Šiuoju noriu pristatyti, o gal tiksliau, visgi ne pristatyti Sauliaus Rimkaus knygą Gomora.LT – vieną iš pirmųjų kregždžių elektrinių* knygų lietuviškoj padangėj. Tiksliau, idant liktų visos intrigos, nieko tiesiai apie knygą ir nepasakosiu, bet užtat, autoriaus maloninga dėka, skelbiu konkursą 5 elektrinių knygų dalyboms, tiesa, su apribojimu N-16. Kita vertus, jaunesnė publika mano bloge beveik ir nesilanko, tad, tikiuosi, nesukelsiu kam nors tais ribojimais didelių nepatogumų.
Taip, knygoje (citata iš pristatymo) „gausu nenormatyvinės leksikos ir sekso scenų“, tad viskas – už nuorodos. Šia proga tiesiog panagrinėkim kai kuriuos seksualinius/semiotinius krikščionybės, tiksliau, katalikybės aspektus. Ir užduokim konkursinį klausimą.
Klausimas – interpretacinis. Paprastas, kaip dvi kapeikos. Paremtas tiesiog (tema tokia) seksualine krikščionybės dekonstrukcija. Taip taip, tai mano mylimi semiotiniai išsidirbinėjimai, nuo kurių, tikiuosi, jūsų nesupykins.
Taigi, jei norit vulgarybių ir turite ne mažiau, kaip 16 metų (o gal geriau – ne mažiau, kaip 30 metų), spauskite nuorodą žemiau ir dalyvaukite.
Kur gi tas krikščioniškasis falas?
Skaitant markizą de Sadą (tiksliau, kai kurias, toli gražu, ne visas jo knygas), galim aptikti pačių keisčiausių ir įdomiausių iškrypimų, įskaitant ir… Ne, ne nuo to pradėkim gal.
Taip, de Sadas – kaip tik iš to laikotarpio, kai krikščionybė vis dar dominavo absoliučiai visuose diskursuose, tačiau jau atsirado pirmi laisvamanybės daigeliai, išvirtę tokiomis keistenybėmis. Keistenybės ne iš tuščios vietos atsiranda. Įvairi erotinė kiek vėlesnių laikų literatūra išvis pilna visokių ten viešnamiais virstančių vienuolynų, patvirkusių kunigų ir taip toliau. Bet tai – tik simptomas to, kad krikščionybėje yra nepaprastai galingas seksualinio prasmingumo klodas.
Genderiniu požiūriu, krikščionybė, o ypač – Romos Katalikų Bažnyčia, turi neįtikėtiną suskaldymą, labai primenantį tą, kurį turi koks nors Islamas. Kunigu gali būti tiktai vyras, bet niekaip ne moteris. Moteris – nuodėmių indas, tuo tarpu gi vyras – gali ir popiežiumi tapti. Įsimintina berods taip ir nepaneigta istorija apie anokią Viduramžių popiežę Joaną, slapta prasimušusią į postą, o paskui to dėka atsiradusį popiežiaus rinkimų papildymą tarpukojo tikrinimu, kad daugiau moterų neprasprūstų… Ne, visgi ir ne tai noriu pasakyti.
Švenčiausios Mergelės Marijos kultas yra unikalus, pasižymintis pora keistų akcentų, susijusių su lytiniais santykiais. Pirmas akcentas – kad Jėzų Kristų anoji pagimdė iš nekaltų santykių su Šventąja Dvasia. Antras – kad ir ji pati gimė iš nekaltų santykių su Šventąja Dvasia. Čia taip be skrupulų patyrinėjus, matosi ne kas kita, kaip akivaizdus falinių dalykų išcenzūravimas iš viso to reikalo. Normalūs žmonės, žinia – ne tik iš putės, bet ir pimpalu daryti. O čia – iš putės, bet ne pimpalu daryti. Toksai štai nekaltumas, tiesiog neįmanomas biologiškai.
Grįžtant prie mūsų kunigų, kuriuos aukščiau minėjau: griežtas reikalavimas, kad tai būtų išimtinai vyrai, akivaizdžiai irgi rodo ne ką kitą, kaip tik išimtinę pimpalo funkciją pasirinkime: bažnyčia simboliškai prisiskiria sau ne kokį kitą, o apvaisinimo vaidmenį, na, sakykim, gal dvasinguminio apvaisinimo, tiek jau to. Bet pala, kokio gi dvasinguminio, jei vienuolės sudaro santuoką su Kristum? Na, tiek to, gal ir dvasinguminio. Pastebėtina, kad tai tikrai ne vien diskriminacinis (moteris ribojantis), bet, kas ypatingai svarbu, ir privileginis (vyrams papildomas galimybes teikiantis) tikinčiųjų skaldymas pagal lytis.
Kitaip tariant, kunigas tampa ne kuo kitu, o tos pačios Šventosios Dvasios atkartojimu, tuo tarpu popiežius, Dievo vietininkas Žemėje – išvis akivaizdus atvejis: ne kaip kitaip, bet būtent nuo šiojo galėtų kilti nekalti prasidėjimai? Atleiskit už vulgarizavimą, bet juk apie seksualinius prasmingumus šnekam, tiesa?
Trumpai tariant, man krikščioniškų seksualinių prasmių tarpusluoksniai man primena tik vieną vienintelę kitą religiją, taip viską suvulgarizuojančią – tai lamaizmą: kai kuriose kraštutinėse šio atšakose netgi vedybų ritualas susiveda į tai, kad klūpantiems jauniesiems ant lūpų, atleiskite, žynys pasmauko ir nučiurškia, taip juos palaimindamas ir įtvirtindamas santuoką. Tiesa, teisybės dėlei pastebėkim, kad tokio tipo ritualai būdingi tik labai specifinėms lamaizmo sektoms, o paskutinį šimtmetį gal jau ir išvis pranyko.
Tiek to, čia buvo tik truputis visokių interpretatyvinių kliedesių, ar ne? Tiesiog, kad į kontekstą pakliūtumėt.
Taigi, dabar keliam klausimą konkursui: ryškiausias falinis simbolis krikščionybėje – kas? Penki pirmi atsakiusieji gauna dovanų po elektrinę Sauliaus Rimkaus knygą „Gomora.LT“. Sąlyga viena: įvardinti ir bent minimaliai, bent vienu sakiniu, nekartojant prieš tai buvusiųjų, pateikti savo pagrindimą.
* Sąmoningai, nepaisant Sauliaus Rimkaus prieštaravimo, rašau „elektrinė“, o ne „elektroninė“ knyga. Elektrinė – purtanti. O ir šiaip, trumpesnis žodis gražiau skamba.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Simbolis man dzin. Įdomiau būtų apie knygą, jeigu skaitei.
„Normalūs žmonės, žinia – ne tik iš putės, bet ir pimpalu daryti. O čia – iš putės, bet ne pimpalu daryti. Toksai štai nekaltumas, tiesiog neįmanomas biologiškai.“
Šioje vietoje klysti, nes jau įrodyta, kad vaikas gali gimti ir be pimalo: dirbtinis apvaisinimas. Taip pat netgi vyro nebereikia: iš moteriškų ląstelių jau įmanoma pagaminti spermatozoidus, apvaisinančius kiaušialąstę.
O ryškiausias falinis simbolis, nepaisant jų daugybės krikšionybėje (bažnyčios bokštai, altoriai, ostijos pakėlimas, vyskūpų ir popiežiaus tiaros ir t.t.) yra kryžius
išsisiuntė kažkodėl anksčiau laiko, tai nesugebėjau paaiškinti kodėl kryžius bei ištaisyti klaidų (gaila, nėra redagavimo ir tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl vengiu kur nors komentuoti, bet jau išsiplėčiau į kitą temą).
Taigi, kryžius yra pagrindinis krikščionybės simbolis… vyro pagrindinis atributas -- penis. Stilistiškai kryžius taip pat panašus į penį. Kryžiaus garbinimas -- tai yra penio garbinimas. Ar reikia kažko panašesnio į argumentus daugiau?
Padiskutuosiu pats su savimi ir pasakysiu dar vieną alternatyvą anksčiau įvardintiems faliniams simboliams. Jėzus Kristus, kurio gimimas nenumaldomai artėja, jau seniai įgijo simbolinę prasmę. T.y., krikščioniui Jėzus Kristus yra dieviškumo, šventumo, tikėjimo objektas -- simbolis. Mes simboliškai švenčiame Kalėdas, kaip mūsų atpirkėjo gimimo dieną, bet… retas susimąsto, kad šventoji trejybė yra vienas iš krikščionybės simbolių: Dievas Tėvas reprezentuoja išmintį, protą -- jis kaip tėvas yra šeimos galva; šventoji Dvasia -- tai motina, širdis, kuri pagimdo kūdikį, t.y., suteikia jam gyvastį „…,kursai prasidėjo iš šventosios dvasios, gimė iš mergelės Marijos…“ (šiuo atveju Mariją mes galime vertinti kaip surogatinę motina, nes kiaušialąstę gyvybės užuomazgai davė būtent šventoji dvasia); galiausiai trečiasis trejybės dėmuo -- tai Jėzus Kristus (sūnus) … kadangi jis yra vienas iš Vienio sudedamųjų dalių, o Žmogų kaip Vienį sudaro protas, širdis ir lytis -- Jėzus Kristus simbolizuoja falą. (…ir tėvas taps sūnum, ir sūnus taps tėvu…)
Būtent falo veikla įprasmina vyriškumą, kai Jėzaus Kristaus veikla žemėje įprasmino jo dieviškumą ir pačią krikščionybę.
P.S. Tik nesakykit, kad dievulis nubaus už tokias šventvagystes… 😀
P.S. Ei, o komentarų srauto į emeilą negalima užsiprenumeruoti? :-/
Popiežiaus lazdelė 🙂
šiaip dar radau įdomų „Visos religijos visuomet moko, kodėl ir kaip kontroliuoti savo seksualinę energiją. Vienas iš Kristaus arba Kūrėjo Valios simbolių fiziniame kūne yra falas erekcijos būsenoje. Yra daugybė Kristaus simbolių, tačiau šis yra vienas iš pačių akivaizdžiausių senovinių falinių simbolių.“
iš http://www.gnosis.lt/Paskaitos/Thelema-Valios-Stiprybe.html
Babelio bokštas.
Ne ką kitą, kaip didelį falą sugalvojo statyti tuometiniai babeliečiai, idant iš aukštai sėtų savo sėklą.
Biblijoje Babelio miestas -- blogio šaltinis.
Pingback: Tweets that mention Gomora.LT « Rokiškis -- Topsy.com
Faliniu simboliu būdavo gyvatė(žaltys), bet ji -- ne tik krikščionybėje. Labai aiškinti vargu ar reikia -- tas gyvatė vis gundo ir gundo paragauti uždrausto vaisiaus 🙂
Varpinė su kryžium ant viršaus.
Kryžius tai lyg moteriškumo simbolis, prisimenant tą rutuliuką ir kryžiuką [mot], bei rutuliuką ir rodyklę [vyr].
Na, o varpinėje dar yra gi varpa t.y. varpas ;D
Tai tą falą iš biblijos išmetė, nes tą Mariją, gi išpiso, kai ta buvo apsirūkius daug žolės ir nieko neprisiminė, tai negi dėsi tokią vietą į bibliją. Nu o poto Jėzus žole ir gydė.
„Taigi, dabar keliam klausimą konkursui: ryškiausias falinis simbolis krikščionybėje – kas? Penki pirmi atsakiusieji gauna dovanų po elektrinę Sauliaus Rimkaus knygą “Gomora.LT”. Sąlyga viena: įvardinti ir bent minimaliai, bent vienu sakiniu, nekartojant prieš tai buvusiųjų, pateikti savo pagrindimą.“
Mano nuomonė, tai popiežius. Todėl, kad jis viso to vadas, visiems vadovauja ir pan., o klausiama kas yra ryškiausias falinis simbolis. Kaip sakant visų vadas ir yra tas didžiausias pimpalas. 🙂
Nujaučiu, kad čia vėl kažkas ten kur prie pat. 😉
Bažnyčių bokštai manau per daug banalu ir statiška. Juolab kam toks falas reikalingas? Negi dangų falinti? Nors… Ypatingai provoslavų bažnyčių stogai su tais apvalinimais tikrai panašūs į falus. Bet gal per daug akivaizdu?
Vėlgi mąstant apie ankstesnes Rokiškio mįsles, imu galvoti apie sutanas ir apie tą smulkmeną -- baltą tarpelį po kaklu. Kodėl gi ne? 😉
Daugybė žvakių….
Ostija ir jos dalinimas. Primena kartais pornografijos scenas, o davatkos išžiojusios seilėtas burnas ir truputį iškišę liežuvius atrodo itin vulgariai. Tęsiant mintį -- tai apvaisinimas, sėklos pasėjimas. Falo tokia funkcija, nors paties falo ten gal ir nėra -- na nebent aukščiau minėta sutana, su baltu tarpeliu palei kaklą 😉
Atsakymas-kryžius. Dar prieš krikščionybės atsiradimą kryžius ir panašūs simboliai, kurių pagrindas- susikertančios vertikali ir horizontali tiesės (kartais apibrėžtos apskritimu, t.y. vaisingumo, gyvybės simboliu), turėjo vaisingumo arba falo prasmę.
Aš nesikišu kol kas į pasisakymus, kad liktų laisvės komentavimui ir formulavimui.
Pasakysiu šiuo momentu, kad yra atspėjusių, yra kam gal vertėtų truputį vienareikšmiškiau įvardinti (nes visgi įvardinimas -- tai esmė), o kita vertus, niekas netrukdo spėti po kelis kartus, kaip sakant, vieną kurį imsi ir pataikysi. Išlošimui knygų dar liko.
O ir alternatyvios interpretacijos labai įdomios, nepaprastai įdomios.
Krikscioniskos paskirties statiniu bokstai? 🙂
zuvis… Kristaus simbolis. Pasiskolintas (kaip ir daugelis kitu dalyku) is pagoniu. Pagal viena is egipticiu pasakojimu, Oziriui zuvis „nu…do“ peni.. dabar ta simboli galite matyti and kai kuriu masinu „uzpakalio“.
O apie kitus simbolius, kaip kryzius ar pan…. Froidas sake, kad visi simboliai susiveda i fala arba vagina.. 🙂
Kolonos ar bokstai tai apaštalų valdžios simbolis, arba tiesiog falas rytuose.
Dar yra šansų laimėti. Keli jau tikrai laimėjo 🙂 Bet dar yra, yra laisvų vietų. Na, kas bus tieji, kas dar laimės?
Jūs tik rašykit, nepykit, kad nekomentuoju, nes negaliu niekam padėdinėti, bet parašysiu atskirame straipsnyje apie laimėtojus ir įdomiausias hipotezes.
Gal būt dar paminėsiu kunigus ir visokius monsinjorus, su raudonom kepkėm, primenančiom šiek tiek žydiškas.
Daug mažų pimpaliukų būna kai berniukams uždeda tokias baltas skraistes ir jie padeda didžiajam pimpalui nuleidinėti į davatkų burnas 😉
Na ir tęsiant toliau, palaiminimui sudėti pirštai -- smilius prie didžiojo.
kryzius negali buti falo simbolis, tai greiciau vaginos simbolis. negali dvi susikertancios lazdos staciu kampu buti falo simboliu, o viena lazda gali:) o cia falas ir nubrauktas statmenai. mano fantazijose tai kastracija:)
ostija, tai spermos sejimas ne kitaip- jezaus kuno sejimas, „priimk jezaus kuna“
popiezius- vyriausias pimpalas, juk taip ir yra…
„Snatch“: „juk ne kiekviena diena nekalta mergele pagimdo kudiki“ 🙂
p.s. bokstai zinoma, kad tai ryskiausias, tiksliau didziausias falinis simbolis. bet tai banalu ir kiti variantai daug idomesni.
Žiū, kiek pas Rokiškį entuziastų apie katalikybės paslėpsnius pablevyzgot susirinko.
Na, žiūrėsim, kiek jūsų bus, kai apie kitų tradicinių religijų paslėpsnius kada parašysiu…;)
Prieš tai, malonusai, pademonstruokit savo kompetenciją šiame konkurse 😀
Atsiverčiam senelio Zigmundo raštus, o ten ir visas sapnų simbolių sąrašėlis , tiesa, gal kiek ir primytyvokas, taciau visi kylantys,tystantys, smailūs objektai -- vyriški atributai, o turintys vidines erdves -- moteriški. Tad su altoriais, kiek atsargiau, juos labiau moteriskąjai pusei galima priskirti. O ir pačios bažnyčios (net krikščionims išlindus iš urvų ir katakombų) labiau hermafroditiškos, nei -- tik vyriškos.
O aš šiaip pamąsčiau… kas ką labiau traukia, tas tą labiau mato ir įskaito simboliuose… t.y., tie, kur mato falinius simbolius, tie labai pasąmonėje trokšta to… o tie, kurie mato įžvelgia moteriškumą -- sveiki diedai besa. (Blyn, šiuo pamintijimu ant savęs „užstūmiau“ už ankstesnius komentarus šioje temoje…)
Nebūk homofobu. Nebijok falo, o didžiuokis juo.
Iš visų žmogaus baimių stipriausia yra savęs baimė. Retas ją pripažįsta turįs, bet visi iki vieno (ir šį kartą nebijau suabsoliutinti) labiausiai bijo, kas jam gali atsitikti, ką jis gali padaryti, ką apie jį pamanys kiti ir t.t. Ir savo pasakyme, nematau nieko homofobiško… Galbūt net priešingai -- išreiškiau labai didelę meilę pimpalui, tik tu to nesupratai…
Savo esme krikščionybė yra labai neerotiška. Žydai buvo piemenų tauta, todėl jie falo, skirtingai nuo žemdirbių, negarbino. Žydų religinės apeigos -- susiję su avinėlio aukojimu. Altorius yra aukojimo stalas, vynas -- kraujas, o plotkelis -- kūnas. Komunija -- kanibalizmo aktas, tam tikra prasme. Asociacijos labiau plaukia iš iš žmogaus vidaus ir tame nieko nėra nuostabaus, nes žmogus yra kūrybiškas. Jei mes sugebame pagalį arba akmenį paversti įrankiu, nenuostabu, kad turintys panašumo su falu ar vagina daiktai su jais ir asocijuojasi 🙂
O skaitei Rokiškio „įvedimą į kontekstą“? Man regis ta informacija pakankamai gražiai susiaurina paieška ir nereikia bybių ieškoti belenkur 😉
Bet kuris žmogus gali būti bybiu. Būna juk taip ir apsivadina. Rokiškio kontekste kunigai -- bybiai. Gal ir gerai viskas sueina, jei kalbame apie dvasinį apvaisinimą, bet iš tikro komunija -- kanibalizmo aktas.
Va radau, į ką komunija panašu. Perspėju: silpnų nervų žmonėms nežiūrėti.
http://www.insanetwist.com/2009/08/family-picnic-or-modern-cannibals.html
Tai, Rokiškis, vis lauki 5 teisingų atsakymų? 🙂
Vienareikšmiai atsakę su paaiškinimais yra du, pritempiant -- gal ir trys gautųsi, bet tai jau su pritempimu. Nors yra ir kitų labai įdomių atsakymų.
Taigi dabar neapsisprendžiu, kaip čia -- ar duoti 2 teisingiesiems, o kitiems neduoti, ar kaip nors subjektyviai išrinkti dar 3 įdomesnius.
Pabandysiu autoriaus paklausti, kaip čia ką.
BTW, kodėl niekas neatsiminė de Sado?
tai bažnyčių bokštai -- stori pimpalai į dangų pasistoję
Pingback: Tikrosios Kalėdų prasmės beieškant…