Aš jau rašiau porą straipsnių ta tema, bet šiandien bus truputis gryno statybų mokslo, labai paprasto. Tokio, kur elementarios medžiagų savybės nagrinėjamos. Tiksliau, viena tokia savybė – laisvo byrėjimo kampas, nuo kurio priklauso, ar krūva žemių byrės žemyn, ar nebyrės.
Kai bandai supilti smėlio krūvą, tai nesigauna labai stati. Jei bandai suversti daugiau – smėlis tiesiog byra žemyn. Stačiausias kampas, kuris įmanomas sausam smėliui – apie 34 laipsnius, o praktikoje, jei smėlis pramaišiui su akmenimis ir akmenukais, o dar ir šlapias – tai dar mažiau – apie 25. Gedimino kalnas yra statesnis, ypač kur tas griūnantis šiaurės-vakarų šlaitas. Ne, ne, aišku, kaltas tiktai vanduo ir lietus, o ne žemės, kurios toku statumu suverstos.
Laisvo byrėjimo kampas pasimato, jei supilate kažką į krūvą: krūva įgauna stabilų kampą ir kiek besistengtumėte, tas kampas lieka stabilus. Pilant kažką ant krūvos viršaus, visa krūva nesilaiko ir byra, įgaudama tą patį kampą.
