Gerbiami ponai ir ponios, aš čia užmačiau pas Commonsense.lt reklamuojamus kursus, kuriuos aš noriu parekomenduoti kiekvienam – tai ToC įvadas beveik už dyką. Ir aš paaiškinsiu jums, kodėl apie tai rašau – todėl, kad čia yra proga, kuria pasinaudoti verta kiekvienam manęs gerbėjui. Ir netgi dar daugiau – šia proga net ir manęs nekentėjai gali pasinaudoti. Nes tai kaip meteoras iš gryno dangaus, kuris įkrės smegenų kiekvienam, į kieno galvą pataikys*.
Kiek suprantu, „ToC Sprendimai“ savireklamos tikslais padarė tai, ko dar niekas nedarė: maždaug kelių tūkstančių litų vertės kursus paleido po 500 litų. O dar kai per Commonsense.lt blogą kas nors užsiregistruoja, tai ir išvis po 350 litų. Tai, žinote, man nelabai suprantama, bet kita vertus, paaiškinama: ToC galimybes suvokiančių žmonių Lietuvoje yra tiek mažai, kad įvadinis kursas, tikėtina, tiesiog skirtas idėjoms paskleisti. Kuo daugiau bus turinčių bent pradines žinias, tuo lengviau ToC bus skleisti dar labiau. Žmonės, kurie gauna realius vadybos pagrindus, tų žinių nepamiršta. O jau paskui tų kursų kainos didės, didės, didės. Spėju, kad jau antra šitų pačių kursų serija kainuos dvigubai brangiau, o trečia – bus tris kartus brangesnė**.
Kad geriau susivoktumėte kainose (bei tame, kodėl aš rašau apie tai, kaip apie tokį įvykį), tiesiog turėkite omeny, kad panašūs mokymai Lietuvoje paprastai kainuoja panašiai, kaip ir Vakaruose. Paprasčiausias įvadinis kursas JAV, pvz., mokantis pas TPACC, yra 450 dolerių per mokinio dieną, o „ToC Institute“ įvadinis kursas, kuris yra kiek rimtesnis – 4500 dolerių už 12 dienų. Kitaip tariant, „ToC Sprendimai“ čia daro tiesiog PR akciją, kuri yra toks geras šansas, kad jei praleisite – graušitės nagus. Rankų nagus – irgi.
Trumpai apie ToC – tai vadybos metodologija, išaugusi ant Edward Deming idėjų, tačiau jas išvysčiusi tiek, kad ir mane vis dar stebina. Per paskutinius 10 metų (tada man pirmą kartą teko paskaityti apie apribojimų teoriją) aš mačiau tokius ToC pasikeitimus, kad negalėčiau to pavadinti niekaip kitaip, kaip tik stebuklu: pradžioje orientuota į gamybą, ilgainiui metodologija apėmė ir tiekimą, ir pardavimus, ir paslaugų teikimo, ir strateginio valdymo, ir netgi audito bei analizės metodus. Galų gale ToC pajudino netgi tai, kas kokybės vadybos specialistams dešimtis metų atrodė kaip siena – finansistų požiūrį. Taip, net finansininkai gavo metodus, kurie leidžia remtis ne kaštais, o pajamomis bei pelnais, t.y., ne oponuoti įmonei, o dirbti su ja***.
Žodžiu, nevyniodamas į vatą sakau paprastai – gaudykit progą, nes kitos tokios nebus. Neieškokit pinigų darbovietėje – eikite už savus ir jie tikrai jums atsipirks: ir per greitesnę karjerą, jei esate samdomi darbuotojai, ir per geresnį verslą, jei turite nuosavas įmones.
Čia yra ToC įvadinio kurso aprašymas:
Įvadas į Apribojimų teoriją – kursų aprašymas
————–
* Aš suprantu, kad tokios metaforos su į pakaušį pataikančiais meteorais man garbės nedaro, bet supraskite ir mane: jei manęs vakar koks nors vidutinis Lietuvos pilietis būtų paklausęs, kiek kainuoja ToC įvado kursas, tai būčiau pasakęs, kad „na, grubiai, čia ne tamstai, nes tamsta tiek neuždirbate, kad tiek pritaupytumėte“. Ir dabar tas metaforiškas meteoras iš „ToC Sprendimų“ pataikė man į pakaušį, sakydamas, kad vidutinis Lietuvos pilietis uždirba tiek, kad gali nueiti į kursus, po kurių jis gaus šansą tapti nevidutiniu piliečiu.
** Aišku, čia mano spėlionės, nes „ToC Sprendimai“ apie tokias savo kainų nustatymo priežastis neskelbia, tačiau kadangi aš nemanau, kad kokia nors prekė parduotuvėje gali būti parduodama 10 kartų pigiau be priežasties, tai nemanau, kad ir šie kursai tokie pigūs be priežasties. Sakyčiau, tiesiog marketinginis žingsnis. Ir čia jau laimi tas pirkėjas, kuris yra greitesnis.
*** Daugumai pažįstamas vaizdas: įmonės vadovybės susirinkime visi vadovai sėdi vienoje stalo pusėje, o finansų direktorius sėdi kitoje pusėje. Ir visi žiūri į finansų direktorių, kaip į vilką, kuris gražias svajones drasko gabalais. O finansų direktorius žiūri į visus vadovus, kaip į bepročius, kurie savo išlaidomis nori įmonę sužlugdyti. Taigi, įsivaizduokite įmonę, kur finansų direktorius ne oponuoja, o dalyvauja, nes kiti vadovai ima suprasti finansinę veiklos pusę, o finansų vadovas gauna duomenis, kurie leidžia vertinti bet kokią veiklą ne tik pagal kaštus, bet ir pagal atsiperkamumą. Atrodo, kaip stebuklas? Taip, čia viena iš priežasčių, dėl kurių ToC ir man atrodo, kaip stebuklas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Aš žinau geresnius kursus: „Kaip tapti turtingu per 3 dienas“. Tik 545 litai į mano sąskaitą.
Arba „Lengvas gyvenimas su gyvenimo būdo vadybininku, 3 dienos.“ Jums tik turėti 1000 litų rankpinigiais ir laisvo laiko tris paras su manimi.
Taip, ponuli, čia yra faktas: jei žmogus pernelyg bukas, tai vadybos jis neskiria nuo fufelių, o bet koks mokslas jam reiškia ne daugiau, kiek ir pseudomoksliniai kliedesiai.
Tik vat tamstos siūlomi kursai, bijau, nesusilauks popuriarumo čionai, nes tuos, kam jie tiktų, aš jau esu išbaninęs 🙂
rokiski, nezinau kokie jie ten genijai, bet situ http://www.youtube.com/watch?v=kLeNyWXE6uk&feature=player_embedded ju pezalu istveriau 20 minuciu. totalus profanizmas. uz dyka neimciau, o pingus uz pezalus moketi gali tik kontoros, kuriose yra etatiniai vaiksciotojai po konferencijas ir seminarus (dirbti gi nereikia).
pamirsai pamineti, kad siuo konkreciu atveju kalbas varines net ne sie du guru (geriau jie rasytu), o „žmonės (Eugenijus, Karolis ir Vilius) beveik neturi dėstytojavimo patirties (nes iki šiol dirbo TOC diegėjais), tai jiems pirmas kartas iš dulkėtų gamyklų išlindus į projektorių šviesą, todėl ir kaina atitinkama“.
O kiek jūs uždirbate, atleiskite už susidomėjimą?
atleidziu uz susidomejima, nors nelabai suprantu kaip jusu klausimas susijes su mano replika. berods uzdirba zmones dirbdami darba, dazniausiai samdoma. darbo nedirbu, atsakymas 0.00 litu. o gal kapitalo prieaugis i uzdarbio kategorija ir patenka?
Nu tai tokiu atveju jūs žiūrėkit paprastai: tas kursas yra skirtas dirbantiems (kaip dirbantiesiems buvo skirta ir jūsų minėta paskaita).
O kai jums viskas tėra kapitalo prieaugis, tai čia tamstai pakanka žinoti tik tiek, ko reikia reikalauti iš tų, kas dirba ir tą kapitalą augina. Bet tai truputį kita opera.
Tikiuosi, dabar tamstai truputį aiškiau, kodėl klausiau apie uždarbį bei kodėl tamstai tas video buvo neaktualus -- tiesiog kas yra savaime aišku verslininkui, tas toli gražu nebūna aišku samdomiems darbuotojams 🙂
tai ir ziuriu labai paprastai. aktualumas yra, tema idomi. tik jusu isvardinti aspektai niekaip nesusije su paskaitos kokybe.
visokiu kursu, paskaitu, mokymu kaina visada bandau paversti knygu vientais. ir pabandykite irodyti, kad siuo konkreciu atveju 2-3 rimtos knygos nera naudingesne investicija nei galimai prastas papezejimas? ka jau kalbeti apie tukstancius kainuojancius renginukus.
Tamsta sakote, kad visada ieškote mažiausias išlaidas, o ne didžiausią pelną duodančio varianto. Tai labai įdomu. Kaip jums sekasi su investicijomis?
Jo, jo…pavadinimas turėjo būti „Kaip tapti protingesniu per 6 dienas ir tik už 500 lt.“ 🙂
Ponas Kreivaranki, jei per Commonsense.lt registruojantis -- tai už 350 litų. Aš, žinote, per vieną dieną kartais tiek pravalgyti sugebu.
švytuoklės, mūsų mylimos švytuoklės:)
Tamsta Rokiški, labai per dažnai dedi kablelį, kur nereikia. „TOC man atrodo, kaip stebuklas“ (ir kitos panašios vietos) – gal čia pauzę darai, kokią ypatingą sakinio dalį išskiri? Be reikalo čia dedu klaustuką, nes juk žinau, kad ne. Matyt, pradinėj mokykloj tau įkalė žodžius, po kurių neva visada rašomas kablelis (kad, tačiau, nes, t.t.), bet pats kažkaip dar vieną į sarašą įtraukei. Arba šiaip nejauti kalbos. Ak, ak.
Ponas Rokai, per mano gyvenimą kablelių dėliojimo taisyklės keitėsi bent tris kartus (beje, tamstos minimos kablelių taisyklės, jei neklystu, buvo kuriam laikui įkištos jau tais laikais, kai aš jau negalėjau mokykloje mokytis, nes jau buvau tam per senas). Ir po visų tų kablelių pasikeitimų paskui kildavo klausimai -- „o nafig išvis to reikėjo?“.
Taigi, čia galim tik tarti, kad objektyvi kablelio paskirtis dauguma atvejų (išskyrus, žinoma, pasikartojančias sakinio dalis) -- tik atskirti du belenkokius sakinio gabalus vieną nuo kito, kad būtų patogiau skaityt. Kito realaus funkcionalumo kableliai lietuvių kalboje neturi, nors taisyklės tam visokios ir kuriamos. Taigi, ponas.
O šiaip, kalbonacių aš nelabai toleruoju, ypač, kai anie pasijunta labai drąsiai, o dar labiau -- kai pradeda mane iškiliai moralizuot visai nesusijusiose temose dėl kokių nors visai durnų nesąmonių. Taigi, tamsta numanote, kur link aš suku tamstos judėjimo kryptį. Tai ta kryptimi dabar ir judėkite 🙂
Ei, be pykčio, gi tik pajuokavau. Kableliai man tiek poxui, kiek tik įmanoma. Nebanink. 🙁
Visaziniu trolinimas yra sventas reikalas. Nes jei visaziniu netrolinsi, tai jie ir tebus grafomanai.