Ponai ir ponios. Pastebėjau, kad yra daug tokių, kurie neskiria sudėties nuo daugybos. Tokie išlenda prie visokių humanitariškų kalbų apie Ebolas ir panašiai. Štai pvz., jau būrelis acto garintojų, skelbusių jog vakcinos nuodai ir implantai, o binto rūkymas padeda nuo chemtreilų ir psichotronų, dabar jau cypia, kad ir Ebola yra išsigalvota, nieko nuo jos nebus ir ji neužkrečiama, o išvis tik CŽV išgalvota tam, kad žmones įbaugint ir visuomenę kažkur uždaryt.
Gal ir nieko su tomis apibintuotomis vaginalijomis, kovojančiomis prieš chemtreilus. Bet visgi liūdna būna, kai išlenda su tokiomis kalbomis koks nors durnius, kuris kaip humanitaras gal ir nieko, nes turi kokių nors ten dvasingų pajautimų, bet štai loginiu ir aritmetiniu požiūriu yra tiesiog durnius ir viskas. Ir blogai kai toksai durnius savo negebėjimų skaičiuoti nesuvokia.
Kokiam nors Rozalesui de Statkučiui niekaip neįrodysi, kad acto garinimas nepadeda nuo piramidžių. Taip ir humanitarinei durnių rūšiai neįrodysi, kad daugyba skiriasi nuo sudėties.
Tai kaip tik tokia specifinė durnių rūšis – humanitariniai. Pas juos gal su kitais dalykais ir viskas tvarkoje, bet vat su skaičiais tai vambzdec. Bet būdami humanitariniais, jie to trūkumo nejaučia ir įsivaizduoja, kad jų tūpas negebėjimas skaičiuoti yra jų nuomonė, kuri yra vertinga, nes jiems niekas neįrodė, kad jie neteisūs, o įrodymų jie nesupranta, taigi ir įrodyt ką nors jiems neįmanoma.
Tokia štai įdomi ir ryški durnių rūšis, kuriai reikia duoti truputį supratimo jei jau ine apie skirtumus tarp daugybos ir dalybos, tai bent jau apie tai, kad ne viskas su jais tvarkoje.
