Taigi, tarp Palangos ir Šventosios, Monciškės tai vadinasi berods… Antra diena. Pajūrio vertelgos kaip visad žavi savo apsukrumu: internetas esą yra, o kaip paaiškėja – tik palei pat šeimininko namą, kur nei rozetės laptopui nerasi. Čia kiek primena tuos bajerius, kur "namas visai šalia jūros, 100 metrų", o paaiškėja, kad norint iki jūros nusigauti, reikia su mašina važiuot. Kaip sako kaimynai iš gretimo namelio, šeimininkė rėkauja, jei kas šalia jų namo atsisėdęs, bando tą internetą naudot.
Labai didelis dėkui surf.lt bendrijai, kurią atradau čia netoliese, ir ypač nuostabiam žmogui – poniai Jolantai, jei tik ji čia kartais apsilankys mano bloge: jos dėka dabar galiu naudotis ryšiu. Aptikau per Wi-Fi ir suradau už kokio pusšimčio metrų, įžūliai atėjau ir išsiprašiau 🙂 Tarp kitko, Fonera – pasirodo labai neblogas daiktas, toli tempia.
Kaip jūra? Vanduo šiltas, bet bangos didelės. Išilgai kranto – srovė, kuri truputį bando verst iš kojų, jei įbrendi iki liemens. Bangos verčia dar labiau. Taigi, išties maudytis gan pavojinga, matyt todėl dauguma žmonių ir nesimaudo. Vakar buvo saulės, šiandien jau nėra. Geras laikas atostogoms. O už kokio pusšimčio kilometrų, Rusnėje – visai neseniai praėjo viesulas. Tasai tikras tikrutėlis, kur sūkūrys kaip triūba nuo dangaus lig žemės. Pas mus tuo tarpu buvo visai ramu, tik kažkoks debesis praėjo šalimais, į jūrą žaibais daužydamas…
