Dar žiemą, kai tik prasidėjo Euromaidanas, pamačiau kai kurių kairiųjų keistas, ambivalentiškas reakcijas: aniems lyg ir norėtųsi palaikyti liaudies kovą prieš janušeskinę oligarchų ir nusikaltėlių hegemoniją, lyg ir norėtųsi už ES, ir idėjos kairios – laisvė, lygybė, brolybė. Bet gi kažkodėl čia taip keistai viskas lyg ir prieš Putiną, ir kažkodėl dešinieji palaiko, ir kažkokių dešiniųjų tame Euromaidane pilna, o ir berods kaip ir kažkokių ultradešiniųjų netgi yra. Žodžiu, kaip ir norisi palaikyti, bet neaišku, kaip reaguoti, nes nesuprantama kažkaip. Nugi taip, kad negali taip būti – nu negi taip gali būti, ne, tai juk nesąmonė, beprotybė, galai kažkokie nesueina?
Paskui dar keisčiau viskas vyko – lyg ir toliau Maidanas už ES, ir visas organizuotas kaip kokia komuna, bet kažkodėl palaikomas Vakarų ir Lietuvos dešiniųjų. Kaž-kas gi čia ne taip juk, kad Maidanas už ES vertybes ir dešiniųjų palaikomas. Ir kažkodėl prieš Maidaną Ukrainoje kovoja tie, kurie už kairę – su raudonomis bei koloradinėmis vėliavomis, o ir pjautuvais ir kūjais – taigi jie turėtų būti kairieji, bet kodėl tarp jų kažkokie su svastikomis? Kažkas ne taip čia, nors ir už ES tas Maidanas, ir organizuotas kaip komuna, ir išvis ten aiškus klasikinis liberté, égalité, fraternité, bet kodėl jie už Vakarus ir prieš SSRS? Ir dar kažkodėl tas Maidanas leninus verčia nuo postamentų – nu kaip taip gali būti?