Tag Archives: Ukraina

Koks sąryšis tarp SSRS, meilės Rusijai ir karo?

Seniai seniai, dar prieš visą Rusijos invaziją, buvo padarytos Ukrainos apklausos – kaip žmonės vertina santykius su Rusija. Tai vyko 2012 metais, bet jau tada pasimatė bėdos – Donbaso gyventojai tuos santykius įsivaizdavo kažkaip neadekvačiai gerai. Gana įdomius rezultatus rodė ir krūva kitų tyrimų, pvz., apklausos apie tai, su kuo norėtųsi turėti bendrą valstybę ar kokia šalis yra tavo Tėvynė.

Vimdančiai atrodantis diskursas apie tėvynę SSRS – ne šiaip sau šleikštus. Už to slepiasi daug blogesni dalykai, nei gali pasirodyti. Panagrinėsime čia tą SSRS nostalgiją Greimo kvadratais – pasimatys propagandos reikalai, kurie yra realiai nusikalstami.

Akivaizdu, kad rengiantis invazijai į kitą šalį, agresoriui būna kraštutinai svarbu pasukti visuomenės nuomonę taip, kad būtų kuo mažiau agresijai besipriešinančių žmonių ir kuo daugiau agresiją palaikančių žmonių.

Galima tokį pasirengimą įvardinti kaip du tikslus:

  • Priešintis linkusių žmonių nuomonę pakreipti taip, kad jie pasipriešinimui nematytų jokios prasmės ir poreikio.
  • Neutralių žmonių nuomonę pakreipti taip, kad jie imtų palaikyti invaziją.

Štai šiuo atžvilgiu ir verta panagrinėti kai kuriuos gyventojų vertinimus, kurie Rytų Ukrainoje (Donbase – Donecke, Luhanske) buvo prieš visus karo įvykius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

NATO kelia grėsmę Rusijai?

Vienas iš dažniausių Rusijos propagandos mitų yra apie tai, kaip NATO vis steigia aplinkui ją karines bazes ir todėl Rusija turi tik gintis. Tam mitui įtvirtinti nuolat šnekama apie tai, kad NATO puls, kad kitos šalys kelia pavojų ir panašiai. Kiekvieną kartą, kai Rusija pradeda dar labiau plėsti savo karines bazes ir vežti ginkluotę link sienų, Kremlius aiškina, esą čia atsakas į NATO plėtimąsi. Išties tai melas – jame visada nutylimi skaičiai.

Nors ir kaip buvo juokiamasi iš dūmijančio Rusijos lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“, kad ir kokie buvo paišomi fotošopai, realybė išties tokia: Rusija jau yra pajėgi permetinėti didžiules karines pajėgas didžiuliais atstumais per gana trumpą laiką. Ji pajėgi kariauti karą Sirijoje, esančioje už tūkstančių kilometrų ir neturinčioje jokių bendrų sienų su Rusija. Tuo tarpu karus palei savo sienas Rusija gali kariauti kardinaliai efektyviau. Ir pajėgumų tam ji turi pakankamai.

Tokia propaganda itin smarkiai veikia Rusijoje, kur prieš eilę metų apklausos rodė, kad netgi Estija vertinama kaip potenciali agresorė – esą ji gali užpulti Rusiją. Panaši propaganda buvo skleidžiama ir apie Gruziją, kuri, daugelio Rusijos gyventojų įsivaizdavimu, esą buvo agresorė, puolusi Rusiją.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Lietuviškų stereotipų pokyčiai, Europos žemėlapis

Prieš porą metų buvau padaręs tokį gana populiarų žemėlapį apie tai, kaip stereotipiškai lietuviai mato kitas Europos šalis. Matyt, žemėlapis buvo vykęs, nes pvz., netgi kai kurie žemėlapiu besipiktinę žmonės nepastebėjo, kad vietoje Čekijos ten Čekoslovakija. Žodžiu, stereotipai tuo ir kabina, kad atrodo, jog jie atitinka realybę 🙂

Ar primena jums realybę šitie stereotipai? Kita vertus, nors ir stereotipai, daugeliu atžvilgių jie realybę tam tikru būdu atspindi.

Ar primena jums realybę šitie stereotipai? Kita vertus, nors ir stereotipai, daugeliu atžvilgių jie realybę tam tikru būdu atspindi.

Dabar jums parengiau kiek naują versiją – jau šių laikų realijas labiau atitinkančią. Keletą pokyčių įdėjau dėl tikslumo, pvz., Islandija visgi su „respect“, nes visiems labai giliai užsifiksavo vienas senas istorinis tos valstybės žingsnis. Nuomonė apie Lenkiją tikrai ryškiai pasikeitė Lietuvoje, o Ukraina iš neaiškios Rusijos šalies lietuvių akyse pavirto į valstybę, kuri turi nepaprastai panašų likimą, yra brangi ir palaikoma.

Kai kurios šalys numigravo į dugną – pvz., Rusija vargu ar turi kur žemiau kristi. Kai kurios kitos šalys einant laikui prarado vieną-kitą su ne tokiais senais įvykiais susijusį atributą, o dar kitos valstybės iš esmės niekaip nepasikeitė.

Žodžiu, galite palyginti su 2013 metų stereotipų variantu ir pasižiūrėti, kaip keičiasi mūsų supratimai 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie pabėgėlius ir labai įdomų triukšmą

Ponai ir ponios, ar nekyla jums kartais paranojiškas jausmas, kad nesigauna kažko suprasti ne šiaip sau, o todėl, kad viskas privelta ir suvelta taip, kad išvis nesigautų nieko suprasti? Ir ar nekyla toksai jausmas, kad su tais pabėgėliais privelta yra tiek neaiškaus ir tiek per visur, kad neaišku, nei kas vyksta, nei kodėl, o tik kažkokia masinė isterika prasideda?

Daug jų, daug. Ir vardan to, kad pakliūtų į Europą, jie pasiryžę aukoti savo gyvybes.

Daug jų, daug. Ir vardan to, kad pakliūtų į Europą, jie pasiryžę aukoti savo gyvybes.

Aš laikas nuo laiko paanalizuoju kai kuriuos dalykus panašius, kur viskas neaišku. Kad būtų galima orientuotis anksčiau, nei išlenda galutiniai faktai. Šiuo konkrečiu atveju, susijusiu su pabėgėliais, spėju kad situacija aiški pasidarys tik po kelerių metų.

Aš nesiplėsiu apie moralinę reikalo pusę – būtent apie karo pabėgėlius parašė ponia Lidžita, kuri yra sunkiai pralenkiama, nes talentą turi tikrai neeilinį. Tik vat kai pašarinau jos įrašą pas save Facebook, tai paaiškėjo, kad kažkodėl kyla triukšmas, tiesiog vos ne isterikos kažkokios, kur susišnekėti neįmanoma. Aš jums parašysiu, kodėl susišnekėti neįmanoma. Kiek žemiau.

Kita vertus, jei jau masinė isterika, tai ar nekyla jums jausmas, kad ne šiaip sau tos isterikos kyla? Isterikos, panika, neaišku kas išvis. Ir ar nekyla mintis, kad čia kažkieno rankos prikištos? Tiksliau, letenos kažkieno gauruotos – storos, rudos, kruvinos letenos?

Jei kyla toks jausmas, tai ir pažiūrėkim. Bet pirmiausiai, prieš kalbėdami apie pabėgėlius ir neaiškumus, susitarkime dėl kelių dalykų, kurie kaip ir akivaizdūs ir kaip ir nėra apie ką ginčytis. Ir atrasime, kad kažkodėl kai prasideda ginčai, kažkas ten kažkur išplaukia ir susivelia. Ir štai tada jau jums kils šiokia tokia paranoja, nes taip ir liks visokie klausimai be atsakymų.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Pokyčių tempai

Įsivaizduokime situaciją prieš kokius, tarkim, 3 metus. Tik tik buvo Seimo rinkimai, socdemai atėjo į valdžią, viskas buvo visai ramu – na, atsimenate, kaip ten buvo.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Vos prieš kelerius metus būtų sunku patikėti, kad Stalinas vėl bus pradėtas garbinti Rusijoje.

Tai va, tarkim, kad prieš tuos 3 metus kas nors ima ir paskelbia rimtą pranašystę, kurioje sako štai tokius dalykus apie artimiausius mums svarbius įvykius:

  • Ukrainoje žmonės nuvers prezidentą-vagį, bus masiniai žmonių žudymai, bet beginkliai žmonės laimės, Viktoras Janukovyčius bus išvarytas. O viskas prasidės Vilniuje, kur Janukovyčius atsisakys tartis su Europos Sąjunga.
  • Rusija pradės karą prieš Ukrainą, užgrobs Krymą, užgrobs dalį Ukrainos pasienio teritorijos, bet tuo pat metu ir skelbs, kad jokio karo nėra, o kartu grasins pasauliui branduoliniu ginklu.
  • Lietuvoje bus grąžinta šauktnių kariuomenė, žmonės masiškai rašysis į šaulius, bus perkama karinė technika, dislokuojamos NATO pajėgos.
  • Visa Lietuva pripažins, kad Vytautas Landsbergis buvo teisus, kalbėdamas apie Rusijos agresyvumą ir keliamą pavojų pasauliui.
  • Patriarcho anūkas – Gabrielius Landsbergis, ateis į politiką ir per neįtikėtinai trumpą laiką taps vienu iš ryškiausių Lietuvos politikų, o taip pat ir TS-LKD vadovu.
  • Georgijaus juostelės ir kita panaši sovietinė II Pasaulinio karo simbolika taps atviriausiais fašizmo ženklais.
  • Rusijos politikieriai ims viešai skelbti, kad Rusija turi atimti iš Lietuvos Klaipėdos kraštą ir Vilnių.
  • Michailas Saakašvilis (buvęs Gruzijos prezidentas) taps Odesos gubernatoriumi.
  • Ryškiausia Vilniaus problema taps koloradinių atspalvių biurokratai, trukdantys nuversti Žaliojo tilto balvonus.
  • Lenkijos veikėjai į Valdemarą Tomaševskį ims žiūrėti kaip į politiką, vykdantį Lenkijai priešiškus veiksmus.
  • Lietuva pasauliniuose politiniuose disputuose taps viena iš rimčiausių atsvarų Rusijai, o Dalia Grybauskaitė – vienu iš labiausiai Rusijos nekenčiamų politikų pasaulyje.
  • Visiškai natūralu ir įprasta pasidarys tarpusavyje lyginti Vladimirą Putiną ir Adolfą Hitlerį kaip dviejų fašistinių režimų vadus.

Ponai ir ponios, praėjo vos keleri metai. Aš netgi nežinau, ar aš viską čia pavardinau, bet tai yra šakės gi.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter