Žinot, yra toksai gebėjimas, lyg ir labai paprastas, bet toli gražu nedažnas – tai galvojimas apie savo veiksmų pasekmes. Ypač – galvojimas apie tas pasekmes, kurių gal ir nenorėtum matyti. Na, žinot, panašiai, kaip tuo atveju, kur pasakojau apie šiukšlių šachtą ir nenumatytus rezultatus. Politikoje irgi būna tokių variantų, kur tuntai žmonių nesusimąsto, patys sau prisidirba ir paskui verkia krokodilo ašaromis, aplinkui kaltų ieškodami.
Aš jums garantuoju, kad šitie turi tikrai kompleksiškas ir visapusiškas šeimos ir santuokos reguliavimo priemones.
Šeimos koncepcija, kurią kadaise labai įnirtingai stūmė visiems konserviškas pseudomoralinis talibanas – kaip tik panašus atvejis. Jie gi nutarė teisiškai-įstatymiškai nustatinėti, kas yra šeima ir santuoka. Tiesiog visokie sovietūchiška sąmone persismelkę atmatos, įsivaizduojantys, kad gali reguliuoti, kas kaip turi gyventi, nusprendė reguliuoti. Tai vat, pasižiūrėkim, kas iš to reguliavimo gali gautis.
Čia labai tinka semantinė analizė*, kuri tiesiog leidžia pažvelgti į reguliacinę ir dereguliacinę paradigmas su visomis pasekmėmis:
- Nereguliuojama šeima: konceptas savo gilumine prasme yra paremtas biologiniu, įgimtu, instinktyviu imperatyvu – šeima yra tiesiog vyras ir moteris, kurie kartu daro, gimdo ir augina vaikus, nes taip sugalvojo ir viskas.
- Reguliuojama šeima: juridinis vienetas, apibrėžtas įstatymais, kaip tam tikras teisinis subjektas, kurio savybės susiveda į įstatyme esantį apibrėžimą, o imperatyvas atitinka valstybės imperatyvą.
Jums jau darosi aiškiau? Jei ne, tai pažiūrėkim detaliau:
- Nereguliuojama šeima yra visiškai natūrali, paremta biologiniu dauginimosi gebėjimu, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis – ir meile, ir noru gyventi kartu, ir noru auginti vaikus, ir t.t.. Tokia šeima paprastai ir vadinama tradicine, o jos kūrimas yra apvelkamas papročiais, tradicijomis, įprastomis normomis, atsiradusiomis natūraliu būdu. Būtent tame ir yra ta paprastoji šeimos esmė.
- Reguliuojama šeima savo esme yra tiesiog juridinis konstruktas, kuris yra lygiai tiek dirbtinis, kiek dirbtinis yra, pvz., patento konstruktas. Kaip tą daiktą apibrėšime įstatymais, toksai jisai ir bus. Įstatymais galima apibrėžti tai ir kaip vyro-moters susitarimą bendrai gyventi, ir kaip abstrakčių dviejų subjektų susitarimą gyventi kartu, ir kaip dar ką nors. Ką tik nori.
Problema yra tokia, kad jei įstatymuose esantis apibrėžimas bando remtis ne natūraliuoju apibrėžimu tiesiogiai, o nustato įstatyminį (juridinį) šeimos atsiradimą, tai mes ir gauname juridinį apibrėžimą, kuriame santuoka yra tiesiog tam tikros rūšies sutartis, skirta apibrėžti dviejų asmenų santykiams, o šeima – tai tiesiog tokia sutartimi nustatyta asmenų grupė. Ir biologijos čia jau neįkiši, nes apibrėžime pirminiu elementu, iš kurio išplaukia visa kita, tampa būtent juridinė šeimos registracija. Pagaunate?
Jei dar nepagaunate, tai einam toliau: kadangi yra toksai reiškinys, kaip žmogaus teisės, kuriose yra remiamasi prielaida, kad ir vyrų, ir moterų teisės yra vienodos, tai jokių sutartinių santykių registracijai taikyti apribojimus, kurie yra diskriminaciniai pagal lytį, rasę, tautybę ir pan., negalima.
Taip, jūs teisingai supratote. Būtent juridinis šeimos apibrėžimas, kuriame šeima įvardinama, kaip valstybės nustatomas ir įstatymais apibrėžiamas vienetas, o santuoka – kaip tam tikras sutartinis aktas, kylantis iš valstybės ir įstatymų – tai garantija, kad gėjų ir lesbiečių santuokos bus. Bus vien todėl, kad jei įstatyminis reguliavimas yra, tai diskriminacija pagal lytį negalima. Ir anksčiau ar vėliau šitai atsiras, nes priešingu atveju gaunasi tiesiog prieštaravimas naudojamiems reikalavimams dėl žmogaus teisių ir nediskriminavimo.
Aišku, iš principo įmanoma padaryti ir tokį variantą, kur remiamasi visokiais teisiniais ar panašiais apibrėžimais, kas yra šeima ir kaip ji turi atrodyti, ir kad ta šeima būtų iš vyro ir moters. Tik vat patirtis rodo, kad kai užmirštama šeimos prigimtis ir vietoje to taikomi visokie reguliaciniai kliedesiai**, tai geriausiu atveju gaunasi kažkas panašaus į tai, kas buvo SSRS ar III Reiche. O blogesniu atveju – ir išvis kaip kokiame nors laukiniame režime, kur moterims apipjaustymus daro. Tokie variantai patraukliai atrodytų nebent kai kuriems puspročiams, panašiems į vėlgi kai kuriuos talibano veikėjus.
Taigi, jei esate natūralas, kuriam šeima yra toji natūraliai vaikus gimdanti – tai čia reikia įsisąmoninti, kad toji šeimos sąvoka yra visiškai neteisinė ir nevalstybinė, o kylanti iš biologiškai įgimto, instinktyvaus ir neabejotinai objektyvaus vaikų darymo imperatyvo. Taigi, iš to seka, kad jei norite, jog būtent natūralios (biologiškai besidauginančios) šeimos sąvoka būtų pirminė – su konservišku reguliaciniu talibanu jums nepakeliui.
O jeigu jūs esate gėjus ar lesbietė ir norite santuokos – galit kovoti už tą esą „tradicinę“ (o realiai – sovietūchiškai reguliacinę) trenktų talibanščikų šeimos koncepciją. Nes būtent tai ES reguliavimų fone yra laiptelis į gėjų ir lesbiečių santuokas, kurios prie to formalaus šeimos apibrėžimo taps neišvengiamomis. O tuo pačiu tai bus laiptelis ir į tą patį tradicines šeimas kraupinantį įvaikinimą vienalytėse šeimose***. Taigi laiptelis, kuris yra spąstai tam pačiam talibanui, kuris šitą reikalą sugalvojo. Ir jie apie šitus spąstus neįtaria, nes jie yra buki, kaip sovietinis špyžinis radiatorius.
O koks sprendimas būtų, kuris ir vienus ir kitus tenkintų? Ogi tiesiog šeimos apibrėžimą kildinti iš tos biologijos (t.y., iš šeimos fakto, o ne iš reguliuojamos registracijos), tuo tarpu tiems, kam reikia – palikti tiesiog galimybę sudarinėti sutartis dėl bendro gyvenimo (o to, beje, išties ir reikia gėjams bei lesbietėms – tiesiog kad jie būtų teisiškai įgalinti rūpintis vienas kitu).
————————
* Semantinė analizė visai nėra tas briedas, kurį įsivaizduoja tūpos kalbainiškos lervos, pasakojančios, kad žodis „lerva“ negali reikšti kalbainių, o jei jie taip vadinami, tai čia perkeltine prasme, vadinasi reikia rašyti kabutėse. Bet tai nesvarbu, ką lervos aiškina, nes jos tūpos ir joms per sudėtinga. Taigi, susipažinkite su faktu: kokią prasmę ir reikšmę žodžiui suteiki, tokia ji ir yra. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami du prasmės suteikimo mechanizmai: juridinis (reguliacinis) ir natūralus (instinktyvus, biologinis).
** Kai tik pradedama reguliuoti, kas ta šeima, tai reguliuotojai susiduria su klausimu, kas tas seksas. Ir pradeda reguliuoti seksą. Ir vaikų darymą, gimdymą bei auginimą. Štai tada ir atsiranda panašūs fyntai, kaip Viduramžiais Europoje kai kur pasitaikydavo, kai specialios komisijos stebėdavo, kaip jaunieji pirmą naktį daro ir ar viską daro teisingai, kaip knygose parašyta. Reguliavimai yra tokie reguliavimai.
*** Kiek nukrypstant nuo temos: dabar stumia dar kažkokį įstatymą, kad vaikai gali būti atimdinėjami iš šeimų, kurios kažkuo nepatiko kažkokioms inspekcijoms (o tai, beje, kelia šiurpą visiems, bent miglotai įsivaizduojantiems, kaip dirba valdiški nomenklatūrininkai) – irgi savo kilme yra reguliaciniai. Vaikas, suprantate, valstybės reguliuojama nuosavybė, kilusi iš valstybės nustatytų apibrėžimų ir valstybiškai reguliuojamos šeimos. Sovietmečiu tokia sistema veikė, ypač prie Stalino – būdavo atimdinėjamos tėvystės/motinystės teisės, vaikai atimami iš šeimų ir siunčiami į internatus (savo esme – pagal Antono Makarenkos koncepcijas organizuotas kolonijas, skirtas tam, kad vaikai būtų auklėjami taip, kaip nori valstybė). Nomenklatūriniai veikėjai viską nori reguliuoti. Reguliuoti šeimą, reguliuoti santuoką, reguliuoti vaikus, reguliuoti, kaip kam kalbėti ir taip toliau. Tai yra socialistinės padugnės, kurios tiesiog dangstosi, esą kitaip negali nieko padaryt.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Kaip tik šia tema kalbėjo kunigas šiandien. Labai įdomus minčių papildymas. Į vienus vartus.
Didis žiurkėne, žemai lenkiuosi.
Kad jūs žinotumėt, koks kiekis naujienų apie visas ten lgbt aktualijas pilasi mano naujienų sraute feisbuke. Kasdien bent po kelias. Ir netgi neskaitant kai kurių veikėjų, kuriuos unsubscribe’inau, nes tapo kažkokiais gėjų spam -- botais ir tiesiog įgriso.
Iš Rokiškio sulaukti buvo kiek netikėta.
Tiesą sakant, mane tai gąsdina. Homoseksualizmas jau nebėra kažkoks keistas seksualinis fetišas, tai tapę galinga politine jėga, galima žiūrėti kaip į religija. Yra pilna žmonių, kurie šį reiškinį garbina ir į jį tiki. Jeigu esi viešas asmuo, ypač Vakaruose, tai reikia kur kas daugiau drąsos eiti prieš homoseksualizmą, nei kad „išlįsti iš spintos“ ir pareikšti, kad esi homoseksualus. Va neseniai kažkas iš Mėnuo Juodaragio chebros pasakė FB, kad „iškrypėliai pas juos nepageidaujami“ ir tai sukėlė didžiausią skandalą.
Būti apšauktam „close minded“ ar homofobu (negaliu pakęst šito termino) -- viešojoj erdvėj tai vos ne savižudybė. Kažkodėl nežinau nei vieno garsaus žmogaus, kuris drąsiai sakytų, kad jam homoseksualizmas yra nepriimtina.
Bandau suvokti, kodėl šita tema yra tokia super aktuali. Pamatysit, kiek komentarų susirinks po šituo straipsniu ir kiek bus diskusijų. Sumuš visus rekordus.
Šiaip tai straipsnis išties yra ne apie homoseksualus, o apie politikus.
Gerai pastebėjot -- patys homoseksualistai nekenčia žmonių, todėl žodis homofobas tinka kaip tik jiems.
Nes visose tautose yra sakoma: elkis kaip žmogus (lietuviai sako); Баранкин, будь человеком(rusai) ir t.t.
Žodžiu, išsireiškimas „elgtis kaip žmogus“ reiškia elgtis pagal nuo amžių amžinųjų priimtas tautoje moralės normas.
Ir nuo amžių amžinųjų buvo sakoma apie tuos, kurie tų normų nenori laikytis: ne žmoniškai, o kitoniškai.
Irgi tiesa, kad homoseksualizmas yra mada.
Netgi tai paaiškinti lengvai galima: kapitalizme yra n ubagėlių, kurie, pasiduodami senų bei pinigingų pederastų vylionėms, taip užsitikrina pragyvenimą.
Tai patvirtina ir brolio Astijaus pusbrolio, kaltinusio Astijų, pavyzdys.
Jį, būk, supederastino Astijus, bet jis, kažkodėl, pederastizmo nenori atsisakyti.
Jei tai yra blogai -- tai pripažįsti, tai atsisakyk? Kodėl neatsisakai?
Paprasta -- jam tai tinka ir patinka, taigi -- meluoja jis apie tai, kad kažkas kaltas dėl jo tokio elgesio.
Arba yra anekdotas, kad ir senas, bet šiam atvejui iliustruoti kaip tik.
Daktaras klausinėja vieną tokį, prisistatančiu gėjum:
-- tai kas tu esi, gal koks artistas, meno žmogus ir pan.?
-- Ne, -- atsako tas. -- Esu paprastas darbininkas.
-- Tada tu esi paprasčiausias pederastas, -- jam diagnozę išrašo daktaras. 🙂
Arba dar vienas anekdotas:
Atėjo žmogus skleisti ideologijos pas Rokiškį Rabinovičių ir parašė kažką. O Rokiškis Rabinovičius tik pyst -- už uždėjo baną nei už nieką.
butu nykstys i virsu paspausciau po pono Rabinoviciaus komentaru
Gaila, kad neparodėte savo kontrargumentų -- būtų aiškesnė jūsų paties pozicija tais klausimais?
O, tamstai atrodo, kad čia reikia kontrargumentų? Kokios problemos pas tamstą?
Nesutinku, kad tai spastai talibanui. Realiai talibanui visiškai nesvarbu bus ar nebus tos gėjų santuokos. Talibanui rūpi tik savo pozicija prieš rinkėjus, todėl jokio kito sprerndimo kaip deklaratyvi kova negali būti.
Mat gėjų (ypač santuokos/partnerystės) klausimas yra vienas iš atraminių taškų, pagal kurį nesunkiai galima parodyti potencialiam rinkėjui savo konservatyvumo lygį visuomenės klausimais ( ne ekonominiais/politiniais, ten kita kalba) ir skirtumus nuo kitų. Kadangi tai paprastas žingsnis, nereikalaujantis įtempti smegenų vingių bei visiškai nepavojingas, jame demonstruoti pociziją yra naudinga. Nes gerai matoma ir, pakalbėjus apie vaikų atiminėjimą „be priežasties“ ir atidavimą gėjams, užverda nemažai žmonių kraujas.
Na, kur visai apsimestiniai gražuliai -- tai taip, jiems tai dzin. Bet yra ir suvisam dagių tarp tų veikėjų. Tai juos ištiks apopleksija, kai atsiras gėjų santuokos ir kas nors jiems išaiškins, kad per tai tik dėka jų stumto santuokos suvalstybinimo.
Dėl vaikų atimdinėjimo -- nežinau, kaip ten su gėjais, bet žinau, kaip veikia biurokratinės mašinos. Ir jei jos užsisuka, o tikslai yra bent kiek sunkiau pamatuojami ar neduokdie, panaudojami išvis perteklinį aktyvumą skatinantys rodikliai -- jos ima veikti tik dėl savęs, traiškydamos viską, ką gali.
BTW, visas priemones vaikų gerovei užtikrinti jie turi, bet nenaudoja, nes per sudėtinga jiems. Užtat ir nori pašalinti barjerus taip, kad galėtų veikti faktiškai be kontrolės. Tas irgi labai būdinga valdiškoms įstaigoms.
Konservatoriai, bemanipuliuodami žodžiu santuoka, susimovė dėl to, kad jie tiesiog galėjo pasakyti, jog gėjų (tzz lt: žodis gėjus verčiamas į lietuvių kalba kaip ištvirkėlis) arba tiksliau homoseksualistų (ne homoseksualų, t.y. ne tų, kurie tokiais gimė -- pasak austrų tyrimo, skelbto Delfyje, tokių būna tik 1 vaikinas iš milijono), kurie tuos pojūčius įsitaisė palaidu gyvenimu ir ta jų priklausomybė yra sėkmingai gydoma, santuokų kaip juridinio fakto nebus, nes santuoka -- nuo amžių amžinųjų sudaroma sutartis tarp vyro ir moters šeimos, kas yra visuomenės ląstelė, sukūrimo klausimu (dar šeimos gali būti, pvz., seneliai su anūkais, mama su vaiku ir pan.). Jie tiesiog pabijojo reikalus įvardyti tiesiai šviesiai.
Homoseksualistai dėl savo bendro gyvenimo gali sudaryti Bendro ūkio vedimo sutartį bei apsikeisti testamentais vienas kito naudai, kas visiškai išspręstų jų klausimus.
Tikras lietuvi -- puikų slapyvardį pasirinkote. Tik labai gaila, jog iš tiesų didelė dalis Lietuvos žmonių tiki kažkokiomis bobučių pasakomis apie gėjų gydymą, laiko juos ligoniais ir iškrypėliais. Iš tiesų toks dalykas ir yra viena iš motyvacijų siekti lygių teisių. Nes dabar, kai Valstybės akyse tos pačios lyties asmenų poros laikomos žemesnėmis, nei priešingų lyčių, tai ir visuomenei labai patogu taip pat vertinti homoseksualius žmones -- kaip nevertus tų pačių teisių, net elementariausios pagarbos.
Jūsų minimi civiliniai aktai gali dalinai išspręsti kai kurias problemas, bet tikrai niekaip nesuteiks tos pačios lyties žmonių porai visų teisių, kurias turi sutuoktiniai. O sutuoktiniai, aišku, dažnai apie jas net nesusimąsto.
Keletas pavyzdžių: sutuoktiniai gali vienas kitam dovanoti turtą nemokėdami jokių mokesčių, sugyventiniai privalo nuo didesnės vertės dovanų mokėti GPM; sutuoktiniai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio, sugyventiniai -- ne; sutuoktiniai gali naudotis bendru verslo liudijimu; sutuoktinio apgyvendinimui nuomuojamoje patalpoje nereikalingas savininko sutikimas; kai darbuotojas perkeliamas dirbti kitur, sutuoktiniui mokami kelionpinigiai; sutuoktiniui leidžiama teisme neliūdyti prieš sutuoktinį; sutuoktiniui tapus neveiksniu jį atstovauti teisme gali sutuoktinis; sutuoktiniams kalėjime leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, o su sugyventiniais draudžiama net susirašinėti; sutuoktinis gali gauti nemokamų atostogų sutuoktinio slaugymui, taip pat -- socialinę išmoką; karys, mirus sutuoktiniui, gauna 7 dienas atostogų; pensininkas, mirus sutuoktiniui, turi teisę gauti našlio pensiją… Ir tai dar tikrai ne pilnas sąrašas. Tad pasirašius testamentą ir kokios nors bendros veiklos sutartį, tikrai visos problemos neišsisprendžia.
P.S. Buvo kažkaip netikėta Rokiškio tekste išvysti žodį „natūralas“. Kažkaip maniau, jog čia homoseksualių žmonių slengas. Bet plinta ir į plačiąją visuomenę, kaip matau. Ar aš kažko apie Rabinovičių nežinau? 🙂
Dėl žodžio „natūralas“ -- tiesiog žinau daug žodžių, nes pažįstu daug įvairių žmonių 🙂
O šiaip, tamsta būtent ir sustatėte esminius taškus: partnerystė, kaip santuokos teisinis pakaitalas -- tai sprendimas problemoms. Jei valstybė nesikiša į šeimos reikalus -- tai ir santuokai apiforminti partnerystė yra visiškai tinkama -- nesvarbu, ar dvilytei, ar vienalytei.
Jei partnerystės institutas būtų de facto „santuoka tos pačios lyties poroms“, kaip kad dabar yra pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, kurioje studijuoju -- viskas būtų ok. Bet bijau, kad jis bus tiesiog tos bendro ūkio vedimo sutarties sinonimas, užmirštant daugybę kitų sutuoktiniams prieinamų privilegijų. Jei iš viso bus kas nors tokio Lietuvoje ne už 20 metų…
Vat būtent tam ir turėtų būti tas partnerystės institutas -- kad įgalintų žmones tiesiog gyventi taip, kaip jie nori gyventi. Nes kitaip jis tiesiog prasmės nelabai turi.
Ir ta partnerystė daug kam reikalinga. Aš čia dar visai kitą variantą prisimenu -- kaip neretai seni žmonės ima rūpintis vieni kitais ir kartu gyvent, nes senatvėje taip paprasčiau -- vis kažkas šalia, kas pasirūpins. Jiems tos partnerystės pripažinimo lygiai taip pat reikia.
Tik vat kad nelabai apie tą galvoja daugumas įstatymų rengėjų. Paprasčiau juk ne galvoti, o bukai reflektuoti.
Negimusių homoseksualiais šios jų priklausomybės gydymas yra ne bobučių pasakos, o realybė: JAV sėkmingiausias jų gydymo būdas yra gydymas elektros šoku, tų asmenų gydymo bei priežiūros dalykai yra reglamentuoti ir Lietuvos sveikatos ministro įsakyme -- tas pats yra ir kitose šalyse, kur pripažįstama, kad homoseksualiai susiorientavusių psichika, kaip taisyklė, yra tokia, kad rodo iškreiptai, kitaip -- nenormaliai.
Sergantiems ne pataikauti reikia, o reikia juos gydyti -- nereikia galvoti, kad TSRS, su n metų patirtimi, nesuprato kas yra kas ir todėl teisingai baudė pederastizmo propagandininkus ir platintojus (palaido gyvenimo ta prasme).
Jūsų paminėtus dalykus kaip trūkumus galima išspręsti, įdėjus į mano minimą Bendro ūkio vedimo įstatymą ar testamentų sudarymo ypatybes -- būna ypatybių neįgaliems. 🙂
Partnerystė irgi galėtų būti, bet ji negali būti santuokos pakaitalas, nes įsivaikinti homoseksualistams niekaip negalima leisti -- portalas tiesiaisviesiai nurodo JAV šaltinius, kur yra aptariami n atvejų, kada tie vaikai yra supederastinami, o JAV skautų organizacijos homoseksualiai susiorientavusių nepriima vaikų auklėtojais dėl labai dažnų iš jų pusės pedofilijos atvejų.
Mano internetinis vardas daugiausia reiškia tai, kad stengiuosi atstovauti visuomenės daugumos, kuri ir išlaiko Lietuvą gyvą, interesus.
Visokios mažumos yra, kaip taisyklė, parazitiniai elementai. Pvz., gėjai, tolerantai, žmogaus teisių organizacijos ima ES Lietuvai skirtas lėšas savo pragyvenimui, „lenkai“, „rusai“, Žydai“ irgi išsikaulija visokių lengvatų, taip apgaudami visuomenės daugumą.
Aš suprantu, kad ir dabar esama visokių Aktion T4 programos gerbėjų, pasakojančių apie elektros šokus ir panašius reikalus. Kaip ir apie žydus bei jų sąmokslus.
Čia ne vieta tokiems dalykams. Todėl dabar jau tamsta čia nesilankysite, neskaitinėsite ir nerašinėsite.
tikras lietuvi -- o ar zinote, jog azeru mokslininkai nustate, jog zmones neigiantys homoseksualumo buvima bei jauciantys jiems antipatija yra patys latentiniai homoseksualai?
Tom -- get out of the closet 🙂
Tai va ir kalbama apie partnerystės įstatymą (grubiai tariant, supaprastinta bendro ūkio vedimo sutartis), kuris, turbūt, ir tenkintu tą kitą pusę. Bei išspręstu tokias smulkmenas kaip informavimą apie būklę ligoninėje, galimybę neliūdyti prieš partnerį teisėsaugos institucijose, etc.
Bet kai reikia dirbti reitingams, pradedama kalbėti briedus apie tai, kad kunigai bus priversti apvesdinti homoseksualus.
Problema kaip tik ir yra, kad šeimos nariams palikimo reikalai darosi greičiau ir pigiau. Ir šeima yra ne tik biologinis, bet ir juridinis vienetas, kuris gali tikėtis mokestinių lengvatų ar netgi piniginių išmokų, susiklosčius nepalankioms gyvenimo situacijoms. O valstybės lindimas į piliečių lovą yra iš principo ydingas dalykas. IMHO, nuo šito galo reikia imti reglamentuoti -- kas kada ir kam privalo mokėti. Tada ir šeimos sąvoką bus lengviau liberalizuoti.
BTW, buvo kažkada toks atvejis, kai vieniša mama neteko pašalpos vien už tai, kad apsilankiusios socialinės darbuotojos mamos namuose rado … vyriškį! Tipo, neregistruotas šeimos ūkis, bla bla bla… Su tokia logika, tada be mamos namuose ir moterų negalės rastis?
Tamstos aprašytos socialinės darbuotojos -- labai iliustratyvus valdiško veikimo atvejis.
Būtų labai puiku, jei nevartotumėte žodžio – natūralai. Tai yra Putino našistų sugalvota formuluotė, kurios paskirtis yra vienintelė – subtiliai žeminti LGBT ir aukštinti heteroseksualus.
Tai yra lygiai tokia pati neapykantos marketingo priemonė kaip kad „arijai“.
Tegu tas žodis pasilieka tose pragertose gerklėse, kurios skundžiasi dėl to, kad yra LGBT paradai, bet nėra heteroseksualų paradų, ir nelenda į civilizuotų žmonių leksikonus.
Na, kad aš šitą žodį iš pažįstamų homoseksualų kada tai sužinojau -- tais laikais, kai jokių našistų nebuvo. Taip kad kažką čia tamsta painiojat 🙂
Greičiausiai, jei taip sakoma tarp pačių homoseksualų, tai yra save pajuokiantis inside-joke. Nes pats žodis iš tikro yra menkinantis homoseksualus.
Tai būtų kažkas panašu į žodžio „nigga“ vartojimą juodaodžių tarpe. 🙂
Kodėl jūs prisifantazuojat kažko ir paskui piktinatės savo prisifantazaivimais?
O pastebėjote tokį įdomų niuansą diskusijose apie homoseksualus -- visi aukščiausiai neapykantos vėliavą keliantys asmenys kalba išskirtinai apie gėjus. O lesbiečių porno matyt po darbo vakarais žiūri, tai netrukdo per daug.
Taip, yra tokia tendencija, kad į lesbietes žiūrima kiek labiau pro pirštus.
Labai ta neapykanta, arba baimė jaučiasi ypač kai kalba pakrypsta apie galimybę gėjams įsivaikinti. Atrodo labai baisu. Tačiau faktiškai tas lietuvoje vyksta -- vienišoms moterims galima įsivaikinti (o vyrams -- ne). Be to lesbietės gali pasinaudoti surogatiniu tėvu ir pačios auginti vaikus. Ir pas mus lietuvoje yra tokių šeimų.
„Kiek nukrypstant nuo temos: dabar stumia dar kažkokį įstatymą, kad vaikai gali būti atimdinėjami iš šeimų, kurios kažkuo nepatiko kažkokioms inspekcijoms“
Iki šiol negaliu priimti informacijos iš žmonių (ne iš internetų, iš tikrų žmonių), kad vienoje iš labiausiai pasaulyje socialiai išvystytų valstybių užtenka vaikui pasiskųsti jo teisių pažeidimu, vaikas atimamas ir perduodamas auginti kažkur kitur. Sistema taip padaryta, kad tėvai neras niekad. Vienintelis dalykas, kuris vis dar verčia mane galvoti, kad tai tik išpūsti pletkai, kad ir žmonių, ne internetų, kad tokių vaikų, kurie jau skundžiasi jų teisių pažeidimu, niekas neįsivaikina ir čia biznio neprasuksi. Nebent bizniukas kaip mėgsta valdiškos įstaigos- svarbu kiekis, svarbu ataskaitos, kad parodyti finansavimo šaltiniui (Valstybei) va kaip mes dirbam.
Bet kai jau visatos valdovas prakalbo apie atėmimą vaikų pagal inspekcijas, tai jau nežinau- mano sveikas protas kraustosi iš manęs.
Būtent valdiškos įstaigos su savo valdiškais mechanizmais yra problema. Čia ribojančiu faktoriumi tampa tiktai tai, kad paskui tų vaikų jiems nėra, kur dėti -- tai dėl to įsisukimai galutiniame rezultate visgi lieka kažkiek apriboti. Maždaug tiek, kad netaptų visiškai masiniais.
Kita vertus, tos įstaigos susidaro kokį nors planą (pvz., kiek procentų šeimų laikyti netinkamomis ir kiek vaikų iš tokių atimti), o paskui toksai planas vykdomas. Jiems realiai dzin kaip tie vaikai gyvena -- ar gerai, ar blogai, nes jų realus tikslas, nepaisant jokių deklaracijų, yra ne vaiko gerovė, o pačios įstaigos veikimas. Vat tame yra bėda.
O kuo pakeisti planus -- pvz., rodikliais, kiek vaikų įsivaikinama? Bet tada specialiai bandys prastumti daugiau įvaikinimų. Kaip valdiškose įstaigose matuoti efektyvumą?
Daugeliu atvejų matuoti teisingai juos įmanoma tik netiesiogiai. BTW, dabar tam tikra įstaiga yra nusistačiusi sau rodiklius, kur, kiek atsimenu, yra žiūrimas santykis tarp vaikų, augančių netinkamose šeimose ir netinkamų šeimų skaičiaus.
Tai žiaurus variantas: jie nesuinteresuoti, kad visokių alchašų šeimos, ypač daugiavaikės, būtų įvardintos, kaip blogos, o kita vertus, jie suinteresuoti ne šalinti problemas šeimose, o atimti vaikus, nepriklausomai nuo to, kas ten kaip.
Čia vertėtų pagalvoti apie rodiklius, kurie rodytų bendrą situaciją netiesiogiai. Pvz., kaip paprasti variantai -- nepilnamečių nusikalstamumo lygis (siektinas kuo mažesnis), nepilnamečių narkomanijų ir alkoholizmo lygis (siektinas kuo mažesnis), o svarbiausia -- pačių tėvų vertinimas apie vaikų teisių užtikrinimą, balo mediana per apklausas.
Turite omenyje, tur būt, atvejį Norvegijoje, kur iš moters, pasiskudusios dėl vyro vykdomo terorizmo, buvo atimti vaikai ir perduoti lezbietėms, o dar rašė, kad jau ir įvaikinti.
Šiuo klausimu derėtų prisiminti Lietuvos pilietybę.
Jei tiems vaikams, išvykstant iš Lietuvos, valstybė išduoda pasus ir tie vaikai yra mamos (ji vyko su jais) priklausinys, tai Norvegijos valdžios įvykdytas vaikų atėmimas ir norveginimas yra tiesioginis Lietuvos piliečių grobimas.
Kada tai daro somaliečiai, tai ką darome? Nusiunčiame karinį laivą, pagrobėjus subombiname ir savo žmones atimame.
Laikas, manau, ir šiuo atveju apie tai pagalvoti.
Jei manome, kad mes, seniausia Europos, o gal net viso pasaulio tauta, dar esame ko nors verti. 😉
Jei nenorime taip, tai mažiausiai turėtų sekti nota su ultimatumu tokiai valstybei, kuri visiškai negerbia lietuviškos šeimos.
Kariauti tamstai reiks pačiam. Ir ne pas mane bloge. Nes mano kantrybė nebegalinė. Išbanintas.
Dėja, pernai kažkokia ES teisinė institucija (nepamenu tiksliai, kuri) kaip tik priemė sprendimą, jog žmogaus teisių nuostata dėl lyčių lygybių nėra argumentas LGBT santuokų įteisinimui. Tradicionalistai triumfavo, kad pagaliau ES kažką „protingo“ nutarė.
Tad ilgai pas mus tektų laukti, kol šeimos koncepcija būtų prieš jos kūrėjus nukreipta. O iki tol jinai veiktų ne prieš jokius gėjus, o prieš ne ką mažiau, nei tradicinės, heteroseksualias šeimas, vienišas motinas, etc. Taigi dar Seimui įstatymo neapsvarsčius vienas mokyklos direktorius jau bandė šventę „tik šeimoms“ pravesti…
Kai santuokos sąvokos kilmė natūraliai su dauginimusi susijusi -- tada taip. Kai kilmė sutartinė -- tada santuoką tenka nagrinėti, kaip vieną iš sutarčių rūšių, o tada jau jokios teisinės institucijos nepadės.
Plg. su partnerystės sutartimi: mes galime santuoką apiforminti, kaip partnerystę. Bet tai, ar partnerystę nagrinėsime, kaip santuoką, priklauso visai ne nuo lyties ar seksualinės orientacijos, nes partnerystė tėra sutarties rūšis.
Taigi, jei padarome santuokos reguliavimą tolygiu partnerystės reguliavimui, tai ji ir veikia, kaip partnerystė. T.y., kai kriterijumi telieka formalus apibrėžimas, biologiniai dalykai lieka nieko nereiškiančiais.
Šeimos koncepcija aišku buvo nesąmonė. Šeima yra (arba nėra) žmonių galvose, o valstybės reikalas spręsti ką iš to, ką žmonės prisigalvoja, registruoti kaip santuoką. Na bet koncepcija nepraėjo, tai ko dabar parintis?
O dėl žmogaus teisių tai pas Rokiškį jaučiasi truputį paplautos smegenėlės. Gal ir ne truputį. Kitaip, kodėl jam atrodo, kad jei kieno nors teisės vienodos, tai apribojimai būtinai kuria diskriminaciją? Iš tikrųjų, apribojimai gali padėti (ir padeda) diskriminacijos išvengti. Suvienodinus teises, kai prigimtinės galimybės nėra lygios, būtent apribojimai tas lygias teises ir garantuoja. Tokiais atvejais, panaikinus apribojimus, gali būti sukurtos diskriminacinės sąlygos. Gal per sudėtinga? Žiū, kaip yra sporto pasaulyje. Ištisa diskriminacija pagal lytį ir svorio kategorijas. O juk būtent ji užtikrina vienodas teises siekti medalių. Jei dar nelabai aišku, siūlau įsivaizduoti A. M. Povilionienę, kuriai vadovaujantis vienodomis teisėmis, būtų suteikta teisė susirungti bokso ringe su M. Taisonu. Teisės būtų suteiktos lygios, bet sąlygos ar ne diskriminacinės?
Galimybės skirtingos ne tik sporto pasaulyje. Žmones pagal galimybes išskiria ir jų lytis. O gal Rokiškis mano, kad vienalyčių ir skirtingalyčių porų prigimtinės galimybės vienodos? Ir santuokoje vienalytės poros gali viską, ką gali skirtingalytės? Tikrai? Net pradėti naują gyvybę? Tai ar santuoka vienalyčių porų nediskriminuoja būtent dėl jos narių lyties? Aha… Ėhė?.. Tai štai, nereikia lialia, jog vienalytės santuokos realizuoja vienalyčių porų teises. Nieko nerealizuoja, o atvirkščiai, diskriminuoja. Ir ne pagal ką nors, o pagal lytį.
Dar įdomus momentas yra pati vadinamoji seksualinė orientacija. Ar kada nors pagalvojojai, Rokiški, kodėl (ir nuo kada) jos dvi (homo ir hetero)? Tai siūlau pagalvoti (kai išbaninsi :)). Kaip ir keista, ar ne, nes, atkreipk dėmesį, juk seksualinis (lytinis) aktas gali įvykti tik tarp skirtingų lyčių individų.
Dėl baninimo -- už bandymą analizuoti nebaninu. Baninu už visokius kliedesius, pvz., kaip kad tie čionai kažkieno rašyti pasakojimai apie gydymus elektros šoku ar tai, kaip teisingai tvarkėsi sovietų valdžia.
Dėl diskriminacijos ir papildomų teisių sąlyginumo -- taip, tai yra tol, kol yra konkretus atskaitos taškas. Tokiu atveju, iš vienos pusės žiūrint, gauname papidomas nuolaidas, o iš kitos pusės -- kažką diskriminuojame.
Čia esmė yra identifikuoti, kad tokiam sąlyginumui yra būtinas tasai taškas, iš kurio skirtingų pusių žiūrėt reikia. Ir be to taško nesigauna.
Kaip suprantu, tamsta tą problemą suvokiate, tik vat nedekonstruojate -- iš to tamstai pritrūksta vienos paprastos išvados: tasai taškas yra apibrėžiamas ir įvedamas reguliaciniais mechanizmais, įskaitant ir tamstos minimus sporto rungčių reguliavimus pagal svorį/lytį.
Tai vat dėl to, kad to taško neidentifikuojate, pas tamstą paskui jau prasideda šiokios tokios projekcijos apie visokius fufelius.
O vat už projekcijas tai jau būna, kad ir baninu. Nes žmonės, kurie bendrauja su savo pačių projekcijomis, gali su jomis bendrauti ir kitose vietose, nes aš čia ne prie ko.
Ką jūs norėjote pasakyti paskutine pastraipa, nes įspūdį sudarote lyg kažką masoniškai slėpiningo žinotumėt?
Kad slėpininga, tai tiesa, nes ar apie tai girdėjote? Nors štai rašo ir wikipedija:
http://en.wikipedia.org/wiki/Karl-Maria_Kertbeny
Nežinau, ar taip terminų išradėjęs buvo numatęs, bet jo terminai aiškiai prisidėjo prie virsmo, kai tam tikro bruožo trūkumas virto nauju lygiaverčiu bruožu. Seksualumo trūkumas virto tiesiog kita lygiaverte „orientacija“. O iš to ir „logiška“ išvada, kad visos „orientacjos“ turi turėti tiek pat „teisių“.
Iš esmės čia tas pats, lyg alkanumas būtų ne sotumo trūkumas, o lygiavertis sotumo atitikmuo. Alkanai orientuotas, ir sočiai orientuotas, — visi jie vienodai lygūs. Alkanas ir sotus turi tiek pat teisių pavalgyti?
Ar tas „orientacinis“ virsmas koks masoniškas? Gal kiek ir masoniškas, bet labiau psichodelinis, tiesiog būdingas naujųjų laikų beprotybei 🙂
Tai, o ką ne? Dievulis labiau nemyli vien dėl to, kad kažkas yra vargingesnis, greičiau, viskas panašiai tik visiškai kitaip
Tamsta įstrigęs kažkokioje keistoje pasaulėžiūroje apie tašką, kurią pilnumoje gali suvokti nebent aukštesnio intelekto ištikimi tamstos gerbėjai. Tai ką, gal nuo to, kokiais reguliaciniais mechanizmais įvestas atskaitos taškas, priklauso tai, ar tamstai pavyktų užmegsti naują gyvybę su kitu vyru? Ar bent jau atlikti gyvybę pradedantį aktą?
Ir ką aš paprojektavau? Kad paplautos smegenėlės? Bet juk, viena vertus, taip ir yra (ir tai matosi iš „kadangi yra toksai reiškinys, kaip žmogaus teisės, kuriose yra remiamasi prielaida, kad ir vyrų, ir moterų teisės yra vienodos, tai jokių sutartinių santykių registracijai taikyti apribojimus, kurie yra diskriminaciniai pagal lytį, rasę, tautybę ir pan., negalima“), o antra, to nereikia gėdytis. Nebent tamstos gyvenimo tikslas visiems įrodyti, kad esi labai protingas 🙂
Nu va, kaip matau, tamstai visgi smegenų sukti nesinori, o projekcijos gilėja. Tai valinkit iš čionai.
Straipsnio pamatinę prielaidą (ir iš jos kylančius samprotavimus) laikau neteisinga, nes šeimos koncepcijos nėra skirtos tam, jog iš naujo apibrėžtų šeimą, kuo „talibanas“ (beje, tai terminas, savo esme įžeidžiantis panašiai kaip gėjų vadinimas pyderais) kaltinamas šiame tekste.
Koncepcija reikalinga tam, jog valstybė galėtų atpažinti tam tikrą gėrį (t.y. prigimtinį šeimos galėjimą susilaukti vaikų ir deramai jais pasirūpinti, apie ką rašoma šiame straipsnyje) ir tuomet šį gėrį saugoti, nes toksinėse rinkos sąlygose tai padaryti paskiriems šeimą kuriantiems asmenims yra sunku. Pagal subsidiarumą, valstybė turi teisę įsikišti, kai tam tikras visuomenėje atpažįstamas gėris patenka į pavojingą padėtį ir negali būti apsaugotas atskirų žmonių jėgomis.
Valstybė šeimą Lietuvoje gynė (tiesa, toli gražu ne visada našiai…) ir iki tos koncepcijos, kol pasileidę šeimos griovėjai neišlindo iš savų pakampių, reikalaudami naikinti visas privilegijas susituokusiems žmonėms ir sulyginti juos su sumestaskuduriais.
Be koncepcijos ar panašios valstybinės apsaugos (dar syk pabrėžiu – ne reguliavimo, o natūralaus gėrio atpažinimo ir apsaugos) šeimos Lietuvoje žlugs dar greičiau. Ir tai vyksta. 🙁
Straipsnio pamatinė prielaida yra teisinga, nes šeimos koncepcijos būtent tą ir daro -- iš naujo apibrėžia šeimą. Tai yra faktas, kylantis iš to, kad koncepcijos esminė savybė būtent ir yra apibrėžimas.
Dėl tamstos pastebėjimo apie talibaną -- tai tokius veikėjus, kurie mano, kad kažkurie vaikai turi būti diskriminuojami dėl to, kad neatitinka tokių veikėjų pseudomoralės, vadinu ir vadinsiu ir talibanu, ir pyderais, ir kitokiais žodžiais. Nes būtent tokie jie ir yra.
Dėl likusios tamstos pasisakymo dalies -- tamsta remiatės cikline argumentacija, kas yra klaidinga.
Ar galite pateikti įrodymų (o ne savo samprotavimų) apie tai, kad Šeimos koncepcijoje nurodoma šeimos samprata kaip nors skiriasi nuo 600 metų iki koncepcijos parašymo Lietuvoje buvusios sampratos?
Oba, matau, kad manęs prašote įrodyti, kad kokių tai reguliacijų briedai neatitinka kokių tai dvasinguminių fufelių, o tai dar įrodyti ne remiantis faktais ir logika (nes tamsta sakote, kad samprotavimai tamstai netinka), o remiantis bbž kuo.
Tai jau žinote dabar, kur tamstai eiti. Tai tenai dabar eikite. Nes tolerancijos čionai pas mane nebus.
Pateikinėjate savo nuomones kaip kažkokius faktus. O tai yra elementarus intelektualinis nesąžiningumas. O gal kvailumas, deja.
Išbanintas.
O kas per wtf gautųsi jei vienas ar abu partneriai susilauktų vaikų su tuo pačiu nepartneriu, kažkaip abejoju, kad įsivaikinimas čia apskritai kažkokį vaidmenį atlieka
Taigi dauguma lesbiečių panašiai ir daro.
Gėjų santuokos Lietuvoj bus su Talibanu ar be jo – gi tokios tendencijos už mūsų kiemo tvoros. Nuo to „išgelbėta“ bus tik Baltarusija. Jei šis klausimas taip rūpi Lietuvai, tai reikia užsidaryti sienas ir nutraukti visas tarptautines sutartis.
Neracionalu tikėtis, kad auganti pasaulio mačiusi karta ir toliau nuolankiai taikysis su Talibano nurodinėjumi, su kuo ir kaip miegoti yra teisinga, sutuoktinio parinkinėjumi ir porų hierarchija, kai realiai vienintelė tokios sistemos priežastis yra jokia ne biologija, o tiesiog neapykanta.
Taigi, galime įvardinti iš kitos pusės ir paprasčiau: kiekvieno asmeninis reikalas, kas su kuo miega ar vaikus daro.
Ir kol valdžia tai tiesiog pripažįsta, tardama, kad vaikų darymas yra tiesiog tokia žmonių savybė, o su kuo kas miega -- išvis jai nerūpi, tol viskas ir lieka taip, kaip yra. Bet vos pradedama kištis į asmeninius žmonių reikalus, prasideda ir institucinės problemos.
Lietuva gali tų gėjų santykių išvengti labai paprastai -- tiesiog pasakydama, kad ji to nereguliuoja, nes tai ne jos reikalas. Bet jei ji reguliuoja, tai ji to negali išvengti.
Tai čia viskas puiku -- Lietuvos valdžia pasako, kad nereguliuoja šitų dalykų ir tokiu būdu išvengia gėjų santuokų problemos. O jei valdžiai rūpi, kad lietuviai gimdytų daugiau vaikų? Ar įmanoma paremti gausias šeimas ir kartu išvengti tokio šeimos apibrėžimo teisinio reguliavimo, kuris privestų prie gėjų santuokų?
Vaikus remiant, tuo pačiu skatinamas ir šeimų augimas, išvengiant bet kokių teisinių šeimos reguliavimų.
Paskaitai straipsnį -- lyg ir protingai parašyta. Paskaitai komentarus -- kažkoks arogantiškas, kritikos ir skirtingos nuomonės nepripažįstantis, padorios LT kalbos nemokantis ir savo turima galia (baninti)besišvaistantis maniakas 🙂
-- išbanintas 🙂
Tai norite paprotestuoti, jaučiatės nelaimingas?
Manau geriausia būtų šeimą teisiškai įvardinti kaip sutartį tarp skirtingos lyties asmenų.
Ta lygybė jau man pradeda įkėrėt.. kodėl visi akcentuoja lygybę? ar negalima tiesiog vyrą ir moterį išskirt kaip atskirus individus (porūšį) kuris nebūtų vienas už kitą geresnis, o tiesiog nurodytų kad tas asmuo yra moteris o ne vyras ir atvirkščiai..
Keista kad lyties skirtumas traktuojamas kaip žeminantis, ar kuriantis nelygybę, man atrodo kad tokie lygybės persekiojimai daugiau būdingi siaurapročiams, nesuprantu kuo blogai žinot kad vyras niekad nepagimdys vaiko, o moteris niekad neiškels 200kg svorio.. esam skirtingi, vieni geresni vienur kiti kitur ir nematau tame problemos dėl kurios kiltų kažkokia diskriminacija..
Ką? Santuoka yra žmogaus teisė? Ir šitokia nesąmonę vis dar laikote internetuose ir gadinate savo intelektualo įvaizdį?
Pasiskaitykit žmogaus teisių deklaraciją. Santuoka yra žmogaus teisė. Lietuva yra tą deklaraciją pasirašiusi. Ir tai reiškia, kad ta teisė yra įtvirtinta įstatymais.