Kai manęs klausia, ar reikia Lietuvai atominės elektrinės, aš išties negaliu atsakyti, nes čia maždaug toks klausimas, kaip „ar reikia Lietuvai kariuomenės?„. Paprastai aš sakau, kad neturiu pakankamai duomenų, kad galėčiau patikimai tvirtinti vienaip ar kitaip, o faktorių, įskaitant ir prognostinius kriterijus (pvz., ar karas bus, ar karas nebus ir kokia jo tikimybė bei karo atveju reikalingos kariuomenės apimtys) – pernelyg daug ir pernelyg neapibrėžtų.
Galima viską nagrinėti. Bet kai vietoje nagrinėjimų prasideda fantazmai ir kliedesiai, pramaišyti su visokiomis pasakomis, tai geriau jau apsispręsti ir pasakyti, kas yra kas. Nes jei jau apie kliedesius, tai tada galim ir apie Godzilą pakalbėti, kuri iš atominės elektrinės išsiperėtų. O jei kalbam rimtai - tai derėtų be nusišnekėjimų apsieit.
Aš galiu suprasti labai rimtą argumentą dėl energetinės nepriklausomybės, aš galiu suprasti ir baimes dėl to, kad projektas didelis. Galiu suprasti ir tai, kad šiuo metu kalbos vis dar apie tai, kas turėtų būti ateityje, o ne apie tai, kas jau daroma. Aš galiu netgi suprasti, kad būna ir nelabai racionalių baimių dėl atominės energetikos, nes atominė energija išties stulbina. Aš negaliu suprasti tik vieno – kai vietoje bandymų argumentuotai vertinti, prasideda mėšlizmai.
Pasakysiu tiesiai – iki šiol tesu bendravęs su vienu vieninteliu antiatomininku, kuris bandė argumentuoti rimtai. Mes daug kalbėjomės, daug visokių dalykų aptarėm, o baigėsi tuo, kad galų gale abudu turėjom pasakyti, kad abudu tiesiog negalime patikimai pasakyti, koksai bus galutinis atominės elektrinės atsiperkamumas, nes kol nepakanka duomenų, viskas priklauso nuo prognozių bei to, kaip ir ką skaičiuosi. T.y., klausimų lieka ir vienaip, ir kitaip žiūrint.
Bet visgi aš ne apie tai čia noriu parašyti. Aš noriu parašyti apie tai, ką matau žiniasklaidoje. Tiems, kam sudėtinga skaityti daug raidžių – pasakysiu trumpai: visiškų kliedesių apimtys yra tokios, kad man jau kyla klausimas, ar kas nors nepradėjo redakcijose masiškai skleisti kokių nors narkotikų.
