Neprijaukintasis Užkalnis apie prijaukintąją Angliją

Jau bene penktą ar šeštą kartą rašau apie Andrių Užkalnį. Kokį trečią ar ketvirtą kartą rašau apie jo knygas. Nežinau, kodėl jis man užstrigo – gal dėl to, kad jis didžiausias Lietuvos internetų ir laikraščių trolis, sugebantis kiekvienu savo straipsniu skaitytojus padalinti į dvi tarpusavy besipjaunančias stovyklas. Įdomiausia, kad kiekvieną kartą tarpusavy pjautis ima vis kiti žmonės, o dar keisčiau, kad vieną dieną autorių plūdę žmonės kitą dieną jau ima jį garbinti – aišku, iki kito straipsnio, kur vėl viskas apsiverčia aukštyn kojomis*.

Andrius Užkalnis. Prijaukintoji Anglija.Lietuviškosios Vikipedijos vadovas (jei išvis ten yra kokių nors vadovų) Mantas Dirgėla kartą ištarė frazę, kurią pasigavo internetų (taip, internetų, o ne interneto) troliai: „Jazau, kas tas Užkalnis!“, o praėjus vos keliems mėnesiams, šis posakis tapo bendriniu, taikomu, kalbant apie bet kokius iš minios išsišokančius veikėjus, pavyzdžiui, „Jazau, kas tas Kubilius!“. Kiek vėliau vieno iš Vikipedijos administratorių sukurtą straipsnį apie Užkalnį jau tą pačią dieną kažkas pareikalavo ištrinti, argumentuodamas, esą tai „kalbantis hamburgeris“**. Taip, Andrius Užkalnio tekstai žmonėms kelia tikras isterikas. Galiu garantuoti, kad panašias isterikas daugeliui sukels ir naujoji jo knyga – „Prijaukintoji Anglija“.

Taip, ši knyga – tai pirmosios Andriaus Užkalnio knygos tęsinys. Panašiai, kaip ir „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“, ši knyga pasakoja daugybę įvairiausių keistenybių, paaiškina nesuprantamų angliškų įpročių priežastis, parodo tai, dėl ko dažnas lietuvis, nuvykęs į Londoną, paskui kalba, esą ten visi kažkokie trenkti ir viskas nenormalu. Bet ta pati tema – tai vienintelis ryškesnis knygų panašumas. Naujoji knyga yra visiškai priešinga savo požiūriu, čia nėra tų švelnių ir kultūringų tekstų, kurie buvo pirmojoje. Čia nėra žvilgsnio iš paukščio skrydžio, ji grubiai nuleidžia skaitytoją ant žemės. Jei pirmoji knyga buvo teorija, paaiškinanti angliškas keistenybes, jų priežastis, jų prasmę, tai antroji – panašesnė į konkretų imigranto (kiek mažiau – turisto) vadovą, pilną praktinių pavyzdžių. Kaip neapsijuokti, kaip elgtis, ko negalima daryti, kur verta nueiti ir kodėl atvykėlis yra šiukšlė***. Be skrupulų.

Prisijaukinęs skaitytoją savo pirmosios knygos švelnumu, kur viską pasakojo, kaip savas, draugiškas lietuvis, turintis tikro anglo žinias apie šalį, antrojoje knygoje Andrius Užkalnis persiverčia nelyg vilkatas. Dabar jis jau pasakoja, kaip koks škotų menedžeris, turintis patį geriausią lietuviško imigranto išmanymą apie kraštą. Škotų menedžeriai – tai ne šiaip vadovai, o vadybos sistemų ir žmonių valdymo asai, garsėjantys visame pasaulyje savo negailestingais sprendimais, ciniškumu ir tuo, kad jų patarimai – neįkainojami****. Andrius Užkalnis čia parodo savo menedžerio patirtį – tokią, kuri prilygtų škotiškai.

Norite greito kurso apie tai, kaip atvykti, įsidarbinti ir imti daryti karjerą? Nurykite viską, ką galvojate ir melskitės autoriui, kuris nesicackindamas supažindins jus su realybe. Patarimų ir situacijų išaiškinimų šviežiam imigrantui į šalį čia tiek, kiek ligšiol nesugebėjo parašyti visa naujoji lietuviška diaspora. Jei norite emigruoti iš Lietuvos – perskaitykite šią knygą bent 10 kartų, kol išmoksite beveik atmintinai.

Iš šios knygos sužinosite elementarias darbinimosi taisykles (naudingas, beje, ne tik Anglijoje, bet ir Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje), būtent čia perskaitysite, kodėl nykus pasiteisinimas policijai apie tai, kad „o pas mus Lietuvoje galima“ taps garantija, kad būsit nubaustas. Ar žinote, kad vien už tai, kad kišenėje turite lenktinį peiliuką (jau nekalbant apie ką nors rimtesnio) galite būti pasodintas? Ar žinote, kad vadovų laidomos pagyros nieko nereiškia, tačiau švelni užuomina apie blogą darbą – tai rimtas įspėjimas? Ar žinote, kad jei vaiką net neilgam paliksite vieną namie, galite turėti labai didelių problemų su valdžia*****?

Manote, kad knygoje vien tokie nekalti dalykėliai? Toli gražu. Andrius Užkalnis neturi stabdžių. Kodėl lietuvės mėgsta „šokoladines dūdeles“ ir kuria šeimas su juodaodžiais, kaip į mokyklas vaikai varomi dar nuo 2-3 metų amžiaus, o kilnios pagyvenusios anglų ledi tiesiog eina iš proto dėl, atleiskite, pimpalų. O gal manote, kad lietuviški pensininkai gyvena blogai? Jūs nežinote, kaip gyvena anglų pensininkai******. Visa angliška realybė be jokių pagražinimų.

Kur geriausias turgus? Kaip paprasčiau išvengti bėdų su mokesčiais? Kokios įdomiausios šalies vietos? Kur šiaip verta apsilankyti? Kokia anglų žurnalistika? Kas per daiktas tas angliškas humoras? Kodėl jie daugiausiai Europoje šneka apie seksą, o dar daugiau – apie visokias šlykštynes (mėsa su išmatų pagardais – per TV!!!)? Kodėl Lietuvon grįžtančių emigrantų taip nemėgsta mūsų biurokratai?

Ne, knyga nėra taisyklių vadovėlis, čia nėra nei vieno konkretaus nurodymo, kur eiti ir ką daryti. Greičiau atvirkščiai – autorius kalte kala į galvą supratimą apie tai, kaip kažkas vyksta ir kodėl taip yra – kad išvadas patys galėtumėt pasidaryti. Su pavyzdžiais. Kodėl lietuviai geresni darbuotojai už vietinius. Kaip nepadaryti klaidų. Kaip pasinaudoti savo galimybėmis. Viskas – tuo pačiu, visiems žinomu, kandžiu ir tiesiu, beveik škotų menedžerio ar, tiksliau, Andriaus Užkalnio stiliumi. Skaitydamas gali piktintis arba mokytis. Ir jei mokysiesi, liksi autoriui dėkingas už tai, kad išvengsi daugybės problemų.

Aš nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą paskaityti kiekvienam, kas galvoja apie emigraciją. Ji tikrai palengvins gyvenimą ir patyrusiems emigrantams. Vien dėl to, kad paprastai ir aiškiai sudėstys, kaip tvarkytis, norint Anglijoje gyventi geriau. Bet net jei niekada gyvenime negalvojote apie emigraciją, net jei neturite išvykusių pažįstamų, net jei nesiruošiate į Angliją nuvykti kaip turistas, ši knyga bus labai įdomi: ji tiesiog leis sužinoti apie tą šalį tai, ko nepapasakos joks kelionių vadovas*******.

——————–

* Į trolius dauguma žiūri neigiamai – esą jie trukdo gyvent. Išties greičiau atvirkščiai: troliai parodo mūsų suvokimo bėdas. Jei gali būti užtrolintas, reiškia, kad arba esi kvailas, arba žioplai pasidavei provokacijai, arba tiesiog pats šneki nesąmones. Sugebėjimas būti geru troliu (ne šiaip durniumi, o Troliu iš didžiosios) – tai išskirtinis talentas.

** Žmonėms, kurie neturi argumentacijos, nelieka nieko kito, kaip tik plūstis. Andrių Užkalnį įvairūs veikėjai plūsta ypatingai dažnai, o tai rodo, kad jis itin taikliai kabina problemas.

*** Taip, atvykėlis yra šiukšlė, jei jis imigrantas į šalį. Ir tai reikia įsisavinti bet kuriam imigrantui, bet kurioje šalyje. Imigrantai į Lietuvą – irgi daugelio vertinami, kaip šiukšlės. Tad ar vertta tikėtis, kad Anglijoje kitaip?

**** Geri patarimai retai kada būna malonūs. Nori sėkmės – pirmiausiai susitaikyk su tuo, kad problemos tavo paties galvoje. Keiskis pats – tai žymiai lengviau. Tačiau akivaizdu, kad norint taip pasikeisti, reikia nuryti ne vieną karčią piliulę.

***** Kai kurie atvejai išties prieina iki beprotybės – pliaukštelsit vaikui per subinę – gali baigtis tuo, kad vaiką iš jūsų atims tarnybos. Tokie atvejai kraupina daugelį Lietuvoje gyvenančių, tačiau tokia tvarka. Nenorit problemų – išmokite atitikti vietiniams reikalavimams.

****** Mirę nuo šalčio ar iš bado – vos ne įprastas dalykas. Mūsų pensininkai gali nesiskųst, kad per mažai gauna – pasakos apie tai, kaip gera anglų senukams, tėra pagrįstos nesupratimu, jog gerai gyvena tik tie, kas sugebėjo prisitaupyti jaunystėje, o paskui parduoti savo būstą ir išvykti į šalį, kur viskas pigiau.

******* Tiek išnašų pridariau tyčia – dėl to, kad autorius naujoje knygoje jų pridėjo gerokai mažiau, nei pirmojoje. Reikia juk kažkaip kompensuoti.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook3Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

34 thoughts on “Neprijaukintasis Užkalnis apie prijaukintąją Angliją

  1. ap

    Truputį ne į temą, atsiprašau. Paskaičius pradžią apie ką ten tos jo knygos, prisiminiau seną viziją tinklapio, skirto į Wilno atvykstančiam jaunimui. Draugiškų hintų apie tai, kad prie baro nereikia stoti į eilę, kad šunys mieste ne tik prie būdos rišami, kad nereikia išsižiojus rodyti pirštu į praeinančius įdomesnius batus ir pan. Tai, ką jie ir taip išmoksta po kurio laiko, bet geriau būtų greičiau. Daryčiau. Bet kankina klausimas, kad targetas vis viena neskaitys 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, taip grubiai primetus, bent koks pusšimtis tūkstančių žmonių perskaitė pirmąją Užkalnio knygą. Reikia manyti, panašus kiekis perskaitys ir antrąją.

      Kita vertus, dėl jaunimo, atvykstančio į Vilniu -- tikrai nesiimčiau prognozuoti, koks būtų skaitomumas. Visgi manau, kad tam tikra publika būtų.

      Reply
  2. O as manau

    Boring. Emigrantas, lojantis ant lietuviu ir zadantis tarsi mesijas grizti i Lietuva mano akyse tera tik niekingas bailys. Nepirksiu, ir tikiuosi, jus nepadesite sitam kreivarankiui nusilupti dali jusu pinigu ir taip isvengti jo taip nekenciamo, bet deja bandyto, juodo darbo.

    Reply
  3. Pingback: Tweets that mention Neprijaukintasis Užkalnis apie prijaukintąją Angliją « Rokiškis -- Topsy.com

    1. Ashtroka

      Rokiškiau (galūnė būtent tokia), a kas čia per flūdų įvertinimai dešinėje? Iš kur tie skaičiukai bedieviškai dideli…. 🙂

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Nagi anie dešinėje, pasirodo, mane tiek prikomentavo. Čia kažkoks daiktas yra, kuris moka paskaičiuot, tai ir paskaičiavo. Nei nežinau, ar tiesa, ar melas, nes rankom perskaičiuot ir patikrint negalėčiau niekaip 🙂

        Reply
  4. nemunas

    O man iš viso šito veiksmo patinka viešieji ryšiai ir produkto įvedinėjimas. Iki šiol Lietuvoje karaliavo žurnalo žmonės, kelių televizijų strategijos skirtos skudurų pardavėjų, dizainerių ir šiaip berniukų ir mergaičių už pinigus industrijos, maitinimo įstaigų, Neringos Čereškevičienės ir nesuprasikąveikiančių namų šeimininkių įvedimui į rinką ir palaikymui. Žiauriai štampuota, formatuojama pagal leidinių darbuotojų intelekto lygį ir neįdomu. Tuo labiau, ka išeksploatavus tas tuščias kiautas po trijų mėnesių kaip ir pradžioje lieka tik tuščiu kiautu ir dingsta iš srauto iki pareikalavimo.
    Lietuvos žinios vykdo stambesnių reikalų -- pramonininkų interesų sėklų sėjimą, daiginimą ir rūpinimąsi derliumi. Yra ir kitoms finansinėms grupuotėms priklausančių leidinių darančių tą patį, bet čia jau aukštosios materijos.
    O štai per metus -- pusantrų internetuose gimė pakankamai sustyguotas ir intelektualiai užkabinantis judėjimas, kuriame sukasi Užkalnis, Rokiškis, pipedija, Nicholson dar eilė žmonių daugiau ar mažiau, tikslingai ar atsitiktinai veikiančių kartu. Juk nepalyginsi 10 metų valkiojamų „išskirtinių kelionių organizatorė“, arba „verslininkas metroseksualas“, „laidų vedėja“ terminų su „trolis“, „blogosferos patriarchas“, kaip ir miglotos veiklos su rimtais žmonių darbais. Sveikinu į viešųjų ryšių srautą (nežinau, tikslingai, ar taip jau gavosi) įliejus sodrios kalbos, argumentuotos nuomonės ir didelio ažiotažo. Gerai dirbat, vyrai ir moterys, už jūsų stovi Lietuva :))))

    Reply
  5. Iraida

    Kaip tik sitokios knygos ir laukiau, pirmoji nors labai patiko, bet buvo tartum per daug pozityvi, lygtai autorius mate tik gerasias salies savybes ir nenorejo matyti realybes. O dabar-drebs viska kaip yra is tiesu-puiku! O kada i Anglija knyga atkeliaus?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, kada į Angliją -- gal patsai ponas Andrius Užkalnis galėtų pasakyti. O šiaip tai, reik manyti, jei dar tik spausdinti priduodama, tai gal po kelių savaičių, ne anksčiau.

      Reply
  6. skirtumas

    O aš jau pamiršau kaip knygos gali būti įdomios. Kaip čia prisiminti, einant pro šalį kokio knygynėlio?..

    Reply
  7. Koldunas

    Laikau didelį reskeptą Užkalniui už kai kurias jo įžvalgas ir malonų pomėgį savo researchą daryti gerai. BET. Gerb. Užkalnio požiūris ir nuomonės sunkte sunkiasi pro visus jo knygų puslapius. Kad ir kaip jis bandytų būti gudriai nešališkas svetimšalis rašantis apie kultūrą, kurią sugebėjo nuodugniai pažinti, kad ir kaip kurtų iliuziją apžvalginio objektyvaus skaitalo -- jo pomėgiai, interesai ir visų šitų žinių šaltiniai yra gana akivaizdūs skaitant. nesakau, kad tai daro knygą blogesne. Nuomonė yra tai, kas daro medžiagą gyva, bet tiesiog skaitykite su žiupsneliu druskos ir nepriimkite visko už gryną pinigą.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš niekad nebuvau pastebėjęs nei vieno atvejo, kai Užkalnis bandytų atrodyti gudriai nešališkas, būdamas šališkas. Priešingai -- savo šališkumą jis paverčia didžiausiu savo tekstų privalumu.

      Reply
  8. Gerasirdis

    > Ar žinote, kad vien už tai, kad kišenėje
    > turite lenktinį peiliuką (jau nekalbant
    > apie ką nors rimtesnio) galite būti
    > pasodintas?

    Nežinome, ir žinot nenorime.

    Oficialus valdiškas puslapis:
    http://www.direct.gov.uk/en/CrimeJusticeAndTheLaw/Typesofcrime/DG_181675

    „knives with folding blades, like Swiss Army knives, are not illegal as long as the blade is three inches long (7.62 cms) or less“

    Visgi su fact-check’inimu prasti popieriai…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, brangus Geraširdi, kai patikrini faktus -- tai košmaras. Todėl išties geriau nežinoti -- tada galva ramesnė bus.

      Mano kišeninis peiliukas, su katruo prieš daugel metų nuskridau į Angliją ir paskui atgal, veždamasis jį rankiniame bagaže, pasirodo, buvo gerokai nelegalus, kokiais keliais centimetrais netgi, ar kokiu pusantro karto nelegalesnis, nei numatyta maksimali legalumo riba.

      Pasirodo, mane už tai galėjo suimti ir pasodinti. Ir netgi be jokio ten lėktuvo, o tiesiog už šiaip paprastą to peiliuko turėjimą. Taip ir gaunasi pagal tamstos pateikiamą nuorodą.

      Tai štai, kas paaiškėja, kai patikrini faktus. Tas, ką Užkalnis ir rašė -- neleidžiama, nebent jau labai koks mažytis tas peiliukas būtų.

      Reply
  9. Pingback: | Beatos virtuvė

  10. yap

    Beata nikolson ir andrius užukalnis kažkokie įtartini. Landsbergis-Žemkalnis, tai kaip Užukalnis-Aushelhalfbergis.Nieko lietuviško.Šis žmogėnas kelias dienas pagyvenęs anglijoje, jau žino, kas yra angklas, škotas, velsietis? Abejoju. Nes anglai šaiposi iš airių ir škotų, kaip žemaičiai iš aukštaičių, ar lietuvis iš latvio. Nieko nauja-tik labai iškraipyta tikrovė. Norite važiuoti į Angliją, važiuokite, čia dirbančius žmones gerbia. Užukalnis toks rašytojas kaip ir Roland Butkevižymiausias visų laikų lietuvos ekonomistas,mokslininkas, rašytojas--neparašęs nei vieno savo žodžio, tik išvertęs internetinius straipsnius, deja neteisingai ir parduodantis kaip už tikrą.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *