Auksinis karališkosios sostinės balsas – taip ją vadino iki pat Raudonųjų khmerų atėjimo į valdžią. Pnompenis buvo hipiškos taikos miestas, tylus, ramus, po truputį turtėjantis, turistų vertinamas, kaip rojus. Ir didžiausia khmerų estrados žvaigždė, pradėjusi nuo khmerų liaudies dainų ir baigusi psichodeliniu roku – Ros Sereysothea.
Ji išgarsėjo dar būdama 13 metų, 1967, sulaukusi 21, tapo Kambodžos žvaigže, o dar po kelių metų net Vakarų šalyse imta kalbėti apie „khmerų roką“: ir pergrotos, ir nuosavos kambodžiečių dainos, skirtingai nuo kiniškų ar indiškų, puikiai susijungdavo su vakarietiška muzika, sukurdamos klausytojams keistą siurrealumo pojūtį.
Visas Kambodžos rokas žlugo 1975, kai į valdžią atėjo Raudonieji khmerai. 2 milijonai Pnompenio gyventojų buvo masiškai išvaryti į kaimus, mieste liko vos pora dešimčių tūkstančių žmonių. Prasidėjo masinės žudynės. 1975-1979 komunistinis Raudonųjų khmerų režimas nužudė apie 2 milijonus žmonių iš maždaug 7 milijonų gyventojų, daugiau, kaip milijonas pabėgo į užsienį. Iš likusių gyvų apie pusė buvo suluošinti. Iš visų filmuke matomų žmonių, vargu, ar bent dešimtadalis liko gyvais.
Nieks nežino, kaip žuvo Ros Sereysothea – vieni teigia, kad ji buvo viena iš pirmųjų aukų, nukankintų Tuol Sleng kalėjime, kitos legendos teigia, kad metus-du jai pavyko slapstytis tarp pabėgėlių ir netgi dainuoti komunistinį režimą šlovinančias dainas, kol buvo nužudyta, dar kitos versijos pasakoja, kad ji mirė jau pamačiusi Raudonųjų khmerų sunaikinimą – ją surado keli Vietnamo karių išlaisvinti kaliniai, tačiau auksinio balso karalienė buvo nukankita ir išsekusi taip, kad jos gyvybės išgelbėti nepavyko.
Per kelis Raudonųjų khmerų siautėjimo metus buvo visiškai sunaikinta Kambodžos inteligentija – žmonės būdavo žudomi vien už tai, kad nešiojo akinius, buvo apsirengę miestiškais drabužiais ar mokėjo užsienio kalbą. Kaip prevencinė priemonė nuo pabėgimo, buvo masiškai kapojami rankų ir kojų nykščiai: žmogus negalėdavo greitai vaikščioti ar laikyti ginklo, tačiau galėdavo dirbti kauptuku. 1979 Raudonieji khmerai ėmė ruoštis karui su Vietnamu: buvo skelbiama, kad kiekvienas khmeras turi nužudyti po 30 vietnamiečių, įskaitant ir vaikus, tam, kad sunaikintų priešus. Laimė, masinį puolimą pradėjo patys vietnamiečiai, įsiutinti po to, kai Raudonieji khmerai išžudė visus gyventojus keliuose pasienio kaimuose. Įsiveržus Vietnamo pajėgoms, Raudonųjų khmerų valdžia griuvo per porą savaičių, o šiaip jau žiauriu laikytas Vietnamo komunistų režimas vietiniams pasirodė, kaip kokie angelai gelbėtojai.
Pol Potas buvo ilgai laikomas inteligentišku, maloniu ir sąlyginai saikingų pažiūrų komunistu – apsiskaičiusiu, nemažai laiko praleidusiu Prancūzijoje. Jo organizuota politinė grupelė kažkuo netgi priminė dabar Lietuvoje garsėjantį NK-95 ir atrodė ganėtinai nekenksminga. Tačiau viskas pasikeitė, kai komunistai atėjo į valdžią. Kambodža per porą metų sunaikino visą kultūrą: beveik visus skaityti ir rašyti mokančius, visus, kas tik išsilavinę, visus, kas bent kiek įtartini. Šaliai liko tik prisiminimai apie praeitį.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Rokiški -- khmerų genocido organizatorių ideologiją lyginti su NK95 manifestais bjauru ir pasigailėtina. Kaip pasakė vieną kartą Landsbergis kita proga -- apgailėtinas proto ir liežuvio nesantūrumas.
Lol 🙂 Žinok, kažkada buvau susiradęs nemažai apie tą ankstyvąją Pol Poto ideologiją. Tai buvo toks nuostabus, demokratiškas, liberalus žmogus, kuris kaip tik rastų bendrą kalbą su NK-95. O jei tau tokie palyginimai atrodo bjaurūs ir pasigailėtini -- tai jau tavo pasirinkimas: pykti ar mastyti 🙂
Perdaug graži diena šiandien ir pernelyg puiki šventė vakar, kad mano širdyje būtų pykčio šiuo metu. Yra kitas žodis, kuris apibūdina mano emocinę būseną -- nusivylimas. O kas dėl mąstymo, tai čia turbūt toks cheminis procesas, kai smegenyse jungiasi bilekaip molekulės, o tekste tai pasireiškia bilekokiomis asociacijomis. Panašu, tai panašu. Aš irgi galėčiau tuomet pasakyti, kad šis tekstas kažkas panašaus į stalinistinę demogogiją prieš vidaus priešus, paslapčia ketinančius visus išžudyti.
Tu prijauti NK-95, tiesa? 🙂
Man patinka Vasiliauskaitės mintys, tik pastaruoju metu erzina nes visgi net ir man jau perdaug. Labai patinka Bielskio komentarai. Leončikas man vedė sociologijos seminarus -- galiu užtikrinti, gerbiamas erudite Rokiški, tu nepanašus į raudonajį khmerą, bet Leončikas dar mažiau į jį panašus. 95 tezių neįstengiau perskaityti -- per daug ir pasirodė, kad kartojasi. Bet jo, prijaučiu gal… gejų parade gegužės mėnesį dalyvauti nesirengiu. Ar gerai atsakiau? 🙂
Tiesiog tipiška. Ideologija visad atrodo gražiai. Kol staiga nepaaiškėja, kad ji stovi aukščiau žmonių.
aaa 🙂 Dabar daugmaž aišku dėl ko tu rašai apie konservatorius taip, tarsi jie tuoj, tuoj ims Lietuvos žmones skersti. Galų gale, kai paskaitai tą jų priešrinkiminę programą tai visai gražiai atrodo… 😉
Konservai irgi ideologizuoti. O dėl žmonių -- su savo mokestinės sistemos pokyčiu kažką švelniai sulyginamo (bent jau pagal emigracijos mastus) jie ir daro -- irgi vadovaudamiesi ideologiniais bullshitais. Tiesa, konservai, pripažinkim, ganėtinai neradikalūs, bent jau lyginant su tuo pačiu NK-95 ar kokiu nors LLRI.
Žinai, nesu krikščioniškas, bet Jėzaus frazės apie tai, kad medį pažinsi iš vaisių bei apie vilkus avinėlių kailiuose -- nuostabios.
Medį pažinsi iš vaisių -- tai tiesa, tačiau jei kalbame apie ideologijas, tai labiau tinka pasakymas, kas žuvys savo vaikų nepažįsta. Nėra taip jau akivaizdu, kuris čia kurio medžio vaisius.
Tame irgi yra tiesos.
Taip sakant, ir SSRS konstitucija gražiai skambėjo popieriuje 🙂
Auksinį balsą įsivaizduoju kitaip, bet video tikrai paveikus
Auksiniu balsu vadino khmerai, aš pats auksinį balsą irgi kitaip įsivaizduočiau. O aš šitą dainą/video šiandien kokius 10 kartų perklausiau. Nes taip perteikia nuotaiką, kaip nežinau kas.
Ir ypač, kai žinai, kad po poros metų po visos šios nuotaikos -- lavonų kalnai, Tuol Slenge motinų akyse kankinami kūdikiai, nėščios moterys su perpjautais pilvais -- už tai, kad taip esą bandė išsisukti nuo darbo, mirties bausmės netgi už vaistų vartojimą (kapitalistinė ideologija) ar miške renkamas uogas (vagystė iš liaudies).
O šiaip, kad ir pagiežingai sukandęs savo nuodingomis seilėmis aprasojusius dantis, turiu Rokiškiui pritardamas pripažinti -- daina užvežė nerealiai. Kelis kartus praklausiau ir dar klausysiu. Ir šiaip, klipas labai patiko. Net neįtikėtina, kad tai kažkokiam „azijatų“ mieste vyksta.
BTW, klipas darytas vėliau, kažkokių mėgėjų matyt, iš nedaugelio to periodo fragmentų, kas išliko. Nes neliko netgi studijinių įrašų -- tik viena kita nudrožta plokštelė, sunaikinta buvo praktiškai viskas, ką tik buvo įmanoma bent kaip nors susieti su kapitalistine ar Vakarų kultūra, monarchija, religija ar dar kuo nors. Bet iš to, kas liko -- pavyko atkurti tikrai nuostabiai.
O su pačia Ros Sereysothea, kiek žinau, nėra išlikę jokios filmuotos medžiagos.
Šiaip tai čia Bananarama „Venus“ perdainavimas kambodžietiškai. Reikia pripažinti -- skamba kaip kiek senesnio laiko muzika ir todėl kiek labiau šiltai, nei disko. Nesitiki, kad daina negirdėta būtų. Jei tikrai taip, verta susirasti ir originalą. Rusai tą dainą vadino „Шизгаре“ arba „Шизгара“. Įveskite, jei įdomu tą žodį į paieškos laukelį. Pamatysite, kad dainai yra net interneto puslapiai sukurti:) Rokiški, gal tai net nauja įdomi tema?
Romas
Bananarama? 🙂
Bananarama „Venus“? :))
Anie irgi perdainuotojai, originalas greičiau grupės „Shocking Blue“.
Bananarama „Venus“ buvo išleistas 1986 metais, t.y., daugiau kaip dešimtmečiu vėliau po šios khmeriškos versijos. O kaip čia kažkas minėjo, originalas -- olandų grupė Shocking Blue, išleidusi šį gabalą 1969. Tuo tarpu Ros Sereysothea šį perdainavo tiksliai negaliu pasakyti, kada -- aišku tik, kad maždaug tarp 1970 ir 1975, kai tokios Bananarama nei nebuvo.
Enkadevympenkistai, tikėkimės, tokie nebus.
Jei nepaklius valdžion.
http://www.youtube.com/watch?v=VoJivw86Tqo
Jo, irgi nerealus. Romantiškas.
Mane tik neramina tai, kad tie raudoni khmerai kažkokiu būdu sugebėjo patraukti į savo pusę pakankamą kiekį žmonių, kurie skerdė, žalojo, prievartavo ir kitaip naikino panašius į save, ir vardan ko?.. nesuvokiama ir baisu, nes tai kartojosi istorijos bėgyje ir artimesniuose mums kraštuose.
Procesas ganėtinai sudėtingas, tačiau puikiai išnagrinėtas dar Lenino. Esmė yra liumpenproletariato įtraukimas į kovą, o vėliau -- visuotinis teroras. Visi bijo priešintis ir revoliucija laimi.
O kaip pavadinti tokio tipo revoliuciją? Nes būna juk kažkokios dar dainuojančios revoliucijos, kur be kraujo apsieinama…
Na, Dainuojanti revoliucija buvo Lietuvoj. O pas Pol Potą buvo iš esmės tipinė komunistinė, jei neskaitysim to, kad dėl vietinės specifikos jis monarcho pilnai nuverst neįstengė 🙂 Bet aiškios ribos, žinoma, kad nėra. Taip ar anaip, revoliuciją kelia visų pirma marginalinės masės. Tik pvz., Lietuvoje sovietmečiu marginalizuota buvo inteligentija (tai jau komunistiniam režimui būdinga) -- štai ir gavosi mūsų revoliucija bekraujė ir dainuojanti.
Pingback: Sovietmetis: sovietžmogis – prisitaikėlio ir vagies mentalitetas « Rokiškis
Pingback: Kaip nekalti ideologiniai svaigimai tampa smurtu « Rokiškis
lietuva is mazosios, Vietnamas is didziosios.. TOBULA!!!!
Dėkui už pastabą. Jau pasitaisiau. Pačiam rašant, savo klaidų pastebėt beveik neįmanoma, tad jei ne tamsta, taip ir būtų likę.
Pingback: Nacionalizmas, nacizmas, fašizmas ir kiti žodžiai « Rokiškis