Kaip sako visokios legendos, kadaise toksai Venecijos dramaturgas Carlo Gozzi pabandė moksliškai panagrinėti visokią literatūrą ir atrado, kad siužetų visuose romanuose ir dramose tėra labai nedidelis skaičius. Pabandęs viską suklasifikuoti, teatrado 36 skirtingus siužetus. Kiek vėliau panašiai suklasifikuoti siužetus vėliau pabandė toksai vokiečių poetas Johann Christoph Friedrich von Schiller, bet anas ir tiek siužetų rasti nesugebėjo.
Čia jūs sužinosite apie visus visų dramų siužetus. O jei galvojate, kad atrasite kokį nors siužetą, kokio čia nėra, tai išties jis arba vienas iš čia esančių variantų, arba tiesiog poros siužetų kombinacija.
Diskusijos tarp literatų vyko gan ilgai ir smarkiai, o ir dabar tebevyksta. Vieni sakė, kad visgi negali taip būti ir siužetų turi būti daugiau, kiti sakė, kad netgi tiek siužetų nėra (pvz., kai kurie išvis teišskiria kokius nors 7, o aš pats ir visai netgi į vieną galėčiau viską suvesti). Tik anuo metu kažkaip viskas baigėsi tuo, jog visas Carlo Gozzi sąrašas kažkur pasimetė ir kalbos aprimo – teliko tik įtarimai, kad kažkas čia su ta literatūra ne taip.
Praėjus kokiam šimtmečiui, toksai prancūzų teatrologas Georges Polti parašė vieną iš svarbiausių semiotikos istorijoje veikalų – „Les trente-six situations dramatiques„. Aišku, tuo metu žodis „semiotika“ dar neegzistavo ir netgi struktūralistinis požiūris į kalbą tebuvo vos pradėjęs rastis, bet toji Polti klasifikacija taip ir liko vienu iš svarbiausių veikalų.
Taip, jūs teisingai supratote – vos 36 siužetai leidžia aprašyti viską, ką mes patiriame savo gyvenimuose, matome filmuose, girdime dainose, skaitome knygose ir taip toliau. To menko siužetų kiekio pakanka viskam.
