Rokiškis Rabinovičius

Rusija dabar skleidžia eilines propagandines isterikas apie tai, kad Slovianske (rus. Slavianskas) kažkokie Dešiniojo sektoriaus smogikai užpuolė separatistų postą ir ne tai 3, ne tai 5 žmones nušovė. Čia pasižiūrėkim į tai, kaip nesueina galai visame šiame falsifikuotame pasakojime. Iš to, kaip nesueina galai, verta pasimokyti: pagal tokias neatitiktis galima ir daugelį kitų propagandinių kliedesių identifikuoti.

Žuvusiųjų yra, o sužeistųjų nėra

Įvairiuose susišaudymuose sužeistųjų būna 5-10 kartų daugiau, nei žuvusiųjų. Tai yra sena ir labai visur pasitvirtinanti statistika. Jei susišaudyme žuvo 5 žmonės, galima tikėtis, kad bus maždaug 25-50 sužeistųjų. Kur jie? Ogi nėra. Jau praėjo gerokas laiko tarpas, bet apie sužeistuosius nėra duomenų ir viskas. Matyt kad ir nebus.

Atvejai, kur sužeistųjų būna mažiau, nei žuvusiųjų – visiškai išimtiniai: pvz., per Rygos ir Vilniaus OMON* surengtas Medininkų žudynes žuvo visi, išskyrus vieną – Tomą Šerną. Išžudyti buvo visi, šaudant ir kontrolinius šūvius, tačiau visvien liko vienas gyvas. Sužeisti ir neginkluoti muitininkai buvo metodiškai žudomi – tokiu būdu ir buvo iškreiptas įprastas sužeistų ir žuvusiųjų santykis.

Slovianske, kaip pasakoja separatistai ir Kremliaus propaganda, dalis liko gyvi ir privertė užpuolikus bėgti. Taigi, santykis turi būti įprastas: tiems 3 ar tai 5 žuvusiems turėtų tekti kelios dešimtys sužeistų. Tačiau jų nėra. Tiesiog šiaip nėra ir viskas.

Sudegintos mašinos su nesudeguiais įrodymais

Sudegintos menamų užpuolikų mašinos – dar vienas ryškus įrodymas, kad istorija falsifikuota: jos stovi vos už kokių dešimties metrų nuo barikados ir jau visiškai prie pat laužo, kurį degino separatistai.

Realūs užpuolikai niekada taip nevažiuotų prie priešo: yra absurdiška privažiuoti, sustatyti dvi mašinas tvarkingai vieną prie kitos, o tada bandyti susišaudyti. Netgi visiški žiopliai susiprastų pastatyti mašinas taip, kad jos liktų saugios ir jomis būtų galima išvažiuoti. O priešai puolami būna taip, kad jie nebūtų įspėti – o privažiuojant mašinoms, blokpostų sargyba visada spėja sureaguoti.

Scenarijus, kuris būtų realus – mašinos, paliktos už kelių šimtų metrų. Bet tai juk nelabai tiktų propagandai, tiesa?

Atkreipkite dėmesį į nuotrauką, kur detalės matosi aiškiai: dvi mašinos stovi visiškai viena šalia kitos – tai reiškia, kad nebuvo kažkokio staigaus privažiavimo – jos atvažiavo ir tvarkingai sustojo kelio pakraštyje. Vienos iš mašinų durelės uždarytos – tai reiškia, kad žmonės išlipo ir dureles uždaryti pasirūpino arba išvis tenai žmonių nebuvo. Beje, tos tvarkingai uždarytos durelės – kaip tik iš kelkraščio pusės, t.y., iš tos, per kurią ir šiaip žmonės išlipa, ir kur kažkokie smogikai į krūmus turėtų šokti.

Sudegus mašinoms, tvarkingai uždaryti ar atidaryti dureles sunkiai įmanoma – išdegę mechanizmai neleidžia to padaryti, durelės susiskersuoja.

Akivaizdu, kad kažkas, kas atvažiavo tomis mašinomis, jas tvarkingai pastatė, išlipo, uždarė dureles ir tik paskui jau buvo kažkokie šaudymai. Jums tai primena kokių nors smogikų antpuolį?

Ai, taip, o paskui dar sudegusiose mašinose surado nesudegusius įrodymus, kad tai – Dešinysis sektorius. Įskaitant ir nedegamąsias vizitines korteles, pagal kurias Dešiniojo sektoriaus lyderis Dmitrijus Jarošas yra šito incidento organizatorius.

Kitos akis badančios nesąmonės

Čia pabaigai pridėkime dar keletą nesąmonių, pvz., kodėl tieji menami Dešiniojo sektoriaus smogikai išmėtė savo ginklus? Gal tam, kad tie koloradiniai separatistai galėtų juos surinkti ir kaip įrodymus kažkam pateikti?

Kodėl Rusijos TV sugebėjo apie tą įvykį reportažą padaryti ir į internetus paleisti anksčiau, nei tas įvykis įvyko? Beje, visiškai prieš pat Viktoro Janukovyčiaus režimo griūtį irgi buvo toksai pasiskubinimas – tąsyk kelios žiniasklaidos grupės paleido praktiškai vienodą informaciją apie tai, kad esą Dešiniojo sektoriaus smogikai įsiveržė kažkur į Ukrainos Radą. Paskui paaiškėjo, kad viskas buvo iš lempos.

Vienas iš žuvusiųjų Slovianske – jau identifikuotas: tai Pavelas Povelko, iš Aleksandrovsko kaimo, esančio netoli nuo Sloviansko. Jo žmona liko su dviem vaikais – dabar jie našlaičiai. Jo kaimynai ir giminės sako, kad visa tai – tik vienu tikslu: separatistams reikėjo aukų, jiems reikėjo inscenizuoti kažkokį Dešiniojo sektoriaus užpuolimą. Todėl separatistai išlaipino jį iš mašinos, nušovė, o mašiną sudegino.

Dabar dar skleidžiami kažkokie koloradiniai pasakojimai, kad kokį tai menamą Dešiniojo sektoriaus smogiką anie separatistai pagavę, nes jis tranzavo visai kažkur šalia tos vietos. Ir papasakojo, kad jis su tai smogikais važiavo šaudyt kažko. Jums tai panašu į kažką realaus? Mes galim tik užjausti tą niekuo dėtą žmogų, kurį jie pasigavo ir verčia prisipažindinėti nebūtus dalykus.

Beje, ar nekyla jums klausimas apie tai, kodėl Slovianske labai netikėtai pradėjo grobti žurnalistus? Aš spėju, kad tie žurnalistai ėmė uždavinėti netinkamus klausimus. Panašius kaip ir aš čia uždavinėju.

Tokios žiaurios falsifikacijos ir propagandos eskalacija būdinga prieškario situacijai. Taip, Rusija rengiasi karui ir daro viską, kad įtikintų savo pačių piliečius karo teisingumu. Jiems nei nesvarbu, kad nesusieina galai – jų žmonės tų nesąmonių nesužinos, nes jiems niekas to neparodys.

Jie nužudo niekuo dėtus žmones vienu tikslu: tam, kad pavaizduotų kažkokius išgalvotus ukrainiečių smogikus ir gautų pretekstą karui. Nekalti žmonės tampa aukomis ir paskui dar pavaizduojami kaip esą žuvę Sloviansko separatistai ar Dešiniojo sektoriaus smogikai.

 

———

* Tarp kitko, Ukrainoje liūdnai pagarsėję Berkut daliniai – ne kas kitas, o tas pat pervadintas OMON.