonskio idėjas tol, kol jas apvertė aukštyn kojomis. Lietuvybės kūrėjo mintys, kad kalba yra gyva, kad ji vystosi, auga, kad rašto kalba turi remtis tuo augimu, buvo išcenzūruota ir užmiršta: gyvoji kalba, pagal kalbainius, turi būti uždaroma į taisyklių narvą.

Ir aš, ir Commonsense jau lyginom kalbainių produktą su George Orwell „1984“ romano naujakalbe – ideologiniu mąstymo kontrolės įrankiu. Kaip tikras naujakalbiškos demagogijos šedevras viską pasako kad ir jų rengiamų konkursų pavadinimai – „Švari kalba – švari galva“. Įpratęs daryti semiotines transliacijas, išverčiu jums šitą šūkį: „Išplauta kalba – tuščia smegeninė“. Šiuo šūkiu, pagal kalbainius, turi gyventi jaunoji karta. Bet orveliškas deja vu dar labiau sustiprėja, kai prisimename „Gyvulių ūkį“ – ten gyvulių konstitucija po truputį vis buvo keičiama, perrašinėjama, kol nejučia tapo visiška pirmosios konstitucijos priešingybe. Visiškai taip pat, kaip po truputį buvo perrašinėtos ir visiška priešingybe paverstos lietuvių kalbos augintojų idėjos.

Neretas pastebi iš VLKK ir kitų kalbainių atstovų tą priplėkusį sovietmečio nomenklatūrinį dvelksmą, taip ryškiai šviečiantį kalbainių pasisakymuose – tai ir „švari kalba – švari galva“, ir „suaktyvėję išpuoliai prieš lietuvių kalbą“, ir pan.. Norite ryškiausių kalbainiškojo naratyvo pavyzdžių? Štai jums vieno ponulio straipsnis, kur anas deda savo pravdą*, dvoktelinčią, kaip prarūgusių grybų sloikelis, užsilikęs iš Brežnevo laikų – http://www.aidas.lt/lt/tautos-mokykla/article/709-02-04-kas-nutilde-musu-kalbininkus.

Pastarąjį paskaitęs, taip ir nesupratau, ką tas žodžių kratinio autorius išvis norėjo pasakyti. Apibendrindamas jis baigia savo tekstą tokiu pareiškimu:

ačiū Aukščiausiam, kad tokia svarbia tematika visuomenė turi galimybę pasisakyti tik periodinės spaudos leidiniuose, kurių mūsų šiuolaikinis „elitas“ (ne tik valdžia) neskaito… Gi toks „runkelis“ kaip aš ir LA skaitytojas „elitinėje“ gali tikėtis to paties, kas yra paminėtose bulvarinėse knygose, su kai kuriomis išimtimis. Vadinasi, „elitas“ žino, ką daro – aiškinti naivu„.

Jūs ką nors supratote? Šitus kliedesius skelbiantis „Lietuvos Aidas“ preventyviai yra atjungęs galimybę rašyt komentarus. Ir ne veltui.

Trumpai tariant, jie žlugs. Jie jau žlunga. Panašiai, kaip žlugo supuvęs sovietinis Glavlitas**, taip ėmė žlugti ir kalbainiškasis, antilietuviškasis VLKK.

Išnašos

* Pravda – tai neišverčiamas, dar iš sovietmečio atėjęs žargonizmas, reiškiantis patį įžūliausią ir kartu bukiausią propagandinį melą, kurio pilnas buvo komunistinis laikraštis „Pravda“. Žodis „pravda“ rusų kalboje reiškia tiesą, o toks pat buvo ir lietuviškas laikraštis „Tiesa“, skelbęs tą patį TSKP ideologinį mėšlą lietuviškai.

** Glavlitas (Главное управление по делам литературы и издательств, Vyriausioji literatūros ir leidyklų reikalų valdyba) – tai dar prieš karą Sovietų Sąjungoje sukurta kontora, turėjusi virš 6000 darbuotojų, negana to, buvo 7 skirtingi skyriai, o dar ir slaptasis skyrius (tas, kur cenzūruodavo tai, ko ir patiems Glavlito darbuotojams negalima matyti). Disidentai Glavitą vadindavo „Teisybės ministerija“, irgi pagal tą patį George Orwell romaną „1984“. Kai Perestroikos metu buvo imta kalbėti apie cenzūrą, Glavlitas skelbėsi, esą jis už kalbos literatūriškumą, grynumą, padeda išlaikyti aukštą žiniasklaidos idėjinį ir profesionalų lygį ir t.t. – visai, kaip dabar VLKK.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

31 thoughts on “Revoliucija prieš kalbainius tęsiasi

  1. Aurelijus

    Beje, pilietis iš „aido“ (tingiu skaityti visą jo tekstą) tavo citatoje rašo su klaidomis -- „gi“ niekada nevartojamas kaip „o“.

    ir tai simbolizuoja.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tai simboliška. Bet man labiau kliūna visgi jo minties simboliškas nerišlumas, tiesiog trykštantis hebefreniškomis simptomatikomis.

      Reply
  2. Gintaras Rumšas

    Pataisyk: Главное -- Vyriausioji
    —————-
    Seku tą maištą priš VLKK -- nu įdomiai jūs čia vyskmą vykdote.
    Šokiruotas (gerąja prasme) Jablonskio -- iš praeities taip parūrinti neva jo idėjų gynėjas… 😉

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tuoj, pataisysiu. Rusų kalbą jau imu užmiršt, tai verčiu kaip gaunasi 😀

      O tą atvejį su Jablonskio teiginiais -- reik platinti. Kad maža nepasirodytų. Kalbainių gretose šis sukels nemenką sumaištį.

      Reply
  3. Sypsnis

    Maumaz berods ne VLKK siūlė naikinti, o Kalbos Inspekciją.

    Geras dėdė iš KI
    Jis atvėrė man akis.
    „Kalbėk gražiai ir nesikeik
    Kitaip tau pyyyzėėėėė!!“

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ale gi rimtai, ponuli, prasprūdo man per akis. O jau galvojau, kas čia anąjam pasidarė taip sensacingai, kad valdiškom taisyklėm suabejojo.

      Ogi pasirodo, kad niekas jam nepasidarė, o anasai kaip kokia megztaberetė kalbą sauganti babytė atkartojęs bus tą kelių dešimtmečių senumo aiškinimą -- „TSKP vadovaujantis vaidmuo privalo likti, tačiau į kalėjimą už antitarybinę propagandą sodinti nereikėtų“.

      O tas ŽAS gabalas labai smagus, ypač dar koncertiniuose variantuose, kur jie gražiai parifuodavo metaliūgiškai.

      Reply
  4. Maumaz

    Be jokių asmeniškumų, bet rebel scum pusėje mane žavi revoliucinis užsidegimas, ir negebėjimas skirti VLKK nuo VKI, o jeigu dar giliau pakapsčius!

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O mane tai žavi tamstos sugebėjimas pasakyt, kad VLKK gera, o štai VKI -- bloga, viens prie vieno, kaip anieji, kur sakydavo, kad Leninas geras, o Stalinas blogas, arba pvz., kad TSKP CK teisingai vadovauja, o tik KGB reikalą iškreipė.

      Taip kad, čia, malonusai, nesupykit, kad tyčiojuosi, ale gi kai sakant, nu kaip nepasityčiosi iš žmogaus, katras tokius dalykus kalba.

      Pasakysiu visgi, ką esu jau sakęs berods -- nustokit, malonusai, stradalint stradankes ir vaizduoti dorybingą senmergę, tai bent pasijuokt turėsit iš ko.

      Nors, kita vertus, besikartojantys tamstos malonybiškai pasikėlę pareiškimai globėjišku tonu, po kurių kaskart gaunat per ausį šlapia mazgote -- aišku, suteikia ir man, ir kai kuriems kitiems smagumo, ale gi kad galėtumėt išrasti ir ką nors smagesnio. Pavyzdžiui, įdėt į savo blogą nuotauką su užpakaliu ir užrašu „Rodau Rokiškiui jo kalbėsenos būdą“ ar dar ten ką nors originalaus.

      Na, žodžiu, manau, kad supratot.

      Reply
  5. Ifig

    vos įveikiau ta LA reikalą, ale nieko nesupratau 😀 Svarbu aisyklingai rašyti, nesvarbu, kad nerišlus tekstas 😀
    Įdomu ar tą tekstą kas nors redagavo prieš paleidžiant internetų platybėsna?

    Reply
  6. Ifig

    vos įveikiau tą LA reikalą, ale nieko nesupratau 😀 Svarbu taisyklingai rašyti, nesvarbu, kad nerišlus tekstas 😀
    Įdomu ar tą tekstą kas nors redagavo prieš paleidžiant internetų platybėsna?

    Reply
  7. fanta

    Jokia čia pas jumi revoliucija, ir revoliucininkais skelbiatės neteisingai. Esate ERETIKAI, ir skelbiate EREZIJAS. Arba- kitu žodžiu vadinant- schizmas.

    Jau girdi mano vaizduotės ausys, kaip Smetonienė iš visų AMBONŲ skelbia bulę, atskiriančią Rabinovičių ir Zagorną nuo BAŽNYČIOS.
    Jau mato mano vaizduotės akys, kaip spragsi tųjų nevidonų taukai inkvizicijos laužo liepsnoj.

    Bet Džordano Bruno reikalas liko gyvas, o ir Liuteris nepralaimėjo. Nes jiems tvirtybės teikė jų Dievas. Ne kunigų, ne bažnytininkų Dievas, o tas tikrasis. (Įsivaizduojamasis).

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tiesą sakant, skirtumo tai jokio, ar revoliucija, ar erezija. Taip ar anaip, jau daugiau, kaip pusę šimtmečio kalba keičiama nenatūraliais, komandiniais-reguliaciniais metodais. Laikas tai baigt.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Va, čia šitas -- tai jau tikrai patssai tasai ryškusis ir baisusis, puikusis ir reprezentatyvusis pavyzdys. „Lietuva išnyks, jei baudų nedėliosim“ 😀

      Dėkui už nuorodą, su malonumu paskaičiau aną straipsnį, kaip tik į kalbaininės ideologijos pakasynas tinkamas 😀

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Netgi dar čia taip pagalvojau, kad nors ir gėda sakyt, bet visgi… Visgi pasakysiu.

      Žodžiu, panašių paskaitęs, netgi apie Nidą Vasiliauskaitę su visomis jos fašistinėmis šmėklomis imu galvoti greičiau netgi teigiamai.

      Reply
      1. Mišrūnė

        Jei norėjai pasiųst neskaičiusius ant to straipsnio -- tau pavyko, ibo po tokio pareiškimo akys panižo pačiai pažiūrėt, kas ten do briedas. 😀

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Verta, verta tokius paskaityt. Tasai straipsnis turi tik vieną trūkumą -- autorius taip ir neišdrįsta tiesiai įvardinti, neveldamas, nemoralizuodamas ir nežongliruodamas, kad jo Lietuvos idealas -- paremtas baudomis už nelietuviškumus.

          Taip ar anaip, man labai patiko. Daro įspūdį. Mėgstu visokius tokius.

          Reply
          1. Mišrūnė

            Ale klausyk, ten gi diedukas visai jau… mani net sugraudino kažkaip -- jackau pliackau, su kokiu užsidegimu, kaip jausmingai… Kaip jaunystėj, žinai, ainam gelbėt Lietuvos tėvynės, nu ir taip toliau.
            Nors, aišku, nemenkos dalies to, kas parašyta -- nesupratau, ibo pripūkuota tai kaip reikiant.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Matai, čia kaip tik man primena tą eksperimentą, kai beždžiones suleisdavo į narvą, pakabindavo bananų, o paskui visas, kurios tik bandydavo tų bananų nugriebt, laistydavo ledinio vandens srove.

              Po kiek laiko visos beždžionės įsisavindavo muštrą ir žinodavo, kas ir kaip. Tada įleisdavo naują beždžionę į narvą ir visos beždionės pačios imdavo ją mušti, vos tik ta pabandydavo bananą nugriebt. Ir toji irgi įsisavindavo. Tada imdavo vieną kurią beždžionę iš senųjų šalinti iš narvo, o įleidinėt vis po naują, ir kiekviena nauja vėl gaudavo mušt, kai tik bananų užsimanydavo.

              Po kurio laiko, kai narve nebūdavo jau nei vienos beždžionės, kuri būtų laistyta vandeniu, tradicija gyvuodavo -- visos beždžionės ir toliau mušdavo naujokes, kurios pabandydavo nugriebt bananų. Nors pirminės priežasties jau seniai nei viena nežinodavo.

              Su kalbainiais, atrodo, vyksta kažkas panašaus į tą beždžionišką terorą. Tokia tvarka ir viskas, taip nustatyta ir kas neklauso -- tuos reikia bauduot ir terorizuot.

              Reply
              1. Mišrūnė

                Nu tai taip, aš ir nesiginčyju 😉
                Geras, beje, pavyzdys, nebuvau girdėjus apie tą eksperimentą.
                Tiesiog (ne į temą čia gal) mano asmeninėje Visuotinio Teisingumo Sistemoje seni marazmatikai yra tokie pat nepakaltinami, kaip maži vaikai ir klimaksinės bobos, užtat aš taip švelniai ir reaguoju į tą rašliavą.
                Blogiau yra tai, kad tokio beždžioniško požiūrio laikosi dar lyg ir sveikam prote turintys būti žmonės. Nu jo, kam pačiam galvot, kai yra jau bilenkada parašytos taisyklės -- belieka tik pritaikyt baudą.

                Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, ryškūs, ryškūs. Kiekvienam galima būtų gražią dekonstrukciją padaryt, išnarstant diskursus visokius bei asmeninius anųjų imperatyvus, kaip ženkliškus atvejus.

      Nors, kita vertus, kiek pastebiu, vienas diskursas vis kartojasi -- „bauduot reikia, nes taip didieji stovydlos nusprendė, nes jei baudavimų nebus, tai kas čia dabar per tvarka!“

      Reply
  8. Mantas

    Aš taip pamintyjau truputį,
    Kad revoliucija -- tai prostitutė!
    Juk net nesant mūsuosna baudos gadynės,
    Tautoje visliekos būt muštynės!

    Viens juk pons nedatašytas,
    Žodis jam ne žodis, pakol raštuosna neparašytas,
    Mat prasmės pagaut negali jis,
    Šniokščiant vėjui pro ausis!

    Kits visai iš didžio strioko --
    Jo žodyns kaip to pirmoko!
    Pyzdavoja jis visus,
    Leksikonas nuostabus!

    Taip ir kalba dostojevskiai,
    Jie tikri tautos padleckiai!
    Visi šneka sau kažką,
    Tik kalta tai vėelką!!!

    ***

    Atsiprašau, bet ant eilių patraukė,
    Mat už jas snukin negausiu!
    Chebra, šiaip aš su Jumis!
    Kam kitam mes duosim į dantis?..

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ahahahahahah 😀 Nerealiai, ponuli, nerealiai 😀

      Kuo daugiau pas mus smagumo,
      Tuo daugiau pas juos piktumo,
      O pas tuos daugiau piktumo,
      Nes pas juos nėra smagumo!

      😀

      Reply
  9. Pingback: Kalbainiškojo dvoko aromatas « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *