Tag Archives: Kaišiadorys

Liberalizmas ir perlai, numesti kiaulėms

Ponios ir ponai manęs gerbėjai, aš norėjau parašyti jums priešrinkiminę apžvalgėlę apie visokias politines partijas, bet gavosi taip, kad viena politinių jėgų grupė yra tokia primakaluota, jog taip paprastai nesigaus. Todėl šįsyk parašysiu tiktai apie visokius liberalus. O jau kitame straipsnyje pabandysiu apžvelgti ir kitus.

Liberalių ideologijų esmę bene geriausiai nusakytų pasakymas, kad liberalai – tai tie patys anarchistai, tiktai turintys pinigų ir sveiko proto. Ir netgi posakis, kad „anarchija – tvarkos motina“ – irgi kuo gražiausiai atskleidžia visą liberalizmo esmę: ne ribojimai kuria tvarką, o kiekvieno žmogaus laisvas apsisprendimas. Ir tai visiškai natūralu, nes visi procesai, visos organizacijos ir valstybės yra vienaip ar kitaip paremtos žmonių apsisprendimu. Ten, kur jis laisvas – žmonės būna laimingi, o kur ribojamas – kenčia nuo totalitarinio teroro.

Tačiau kai pažvelgi į visokias liberalaus raugo partijas, greitai supranti, kad iš pirmo žvilgsnio beveik neįmanoma susigaudyti, kur liberalai, o kur tiktai šūkalojančios bezabrazijos. Štai todėl aš ir ėmiau rašyti šitą nuobodžiai ilgą straipsnį – kad pasidarytų bent truputį aiškiau ne tik jums, bet ir man pačiam. Štai todėl čia nebus rimta, bet bus daug visokių šiaip nerišlių pastebėjimų, kurie ką nors gal ir pozityviai subalamutins: juk giluminės liberalų idėjos visgi yra gražios.

Skraidanti lėkštė kyšo iš už medžių

Atrodo nepaaiškinamai, kaip ir visas liberalizmas su įvairiausiomis liberalų keistenybėmis. Bet kai pasiaiškini, tai viskas daug paprasčiau, nei atrodo: čia ne skraidanti lėkštė, o tiesiog toksai gražus gatvės žibintas, kyšantis iš už medžių.

Grįžtant prie anarchistų – juk šie yra realūs ekonominiai dešinieji, kurie ir pinigų neturi, ir pakankmai pakvaišę yra, kad negalvotų apie kokią nors ekonominę sistemą, nes patys atsidūrę už sistemos ribų, neišvengiamai yra tapę sistemos oponentais*. Ir liberalai, ir anarchistai – tai tiesiog individualistai, sakantys, kad kiekvienas turi teisę tvarkytis savaip. Bet jokia anarchistų partija neina į rinkimus. O eina tiktai įvairūs liberalai.

Kodėl aš kalbu apie anarchistus? Tikrai ne vien todėl, kad įvairių liberalų tarpe yra tiek bardakų ir nesuprantamybių, kad susigaudyti juose beveik neįmanoma. Aš iki šiol net nežinau, kiek yra į liberalumus pretenduojančių partijų Lietuvoje – tai atrodo, kaip koks anarchistiškas chaosas. Aišku, kol nepasigilini, nes kai pasigilini, daug kas paaiškėja. Visgi anarchistus aš čia labiau užkabinsiu, nes palyginime su jais atsiskleidžia ir kai kurios įdomesnės liberalizmo idėjos.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kaišiadorys, truputis padrikų įspūdžių

Aš kadaise rašiau apie tai, kaip buvau Kaišiadorių Toskanoje. Bet aš tuo pačiu ir pačiuose Kaišiadoryse juk buvau. Nuotraukų padariau truputį, gal jos ir kasdienės pasirodytų, bet man tas miestelis labai patiko. Žinote, kas labiausiai man tenai užkliuvo? Ogi vairuotojai. Ir pavadinimas Kaišedarai. Apie tai, kodėl Kaišiadorys kartais pasidaro Kaišedarai, kadaise rašė Skirmantas Tumelis. Ten pasiskaitykite.

Kaišedarai

Kaip sako legenda, tikras pavadinimas turėtų būti ne Kaišiadorys, o Kaišedarai. Aiškiai glumintojų čia esama, ir humoro jausmas mieste yra gyvas.

Aš niekur Lietuvoje nesu matęs tokių tvarkingų ir puikių vairuotojų, kaip Kaišiadoryse. Tai tiesiog neįtikėtina: vos prieini prie perėjos, visi sustoja. Ir toje pat pusėje važiuojantys, ir priešingoje pusėje važiuojanys. Visi ir išsyk. Tvarkingai, lyg burtų lazdele mostelėjus.

Ponai kaišiadoriečiai ir kaišiadorietės, aš šiuomi savo straipsniu sertifikuoju ir patvirtinu, kad jūs esate puikus miestas, laisvas nuo nesakysiu kokių gatvinių paukščių, nes tokio gražaus eismo aš niekur daugiau nemačiau. Ir taip pat noriu perduoti pagarbą ir linkėjimus Kaišiadorių policijai, kad taip rūpinasi eismo saugumu. Man tie vairuotojai padarė įspūdį, kurio neužmirštu iki šiolei, nes pasijutau ne kaip Lietuvoje.

Taigi, čia jums truputis visokių fotografijų, kad nebūtų nuobodu. Kai kurias truputį pakomentavau dar.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Romerių kapinės Stasiūnuose, Žiežmarių seniūnijoje

Stasiūnai – gražus kaimas netoli Kaišiadorių, Žiežmarių seniūnijoje. Anksčiau dar vadinti Vladikiškių dvaru. Gal ir nebūčiau ten stabtelėjęs, bet užkliuvo, važiuojant pro šalį – pakraštyje yra stebėtinai gražios, mažos kapinaitės. Kaip paaiškėjo, po kapines pavaikščiojus, jos prasidėjo nuo Romerių (Romer) šeimos, kuri Vladikiškių dvarą įsigijo dar XVII amžiuje.

Stasiūnų pakraštyje esančios kapinės labai tvarkingos ir gražios

Stasiūnų pakraštyje esančios kapinės labai tvarkingos ir gražios

Vladikiškių dvaras buvo išskaidytas Tarpukaryje, žemės buvo išdalintos: būtent tada dvaro žemėse ir ėmė kurtis pilnavertė gyvenvietė – Stasiūnai. Dvaras nunyko (nors keli pastatai dar stovi), o daugiausiai įdomumo dabar galima rasti kapinėse. Jos naudojamos ir dabar – mačiau porą šviežių kapų. Bet kapinių ašis, kaip ir senovėje – Romerių mauzoliejus ir keli jų paminklai.

Labai įdomūs ir gražūs ir mediniai paminklai – koplytstulpiai ir kryžiai. Jų čia ganėtinai nemažai, o vienas – su išraižytu užrašu. Kapinės kalvotos, labai įdomios. Patariu sustoti ir apsilankyti visiems, kas važiuoja pro šalį.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kaišiadorys, Toskana ir vidinė Laukinių Žąsų virtuvė

Toskana Kaišiadoryse. Restorano ir viešbučio fasadas.

Šalia pat gražiausio Kaišiadorių parko yra ir geriausias Kaišiadorių restoranas.

Aš jums šiandien atskleisiu šį bei tą apie garsiausio Lietuvos maisto portalo darbo ypatybes, kurių jūs nesužinotumėt iš jų pačių. O viskas todėl, kad vakar nuvažiavau į Kaišiadoris. Tiesiog dėl to, kad netikėtu būdu esu vienas iš vadeivų garsiausiame, žymiausiame, absoliučiai tobulame, aukščiausios kompetencijos restoranų ir kavinių apžvalgų portale „Laukinės Žąsys“. Man tai labai keista pačiam, nes rodos, nieko aš ten ir parašęs nesu, bet esu tenai vyr. auditorius, konsultantas procesiniais klausimais ir darbuotojų vindikacijos vadovas.

Patikrinimai portale yra labai paprasti: autoriai, kurie rašo, būna kontroliuojami specialaus vadovybinio audito komiteto, kuris nusprendžia, ar autorius savo teiginius pagrindžia faktais, ar kažkokiais neaiškiais kriterijais. Ir aš šitaip kartą netgi kotroliavau paties Andriaus Užkalnio patikrinimą, įvykdytą kažkokiame aukštos klasės restorane. Tiesa, kadangi patingėjau nuvykti į vietą patikrinimui tikslingai, tai gavosi, kad parašiau kažką apie patį „Laukinių Žąsų“ vyr. redaktorių Andrių Užkalnį, už ką anas žadėjo pasamdyti man kažkokius auklėtojus, kurie iš manęs padarytų maistą sliekams. Bet paskui paaiškėjo, kad gaudyk žiurkėną laukuose su visais slaptais dokumentais, taip kad Andrius Užkalnis apsigalvojo.

Kiekvienas rašantis į „Laukines Žąsis“ žino, kad norint parašyti tenai straipsnį, reikia nešti kyšius visiems atsakingiesiems, o paskui dar didesnės vertės dovaną pačiam vyriausiam redaktoriui. Bet jau kai autorius pripažįstamas, tai redaktorius nusprendžia patikrinti, ar jis savo straipsniuose nekliedi kažkokių pasakų, ar nėra straipsnyje kažkokios užslėptos reklamos arba teigiamų sutirštinimų. Todėl mane ir pasiuntė patikrinimui į Kaišiadoryse esančią „Toskaną“.

Štai taip aš žinojau jau kur važiuoju. Ir žinojau apie tai, kad Skirmantas Tumelis parašė apie Kaišiadorių „Toskaną“ neadekvačiai teigiamą straipsnį, visiškai neatitinkantį pačios „Laukinių Žąsų“ koncepcijos – rašyti taip baisiai, kad blogų resotranų savininkai žudytųsi, o pačių geriausių restoranų savininkai verktų, kad jie dar nepasiekė tinkamo lygio. Būtent dėl to tasai straipsnis ilgai buvo nepublikuojamas, nes mano teikimu ir paties Andriaus Užkalnio sprendimu turėjo būti išneštas verdiktas: ar ponas Skirmantas Tumelis nebuvo įkalbintas pernelyg gerai parašyti kokiais nors pataikavimais ar kitais būdais, kai lankėsi Kaišiadoryse, kadangi jam ten kažkodėl patinka lankytis.

Taip kad aš ir nuvykau patikrinti. Čia iškart pasakysiu, kad tikrinimo metu yra naudojama ne garsi „Laukinių Žąsų“ slapta vertinimo metodika, o atviras pagerinto audito vertinimo metodas, kuris visada būna pagrindžiamas skaičiais: bet kuriam restoranui išsyk duodama -10 balų, o tada jau žiūrima, ar jisai sugebės surinkti teigiamus balus. Teigiamų balų leidžiama duoti ne daugiau, kaip 4 už maistą, ne daugiau, kaip 2 už aptarnavimą ir ne daugiau, kaip 2 už aplinką ir visas kitas savybes. Iš kiekvienų taip gautų balų atimama dar po 1 balą, o paskui dar 1 balas atimamas iš sumos. Minusinių balų tuo tarpu galima duoti neribotai ir už bet ką, nes reikia būti priekabiam, kad būtų visa teisybė įvardinta. Čia tam, kad nesigautų teigiamas vertinimas ir audituojamas autorius liktų visada kaltas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter