Čia toksai amžinas argumentas vis iškišamas įvairių Salomėjos Nėries mylėtojų, kad esą reikia nepainioti jos kūrybos ir jos darbų. Ir kad nekalta ji buvo dėl to, kad važiavo Stalino saulės atvežti, nes jai taip liepė. Ir kad ne savo noru kažką ten kūrė.
Kartą kažkur Facebook buvau netgi aptikęs būrelį senų nupušusių skystagalvių, kurie, pradėję nuo pasipiktinimų dėl to, kad kažkas išdrįso dvasingąją poetę peikti (nors jos poezija teverta tiek, kiek ir bet kokių gimnazisčių ar vidurinių klasių moksleivių kūryba), labai staigiai perėjo į pasakojimus apie tai, kaip Salomėja Nėris buvo nekalta.
Ilga muziejininkų, kažkokių nupezusių lietuvių literatūros mokytojų ir panašių tipų diskusija (kur buvo ir nesakysiu kokio muziejaus direktorė) baigėsi gana natūraliomis (kaip jiems) išvadomis, kurias apibendrinus, gaunasi štai toks diskursas (čia apibendrintai ir iš atminties sutraukiant visą sovietišką mėšlą į vieną visumą, bet kliedesingumo lygį suprasit):
Salomėja Nėris buvo nekalta, kad važiavo Stalino saulės, nes ir kiti būtų važiavę, o ji be to, nieko savomis rankomis netrėmė, o be to, ir kiti trėmė, o ji tiktai gero Lietuvai norėjo ir išties viskas buvo blogai, o štai tarybiniais laikais buvo gerai, todėl ji norėjo gero ir stengėsi, todėl atsiekim meną nuo politikos, todėl visi kas smerkia Salomėją Nėrį, yra šlykštūs ir pasibaisėtini atmatos.
Aš jums nieko nesakysiu apie tai, kas tokia buvo Salomėja Nėris. Nes jūs ir patys žinote, kad ji buvo tiesiog nieko neverta keverza (kai kuriuos jos eilėraščius, prieš spausdindami, redaguodavo tiek, kad maža nepasirodytų), o menamai didžią poetę iš jos padarė tik sovietinė propaganda.
Nėra čia ką nei šnekėt. Prisisvaigę apie dvasingas poezijas ir prisiuostę pernykščių pančiakų, meno nuo politikos skyrėjai greitai pereina į tą stadiją, kur viskas jiems buvo gerai tais tarybiniais laikais. Tik šiukštu, nesakyt žodžio „sovietmetis“, nes gi niekas taip nesakė (kad draudė taip sakyti – jiems nei motais). Ir kokia gi dar okupacija? Taigi liaudim rūpinosi, tarybiniai laikai, rūpinosi tada valdžia visais, kultūra buvo ir nedrįso niekas žodžio prieš dvasingą poetę ištart.
Iš „Poemos apie Staliną“
Jau laisvės girdime garsus, —
Mokėsime ją saugot!
Mums vardas Stalino šviesus —
Kaip tikro tėvo, draugo.
Jo vardas plienas! Dievaži,
Jam visa žemė lenkiasi, —
Ta žemė nuostabiai graži,
Siurbėles nutrenkusi.
Ir sklinda apie jį plačiai
Legendos po pasaulį:
Galingi Stalino pečiai
Laužia vartus į saulę.
Žinote gi, kai nėra iš ko rinktis, tai ir tenka rinktis iš to, kas yra. Kai normalūs poetai ar rašytojai spjauna ant sovietų ir komunistinių padugnių, komuniagoms telieka rinktis iš šiukšlių, kurios yra. Ir kad kas nors patikėtų, kad tos šiukšlės yra kažko vertos, totalitarinis režimas užsuka dešimtmečius trunkančią propagandinę kampaniją, skirtą tokių literatūrinių atliekų garbstymui.
Taip propagandiniais būdais ryškiausiais rašytojais bei poetais paverčiami tokie plintusinio lygmens veikėjai, kaip Salomėja Nėris, Petras Cvirka, Liudas Gira, Kostas Kubilinskas ir panašūs.
Jūs stebitės, iš kur atsiranda tiek daug klišių žiniasklaidoje, kodėl įprastus žodžius kalbainiai kiša į kabutes ir kodėl dažnas moksleivis nesugeba sakinio suregzti? Ogi iš to tai ir randasi, kad ketvirtį amžiaus nesugebama nuleisti sovietinio pseudomeninio šūdo į klozetą, vietoje to, dėstant visą tą šūdą mokiniams, kaipo sektiną pavyzdį.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
na aš manau, kad ji išdavė Tėvynę. bet poetė ji buvo gera. ko verta vien „Senelės pasaka“. čia kaip koks Košturica šiais laikais: buvo puikus režisierius, o kaip žmogus tapo fašistiniu išsigimėliu. ar užbaninti jo kūrybą? nežinau. dėl Neries, manau, kad ne. reikia sakyti tiesą apie ją, nestatyti paminklų, bet kūrinius (kurie to verti).
Ne sovietmetis dabar. Niekas jokių eilėraščių nedraudžia. Pakanka išmest iš mokyklinių programų ir visokias tarybinių poečių vardo mokyklas pervadint.
Oo, o apie redagavimą jos eilėraščių gynėjai tai tikrai neužsimena. O kur galima paskaityt / pamatyti, kokio laipsnio redagavimas?
Pirmą kartą matau prisimenant Cvirką, vis Nėris ir Nėris. Jo paminklą reikėtų nugriauti, užknisa labiau, nei žaliojo tilto skulptūros, bet kažkaip niekam neužkliūna.
Patikėkit, užkliūna.
Šiaip jau ponai, S. Nėrie mokykla -- dar pusė velnio (nors be abejo velnio).
Bet vat pasirodo Šiauliuos viena seniausių Lietuvos gimnazijų, pradėjusi veikti 1825 m, oficialiai vadinasi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.
O jūs čia apie Cvirkas. Anys su Juliuku palyginus tai bent raštingi buvo.
Atleiskite, kad neparašysiu čia keiksmažodžių, kuriuos galite numanyti. Nežinojau tokio dalyko.
Adolfas Hitleris be viso šūdo dar ir piešė. Visai neblogai, sakyčiau, tačiau jo paveikslo savo namuose nenorėčiau turėti.
Apskritai, galime kelti klausimą, ar visada reikia sieti kūrinį ir jo kūrėją. Manau, kad ne. Ir manau, kad manau teisingai.
Dėl Nėries eilėraščių šio klausimo kelti nereikia, nes kūrinėliai yra menkaverčiai ir populiarumo sulaukė tik dėl propagandinių tikslų. Iki šiol nesuprantu, kodėl, būdama laisvos Lietuvos mokinė, turėjau mokytis mintinai tą šlamštelį. Būdama nelaisvos Lietuvos darželinukė, šveplavau kažką apie Lenino anūkus, tačiau dabar tai mažų mažiausiai yra #politnekorektiška
Taip, ir kas įdomu, tai techniniu požiūriu, Adolfas Hitleris buvo tikrai geras akvarelistas (jei tiksliai -- tai ne piešė, ir netgi ne tapė, o liejo -- taip vadinama akvarelės technika). Bet nepaisant to, nėra anei jokio pagrindo kokias nors mokyklas ar gatves vadinti Hitlerio vardu, ar statyti jam paminklus.
Bet kita vertus, jei įsivaizduotume situaciją, kada nacistinė Vokietija sugebėtų pusę šimtmečio pragyvuoti, tai nevertėtų nei abejoti, kad propaganda per tą laiką pasistengtų ištisoms minioms įkalt į galvas, kad Hitleris buvo geriausias Vokietijos dailininkas ever. Ir pasiliktų tuntai visokių puspročių, kurie aiškintų -- „gal nesuplakime politikos ir meno, Hitleris nuoširdžiai mylėjo savo šalį, buvo suklaidintas, geriausias Vokietijos dailininkas, nepakartojamai dvasingi paveikslai„.
Šūdai turi išnykti.
Kodėl žmonės sako kad Hitelrio piešiniai geri? kuo jie geri?
Ar čia susirinkę ekspertai įvertino ar tiesiog noras kad didktatorius be visa ko padarė buvo išties geras piešėjas ?
Bullshit. Jo piešiniai mėšlas. Todėl jo į dailęs mokyklą nepriemė. Jau tada madė kad šūdas
Labas. Hitlerio akvarelės buvo pakankamai techniško ir gero lygio. Ne tokio lygio, kad jis būtų baisus talentas, bet tikrai gero, techniško lygio. Akvarelė (o ne piešiniai, beje) yra labai sunki technika. Kad kažkokių ryškių žibėjimų Hitleris tame nerodė -- tai faktas. Bet kad akvarelistas buvo pakankamai neblogas -- tai irgi akivaizdu. BTW, dėl jo nepriėmimo į meno akademiją -- nu nepriėmė. Bet nepaisant to, kurį laiką jis netgi pragyvent iš savo tapybos sugebėdavo. Kas tiesiog viską pasako.
Čia gal tamsta nesiorientuojate skalėje: „labai geras“ yra prastesnis įvertinimas, nei „talentingas“, o „tikrai geras“ (t.y., techniškas) yra prastesnis įvertinimas, nei „labai geras“ (daugiau, nei techniškas) 🙂
Žodžiu, neburbuliuokit. Pirma bent jau išsiaiškinkit, kuo grafika nuo tapybos skiriasi 😀
Hitlerio akvarelė aukcione parduota už 130 tūkst. eurų
2014-11-23 / 13:39 — BNS
Niekam tikusi poetė, išaukštinta tik propagandos tikslais? O ką jūs į tai (Wiki):
„1938 m. pirmojoje pusėje išleido ketvirtąjį savo eilėraščių rinkinį – „Diemedžiu žydėsiu“, laimėjusį 1938 m. Valstybinę literatūros premiją. 1939 m. sausio 13 d. Lietuvos rašytojų draugija Kaune, Valstybės teatre, surengė literatūros šventę, kurios metu jai įteikta 1938 m. Valstybinė premija už šį rinkinį. Tai buvo labai didelis poetės įvertinimas.“
Priminkite man, kas toksai buvo tuo metu tos raudonuojančios draugijos pirmininkas? Ar norite, kad aš jums tai pasakyčiau?
Hmmm… Krėvės biografija įdomi šiuo požiūriu: lyg ir revoliucinis veikėjas, bet nebuvo visai TSRS marionetė. Skaičiau apie kelis pasitraukimus, kai jo nuomonė nesutapdavo su TSRS linija. Spėtas netgi oficialiai paskelbtas „TSRS išdaviku“ ir baigęs gyvenimą emigracijoje. Aišku, gal tai ir nėr geras rodiklis, nes jais buvo paskelbta daugybė ir kur kas aršesnių partinių.
Norėčiau sužinoti, koks tavo išsilavinimas yra arba ką pats esi gero parašęs, kad gali kritikuoti kitus?
Ponas, man rodos, kad jūs nesiorientuojate, kur pakliuvote. Kas jūs toks, kad čia galėtumėt komentarus rašyt? Ar aš jums leidau?
Taip, ponas Rokiški, liejo jis. Ir akvarelę, ir kraują. Nesu dailės technikų išmanytoja, tai paprastai parašiau, visi suprato (akvarelės technika išlietas kūrinys vis tiek įdomiai piešiniu vadinamas). Miniomis yra pakankamai nesudėtinga manipuliuoti. Kartais užtenka tik pasakyti, kad taip reikia, nes taip turi būti, nes tokia tvarka (nes bankomatas mūsų), o tokia tvarka yra teisinga. Ir visi mekena vienu taktu. Visai kaip avių būrys. Taip ir su Adolfo piešiniais, taip ir su Salomėjos mėginimais eiliuoti. Todėl gerai, kad esate ir gerai, kad jus gali paskaityti net ir visai atsilupę, kurie klausia jūsų apie kažkokius išsilavinimus ir ’38 metų valstybines premijas.
Tai šios gražios Valstybės dienos proga ir sveikinu, ir dėkoju, kad esate.
🙂
Salomėja Nėris yra pati jautriausia, sentimentaliausia, nuostabiausia poetė ir jokie kvailų neišmanėlių, mėgstančių teisti kitus, prasti straipsniai to nepakeis. Niekada.
Salomėja Nėris ne šiaip eilinė moterėlė bandanti rašyti eilėrasčius. Ji yra Valstybinės literatūros premijos laimėtoja. Manantys, kad jos kūryba nieko verta turbūt nei vieno jos eilėrasčio ir neperskaitė. AK, GĖDA JUMS.
Sakote prasta, silpna kuryba? Hm, norėčiau pamatyti, ką jūs tokio kietesnio esate parašęs .
Na štai, matote, negalvojančių pavyzdžiai patys prakalbo. Kai Dievas smegenis pilstė, jie nesugebėjo suvokti, kad reikia stoti į eilę ir kaušą atverti.
Ten eina keli iš eilės komentarai, parašyto to paties žmogaus, vaizduojančio pasipiktinusias liaudies mases, susidedančias iš daugelio žmonių.
Pingback: Paaiškinimas kirmėlėms apie tai, kuo aš esu kietas ir kodėl jūs mylit Salomėją Nėrį | Rokiškis Rabinovičius
Išmok rašyti be klaidų pirma prieš vertindamas kitus. Sunkūs buvo laikai sovietmečiu. Daug žmonės kentėjo daug vargti tekdavo kad galėtu ką nusipirkti, bet net mano amžinatilsi senelis sakydavo „yra bėdų kurias dar galima išspręsti dabar, tai kam kapstytis po tas, kurios jau nieko nebepakeia“ Atsipeikėkit -- nebėra sovietu sajungos nebeesame uždaryti narvelyje, nieks nebedraudžia mūsų kalbos. Stenkimės gyventi dabartimi ir kurti gražią ateitį, o ne pykti ant to ko jau nebera.
Prieš vertindamas šį įrašą, išmok, Sauliau, pats be klaidų rašyti. Skyrybą mano 12 m. duktė geriau išmano už patį. Che che. Nors, įtariu, komentatoriaus IP tas pats, kaip ir ankstesnių komentarų -- beviltiškai mėginančių juodą paversti baltu.
Ne, čia kitas žmogus, o ne tas, kur vaizdavo būrelį skirtingų besipiktinančių manim darbo liaudies atstovų.
Atleiskit, bet turiu truputėlį pakoreguoti, tai ką ne sykį esu kitiems sakęs ar rašęs. Ji, kaip ir visi kiti į Maskvą važiavę delegacijos nariai, ne šiaip išdavė Lietuvą. Jie vežė prašymą inkorporuoti mūsų šalį inkorporuoti į Sovietų Sąjungą. T.y., jų dėka Lietuva ne tik de facto, bet ir de jure neteko savo nepriklausomybės. Todėl kiekvienas iš šios delegacijos narių yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos (kad ir tuo metu jau tik iliuzinės ar menamos) duobkasiais. Visi iki vieno. O tai, pasikartosiu, žymiai blogiau.
O visiems p…ms protą apie tai, kad neturėjo pasirinkimo, galiu atsakyti- turėjo. Buvo asmenų, kurie į šią delegaciją įeiti atsisakė.
Rabinovičiaus prisistatymas vertas psichiatro analizės. Jei kam su protu ir valia nekaip -diskutuokite. Atsiverčiu ir užverčiu puslapį.