Tag Archives: poezija

Nepainiokim Salomėjos Nėries veiklos ir meno

Čia toksai amžinas argumentas vis iškišamas įvairių Salomėjos Nėries mylėtojų, kad esą reikia nepainioti jos kūrybos ir jos darbų. Ir kad nekalta ji buvo dėl to, kad važiavo Stalino saulės atvežti, nes jai taip liepė. Ir kad ne savo noru kažką ten kūrė.

Visuose vadovėliuose tokia jau dvasingai žvelgianti, kad jausmas kyla, lyg matytum panaudotą Julijos Žemaitės įklotą, padarytas iš džiovintų samanų.

Visuose vadovėliuose tokia jau dvasingai žvelgianti, kad jausmas kyla, lyg matytum panaudotą Julijos Žemaitės įklotą, padarytą iš džiovintų samanų.

Kartą kažkur Facebook buvau netgi aptikęs būrelį senų nupušusių skystagalvių, kurie, pradėję nuo pasipiktinimų dėl to, kad kažkas išdrįso dvasingąją poetę peikti (nors jos poezija teverta tiek, kiek ir bet kokių gimnazisčių ar vidurinių klasių moksleivių kūryba), labai staigiai perėjo į pasakojimus apie tai, kaip Salomėja Nėris buvo nekalta.

Continue reading

Eilėraštis apie meilę

Miškelyj berželiai pasvirę
Kokia tu čia stovi graži
Po krūmu visa nusiminus
Vilioja mane tavo akys
Nes noriu tavęs aš labai

Ateik pas mane tu ateiki
Bučiuosiu tau lūpas karštai
Jurginų žiedai prasiskleidę
Kaip vasaros rožių žiedai
Ir būsi tu mano visa

Bet verkia graudieji šilojai
Nes žino – jau meilės nėra
Nes kitas ją meiliai globoja
Bet jau nebeliečia manęs
Ir dingo ta meilės našta

Tai grįžki namo mano meile
Kartu su jurginų žiedais
Kad likčiau pas tave širdy
Nes jau čia daugiau nebešildo
Manęs išrinktoji namie

(jei kas nors dainą pagal šitą sukursit, tai jokių autorinių neprašysiu)