Aš kadaise rašiau apie tai, kaip buvau Kaišiadorių Toskanoje. Bet aš tuo pačiu ir pačiuose Kaišiadoryse juk buvau. Nuotraukų padariau truputį, gal jos ir kasdienės pasirodytų, bet man tas miestelis labai patiko. Žinote, kas labiausiai man tenai užkliuvo? Ogi vairuotojai. Ir pavadinimas Kaišedarai. Apie tai, kodėl Kaišiadorys kartais pasidaro Kaišedarai, kadaise rašė Skirmantas Tumelis. Ten pasiskaitykite.
Kaip sako legenda, tikras pavadinimas turėtų būti ne Kaišiadorys, o Kaišedarai. Aiškiai glumintojų čia esama, ir humoro jausmas mieste yra gyvas.
Aš niekur Lietuvoje nesu matęs tokių tvarkingų ir puikių vairuotojų, kaip Kaišiadoryse. Tai tiesiog neįtikėtina: vos prieini prie perėjos, visi sustoja. Ir toje pat pusėje važiuojantys, ir priešingoje pusėje važiuojanys. Visi ir išsyk. Tvarkingai, lyg burtų lazdele mostelėjus.
Ponai kaišiadoriečiai ir kaišiadorietės, aš šiuomi savo straipsniu sertifikuoju ir patvirtinu, kad jūs esate puikus miestas, laisvas nuo nesakysiu kokių gatvinių paukščių, nes tokio gražaus eismo aš niekur daugiau nemačiau. Ir taip pat noriu perduoti pagarbą ir linkėjimus Kaišiadorių policijai, kad taip rūpinasi eismo saugumu. Man tie vairuotojai padarė įspūdį, kurio neužmirštu iki šiolei, nes pasijutau ne kaip Lietuvoje.
Taigi, čia jums truputis visokių fotografijų, kad nebūtų nuobodu. Kai kurias truputį pakomentavau dar.
