Nei nežinau kodėl, bet vat toksai netipiškas čia gabalas pasitaikė – aišku, kad ne netyčia, kaltas dėl visko Rokas Arbušis, kuris komentaruose apie Jimi Hendrix pasisakė. Tai štai ir prašom, gerbiamasis. Trys žvaigždės viename – Paco de Lucia, John McLaughlin ir Al di Meola. Man tai kažkaip flamenkas greit, labai labai greit pabosta, jau po kokios minutės klausymosi. Tačiau meistriškumas – neabejotinas, ar ne?
Na, o kad rimti nebūtumėm, tai dar pašposinimo truputis…
Anoksai brazilas Tiago Della Vega – pagal Gineso rekordų knygą būtų pats greičiausias pasaulio gitaristas. Koncertuose groja kažkokius nykiai lėtai nuobodžius kūrinius ir yra niekam neįdomus. Na, gal nebent televiziniams šou. Bet tikrai labai greitas. Žemiau – gabalas, kaip jis atlieka kamanės skrydį ant 370bpm.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
aš tiek garbės tikrai nenorėjau. bet ačiū.
noriu tik patikslinti: man Vai ir Satriani mielseni, nei pateikti trys klasikinės gitaros meistrai — fuzai labiau veža.
ir bliuzo labiau klausau, nei flamenko, bet metalo dar labiau.
🙂
o to greituolio ir nežinojau. nuo vaikystės man greičiausias gitaristas buvo Malmsteen. laikai keičiasi.
ir niekaip neperprantu, o gal ir nelemta, Japonijos TV fenomeno.
Tai aš supratau, bet tu vieną iš tų paminėjai, tai pagalvojau, kad proga ką nors visai netipinio įdėti.
To greituolio niekas nežino, nes išties tai ne greityje esmė. O japonų TV ir man fenomenas, kurio nesuprantu 🙂
Issibezdejo jau visi vajai, satrianiai ir di meolos, atsiklausyta, atsigereta, uztenka. Siulau kai ko sviezesnio, pvz Rodrigo y Gabriela: http://www.youtube.com/watch?v=L0CsLefLisE
arba kai ko gyvybiskesnio, pvz Seasick Steve:
http://www.youtube.com/watch?v=pNoPNC3ebYQ
Jo, porelė visai smagi, nors kažko visgi jiems dar trūksta, turiu pasakyt. Gal kažkokios pamišimo jėgos. Orion, beje -- tikrai ne tas gabalas, kur jie skamba geriausiai. Čia gal toks įdomesnis variantas būtų:
O Seasick Steve -- truputį negitarinis reikalas, tegul ir su gitara, nors turiu pasakyti, seniokas tikrai smarvingas ir įspūdį padaro.
Bet taip ar anaip, abu tikrai įdomūs, tad dėkoju už naują muziką 🙂
(beje, linke dedant httpv vietoj http, gabalas tiesiai komentaruose rodomas)
Pingback: Tweets that mention Klasikinės gitaros skambesys « Rokiškis -- Topsy.com
na taip taip, senukai (o, dar Van Halen priejų paminėkim) garą jau nuleidę. bet dar grajina ir dar veža.
yra ir jaunimo. kaip šis (+ bliuzas)
ar šis:
esu regėjęs dar vieną, ir mane prie ekrano visoms nekiolikai munučių prikausčiųsi bliuzo gitaristą, gal tik dešimties, bet neberandu tojo įrašo. koncertinis.
Tu kažkaip mintis skaitai. Aš kaip tik apie Van Haleną pradėjau rašyt. Bet nerašysiu, nes kol parašiau, nusprendžiau, kad užkniso anie mane, yra šlykštūs ir nerašysiu. Apie ką kitką parašysiu.
Kažkada sakiau -- kai išmoksiu sugrot Mediterranean Sundance taip, kaip groja Al di, kirpisu gaurus 😉 Pasižadėjimas galioja. Gal todėl ir nekrapštau gitaros į tą pusę 😉
Tarp kitko, tokį Gonçalo Pereira girdėję? Portugališkas Steve Vai. Vykęs.
Jo, visai toks įdomus. Nors kažkaip mane visgi ta srovė įvairių post Gary Moore tipo dvasingai melancholiškų pusiau bliuziškai klasikiniškų gitaristų truputį žudo (todėl ir Steve Vai fanu neįstengiu pasidaryti, nors kaip kas iš bendrų mūsų pažįstamų prieš belenkiek metų mane šiuoju ir kankindavo ištisas dienas -- o šiojo gitara turi tų verksmingų gaidelių), nes ant dūšios sukelia kokį tai nerimą, depresiją ir graudesį.
Bet vat visgi jei atsiranda išradingai linksmų ir juokingų fokusų, tai jau negaliu nesižavėti, nes tai tiesiog kelia tyrą vaikišką džiaugsmą.
Va kaip šitas, kurį tamistos teikimu atradau: