Pradėsiu nuo citatos iš žymiųjų kalbainių – Alekso Girdenio ir Aldono Pupkio straipsnio apie kalbos norminimo principus. Rašiau jau apie lietuviškas kabutes ir apie tai, kad kalbainizmas – tai ideologinis reiškinys. Ir žinoma, autoritarinis bei su sveiku protu ne tik kad prasilenkiantis, bet ir išvis skirtingose plokštumose egzistuojantis:
„visais laikais taisytas priešdėlis da- netaptų norminiu faktu, net jeigu kas nors įrodytų jo baltiškumą. Antra, visiškai nenormalu, kai be specialių tyrimų keičiama įvairių nusistovėjusių bendrinės kalbos reiškinių (kirčiavimo paradigmų ir pan.) kodifikacija. Šiuo atveju ypač pabrėžtina norminimo tradicija: negalima žymiųjų kalbininkų visuotinai taisytą kalbos reiškinį staiga paskelbti norminiu“
Taigi, jei jau taip – pratęskim Andriaus Užkalnio neteiktinumų revoliuciją. Imkimės to paties „da-“ – persekiojamo, draudžiamo, bet teikiančio mums tiek daug naujų kalbos spalvų. Spalvų, kurios persekiojamos, bet kurios nenyksta.
Kaip matom, nepriklausomai nuo to, kad priešdėlio „da-“ menamai rusiška kilmė niekad nebuvo įrodyta (skambios frazės ir kaltinimai – tėra skambios frazės ir kaltinimai), nepriklausomai nuo to, kad jau bent pusę šimtmečio kalbama apie jo baltiškumą, tai nieko nereiškia. Kažkas iš kalbainių kadaise sugalvojo – vadinas klanas gina. Nepaisydamas jokio sveiko proto. Ir taip, Jablonskio klaidingai taisytas „da-“ – negali būti paskelbtas norminiu. Nes tai juk Jablonskis, o ne šiaip koks jums šunio pypas!
„Идеи Ленина – живы!“ Argi neprimena? Sovietai neigė kvantinę fiziką, nes ji, jų manymu, prieštaravo Izaoko Niutono darbams. Neigė ir genetiką, nes ji, jų manymu, prieštaravo Čarlzo Darvino darbams. Ir neigė kibernetiką, nes ji, jų manymu, prieštaravo marksizmui-leninizmui. Kaip gi galima leisti kažką, kas prieštarauja autoritetams ir sistemai? Reikia drausti, o prieštaraujančius – persekioti. Ar verta stebėtis ta citata iš George Orwell romano „1984“, kurią pateikia Commonsense.lt? Percituosiu, jei jau taip:
„Tai iš dalies buvo atliekama kuriant naujus žodžius, bet dažniausiai — naikinant nepageidautinus žodžius, šalinant visas nelojalias reikšmes, kiek įmanoma — ir visas antrines reikšmes. Imkim vieną pavyzdį. Žodis laisvas dar buvo naujakalbėje, bet jau įmanomas tik tokiuose pasakymuose kaip „Šis šuo laisvas nuo blusų“ arba „Šitas laukas laisvas nuo piktžolių“. To žodžio nebegalėjai pavartoti sąvokoms „politiškai laisvas“ arba „intelektualiai laisvas“, nes politinė ir intelektualinė laisvė, kaip idėjos, nebeegzistavo, tad nebebuvo reikalo jas ir įvardyti. Be eretiškų žodžių slopinimo, buvo dar ir kitas bendras tikslas — kaip galint sumažinti žodyną, nepaliekant nė vieno žodžio, be kurio įmanoma išsiversti. Naujakalbės paskirtis buvo ne plėsti minties erdvę, o mažinti ją, ir tam tikslui netiesiogiai tarnavo iki minimumo apribotas žodžių pasirinkimas.“
Na? Argi neprimena? Gerai, grįžkim prie mūsų priešdėlio „da-„. Jonas Jablonskis su juo kovojo, vėlesni kalbainiai – irgi. Dabartiniai jau skleidžia net mitus apie tai, esą tas priešdėlis atkeliavęs lietuvių kalbon jau sovietmečiu (juk gėda prisipažint, kad daugiau, nei šimtą metų nepavyksta sunaikint). O bet nesigilinkim, tiesiog palyginkim iš praktinių pozicijų, į ką tą „da-“ siūloma keisti? Ogi į priešdėlį „pri-„. Kartais – dar į „ap-„, „pa-„, „į-„, „su-„. Štai vat ką gautume, taip kaitaliodami:
- „Dašuto“ matyt reikia keisti į „prišuto“. O gal – „įšuto“, „apšuto“, „pašuto“, „sušuto“. Tikiu, kad kalbainiui nedašuto, o jau taip įšuto, galvoj prišuto, taip kad smegenys sušuto. Nes jei dašustų, tai kalbos nedarkytų tie apšutėliai.
- „Dasivažiavo“ reikia keisti į „prisivažiavo“, „įsivažiavo“, „apsivažiavo“, „pasivažiavo“, „susivažiavo“. Nes kalbainiai nedasivažiavo, o tik prisivažiavo ir įsivažiavo, taip kad ir toliau dar apsivažinės (stogai jų), kaip beargumentuotume, kol visai susivažiuos.
- „Dapiso“ reikia keisti į „pripiso“, „įpiso“, „supiso“, „papiso“ beigi „apipiso“. Čia ne, kalbainiai ne dapiso manęs, o tik pripiso. Pripiso, suprantate? Ir jūsų nedapiso, o tik įpiso, pripiso ir apipiso. O kalbą – papiso ir supiso. Taigi neprieštaraukit.
- „Dadaryti“ ar „dadirbti“ gal tada keisti į „pridaryti“ ir „pridirbti“? O gal dar į „sudaryti“, „sudirbti“, „apdirbti“, „padirbti“? Tai būtų natūralu, nes būtent tai yra kalbainiškas supratimas – apdirbti ir padirbti, tegul ir pridirbti bei sudirbti. Matėm tai iš VLKK veiklos statistinio pjūvio. Dadaryti – nereikia, o štai pridaryti, pridirbti – kiek širdis geidžia. Ir skleisti padirbtą, netikrą kalbą vietoje tikros.
O kaip kalbainiai vertina tąjį „da-“ patys? Vieną citatą jau matėm: nepaisydami senut senutėlių abejonių menamu „da-“ svetimumu, sako – „mums visiškai nesvarbu, neleisim, nes uždraudėm“. Logika čia niekuo dėta. Ir žinoma, kad logika niekuo dėta, kai pereinama prie tokių teiginių, kaip (dar viena, jau kitų kalbainių (atleisk, Genute, pasipainiojai po mano plentvoliu) citata): „priešdėlis da- bendrinei kalbai neteiktinas, nes jis neturi savo norminių reikšmių sistemos„. Į žmonių kalbą išvertus – gautųsi ta pati nesąmonė: „priešdėlis da- bendrinei kalbai neteiktinas, nes jis neturi leidimo„. Dar pastebėtina, kad prikabinama frazė apie „reikšmių sistemą“ – išvis kalambūras. Priešdėlis „da-“ turi reikšmių sistemą lygiai tiek, kiek gali tokią sistemą turėti priešdėlis. Pagal kalbainiuis jis neteiktinas tik dėl to, kad neteiktinas.
Aš ne šiaip sau čia citavau Aldono Pupkio pareiškimą apie tai, kad niekas nesvarbu, visvien neleis. Prieš kokius porą dešimtmečių, atsimenu, buvo triukšmelis, kai kažkas iš rusų kalbininkų pareiškė, esą rusiškas „дo-“ (beje, paplitęs ir kitose slavų kalbose) esąs skolinys iš baltų kalbų. Anąsyk mūsiški kalbainiai sucypčiojo, kad negali taip būt ir kad tai nusišnekėjimas, nes esą tai jau lietuvių kalboje svetimybė.
Pastebėkim, bebaigdami apie „da-“ dar vieną dalyką: lietuvių kalboje šis priešdėlis yra tiesiog kardinaliai galingesnis, nei rusų kalboje, iš kurios kalbainių yra kildinamas. „Privažiuoti“, „davažiuoti“ – „приехать“, „доехать“. Tačiau lietuviškas „dasivažiuoti“ jau negauna nei netiesioginio analogo. Ir jei dėl paties „dasivažiuoti“ kas nors galėtų ginčytis, esą čia perkeltinė prasmė, tai pabandykim rusų kalboje surasti tiesioginius darybinius/prasminius analogus žodžiams „dasitvarkyti“, „dasikrauti“, „dakrėsti“, „dasibaigti“ (ypač su grįžtamąja morfema „-si-„, tarp kitko, irgi labai įdomia, vienodai efektingai vartojama ir pre, ir post modifikavimui, bet nenukrypkim). Priešdėlis „da-“ jau senų seniausiai gyvena savo prasminį gyvenimą mūsų kalboje. Jis atskleidžia mums daugybę naujų prasmingumų, kai tik jį pavartojame. Tai yra turtas, kurio ne tik nereikia drausti – jį reikia puoselėti, saugoti, tirti jo atskleidžiamas galimybes.
Kalbainių kova prieš „da-“ neturi nieko bendra su kalbos grynumu. Tai tokia pat kova, kokia nesėkmingai buvo vykdoma prieš žodį „galva“ – esą šis kilęs iš rusų kalbos „голова“. Būtent dėl šios kovos, dėl žodžio „galva“ neigimo (buvo siūlomas naujadaras „mąstalas“) kalbainius daugelis ėmė vadinti begalviais. Bet per tiek metų niekas nepakito – begalviai buvo, begalviais ir liko. Ir neverta tikėti, kad jiems dašus, kokias jie problemas daro – jiems tiktai prišus, sušus ir apšus. Nes jie – kalbainiai, jie – begalviai.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
nesutinku. Neabejoju ir kategoriškai teigiu, kad mūsų kalba yra kur kas gražesnė su pateiktais kalbininkų nurodytais priešdėliais.
O burnoti ir visą gyvenimą lieti apmaudą iš piktumo vien tam, kad iš lietuvių buvo varganas petakas -- juokinga ir graudu truputį.
Savo sentimentus Sovietų Sąjungai galima reikšti ir kitomis formomis, ne vien dergiant lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, Landzbergis fermą sugriovė.
Taigi, pažiūrėkim tamstos argumentus:
Nesutinkate. Neabejojate ir kategoriškai teigiate, kad su apribojimais, kuriuos nurodo kalbainiai, kalba esą kur kas gražsenė. Iš šio pasažo matome apvalų nulį argumentų, vien tikėjimą.
Toliau pateikiate projektyvinio briedo kąsnelį -- „burnoti ir visą gyvenimą lieti apmaudą, blablabla“.
Toliau imate projektyviai šikti etiketiniais (ir vėlgi, projektyviniais) pareiškimais apie Sovietų Sąjungą (puikus kogitofobinės naracijos pavyzdys, tarp kitko), papildydamas tai dar ir Landsbergiu.
Taigi, kaip matome iš tamstos komentaro (ne ką geresnio lygio, nei tamstos parašytas kakutis Commonsense.lt bloge), tamsta ginate kalbainius nuostabiu būdu -- kliedėdamas.
Kadangi šitame bloge nesivaržau siųsti nesąmonių rašinėtojus į geras vietas, tai ir tamstai suteikiu imperatyvų seksualiai abstrahuotą vektorių. Sėkmės.
Jutinai, tikiuosi nenaudoji tokių svetimybių:
internetas, agurkas, knyga, teatras, demokratija, galva, pomidoras, automobilis/mašina ir tt. ?
kad ir kaip gaila būtų, kalba nėra matematika. Nesiteiksiu dėstyti argumentų apie grožį, nes jis nėra argumentuojamas, gal neteko girdėti Tamstai.
Na, o toliau -- kiek siekia „supratimas“, tiek ir pasakėte, matyt, kalbos datęsinėti nebeverta.
Darkykit. O aš nueisiu, kur siuntėt. Ką gi daugiau daryt, kai nėr ką pasakyt..
Justinai, kai pasakau valint naxui -- bandymai tęsti tos pačios rūšies pezalus jau nebepadės.
Valink savanoriškai, nes kitaip pasiųsiu prievartinai -- naujų išraiškos formų ieškot. Tam, kad atsirastų supratimas, jog ne vien grožis kalbai būdingas.
iš serijos „Pasaulyje yra tik dvi nuomonės: mano ir neteisinga.“
Leisiu sau paargumentuoti -- yra daug nuomonių. Bet įdomios šiuo atveju šios:
1. Mano
2. Teisinga
3. Neteisinga
4. Neapgalvota
Tai čia manau, jog Rokiškis apeliavo į 4’ąją, kurią aš labai švelniai apibūdinau.
Nors „kalba tai jums ne matematika“, „yra toks dalykas kaip grožis“. Jau tokie daknisančiai idiotiški, kad aš net įspirčiau pavymui, kad vektoriaus kryptimi būtų ne šiaip sau einama o bėgama pasišokinėjant.
Pasaulyje yra daug nuomonių. Tačiau jos būna argumentuotos arba ne. Neargumentuota nuomonė -- tai tik pezalai.
„Neabejoju ir kategoriškai teigiu, kad mūsų kalba yra kur kas gražesnė su pateiktais kalbininkų nurodytais priešdėliais.“
Grožis -- abstraktu. Vien dėl to negalima kažko KATEGORIŠKAI drausti! Kas tau gražu, man gal negražu, kas man gražu, galbūt tau -- ne. Tais kas bus teisus draudimais? Aš, ar tu? Kodėl?
Prikišti čia grožį -- pezalai. Man irgi kažkas gražu (pvz., Rokiškio išpeiktos lietuvškos kabutės). Aš jas dedu, bet neinu su vėzdu visiem per galvas daužydamas, kurie iš tingumo deda „“. Laiko švaistymas.
Rokiski paskutinis tavo komentaras Justinui maždaug „nesutinki-papjausiu“ gal pervirtai i Alacho tikėjima?
Kariauji čia kazkokią beprasmišką kovą prieš kalbininkus.
Toli gražu. Priimu argumentus. Bet tai turi būti argumentai. Jei žmogus pasako kratinį projektyvinių kliedesių, permaišytų su etiketėmis -- tai nėra argumentacija. Jei paskui tęsia tą patį kleidėjimą -- keliauja aiškia kryptimi.
Kiek suprantu (žinoma, nesu specas), kĄlbininkai siunta ant „da-“ ne vien dėl jo menamai rusiškos kilmės. Daug labiau siunta dėl to, kad priešdėlis sunkiai pasiduoda sunorminimui- pernelyg jau daug yra jo reikšmių/atspalvių. Be to, jei jau „da-“ kaltinti rusiškumu (kame lyg ir nėra mirtino grieko; ir taip turime nemažai slavų ar germanų kilmės žodžių), kas tada sėdi frazėje „kas do monai su tais kalbainiais?“, kurioje nėra jokių da-.
Paskutiniu metu tik kazkokia neapykantos lavina i kalbainiu puse. Labai jau daug negatyvo, todel norejau paklausti -- tau nepatinka, kad VLKK prievarta liepia naudoti zodzius, kuriuos laiko teiktinais, o uz nesilaikyma israsineja baudas? Taip? Ar as kazka ne taip suprantu?
Jei taip yra(baudos israsomos), tai sutinku, kad ju patarimai turetu buti rekomendacijos, o ne isakymai. Bet as manau, kad bendrine kalba vis delto turetu buti priziureta ir sutvarkyta, gal ne bendrine…bet -- biurokratine, sakykim taip. Bendri terminai ir pan. kad ivairios institucijos, ar zmones su tom institucijom susikalbetu (susirasytu) tarpusavyje. Juk neturi buti vietos interpretacijai, jei as prasau leidimo namui, tai turiu aiskiai zinoti, kokius dokumentus turiu pateikti, kas juose turi buti TIKSLIAI. O kas liecia tarmes ir slenga, tai nematau as kazkokio didelio kisimosi. Niekas internetuose necenzuruoja juk.
O siaip, nors VLKK patarimai man ne visada prie sirdies (tie patys skalbiamieji milteliai (KPS?!) arba zodzius reikia vartoti, o ne naudoti), bet daznai pasitaiko ir neblogu patarimu (visikai nesuprantu, kodel commonsense.lt uzkliuvo rinkodara…labai gerai skambantis ir visiskai ausu neerzinantis zodis). Manau, kad VLKK protingesnio proceso tik reiktu, kad netaisytu musu ausiai normaliai skambanciu zodziu, nekibtu prie to, kas puikiai funkcionuoja ir taip (pasikartosiu, nes kitas pavyzdys neateina galvon kol kas -- skalbiamieji milteliai, kuom netiko skalbimo, iki siol nesuprantu). Bet visokiu amerikonizmu gal vis delto nereiketu tiek daug naudoti, juk ir lietuviski pakaitalai ne visada yra totalus blogis (krepsinis, tinkinti visai smagus, tinklarastis irgi neblogas blogo pakaitalas :)). Man pvz. Vokietijoje labai kliuna, kai per telika tie daug anglisku zodziu(vietoj isparadvimo -- sale, vietoj pasiulymo -- offer, vietoj paskutines minutes kelioniu -- last minute), kad neretai pagalvoju -- tai nafig jiems ta vokieciu tada 🙂 Neaiskinu, kad visas naujoves reikia drausti ir kratytis kaip velnias kryziaus, ypac kas liecia slenga. As vartoju (!) daug anglisku zodziu (gal ne tiek pavieniu zodziu, kiek fraziu), nes IT ir internetinis gyvenimas jau taip sutvarke -- nespeja rastis geru lietuvisku pakaitalu, o po to jau sunku persiorientuoti. Be to, kai kuriuos zodzius vartoju samoningai (ridikiulis, paiselis, tadum ir pan.). O kai kuriuos zodzius ar frazes, kuriuos mokykloje aiskino kaip nevartotinus, tai net nesupratau kodel aiskina -- nes as ju net nebuvau girdejusi. Isstatyti saskaita pvz, raisferslusas ar pan.
O del da- sutinku, sunku pakeisti zodzius naudojant kitus priesdelius, nes nesuteikia jie zodziui tinkamos prasmes. Beje, kokiuose saltiniuose radai del da-. Idomu, kodel Jablonskis draude 🙂
Daug cia prirasiau, biski i tema, biski ne i tema -- nesiuks manes. Tiesiog siulau konkreciau suformuluoti, ka per revoliucija cia rengi. Is paskutiniu postu atrodo, kad saskaitas suvedineji, neatrodo, kad saltu protu viskas grindziama, o tiesiog tave erzina keli konkretus zmones. Parasyk geriau konkreciai punktais, kaip tavo manymu turetu (ir ar isvis turetu bei kodel) funkcionuoti VLKK, kad butu aiskiau.
Revoliuciją čia, šiaipjau, organizuoju aš, ponas lfig. Ne, iš tikrųjų tai, matyt, susikūrė situacija, susikūrė kritinė masė ir procesas pasidarė nebesustabdomas.
Betgi tamsta rašai. Paskutiniu metu tik kazkokia neapykantos lavina i kalbainiu puse.
Čia taip jiems vaizduojas. Tiesiog pratę komanduoti, o ne kalbėtis. Nelauktas protrūkis iš visų pusių, klausimų ir teiginių lavina ir būrys žmonių, kurie nesiruošia taikstytis nė vu viena aksioma ir apskritai nebepriima to, ką anksčiau VLKK sušerdavo kvailoms masėms, visiems klusniai ryjant po represinių struktūrų priežiūra, suglumino juos.
Jie pasimetė ir pradėjo isterikuot, kaip tas atsakymas lryte, kur mojavo įstatymais ir konstitucija, žviegdami ir trypdami kojomis.
Pokalbis yra neišvengiamai pakeltais tonais, nes derybų čia nebus, ir savanoriškai Talibanas pozicijų neužleis. Ką išplėšiu nagais, kaip lietuvių kalbos savininkas ir autorius, tą ir turėsiu.
ponia 🙂
Norėjau šiek tiek patikslinti, kodėl man atrodo, kad tiesiog negatyvo lavina. Kad rašo blogeriai apie VLKK skleidžiamą blogį, tai čia vienas reikalas. Tačiau visi įrašai iš šalies atrodo tokio ganėtinai isterinio tono. Todėl norėtųsi, kad kas nors iš blogerių tiesiog ramiai parašytų postą (kurį visi draugiškai padalintų internetuose) ir tuo pačiu pvz. laišką tai pačiai VLKK ir dar kuriai nors institucijai (beje, kam VLKK pavaldi ir ar išvis pavaldi?) su, tarkim, blogeriai prieš VLKK peticija ar der tenkuomnors. Laiške išdėstytų punktais, kas konkrečiai žmones VLKK veikloje DAkniso, ką jie nori šita revoliucija pasiekti (uždrausti VLKK pvz.) ir pan. Na maždaug toks laiškas, kur išdėstyta, kas prie ko su primygtinom rekomendacijom. Atsakymus irgi viešinti. Nes dabar tiesiog atrodo, kad ištraukė visi po kelis žodžius, kurie jiems nepatinka ir elementariai užvažiavo (kam rinkodara užkliuvo, kam dar kas). Nu toks, baksnojimas į smulkmenas, kad VLKK dunduliai (o su šiuo faktu ir taip daug kas sutinka ir kaip ir nebereiktų vėl aiškinti). Kažką įdomesnio ir konkretesnio pamenu, tik Rokiškio berods rašyta, kur jis bandė analizuoti VLKK veiklą pagal tai, kiek žodžių iš kokios raidės VLKK įtraukė į darbotvarkę ar pan.
Atsiprašau, nesu gabus genderį iš sutrumpinimo nustatyti, tai taip ir pavadinau nevykusiai.
Man Jūsų siūlomas būdas neatrodo patrauklus. Man žymiai labiau patinka neorganizuotas, partizaninis, asimetrinis karas, BŪTENT nenusileidžiant iki jų institucinio lygio ir tuo pačiu nelegitymizuojant jų žaidimo taisyklių („mes įgalioti, mes nustatom tvarką, kai norėsim, jūsų išklausysim“).
Ne, tvarką savo kalbai nustatinėsiu aš, už savo tekstų redagavimą, kokį įsivaizduoju esant reikalingą, kovosiu aš pats, ir kaip jau sakiau, ką išplėšiu, tą ir turėsiu. Už gražius prašymus čia NIEKAS NIEKAM NIEKO neduos. Čia ne šokiai kolūkinės gyvenvietės kultūrnamyje.
na kievienam savo, nesiginčysiu. Tik įdomu kokius rezultatus duos komunikacijos tarp VLKK ir blogerių nebuvimas…
Sėkmės, bet kokiu atveju.
O kaip dėl kalbos niokojimo verstiniuose šedevruose, kai, paėmęs skaityti knygą, jau pirmame puslapyje pagal sakinių struktūrą gali nesunkiai nustatyti, kad tekstas yra verstinis, o dažnai, jei pažįstama ir pirminė kalba- iš kurios kalbos verstas tasai tekstas. Berods, visai lietuvių kalbai tasai nemažėjantis struktūros ir gramatikos praradimas kelia kur kas didesnę grėsmę, nei koks priešdėlis, bet VLKK turi savus prioritetus. Kuriuos? Tuos, prie kurių lengviau prisikabinti. Lengviau „sunorminti“, vadovaujantis paskirais paragrafais.
Būtent tai ir daknisa.
Oooo taip, taip taip, vertimai, ypač skaudi tema -- kai originalo kalba gražus ir spalvingas tekstas verčiant patvarkomas per visus galus iki nebeskaitomo kratinio, ir vien dėl tos svetimos sakinių struktūros.
Taip, neretai tekstai, ypač profesiniai, juos dirbtinai „lietuvinant“ sudarkomi iki visiškai neskaitomo lygio. Vienas iš ryškesnių, smarkiai užveikusių atvejų -- tekstai IT temomis, virstantys tiesiog kažkokiais atsitiktinių žodžių kratiniais. Tai susiję su visiška kalbainių nekompetencija, vykdant lietuvinimus bei absoliučiu neatsakingumu. Ta pati jų nuvalkiota frazė „mes neatsakingi, mes tik nusprendžiame“ -- pasako viską.
Kita vertus, neabejotinai yra ir visiškai nykių vertėjų, kurie tekstą verčia bukai pažodžiui, net nebandydami suvokti prasmės, jau nekalbant apie kokius nors atspalvius. Tai būdingiau grožinės literatūros vertimams. Tačiau čia jau jokios taisyklės, reguliavimai ar dar kas nors negali padėti. Nebent kokios nors akcijos, apdovanojant geriausius vertėjus, sukuriant kokybiško vertimo garantijos ženklą, suteikiamą po recenzavimų ar pan. -- t.y., pozityvios priemonės.
Na taip, yra tokių vertėjų, kuriems rankas geriau sukišti ten, iš kur jos ir auga -- subinėn. Ypač kai verčiama iš rusų kalbos.
Ale kažkaip nuojauta šnibžda, kad kartais didžiuma vertimui skirto laiko sugaištama ieškant kalbos inkvizicijos nepiktinančių žodžių, nei rūpinantis teksto stilium. Bet gal čia tik man taip vaidenasi.
Aha, burbu čia, o kai reiks savo vertimus redaguot -- gi verksiu kruvinom ašarom ir merdėsiu iš gėdos prieš save ir pačią lietuvių kalbą, ghgh 😀
Neretai taip -- dažnas vertėjas prastai dirba ir dėl to, kad bijo kalbainių. Iš to ir atsiranda bajeriukai, kai kokie nors negrų banditai išverstame filme ima kalbėti literatūrine kalba. Irgi akmuo kalbainių daržan.
Nu literatūriniai gangsta -- tai čia jau chrestomatinis atvejis. Ar verstos žaidimų recenzijos (turiu tūlike visokių geimeriškų žurnalų kolekciją, tai nuo daugumos straipsnių akys kraujuoja), tos irgi žavingai iliustruoja bėdą. Dar vienas smagus pavyzdys -- visokie „sveikatos kalendoriai“ -- kai kurios žolės neturi „patogaus“ pavadinimo, tik liaudišką ir lotynišką (oficialiai patvirtinto niekas realiai nežino), tai och kaip priverčia iš to strioko, kad tik neparašyt tarmiškai… Gaila, neturiu daba po ranka jokio pavyzdžio, ibo ta literatūrą mamos tūlike gyvena, tai jei nepamiršiu, nuvažiavus galėsiu pažiūrėt.
Čia ne negatyvo lavina iš blogerių. Čia tiesiog realybė, sukurta kalbainių. Mes jos neretai nepastebim, kenčiam, taikstomės, bet anksčiau ar vėliau tiesiog užveikia.
Negatyvas -- tai kalbainių veikla. Ji yra negatyvi, ribojanti, cenzūruojanti ir netgi griaunanti mūsų kalbą. Ir tylėjimas čia negali pridėti pozityvumo. Jis tik leidžia plisti tai pačiai negatyviai kalbainių įtakai.
Šitas mano straipsnis -- tai tik gabaliukas jų veiklos analizės. Bet kurie pokyčiai turi būti valdomi. Ir jie turi prasidėti nuo esamos situacijos analizės, nes norint kažką pakeisti, reikia aiškiai žinoti, aiškiai formuluoti, kas yra dabar. Štai tą pradinę stadiją ir turime.
Parašiau apie kabutes, parašiau apie „da-„, parašysiu dar apie kažką. Kažkas kitas -- dar apie kažką. Analizė -- tai pozityvas, jis leidžia kurti, sudaro pagrindą pokyčiams, net jei analizuojami negatyvūs reiškiniai.
Kalbant paprasčiau -- problema yra ne tame, kad kažkas pasako apie problemą. Priešingai -- norint išspręsti problemą, reikia apie ją kalbėti. Tylėjimas leidžia bėdoms augti.
Ifig, taip, kalbos talibanas skiria baudas.
O kalba -- labai įdomus daiktas, kur reikalavimai skiriasi priklausomai nuo vartojimo. Vienais atvejais, kai reikia apibrėžto tikslumo -- kalba turi būti griežtai analitinė, vienareikšmė. Pvz., dokumentų, teisinė kalba. Arba mokslo kalba. Arba vadybos kalba.
Kitais atvejais, kai šnekam (nebūtinai internete, o pvz., spaudoje) apie sunkiau apibrėžiamus reiškinius, kalbai keliami visai kiti reikalavimai -- ji turi būti laisva, nevaržanti, leidžianti kurti, konstruoti, paliekanti visišką laisvę jos vartotojui.
Ir vienais, ir kitais atvejais kalbainiai kišasi prasčiausiais būdais.
Commonsense.lt rašo, kaip kalbainiai draudžia vartoti žodį „pardavimai“ (daugiskaita). Ką tai duoda? Ogi elementarų pardavimų apskaitomumo draudimą -- taip išties kišamasi į reikalus, kur neturima jokios kompetencijos. Ką kalbainiai bando pridirbti IT terminijoje -- čia išvis pasakos, dėl kurių plaukai piestu stojasi (prisiminkim, kad viena iš IT sudedamųjų -- tai metakalba). Tas pat -- chemijoje, kur „aktyvuojantis“ keičiamas į „aktyvuojamas“. Ir t.t., ir t.t. -- tai yra griovimas. Sąvokų, prasmių, reikšmių griovimas.
Lygiai tas pat vyksta ir tais atvejais, kai kalbam apie laisvą, minčiai erdvės turintį duoti kalbos vartojimą. Bet kokios perkeltinės prasmės ar reikšmės kišamos į kabutes, o kalbainiai ima netgi reguliuoti, ką autorius galėjo galvoti, o ko negalėjo. Tai tragiška.
VLKK nepadėtų geresnis procesas, nes lemia ne proceso netobulumas, o pati koncepcija. VLKK -- ne konstruojanti, kurianti institucija, o ribojanti, cenzūruojanti, draudžianti. Savo vykdomomis funkcijomis, savo autoritarizmu, savo ideologiniu angažuotumu ši įstaiga teprimena modernizuotą Glavlitą.
Dėl Jablonskio ir da- -- nepasakysiu jau, kur skaičiau. Bet jis buvo vienas iš pirmų kovotojų su šiuo priešdėliu. Tiesa, tais laikais šio priešdėlio vartojimas tarpais būdavo neadekvatus. Bet tuo metu buvo labai daug bėdų su kalba, o jas, kaip bebūtų keista, tuometiniai kalbininkai sugebėjo išspręsti ir be autoritarinių metodų. Jei neklystu, tik nedidelė dalis Jablonskio sugalvotų naujadarų prigijo, bet jis išties stengėsi, darė tai kūribingai, tad ta dalis, kuri įsitvirtino -- davė labai daug. Tai ryškiai kontrastuoja su VLKK.
Ir žinoma, kad tamstos nesiųsiu. Nes tamsta dėstot argumentus ir mintis, tamsta teikiate erdvę diskusijai, o tai -- labai daug.
na va, jau aiškiau, kuom kalbainiai kliūva (kliūna?). Nes iš daugumos postų lietuviškos blogosferos susidaro ispūdis, kad tik dėl pavienių žodžių barasi visi (kam marškinėliai neįtinka, kam dar kas). Aš specialiai VLKK veikla nesidomiu, todė man tie postai ir pasirodė tiesiog bambėjimas, o visokie aiškinimai apie kūrybingumo ribojimą ir minčių cenzūravimą pasirodė juokingi. Dabar daug suprantamiau, kame šaknys.
Bet vis dėlto įdomu -- na parašys vienas kitas blogeris, padalinsim skaitytojai gerus postus internetų platybėse, o kas toliau? Užkalnis jau pakomentavo, kad komunikuoti kažkaip viso šito judėjimo kalbainiams neplanuoja. Tai kokiais būdais bus toliau kalbainiai verčiami iš sosto?
Pirma turi atsirasti bendras suvokimas, bendras diskursas. O kai pasidarys aišku, kokioje būklėje esame, tai pasidarys ir aišku, ką daryti.
Aš pats komunikuoti kalbainiams šito reikalo irgi neplanuoju. Tai beviltiška. Jiems šituos dalykus komunikuoti bandoma buvo kelis dešimtmečius, tačiau niekas nepasikeitė -- netgi dar blogiau: kai su jais bandai kalbėtis, jie išvengia pasipriešinimo ir toliau kaip dundukai (dun-dun-dun -- va kur šio žodžio prasmė) kala savo durnizmus.
Beje, kadaise girdėjau istoriją, kad žodis „durnius“ buvo prisikirtas neteiktiniems būtent dėl to -- dar sovietiniais laikais kažką iš kalbainių užveikė, kad jis taip vadinamas buvo. Gal ir mitas, bet gražus.
Mano supratimu, galų gale suformuluotas vienas kosntruktyviausių komentarų. Su daugeliu dalykų sutinku.
Nesutinku dėl „VLKK – ne konstruojanti, kurianti institucija, o ribojanti, cenzūruojanti, draudžianti. “
Manyčiau, jų darbo metodai interpretuojami klaidingai. Tai yra valstybinė institucija, o valstybinės institucijos vos ne pagal apibrėžimą yra (itin) konservatyvios, besiremiančios senomis, patikrintomis, galiojančiomis metodologijomis. Todėl greiti, liberalūs pakitimai joje negalimi. Galų gale nesu tikras, ar to reikia, nes didžioji dalis blogerių priekaištų -- dėl pavienių žodžių. Tie priekaištai dėl dabar priimtų ir patvirtintų diletantiškų (soriukas, apie tai spręsti išsilavinimo tinkamo neturite) pasiūlymų gali kartotis, pvz. pasikeitus priekaištaujančių kartai. Todėl VLKK konservatyvi pozicija yra visiškai pateisinama. Vienas esminis „bet“ -- tik norminei kalbai.
Gi kalbant apie meną, žurnalistus, grafomanus ir kitą reikalą, priminsiu, kad beraštystė nėra kūrybos forma.
Tamsta darote dvi kardinaliai klaidingas prielaidas:
* Pirma, kaip natūralų reiškinį priimate kalbos ribojimą, nes tai, esą valstybinė institucija, esą taip ir reikia, o problemos, esą tik fragmentarinės, o ne sisteminės.
* Antra, preziumuojate, jog esą opozicija kalbainiams yra paremta beraštyste ar dar kuo nors panašiu.
Tai labai prastos ir silpnos, o ne tik klaidingos prielaidos. Jų paneigimui pakanka jas suformuluoti, kaip poziciją.
Problemų yra, kai kur jos sisteminės. Bet VLKK tikrai neverta tokio puolimo. Kalbos ribojimai tam tikrose srityse yra būtini, pats tai pripažinai. Pvz. teisėkūra, biurokratija ar mokslas.
Be L. Vaicekauskienės (kurios poziciją pavadinčiau nuosaikia) kalbos „mokslo“ ar redagavimo profesionalų jūsų gretose maža. To beraštyste nevadinu. Tai tiesiog stulbinantis 12 klasių arba vos vos didesnis išsilavinimas ir menka praktika.
Čia jau kiek pavargęs argumentas, garbės žodis. „Profesionalų tarpų jūsų maža.“
Labai primena Sąjūdžio laikus ir LKP sekretorių pamintijimus, kad ne muzikantams ir vertėjams valdyti valstybę.
Labai lietuviška negalia apie profesionalizmą rašyti. Daugiausiai paprastai aiškina tie, kas patys mažiausiai išmano, pvz., Artūras Račas mėgsta aiškinti apie žurnalistiką, apie kurią susigaudo menkai (jam atrodo kitaip, bet maža kas kam atrodo: Minedas irgi mėgo dainuoti).
Taip pat ir VLKK nomenklatūra labai daug aiškina apie kalbos vartoseną, kai labai menką teturi apie jį supratimą. Jau rašiau, kad nežinantys, kuo daboklė skiriasi nuo belangės, neturėtų aiškinti. Arba jei aiškina, tai tegu aiškina kaip pensinykai ant suoliuko, tiems, kas nori jų klausytis. Ne už mano pinigus ir ne paremti represinio aparato.
Aha, čia ir prasideda -- beviltiškas paskutinis bandymas apeliuoti į bent kažką, už ko galima užsikalbinti, tegul tą kažką ir pačiam susikūrus savo prielaidose -- kad ir kokį nors kažkieno neapibrėžiamą profesionalumą, apriori pastatant VLKK į profesionalų, t.y., teisingųjų poziciją 🙂
Brangus/brangi Om, viena vertus, nei aš pripažinau, kad kalbos ribojimai kažkokiose srityse būtini (tai labai nyki ir šlykščiai veidmainiška projekcija, bandant sisteminės terminijos apibrėžtumą specifinėms sritims sutapatinti su bendrais kalbos ribojimais), nei tamsta pateikėt kokių nors faktų, esą „VLKK neverta tokio puolimo“. Leiskit paklausti, kokio tokio?
Ar, pagal tamstą, realybės dėstymas -- tai jau puolimas? O gal tai dar ir neprofesionalumas? 😀
Tai ar tik ne tų pačių partijos sekretorių pamintijimai buvo, kad kiekviena panda gali valdyti valstybę ir norminti kalbą. Kaipgi jūs, pripažindami savo konservatyvumą, atmetate ekspertines mokslu impregnuotų profesorių pozicijas?..
VLKK užduotis dorotis su normine kalba, o į jūsų asmeninius reikalus nelįsti, jei lenda -- blogai -- tada puolimo nusipelno. Bet ką jau minėjau -- jie konservatyviais metodais sprendžia jiems priskirtus uždavinius ir tai yra puiku.
Nemanau, kad norėtumėte išvysti kokią nors civilinio kodekso dalį užrašytą kurios nors nuostabios žemaičių tarmės forma. Arba tuteišiškai gauti pranešimą apie skolą žaibo kredito teikėjams.
O ar teko skaityti provincijos pensininkių-grafomanių savilaidinę poezija? Tokias knygas apskritai reikėtų uždrausti, o kol taip nėra, ačiū dievui dar būna ir jas suredaguojančių ir paliekančių kalbos požiūriu bent pusėtiną knygiūkštę. Kai kuriose vietose perdėtam liberalizmui tikrai ne vieta.
Matot, aš esu procesistas. Ir mano požiūris -- išties labai paprastas: priežastis-pasekmė, sąveika-ryšys, ribojimas-galimybė. Ir t.t..
Bet kuris procesas turi būti orientuotas į klientą (vartotoją), nešti klientui(vartotojui) naudą. Ir bet kuriuo atveju klientas vertina galutinį rezultatą. Ir klientui visai nebūtina būti automechaniku, tam, kad pasakytų, jog mašina neužsiveda, ėda daug kuro, garsiai blerbia, žiemą yra šalta ar turi dar kokių nors problemų, ar kad jos gamintojas yra šūdinas. Zapukas yra šūdina mašina. Ir jo gamintojas šūdinas. Ar norint tai pasakyti, reikia būti ekspertu? Žinoma, kad ne. Pakanka tą zapuką pamatyti. O kai mašina neužsiveda, šiam faktui įvardinti visai nebūtina nagrinėti degimo kameros formos įtaką kuro uždegimo bangos sklidimo greičiui. Mašina neužsiveda -- vat ir viskas.
Prisiminus neseną įrašą Commonsense.lt -- pardavimai yra ir daugiskaitoje. O jei kalbainiai to nesuvokia -- tai jų darbas yra blogas. Tai akivaizdus faktas.
Kitaip tariant bet kuris, visiškai bet kuris kalbos vartotojas gali vertinti kalbos problemas ir tų pačių kalbainių veiklos rezultatą, net jei ir neturi specifinių kompetencijų, kurios leistų atlikti kokias nors gilias analizes. Tiesiog dėl to, kad jis yra vartotojas, jo kompetencija -- pakankama tam, kad jis įvertintų rezultato kokybę, atitiktį reikalavimams.
Procesinio valdymo požiūriu, dabartinė VLKK situacija ne tik pilnai atitinka garsųjį nulinį procesinio išsivystymo balą (požymiai -- denializmas: „problemų pas mus nėra, problemos pas kitus, vartotojai neteisūs, visi išties patenkinti, blablabla“), bet pasižymi net ir valstybinėms įstaigoms reto, mitinio, beveik niekur nesutinkamo minusinio balo simptomais: sąmoningai daromi sprendimai, žinomai keliantys vartotojams problemas, jie įgyvendinami, nepaisant vartotojų pasipriešinimo ir blogais rezultatais apkaltinami vėlgi vartotojai.
Procesinio valdymo požiūriu -- tai yra šokiruojantis reiškinys. Toks šokiruojantis, kad nuo jo plaukai piestu stojasi. Neigiamas balas yra toksai mistinis, kad net į vertinimo skales netraukiamas, nes paprastai laikomas išvis vien teoriniu, o ne praktiniu konceptu.
O dėl savilaidinės poezijos -- Rasyk.lt pilna tokios. Argi kam nors tai trukdo? Nuo senų senovės pilna tų grafomanų būdavo. Dar XIXa. tai tapo fenomenu, o kai kurių to laiko tautinių grafomanių veikalai net į vadovėlius įtraukiami. Ir, tarp kitko, vidutinis kalbos lygis toje grafomaniškoje kūryboje yra daug labiau atitinkantis VLKK reikalavimus, nei vidutinis kokio nors Delfi komentatoriaus pasisakymas. Ir ką?
O apie kažkokius „sėkmingai sprendžiamus“ VLKK uždavinius ar jų „ekspertiškumą“ -- gal nekalbėkim. Žmonės, kurie gyvena XVIIIa. laikų kalbinėmis-ideologinėmis teorijomis -- tai ne ekspertai, o degeneratai.
Galų gale, apie specifikas, tokias, kaip BK, CK ar pan. -- tai ne bendrinės kalbos, o specializuotos kalbos atvejis. Jis gali būti derinamas ar gali būti nederinamas su bendrine kalba, bet jis turi turėti nepriklausomą, stabilią ir nuosavą terminų sistemą, atitinkančią jai keliamus reikalavimus. Ir, kaip viena iš pasekmių -- gerai atidirbta specializuota sistema gali teigiamai įtakoti ir bendrinę. Ar pagaunate skirtumą?
O apie asmeninius reikalus -- VLKK į juos lenda kiekvienąsyk, kai tik ima reguliuoti, kokį žodį ir kaip galima ar negalima vartoti. Netgi be baudų. Ir tai taip akivaizdu, kad apie tai išvis beprasmiška šnekėti. VLKK kišimasis į asmeninį ar į viešąjį kalbėjimą -- ne kokybiškai, o tik kiekybiškai skirtingas, t.y., skiriasi taikomos kalbinės prievartos apimtys, tačiau ne pats prievartos egzistavimo faktas.
Kažkaip pripratau nuo vaikystės, kad žodis su „da-“ būna tik nebendriniuose arba labai senuose (>70 m.) tekstuose, todėl man būtų sunku susitaikyti su „da-“ vartojimu viešoje kalboje ten, kur galima be jo apsieiti. Bet apskritai gyvenime labai plačiai naudoju šitą priešdėlį. Niekada negirdėjau apie diskusijas dėl neslaviškos jo kilmės. Jaučiu, tai šlietųsi neblogai prie bendros slavų-baltų kilmės teorijos. Jeigu ja tikėtume, tada išvis daugybė dabar paskelbtų barbarizmais ir slavizmais žodžių turėtų logiškai būti reabilituoti, nes argumentas griūtų iš pagrindų. Tikriausiai čia kalbotyrą sušika politika, nuolatinė ruso baimė.
Manau, kad realiai be „da-“ išsiversti sunku ir jis ilgai išliks gyvas ir toks pats aktyvus (t.y. vis dar naudojamas naujų žodžių ir reikšmių darymui) ir sulauks tokių laikų, kai bus galop įsileistas į normos ribas.
Prisiminiau.
Kažkada studentui R.Šilanskui dėstytoja pranešė, kad „da-“ nelietuviškas ir nevartotinas, į ką tuomet dar tik būsimasis anekdotų karalius atsakė: „o kaip tuomet „dažytojas“?
O aš va galvoju… Tamsta, kiek spėjau pastebėt, turit lingvistinį išsilavinimą? Ir kalbate taip subalansuotai. Neturiu, ką pridurt prie jūsų žodžių. Aš irgi nesu už tai, kad „da-“ būtų vartojamas, kur papuola. Bet irgi manau, kad jo neįmanoma išvengti kai kuriais atvejais. Tai realybė.
Ir taip, kalbotyra yra ideologizuojama ir politizuojama iki kraštutinumų, tai bene svarbiausia problema.
Man labai patiko „Ifig“ komentaras, tikrai sutinku su visomis išsakytomis mintimis, nelabai suprantu kodėl puolami kalbininkai, turi būti kažkokios ribos, turi kažkas nuspręsti kaip gi vieną ar kitą žodelį taisyklingai naudoti. Nejaugi turime leisti vartoti „koža, kūrtkė, feisas“..
Tai ir be draudimų gali gauti pakaitalus. Kita vertus, o ar yra šimtaprocentiniai pakaitalai žodžiams „koža“ ar „feisas“ dabar?
Prisiminkim, kad lietuvių kalba iš labai smarkiai permieštos svetimybėm būsenos pakilo be jokių draudimų -- dar Tarpukariu. Tačiau nuo sovietmečio laikų progreso nėra. Dar daugiau, paskutinius porą dešimtmečių situacija netgi blogėja. Tai -- baudžiamosios kalbainių politikos nuopelnas.
Palyginkim su gerybine, idėjine Jono Jablonskio kova -- tai buvo pozityvas, kūryba, minties sklaida. VLKK veiksmuose tėra negatyvas, draudimai, mąstymo ribojimas. Kova už lietuvybę virto biurokratiniu režimu.
Ot tai priešdėlis… Rusai išsigina, VLKK uždraudė… Dasivažiavo vargšas…
„Ot tai priešdėlis“ -- tamsta darot baisią kalbos klaidą! 😀
„Da-“ -- spalvoja kalbą? Kaip tik -- vienodina. „Dapiso“ -- „užpiso“, „davažiavo“ -- „privažiavo“. Tai kur spalvočiau?
Čia tas pats, jei kalbėtume apie apsirengimą. Lietuvis užsideda kepurę, apsiauna batus, užsimauna kelnes ir apsivelka švarką. Rusas viską „надевает“. Tai kur spalvočiau?
O kodėl tamsta manote, kad priėmus „da-„, reiktų atsisakyti „už-„, „pri-„, „į-„, „at-„, „pa-“ ir pan.?
Kažkokia čia pas tamstą negatyvinė logika :-/
O ką Rokiškis mano apie „įtakoti“ pakeitimą į „daryti įtaką“, „paveikti“ ir pan.? 🙂
Ir ką dar, gerbiamasis, manote apie nevartotiną žodelį „taipogi“, keičiamą į „taip pat“?
Aš asmeniškai suprantu, kad reikia taisyti ir keisti visokias kurtkes, guzikus ir pakrovėjus, bet kuo gi „taipogi“ blogas žodis? :/
Manau, kad tai tiesiog talibaniškas talibano talibanizmas.
O ar žinote, kad žodžio „prašau“, pagal juos, esą negalima vartoti sakinio viduryje? 🙂
O „įtakoti“ -- toks pat natūralus žodis, kaip ir „kovoti“, „globoti“ ar „miegoti“. Nieko blogo ir apie „taipogi“ negalėčiau pasakyti. Tiesiog kalbainius siutina, kai koks nors naujas žodis atsiranda savaime, be jų leidimo.
Ir tai, beje, ko gero vieni iš tų ryškesnių pavyzdžių, kaip būtent kalbainiai žaloja kalbą draudimais, naikindami gerus, natūraliai atsiradusius naujus lietuviškus žodžius.
Aha. Ir dar; žodelis „pagaliau“ turėtų reikšti maždaug „arčiau pagalio“ (plg. „kairiau“; „dešiniau“), o „įmonė“- tai tiesiog „išmonės“ antonimas. Kažkaip neteisingai čia gaunasi…
Uždrausti! 🙂
Taip, čia irgi pavyzdžiai, kai galėtume absurdiškai reguliuoti semantiką, remiantis daryba.
Man dar labiau įstrigęs žodis „skarda“, kuris pagal kalbainišką logiką išvis būtų nesuvokiamas.
Ė, paaiškink apie skardą, nesupratau… :-/
Skarda -- taigi irgi naujadaras. O kur šitame žodyje kalbainiška logika, darybos taisyklės ar kita jų skleidžiama blablabla?
E… skarda -- nes skardžiai barška? Normali logika, ne kalbainiška… Kada tas žodis atsirado apskritai? Ir kas iki jo buvo, bliacha kokia nors, ar ką? Ne, nu rimtai, nežinau -- ir nežinau kur ieškot. Pasimečiau taip biskiuką.
Nežinau, ar dėl to, kad skarda skardžia barška. Iki tol, man rodos, būdavo „blėka“. Man rodos, „skarda“ -- ikikarinis dar kūrinys, o gal ir dar senesnis.
na, šitas Rokiškio parašymas apie kalbos biurokratinimą ir diktatūrą jau rimtesnis, labiau argumentuotas. lauksim dar rimtesnių.
nu jau nusibodot vis apie tuos kalbainius, kaip apsesti, kazkokia nesveika neapykanta. o kai dar viena komentatoriu Rokiskis pasiuncia ant dvieju raidziu, visai nebejuokinga. Sito tikrai nesitikejau is sio blogo.
Ajajajajajaj, nesitikėjot iš šito blogo, kad čia kažkas gali būt pasiųstas už neartikuliuotas blevyzgas. Kiti kažkodėl ir tikisi, ir žino, o tamsta ajajajajaj, nesitikit.
Čia netgi FAQ yra parašytas apie siuntinėjimus. Taigi, nevaizduokit nesusipratėlio. Tam, kad būtų aišku -- toks punktas meniu viršuje, labai gerai visiems matomas.
Ir dar: „kažkokia nesveika neapykanta“ -- tai nėra argumentacija, o tik niekuo neparemtas etikečių kabinėjimas.
Man zodziai „dadaryti“ ar „dasivaziuoti“ visiskai nesuprantami. Matyt jau isgydytas Jablonskio. Cia tik tau, seneli, kazkokios bedos.
Tai kaip, didžiuojatės, neturėdamas kognityvinių gebėjimų? 😀
Em… Pasiūlykit kas tikslią, kĄlbininkams įtiksiančią alternatyvą žodelyčiui „dasivažiavo“? 🙂 Pvz., „kalbainiai dasivažiavo“. „Nusivažiavo“ čia niekaip netiks, nes tai pažymės tik įvykio, apibrėžiamo žodeliu „dasivažiavo“, pradžią. Nusivažiavimas vyksta jau senai. „Prisivažiavo“ čia irgi neprilips; ne apie „prisivažinėjo“ šnekam, o ir prisivažinės jie tik po to, kai dasivažiuos. O dasivažiavo jie va tik šiandien, kai jų vėžinimasis ir lipimas ant sprando visus dakniso.
2011-02-07 10:37:30 svetainėje http://www.vlkk.lt pateikėte klausimą: Kaip lietuviškai vadinama „stand-up“ komedija (komedinio meno forma; Paprastai, komikas pasirodymą atlieka priešais gyvą auditoriją, kalba tiesiogiai jiems)?
Atsakymas:
Galimas variantas komedijos tipas „Atsistok!“ ar pan.
Su pagarba
Kalbos konsultantai
Lotuliukas visame gražume 😀
Jo ten forume pas juos perliuku galima uztikti dar ne tokiu.
Bandymas uždrausti naudoti da- yra grynai politinis. Kito paaiškinimo nėra. Lietuvių ir slavų kalbos giminingos, todėl tas da- labai natūraliai visiems limpa. Daugybė bendrų priešdėlių neužkliuvo, o da- užkliuvo.
Tarp kitko, užkabinote tamsta pakankamai gilų ir seną, tačiau jau daug metų niekaip neafišuojamą diskursą.
Problematikos šaknys tame, kad dar XIXa. pabaigoje cariniai ideologai skelbė, esą lietuviai tėra slavų tauta, o kaip įrodymą pateikdavo krūvas atviriausių skolinių iš rusų kalbos (o rusinimo politika tuo metu buvo ne šiaip sau, o atvirai, šlykščiai prievartinė). Galim, beje, dar ir Puškiną prisiminti -- irgi vienas iš tokių buvo (beje, būtent už rusinimo politikos propagavimą jo paminklas buvo išmėžtas velniop iš Sereikiškių parko, vos atgavus Nepriklausomybę).
Kaip kompensacinė reakcija ir kilo nenormaliai aršūs bandymai kuo labiau atitolint lietuvių kalbą nuo bet kokių slaviškų sąsajų, pasireiškę ne tik svetimybių, bet ir senų, bendrų kalbos elementų naikinimu. „Da-“ -- vienas iš tokių. Visgi žymiausiu iš panašių laikytinas savo laiku neteiktinu skelbtas žodis „galva“, tapęs tikru kovos prieš menamus rusiškumus simboliu.
Ideologinė kova ir tęsiama iki šiol, o kaip matėm iš Aldono Pupkio paaiškinimų, jokios argumentacijos nesvarbios, nes autoritetai nutarė ir viskas.
daėjo, kad kalbainiai užknist visus nori ne tik su vielabraukiais ar vaizduokliais. Jie ir žodžių darybos laisvę nori damušt, kad tik jie patys galėtų naujus žodeliukus kurti.
Kas yra atmintukas ? -- aš žinau 🙂
Mjo, žodžiai reikalingi kažkam apibūdinti. Priešdėlis da- sutrumpina visą sakinį iki vieno žodžio, kuriam nėra pakaitalo. Taip „padariau iki galo“ tampa „dadariau“ ar „damušiau“. Nu arba nuobodžiai „baigiau“, kuris apskritai per plačios prasmės.
Eina jie… Niekaip nsuprantu, ko jiem „nedašyla“, kad kalba turi išlaisvinti, o ne suvaržyti 🙁
Kaip ir naujadarai, ypač iš technologijų srities (iš mokslų srities dar daugmaž mokslininkų sluoksnis pagimdo tvarkingus vertalus/naujadarus) -- siaubas paskutinis. Kažkada vienas dėstytojas, tuo pačiu terminologas, užsiminė, kad yra tokių „galvočių“, katrie iš nuoširdaus neturėjimo ką veikti sėdi ir galvoja naujus žodžius, ne retai mažai tesisiejančius (logiška) prasme, o VLKK draugiškai viską po to aprobuoja.
Taip, terminijos, kaip komplekso kūrimas -- išties labai sudėtingas ir sunkus darbas. Teko su tuo susidurti praktiškai, o ne teoriškai. Deja, VLKK išvis nenagrinėja specialiųjų kalbų -- jų supratimu tokios išvis nei neegzistuoja.
Ir natūralu: jei kalbainiai pripažintų, kad tai daugiau, nei terminų sąrašas, jiems tektų pripažinti ir tai, kad specialiose kalbose galioja kiek kiti dėsningumai, atitinkantys tų sričių, o ne bendrinės kalbos ir buitinio vartojimo taisykles.
„Eina jie… Niekaip nsuprantu, ko jiem “nedašyla”, kad kalba turi išlaisvinti, o ne suvaržyti“
-- Matai, debilus išlaisvinti yra pavojinga…
„“padariau iki galo” tampa “dadariau” ar “damušiau”. Nu arba nuobodžiai “baigiau”, kuris apskritai per plačios prasmės“
-- Ką ką tu dadarei?…
Jo, yra tas aspektas su dadarymais. Kokiam nors pacukui ir paprastas darbelis būna dadaromas, damušamas, nes atrodo baisus, ilgas, svarbu bile tik pabaigt.
Bet vėlgi, gauname tą patį klausimą: jei kalbos ribojimas yra naudojamas kaip priemonė mąstymo įtakojimui, ar galim tikėtis, kad negatyvas sukurs pozityvą?
Kai kazkoks supistas blogeris pasako savo skaitytojams valint naxui, tai is karto ir pamatai, kur tas blogas nueis.
O su tekstu ner ka gincytis, nes jis biski dabilavotas, kaip ir pavyzdziai.
Sudu malunas
Ir tau staltiesėlė kelias.
Argumentai žinoma reikalingi, bet kai siunčiama tolyn, už komentarą (neva be argumentų) straipsnio, kuriame vietoj argumentų keli, specialiai parinkti pavyzdžiai…
Ir gaunasi tada, kad protingas žmogus, mokantis žodžius sudėlioti taip kaip jam reikia, gali „pagrįsti“ bet kokią savo „nuomonę“.
Vai vai vai, dar vienas 😀
Argumentai -- tai argumentai. O pasipiktinimas dėl pasiuntimo -- tai pasipiktinimas dėl pasiuntimo. Tiesa? 😀
„Vietoj argumentų keli, specialiai parinkti pavyzdžiai“ -- tamsta manote, kad ką nors paveiks nykūs bandymai pervadinti argumentaciją į „specialiai parinktus pavyzdžius“ ir kad tai taps argumentu? 😀
Informuoju: pasiskaitykit šio blogo FAQ -- meniu viršuje yra. Ir nereiks stebėtis, kad kažkas čia būna pasiunčiamas. Šio blogo skaitytojai būdavo pasiunčiami, būna pasiunčiami ir bus pasiunčiami. Visada, kai tik pradės kliedėti kliedesius. Ir tai yra vienas iš didžiausių šio blogo privalumų.
Reikia pasidomėti daugiau nei mokina, man pradžiai irgi buvo praplautos smegenys apie jablonskį, bet įtarimą kėlė, kad katekizme išvis nėra nieko lietuviško, o paskui paaiškėjo, kad čia lenkai mum aiškina kaip kalbėti savo kalba. Taip kad mažiau reikia tikėt Jablonskij ir kitais lenkais kalbinininkais.
Rusizmai išvis neegzistuoja, rusų kalba, ir kitos slavų, tai yra tą pati lietuvių kalba užteršta graikų kalba, ir kai kuriais atvejais hibride graiku abecele irgi, iš kur kirilica kilo galvojat 🙂
Mūsų kalba bent 10 tūkstančiu metų yra kokia yra, tik rašta lotynizavo, iki 18amžiaus, mes rašėm runomis.
Šaltinių pilna, kad ir ant birutės kalno nueikit palangoje 🙂
Pingback: Kalbainių utėlyną atidengus… « Rokiškis
Pingback: Monopolijos visur ir visada panašios « Rokiškis
Pingback: Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių! « Rokiškis
Balsuoju prieš „dapiso“ vartojimą. Daug tiksliau skamba „užpiso“, o ir labai lietuviška-jablonskiška.
Jei neskiriate, kuo skiriasi „dapiso“ nuo „užpiso“, tai tamstai čia ne vieta. Ir tamstos balsavimai čia nieko nereiškia, nes čia sprendžiu aš.
Paaiškintinkite, prašau SI sistemos terminais, kuo skiriasi dapiso ir užpiso?
Tamsta mane užpisot, bet kai sekančiu savo durnu komentaru visai jau dapisit, tai iškeliausit į Peru esantį kaimą prievartiniu būdu.
Pingback: Truputis apie cheminį ginklą Sirijoje « Rokiškis
Pingback: Prasmių magija ir Greimo kvadratas | Rokiškis Rabinovičius