PSD mokestis tapo vienu iš didžiausių smūgių liberal-konservatoriškai valdžiai. Ant LLRI tipo demagogijų apie tai, kad „kiekvienas turi mokėti“, „tai yra draudimas“ ir pan. – visi dėjo. Netgi durniui akivaizdu, kad PSD, nors ir vadinamas kažkokiu draudimu, tėra dar vienas mokestis. Ir visiems akivaizdu, kad schema, kai žmogus moka mokesčius, tam kad gautų už juos sveikatos apsaugos garantijas, o paskui jų negauna tuo pretekstu, kad esą kažkur neužsiregistravo – absurdiška. Dar absurdiškiau atrodo aiškinimai, kad esą valstybė sumoka PSD už bedarbius.
Visi supranta, kad valstybė negali sumokėti, o gali tik perdėti iš kišenės į kišenę. Ir visi supranta, kad registracija darbo biržoje – tai tik popierėlis, papildoma biurokratija – reikalinga tiktai tam, kad sukurt papildomas biurokratų darbo vietas. Ir akivaizdu, kad PSD atskiras administravimas su visomis tomis nesąmonėmis – tai tik dar vienas valstybės išlaidų punktas, sukuriantis papildomą diskriminaciją tiems, kas uždirba mažiausiai. Jau nekalbant apie tai, kad šitai yra akivaizdus konstitucijos, garantuojančios nemokamą sveikatos apsaugą, pažeidimas.
Kiek kainuoja PSD valstybei? Drįstu manyti, kad mažų mažiausiai kokio tūkstančio valdininkų, mokesčių rinkėjų ir darbo biržos biurokratų išlaikymą. Tai reikštų bent kelis milijonus per mėnesį, bent keliasdešimt milijonų per metus. Bet tai – tik smulkūs pinigėliai, kai juos palygini su emigravusių žmonių verte. Su verte tų, kam PSD tapo paskutiniu lašu, padėjusiu apsispręsti – šiemet vien oficialios emigracijos skaičiai sieks 90 tūkstančių (tai porą kartų daugiau, nei emigracijos prognozės, kurias galėjom daryti prieš pusmetį), o realūs skaičiai, kaip įprasta, bus dar didesni. Net jei 1000 emigrantų apsisprendė išvykti būtent dėl PSD – tai bus 3 milijardai litų nuostolio.
Šimtai tūkstančių žmonių staiga pavirsta valstybės skolininkais – dėl ko? Dėl to, kad jie tiesiog yra Lietuvos piliečiais. Kaip toks mokesčių tipas vadinasi – žino daugelis: tai pagalvės mokestis. Tas, dėl kurio viduramžiais kildavo masiniai maištai. Dabar maištai nekyla – yra puikus emigracijos vožtuvas. Tad netgi invalidai (taip, net ir invalidai neretai gauna reikalavimus susimokėti PSD) gali emigruoti. Kam čia jų reikia – kur nors Danijoje ar pan. jie gaus netgi pensiją, iš kurios įmanoma pragyventi.
Ką daryti vyriausybei ir seimui? Akivaizdi išeitis tiktai viena – panaikinti PSD kuo greičiau, perkeliant jį į kitus mokesčius. Bet ar jie įstengs? Tai tik politinės valios klausimas. Net neabejoju, kad jie visi tai supranta, bet… VMI reikia darbo vietų, darbo biržai reikia darbo vietų, kažkam tiesiog šiaip nesinori pripažinti PSD absurdiškumo – prie PSD pačiam prisidėjus… Ydos tempia ydas. Užburtas ratas.
