Tag Archives: PSD

Profsąjungų stagnacijos fontanai

Aš jau esu rašęs apie tai, kas yra Maldeikienės problema. Tai aš jums pakartosiu: tai yra situacija, kai viena koja einama į kairę, o kita koja – į dešinę. Ir rezultate gaunasi špagatas, nuo kurio Lietuvai tarpukojis praplyšta.

Apsinarkašinusi katė jums sako: "Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas."

Apsinarkašinusi katė jums sako: „Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas.“

Aš vis esu kaltinamas tai tuo, kad aš visiškas socialistas, tai tuo, kad aš visiškas išnaudojimo ideologas kažkoks. Taigi žinoma, kad taip, nes aš, kaip ir ponia Aušra Maldeikienė, sakau jums aiškiai: arba į kairę, arba į dešinę reikia eiti, o ne špagatus daryti.

Nes kas gaunasi? Biurslas laimi, korporacijos laimi, smulkus verslas dūsta, varguoliai vargetauja, o kažkokia stagnacija tik auga ir nomenklatūrinius kliedesius puoselėja. Ir dar kažkokius profsąjunginius mitingus rengia, nes esą darbuotojus reikia saugoti.

Įdomu, nuo ko saugoti? Gal nuo savęs pačių saugoti, nes jie patys negali nuspręsti, kur ką ir kaip dirbti?

Continue reading

Kaip tobulėja mokesčiai ir vystosi VMI veikla

Mokesčiai pagal narkomaniškus kliedesius

Kai ieškojau iliustracijos pagal frazę "taxation madness", tai kažkodėl davė šitą 1936 metų filmo reklamą. Google sąmojį ypač gerai įvertins tie, kas filmą matė: "Reefer Madness" - tai propaganda apie tai, kaip nuo žolės rūkymo žmonės tampa bepročiais žudikais-maniakais. Man tas filmas tikrai primena mokesčius: ir siužetas - durnas, kaip mokesčių sistema, ir propagandiniai kliedesiai - kaip iš Finansų Ministerijos. Ir netgi požiūrio priešistoriškumu asociacijas su mokesčiais kelia. Rekomenduoju pažiūrėt.

Gerbiami ponai ir ponios. Aš ilgai rašiau ir prirašiau ištisą paklodę apie VMI bei jų darbo optimizavimo metodus (tai, beje unikalus atvejis, kai egzistuoja vadinamoji sidabrinė kulka – greitas ir stebuklingas sisteminių bėdų sprendimo būdas). Bet paskui pagalvojau, kad viską galima daug trumpiau aprašyt. O be to, jei parašysiu, kaip tas VMI bėdas optimizuot, tai jie man neatleis ir man reiks emigruot, nes tas sprendimas yra toks geras ir pagrįstas, kad juos priepolis ištiks, jei paskaitys. Todėl nutariau paprasčiau parašyt ir nieko apie tą sprendimą nesakyt.

Nes jeigu jie susigalvoja pakeleivius vežančius vairuotojus persekiot, tai gali susigalvot ir mano blogą apmokestint. Juoba, kad pasižiūrėjęs, pagal kokias frazes mano blogą atranda, dabar turiu visokių negerų įtarimų. Bet tiek to. Žadėjau trumpai parašyt.

Atsimenate tą istoriją, kai VMI nubaudė bobutę už tai, kad jos sūnėno sugyventinė karvę melžė? Atsimenate, kaip Ingrida Šimonytė su Andriumi Kubiliumi sugalvojo apmokestinti visokias natūrines pajamas? O atsimenate, kaip kažkokio studentų vakarėlio organizatorius nubaudė baudomis už tai, kad studentai susimetinėjo pinigus alui ir užkandai? O atsimenate, kaip Andrius Kubilius ėmė kliedėti, kaip reikia bulviakasių talkas apmokestinti? O atsimenate, kaip visai neseniai mokesčių inspektoriai galutinai nukvako ir ėmė tikrinti mašinas, ar neveža kokių nors pakeleivių?

Manau, kad aišku, kokie bus kiti bajeriai iš VMI ir Vyriausybės. Aš jums pasakysiu: kai kas nors surengs savo gimtadienio šventę, atlėks į ją VMI inspektoriai su policija ir sudėlios baudas visiems: šeimininkams – už tai, kad atsiskaitinėjo natūra (maistu ir gėrimais) už neapskaitytas paslaugas ir prekes (o jei atsiskaitinėjo – tai reiškia, kad buvo paslaugos ar prekės), o svečiams – už tai, kad jei jau gavo pajamų natūra, tai turėjo išsiimt verslo liudijimus ir susimokėti mokesčius už savo nelegaliai parduotas prekes ar paslaugas, kurių faktą įrodo tai, kad jie gavo natūrinių pajamų.

Nes jau jeigu mašinas stabdo ir aiškinasi, kur kas ką pažįsta, klausinėja vardų ir taip toliau, baudomis grąsindami, tai jau iki to, kad į namus pradėtų lįst pas žmones – pusė žingsnio. Logika juk ta pati.

Juo labiau, kad visuotiniu pagalvės mokesčiu – PSD jau apdėjo visą Lietuvą. Dirbi, nedirbi, nesvarbu, kad tas mokestis akivaizdžiai antikonstuticinis (tiktai dėl akių pavadintas „sveikatos draudimu“ – esą nemokestis) – mokėk ir viskas. Taip kad lieka tik sulaukti, kad Andrius Kubilius paskelbtų, jog visi neteisėtai nemoka mokesčių, nes turi tarpusavio paslaugų apmokėjimų natūra per visokius nelegalius vakarėlius, gimtadienius, pasisėdėjimus, žiūrint krepšinį ir t.t..

Arba neduok dieve, jei jie paskaitys pas mane, kur minėjau apie socialinę bankininkystę, kad paskolintas draugui litas – tai jau neteisėtas paskolų išdavinėjimas, tai išvis bus jums visiems: turit pinigų – reiškia paskolas dalinat, o tai reiškia, kad jus reikia apmokestint. Lietuvoje 4000 VMI darbuotojų, per mėnesį vienas darbuotojas be problemų gali paviršutiniškai patikrinti 1000 žmonių sąskaitas ir dar liks krūva laisvo laiko kitiems reikalams (beje, kartą per metus jie tai ir daro – kai vyksta tie nesąmoningi pajamų deklaravimai, tik jau tada tikrina netgi rimčiau, nei dažnas galėtų pagalvot). Taip kad turėkit omeny.

Juk pagal VMI logiką viskas labai paprasta – jei tik išleidai krūvą pinigų supermarkete – reiškia pirkaisi perteklių maisto, o jei taip – reiškia, kad kažkam natūra mokėjai už kažką. Bet ką galima pasodint už mokesčių slėpimą ir nelegalią veiklą. Ir dar kartą pagalvokit apie dar vieną priežastį, kodėl Vyriausybė labai nori, kad niekas grynųjų nenaudotų, o viską darytų tik per bankines sąskaitas.

Aš jums taip pasakysiu: kai kartą vienas draugas apmokėjo man pietus, o aš jam pavedimą padariau, tai jo vos priepolis neištiko. Pasirodo, jis, kaip užsiimantis individualia veikla, rizikuoja, kad VMI dėl to prisikabins. Nes viskas, ką jis gauna, pagal inspektorių supratimą yra jo pajamos.

O gal jau pas ką nors buvo atėję tie puspročiai dėl kokio nors panašaus briedo?

Andrius Kubilius džiaugiasi laimėjimais

Andrius Kubilius džiaugiasi laimėjimais prieš sveiką protą. Girdėjau kaip viešai gyrėsi Seime, kad suvaldė kažkokį ten bankinį kolapsą bei labai padėjo verslui. Matėm, kad taip padėjo, kad dabar jau apie grynųjų uždraudimą kalba. Kiek daugiau, nei prieš metus rašiau apie krūvas nesąmonių ir tai, ką verta padaryti. Deja, nepanašu, kad kažkas kažką būtų pradėjęs galvoti.

Ale gi žinot, nors kuolą ant galvos tašyk, atrodo. Patylėtų bent jau, tai vis būtų šis tas, o dabar – giriasi savo pridirbtais absurdais. Dar galėjo pasigirti pagalvės mokesčiu – PSD. Arba bandymais apmokestinti natūrines pajamas. Pamiršo, tur būt.

Prieš porą metų buvau labai naivus ir žiūrėjau tokiu kvailu išoriniu žvilgsniu į Vyriausybę bei visokias partijas, buvau tik tik pradėjęs aiškintis kai kurias politines specifikas. Netgi savo bloge berods rekomendavau balsuoti už konservus. Ir vos atėjus tai šutvei į valdžią, pakraupau, nes iš pirmų pareiškimų apie tuo metu dar būsimas naktines reformas paaiškėjo, kad jie ruošiasi sukelt kažkokį ekonominį košmarą. Tikėjausi, kad durniai tai durniai, bet bent jau kažką sąžiningumo link padarys. Deja, paaiškėjo, kad pernelyg durni.

Link sąžiningumo – jokio judesio, mokestiniai pokyčiai tą rodo – GPM už dividendus sumažintas nuo 20 iki 15, bankams sušerta belenkiek, rinka prismaugta su PVM didinimu, etc.. Ir per visą tą savo absurdo teatrą jie nepasibodėjo ar tik ne apie tūkstantį mamų po teismus tampyt už susigalvotus esą įstatymų pažeidimus, kurie vėliau paaiškėjo besantys visai nepažeidimais, o teisėtu dalyku…

O dabar… O dabar dar galim prisiminti ir šviežią bandymą susibroliauti su Valdemaru Tomaševskiu. Man atvejis kažkuo labai primena kiek senesnę Viliaus Navicko įspūdingą konservų apsiteršimo šventę, tačiau žinot, kas įdomu? Tomaševskis, bent jau nuoseklus, tuo tarpu konservai – tamposi tai šen tai ten, pasirodydami ne geriau, nei Artūras Paulauskas, grįžęs į Viktoro Uspaskicho glėbį. Atmatos.

Vienas mano draugas prieš porą metų pasakė maždaug tokią frazę: „socdemai tikrai protingesni už konservus, bet daugybė jų – sukčiai, todėl balsavau už konservus, kurie bent kiek sąžiningi, tegul ir durniai„. Pasirodo, kad durniai nelabai kuo geresni, o ir jų sąžiningumas visokias abejones kelia.

Žodžiu, nesupykit už išsiliejimą, bet užkniso.

Kratiniai apie šeimos politiką ir konservatorius

Truputį iš Snukiaknygės pasirankiojau minčių. O prasidėjo nuo to, kad Romas Sadauskas-Kvietkevičius pacitavo apie konservų kliedesius:

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo patvirtintame dokumente radosi apgailestavimų, kad nyksta tradicinės bendruomenės sąvokos prasmė, silpsta šeima, stiprėja individualizmas, todėl esą būtina įtvirtinti vertybių hierarchija grįstą visuomenės tvarką

Taigi, norėjau porą komentarų papeistint, bet supratau, kad verta visą diskusiją:

Domininkas Burba: Na, bet kokie postrigavimai apie moralės išsaugojimą neatsparūs kritikai. Nes daug kas gyvenime absoliučiai priklauso nuo žmogiško faktoriaus. Kita vertus, gražiai skambantis bendruomenės terminas ir jos veiklos realybė irgi kelia klausimų. Pvz., sugalvos bendruomenė iškirsti mišką ar pastatyti paminklą želigovskiui. Ir kas tada?

BacEvyčia InLove: pirmykste bendruomene butu grazu (jinai atsigamins, kai baigsis vienu naftizmogiu diktatura ir kitu nuolankumas), bet ne apie tai, anaiptol, kalbama… absoliuciai paplekes 19 amziaus diskursas: europos kontinente is virsaus nuleisti patriarchata su baznytiniais ritualais tegali tik durnaropiu uzsiede sovietiniai nomenklaturscikai :)))

Romas Sadauskas-Kvietkevičius: Įtarčiau, kad TS-LKD turėjo omenyje ne pirmykštę, o baudžiavos laikų lietuviško kaimo bendruomenę, po Valakų reformos primestą gyventojams, kad patogiau būtų juos engti. Nuo tos bendruomenės tarpukariu išvadavo žemės reforma ir ūkininkų išsikraustymas į vienkiemius.

Petras Rastauskas: Sprendžiant pagal vidutinį konservatorių amžių, jiems tradicinė bendruomenė yra kolchozai.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius: Tai ką, negi tuos kaimiečius, kurie dar nespėjo emigruoti, suvarys į kolchozus ir atimas pasus?

Petras Rastauskas: Na, pagalvės mokestį jau įvedė, o mokesčikų nemokėjimas gali būti baudžiamas, o tai jau yra pagrindas visokioms sankcijoms. Nuo to ir galima pradėti.

Vladimiras Laučius: Paskelbs bendruomenės atkūrimą savo politikos prioritetu, sukurs Bendruomenių ministeriją ir bendruomeniškumo inspekciją, kuri tikrins ir baus už nebendruomenišką elgesį ir individualizmą. Norintys kurti šeimą turės lankyti kažką panašaus į vairavimo kursus, o už skyrybas – kalėjimas. Easy.

Aleksandras Matonis: Jeigu jau ironizuojame. Įsivaizduokite rytą po būsimų parlamentų rinkimų. Salė, kilimas, susėdę visi dabartiniai frakcijos nariai, ant galvų balti raiščiai. Frakcijos seniūnas sako: atleiskite, nuvylėme jūsų pasitikėjimą. Ir visa frakcija kolektyviai pasidaro sepuku. Ot būtų naujas parlamentinės etikos standartas.

Olegas Vasilcenka: Palaikau ironija del seppuku , butu gerai jeigu i preisaika butu itraukta ir visos seimos garbe . Dar dramatiskiau ir teisingiau atrodytu

Devalvacija ir minimalūs atlyginimai

Kažkada rašiau apie tai, kaip Lietuvos valdantieji vietoj visai lengvo būdo išspręst problemas, devalvuojant litą užsienio valiutų atžvilgiu (ar netgi tiesiog padarant jo kursą plaukiojančiu), pasirinko žymiai sunkesnį kelią – vidinę devalvaciją, kitaip tariant darbo jėgos ir resursų nuvertinimą lito atžvilgiu. Tai buvo blogas pasirinkimas, blogas dėl labai menko efektyvumo. Tačiau visgi tai buvo niekai, palyginus su cirkais, kuriuos valdantieji kuria dabar.

Nauji valdžiažmoginiai kliedesiai – apie tai, kad reikia padidinti minimalų atlyginimą. Kad šitai yra šyvos kumelės sapnas – tai aišku netgi tiems, kas tą minimalų atlyginimą ir tegauna. Galima, aišku, nagrinėti paprastus ir akivaizdžius (akivaizdžius bet kam nors kiek smegenų turinčiam, bet ne vyriausybės veikėjams) dalykus, pavyzdžiui tokius: minimalių atlyginimų didinimas sumažintų darbo vietų skaičių, pablogintų bendrą ekonominę situaciją dėl apsunkintų verslo sąlygų, sukeltų infliacijos bangą, t.y., kainų augimą, dėl padidėjusios prekių ir paslaugų savikainos – sumažintų eksportą. Kad taip būtų – nereikia net įrodinėti, Lietuva jau turi minimalių atlyginimų didinimo patirties – visi efektai buvo ne tiktai ryškūs, bet ir fantastiškai greiti – pirmos pasekmės imdavo matytis jau po kelių mėnesių. Vos po kelių mėnesių visi tie minimalaus atlyginimo didinimai nustodavo jaustis ir patiems minimalaus atlyginimo gavėjams. Beje, didelis reakcijos greitis rodo, kad efektas čia yra kritinis, nes šiaip jau norint makroprocesams padaryti įtaką įstatymais (pvz., pakeisti infliacijos tempus per mokesčių reguliavimą) paprastai reikia metų, dviejų ar daugiau.

Continue reading