Profsąjungų stagnacijos fontanai

Aš jau esu rašęs apie tai, kas yra Maldeikienės problema. Tai aš jums pakartosiu: tai yra situacija, kai viena koja einama į kairę, o kita koja – į dešinę. Ir rezultate gaunasi špagatas, nuo kurio Lietuvai tarpukojis praplyšta.

Apsinarkašinusi katė jums sako: "Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas."

Apsinarkašinusi katė jums sako: „Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas.“

Aš vis esu kaltinamas tai tuo, kad aš visiškas socialistas, tai tuo, kad aš visiškas išnaudojimo ideologas kažkoks. Taigi žinoma, kad taip, nes aš, kaip ir ponia Aušra Maldeikienė, sakau jums aiškiai: arba į kairę, arba į dešinę reikia eiti, o ne špagatus daryti.

Nes kas gaunasi? Biurslas laimi, korporacijos laimi, smulkus verslas dūsta, varguoliai vargetauja, o kažkokia stagnacija tik auga ir nomenklatūrinius kliedesius puoselėja. Ir dar kažkokius profsąjunginius mitingus rengia, nes esą darbuotojus reikia saugoti.

Įdomu, nuo ko saugoti? Gal nuo savęs pačių saugoti, nes jie patys negali nuspręsti, kur ką ir kaip dirbti?

Lietuvoje situacija su darbo santykių reguliavimu yra labai paprasta: kone pusė atlyginimo tenka mokesčiams, kaip ir kur nors labiausiai nukairėjusiose Europos šalyse, ar netgi daugiau (sudėkite GPM, Sodrą nuo darbuotojo, Sodrą nuo darbdavio (beje, toks skirstymas – šlykštus makaroninimas, nes visvien viskas nuo darbuotojui skirtų pinigų), dar pridėkite keletą smulkmenų, kaip kad PSD) – vat jums ir gausis. O dar jei paskui iš likusių pinigų atimsite PVM, o dar jei atimsite visokius akcizus (kaip kad degalams ar atseit neakcizinį mokestį cukrui), tai išvis gausis gerokai virš pusės.

Taip, darbuotojai gauna mažiau nei pusę to, ką uždirba. Nes taip nustatyta.

O vat iš kitos pusės – visiškas kažkoks drožimas ir vaizduojama laisva rinka, kurioje bet koks smulkus verslininkas gali nudusti anksčiau, nei nulį (break even) pasieks. Ir kuo labiau link valdiško sektoriaus, tuo labiau kažkoks darbuotojų drožimas.

O tada, pakapsčius, kas realiai dedasi – išlenda kažkoksai Darbo kodeksas, kuriame kažkas parašyta. O paskaičius, paaiškėja, kad parašyta kažkas, atseit skirto darbuotojų teisėms ginti ir paremto keista tokia nuostata (dar ir teisės vadovėliuose galite atrasti ją tiesiai įvardinamą beveik taip, kaip čia pas mane), kad esą darbdavys yra kapitalistinis išnaudotojas, o darbuotojas esą yra išnaudojamasis vergas, kurį darbo teisė gina.

Labą dieną, ponai ir ponios. Darbo teisė gina darbuotoją? Nuo ko? Nuo teisės sudaryti darbo sutartį darbui iš namų? Nuo teisės dirbti su kompu daugiau kaip 2 ar kiek ten absurdiškų valandų, kurias kažkokios sanitarinės normos nustato? Saugo nuo teisės dirbti su kompu, jei esi silpnaregis, t.y., jei regėjimas prastas – eik griovius kasti? Saugo nuo teisės dirbti per kelis darbuos kiek nori ir kada nori?

O gal galvojate, kad darbo teisė saugo darbuotoją nuo išmetimo iš darbo? Labą dieną, nuo išmetimo iš darbo teisės aktai saugo nebent valdininkus.

O paskui kažkokios profsąjungos, kurios skelbiasi atstovaujančios ištisus 8% dirbančiųjų, surengia kažkokius mitingus, kuriuose skelbia ne tai kad nedirbo ir nedirbs, ne tai kažką iš tos operos. Ir reikalauja kažkokių įstatymų keitimo ar tai atvirkščiai – nekeitimo. Iš jų išvis nesuprasi, ko jie nori, tiesą sakant.

Ponai ir ponios, kokios profsąjungos? Valdininkų ir išlaikomų viešojo sektoriaus darbuotojų profsąjungos? Ar dar tokios profsąjungos, kurios bet kokį verslą sunaikina?

Įsiklausykite į pačią esmę: valstybė labiausiai drožia viešojo sektoriaus darbuotojus. Būtent valstybė. Ta pati, kuri prileidusi absurdiškų klaikių darbo kodeksų ir panašių reguliavimų. Ir tada tos kažkokių valstybinių segmentų profsąjungos eina protestuoti prieš ką? Ogi prieš tai, kad būtų patvarkytas Darbo kodeksas, kurio dėka tuos labiausiai nustekentus žmones būtent valstybė ir drožia.

Ponai ir ponios, Maldeikienės problemos esmė yra tame, kad vietoje to, kad būtų kuriamas visuomeninis gerbūvis ar duodama laisvė visiems patiems užsidirbti, yra ir gerbūvis atimamas, ir teisė užsidirbti atimama. Ir iš to laimi visokios korporacijos ir visoks biurslas. Ir dar, pagal viską, kažkokios profsąjungos bei labiausiai užsistagnavęs nomenklatūros segmentas.

Ponai ir ponios, labą dieną.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook180Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

10 thoughts on “Profsąjungų stagnacijos fontanai

  1. Eglė

    Kadangi darbo rinkoje mane kol kas mėgsta,tai darbo kodeksas praktiškai vienodai šviečia. Profsąjungos Lietuvoje taip pat yra stebėtinai blogai veikiančios.
    Tačiau protestas apskritai buvo gerai (išskyrus tuos,kur „niekad nedirbau ir dabar nenoriu“). Nes daugumai žmonių, ypač dirbančių neaiskiose dažniausiai lietuviško kapitalo įmonėlėse su vadovu viršininko pusbroliu be jokių gebėjimų vadovauti irba bendrauti, turinčių vaikų, naujasis DK tik pablogins padėtį.

    Reply
    1. Vytautas V

      Protestas tikrai nebuvo geras. Premjeras sako, kad profsąjungos buvo patenkintos pakeitimais ir pačios profsąjungos pripažįsta, kad protestuoti nebuvo dėl ko, bet mitingas įvyko nes jau padarytas didelis darbas. (Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimo-pirmininke-kaltina-vyriausybe-socialini-modeli-priimant-skubotai-56-527257)

      Jei ši informacija yra teisinga, tuomet tai tik patvirtina, kad mūsų profsąjungos turi būti naikinamos arba labai smarkiai pertvarkomos. Darbas dirbamas tik dėl to, kad būtų ką dirbti.

      Reply
  2. Darius

    Siaip manau stipriai >50% atiduodi. Nes atlyginima „i rankas“ reikia daugint is 1.72, kad suzinot kiek kainuoji imonei, kuri tave samdo.. Tai vat jum ir prashom…

    Reply
    1. bedievis

      Dariau, nepergyvenkit -- tuoj paaiškinsiu kaip kai kurie lietuviški vatos aiškina: atiduoti pinigai -- tai mūsų pinigai. Suprask ir jūsų 😀
      Va ir paslaugų valdžios klasė užperka jums visokių, dažniausiai draudimo, ribojimo, dar pinigų atidavimo pačiam sau biurslų paslaugų 😀 Neprašėt? Ir nereikia, gėrio nešėjai žino ko jums „reikia“.

      Reply
  3. Arklimantas

    Darbo kodeksas yra labai svarbus įstatymas tiek valstybei tiek kiekvienam atskirai asmeniui (nesvarbu ar jis verslininkas ar samdomas). Bet stebina kiek žmonės mažai žino apie darbo santykių reguliavimą. O mažai žino todėl, kad DK ir lydintys t. aktai, nereguliuoja gyvenimo, o yra grynai instrumentas spręsti konfliktus, t.y. bylinėtis. Nei susitarimai dėl darbo sutarties, nei jos keitimas, nei darbo trukmė ar atlyginimas gyvenime yra vienoks, o „ant popieriaus“ kaip išeis.. Ar žino kas, kad pagal dabar galiojantį DK, darbdavys NEGALI atleisti darbuotojo jei to nori. Kalba ne apie neprotingus kompensacijų dydžius, o apie ABSOLIUTŲ draudimą atleisti privačioje įmonėje darbuotojus sąžiningai atsiskaičius su jais ir išmokant kompensacijas. Tai kaip blet būdamas darbdaviu tu gali sąžiningai (kalbant apie formalią pusę) elgtis su darbuotojais. Pati valstybė palieka 2 išeitis: apgaudinėt, klastoti dokumentus ir daryt nusikaltimą arba uždaryti kromelį.. Dabar kai norima tai liberalizuoti (nors neužtenkamai), rusų remiami liumpenai kyla į kovą… Už ką?? Apie šitą jie negalvoja. Jau nekalbu, kad apie tai, kad profsąjungos mąsto 19a. kategorijomis. Mano, kad jei fabrikui prirašysi įstatymų, tai verslas bus priverstas mokėti daugiau… Apie kvalifikaciją, našumą, mokymus, teisinę apsaugą (tikrą), kolektyvines sutartis -- jie nesuvokia nieko. Fabrikai arba išvažiuos, arba apgaudinės valstybę kaip dabar. Tokia priešingo rinkai reguliavimo kaina..

    Reply
    1. Skaitytojas

      Good point, ponas Arklimantas. Šiaip aš, kaip teisininkas, su darbo teise mažai dirbu (tiksliau beveik nedirbu), bet keletą perliukų iš dabartinio DK ir aš atsimenu iš ankstesnių laikų. Paminėsiu gal tik vieną. Nesidomėjau, ar ši nuostata nėra pakeista dabar, bet prieš kelis metus ji dar tikrai galiojo. Reikalas eina apie nėščių darbuotojų garantijas. Taigi, nėščia darbuotoja, kai pateikdavo pažyma apie nėštumą savo darbdaviui, be kitų lengvatų darbo vietoje gaudavo dar ir tokią savo darbo vietos apsaugą, kad ji iš darbo galėdavo būti atleista tik dviem atvejais: darbdavio bankroto (ar likvidavimo) ar darbdavio reorganizavimo atveju. Jokiais kitais atvejais nėščia darbuotoja iš darbo atleista negali būti. Pastebėtina, kad tarp tokių atvejų, dėl kurių nėščia darbuotoja negali būti atleista iš darbo, yra ir šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai. Taigi, nėščia kasininkė gali ramia sąžine vogti pinigus iš kasos, nėščia vadybininkė gali darbdavio komercines paslaptis konkurentams parceliuoti į kairę ir į dešinę, nėščia biuro administratorė gali visus interesantus siųsti n****, apskritai nėščios darbuotojos gali ramiai darbo vietoje išgerinėti, gali į darbą net neateiti, darbdavys tokių darbuotojų iš darbo atleisti NETURI JOKIOS TEISĖS. Vat taip va.

      Reply
      1. Rokiškis Rabinovičius Post author

        Na, dėl pinigų vogimo iš kasos -- čia jau BK prasideda, tad kiti scenarijai eina. Bet šiaip jo, gaunasi taip, kad faktiškai sukuriama privalomoji nėščiųjų išlaikymo tvarka, kuri nuo valstybės perkeliama ant darbdavio, tuo tarpu pačiam darbuotojui dirbti ar nedirbti -- telieka sąžinės reikalu.

        Reply
  4. RT

    http://lietuvos.link/su-ausra-maldeikiene-apie-skurda-kisenese-ir-galvose/

    „Mūsų eksportas iš tikrųjų remiasi pigia darbo jėga ir pigiu darbo pardavimu. Juk kuo žaidžiama netgi tame sektoriuje, kur džiaugiamės, kad ateina užsienio investicijos – tuo, kad mūsų programuotojai pigesni už vakarų programuotojus. Mes ir čia remiamės pigia darbo jėga. Labai gerai, kad tie žmonės lietuviškais mastais uždirba labai daug, bet juk ėjimo logika būtent tokia. Čia ne mes inspiruojame pardavinėti produktus – mus tiesiog perka kaip pigius.“

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *