Paminklas Kostui Kalinauskui

Gerb. dziki_dzik  užvedė ant temos. Būtent Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo nužudytas 1863 sukilimo didvyris Kostas Kalinauskas (Kastus Kalinowski). Bet jokie rekonstrukcijos projektai nenumato paminklo jam. Ar tik nebus taip, kad mūsų suknisti biurokratai ir architektūriniai nomenklatūrininkai eilinį kartą nežino istorijos?

Iš šešių projektų tik viename yra paliktas kryžius, kurs rodo Kosto Kalinausko nužudymo vietą. Ar reikia tai suprasti taip, kad po rekonstrukcijos šio paminklo neliks?

Lukiškių aikštė – nuo seno fantasmagorinė vieta. Kažkada ten buvo turgus, buvo ir cirkas, vėliau – stovėjo Leninas, iškilniai rodantis mūsų šviesų rytojų KGB rūmuose. Fantasmagorijos tęsiasi?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

26 thoughts on “Paminklas Kostui Kalinauskui

  1. versmes

    Bet paminklai šiek tiek old-school’u dvelkia 🙂 Kad ir kiek nusipelnę praeities asmenys būtų. Na kas iš to, jei dar vieną bronzinę galvą išlies ar granito akmuo ištašys, jei istorija pirmiausia ateina iš mokyklos -- per ten ir reikia mušti.
    Nesu matęs tos vietos gyvai, todėl sunku įsivaizduoti, bet siūlomi aikštės sutvarkymo variantai man visai moderniai atrodo, kuriantys tarytum impresionistinį erdvės įspūdį, todėl pirmenybę teikčiau būtent jiems, ypač projektui Nr. 6, nuėmus stačias sienas.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Paminklai irgi reikalingi. Tam, kad primintų. O šiaip, jei mano atmintis nemeluoja, tai ten buvo paminklas 1863 sukilimo didvyriams, ale kaimynus baltarusius kamuoja gan pagrįsti įtarimai, kad po aikštės sutvarkymo ano paminklo tiesiog neliks.

      Reply
  2. ginaite

    Kodėl tik Kalinauskui? Ne jis vienas ten buvo pakartas, taip pat Sierakauskas ir dar apie 20 sukilėlių.
    Koks nors atminimo ženklas jiems visiems galėtų būti.

    Reply
  3. Anonymous

    Tokia disidentiška mintis. Jei ištriname marazmatiškos santvarkos ženklus iš savo aplinkos, kaip galėsim papasakot savo anūkams apie buvusį marazmą. Lenino aikštė buvo to laiko architektūros tvarinys. Manau viskas priklauso ne nuo paminklo, bet nuo požiūrio. Su atitinkamu muziejėliu kur nors greta būt galėję likti kaip buvę, dar ir Iljičių būt reikėję į vietą pastatyt. Gautųsi puikus turistinis objektas. Kartais pamirštam, kad mūsų proanūkiams taip širdies dėl tokios tolimos istorijos neskaudės ir jie gal net dėkingi būtų, kad kai ką iš to laikotarpio jiems paliktume. Beje, Helsinkyje pora rusų carų paminklų su gerai prižiūrėta aplinka.
    P.S. Šiaip metam pinigus vėjais. Ko nors įamžinimas neturi prasmės, nes nieko nėra amžino.
    Romas

    Reply
    1. rokiskis Post author

      O tamsta norėtumėte, kad Vilnius būtų prifarširuotas sovietinių simbolių? O gal tamsta užmiršote apie tai, kad tie patys sovietai rengė Lietuvoj skerdynes? Ir siūlote palikti paminklus tų skerdynių organizatoriams ir ideologams? Priminsiu tamstai, kad Suomijoje Rusijos imperatoriai skerdynių nerengė, skirtingai nuo Lietuvos.
      O pinigai tikrai ne vėjams. Nieko nėra amžino, bet nieko nėra amžinesnio už savą atmintį.

      Reply
      1. Anonymous

        Kam taip piktai? Nesu gi kokia nors komunistinė lerva. Išmanau apie kultūros paveldą. Daiktai ir yra daiktais. Jie sukuriami tam tikru laikotarpiu ir atspindi to laikotarpio kultūrą. Aikštė savo pirminiu pavidalu buvo 40 metų ir tas neprivertė lietuvių virsti komunistiniais mankurtais. Išlieti pyktį ant daiktų yra pagoniška. Tas laikotarpis buvo, o aikščių iš to laikotarpio su ideologiniu užtaisu neliko. Lenino aikštė Vilniuje buvo vienas geresnių egzempliorių, jei žiūrėsim be nuoskaudos. Papildomos paaiškinančios lentelės ir gal pavilijonas su ekspozicija daug ką paaiškintų ir spręstų ideologines problemas. Patriotizmą ne paminklai ugdo. Emigracija, nenoras patiems kurti Lietuvą yra atspindys mūsų patriotinių nuostatų. Visokie obeliskai ir pan. yra tik deklaracijos, jei nieko nėra širdyse.
        Romas

        Reply
        1. grippen

          Šiaip jau nepamenu kad kas Lietuvoje lietų pyktį ant tų komunistinių daiktų. Jie visi gražiai sustatyti stovi Grūto parke ir kraupina ten besilankančius turistus. O Vilniuje man visiškai nesinori matyti vietų su svetimais ideologiniais užtaisais. Ar tamsta norėtumete Vilniuje atstatyti ir 1941-1944 metų okupacijos nacionalsocialistiškos-darbininkiškos ideologijos dvasia prisotintų objektų?

          Reply
          1. Anonymous

            Aš bent jau dabar skubiai pinigų nešvaistyčiau. Už tuos pinigus(priklausomai kokį projektą pasirinks) nuo 10 iki 40 gyvenamų namų eitų renovuoti. Jei istorijos bėgyje kiekviena nauja santvarka būt taip atkakliai visus pėdsakus naikinusi, šiandien kultūrinio paveldo neturėtume(žodį kultūra reikia suprasti kaip žmogaus materialios veiklos pėdsaką). Aikštėje buvo ne tik paminklas. Jei atkreipsit dėmesį, ten yra možosios architektūros formos, želdinimo sistema ir visa tai architektūriškai ir urbanistiškai kuria aikštės erdvę. Ir šiaip man atrodo juokinga, kai tuos kurie per kiekvienas šventes ant Lenino paminklo gėles nešė, jau per pirmus laisvus rinkimus į valdžią išsirinkom, jų pirmąjį sekretorių padarėm pirmu prezidentu, o dabar ant aikštės plano, šviestuvų ir suoliukų norim pykti:) Aš tik samprotauju. Esu dešinių pažiūrų ir tokiom mintim su kitais panašiai nusistačiusiais nesidalinu. Tiesiog, kaip šioks toks profesionalas, mėginu pasakyti, kad šį tą prarandam.
            Romas

            Reply
            1. grippen

              Visuomet bus keliasdešimt namų kuriuos reikia renovuoti, varguolių kuriuos reikia pavalgydinti ar močiučių, kurias reikia pervesti per gatvę…
              Bet tai nereiškia kad mes, lietuviai, negalime susitvarkyti vienos didžiausių Vilniaus centre esančių aikščių taip, kad joje būtų gražu ir malonu būti. Nežinau kaip pačiam, bet man sovietizuota Lukiškių aikštė jokių sentimentų nekelia -- tiesą sakant aš joje jausdavausi nejaukiai. Tik 2004 žiemą, austrams jos centre įrengus čiuožyklą, ten buvo smagu čiužinėti.
              O labai pasiilgę sovietinės architektūros visada gali paėjėti kelis šimtus metrų iki taip vadinomo „mokslininkų namo“ -- jo niekas nesiruošia griauti, taigi ir kalbos apie buvusių santvarkų pėdsakų naikinimą man atrodo perdėtos.

              Reply
              1. Anonymous

                Jei taip mąstysim (sovietinė architektūra), toli eisim 🙂 Man pavyzdžiui neatrodo, kad suoliukai yra sovietiškai įkrauti, šviestuvai skleidžia tarybinę šviesą, liepos aplink aikštę yra komunistinės, o aikštės takai veda į komunistinį rytojų. Didžioji dalis mūsų nekilnojamo turto yra tarybinė. Ir jei jau taip, tai ir didžioji dalis žmonių yra gimę tarybiniais laikais ir yra tarybiniai. Aš kalbu, kad aikščių neliko nei vienos, o aikštė nėra namas. Aikštės elementai turi specifinį to laiko dizainą ir tuo man atrodo vertingi. Nemylėjau niekad sovietų valdžios, bet prie ko yra daiktai. Gal tas lempas darė žmogus, kuris irgi valdžios nemylėjo. Neseniai pasaulis piktinosi, kai talibai senovines Budos skulptūras išsprogdino. Jie taip pasielgė grynai vedami idėjos, kad islamas draudžia vaizduoti žmogų (jau nekalbant Dievą). Aišku, nesiruošiu kurti aikštės gelbėjimo komiteto (kaip Lietuvos k.t.) ir lai būna kaip bus. Mėginu pastebėti žemą visuomenės kultūros supratimo kultūrą. Analogiškas požiūris dominavo ir Valdovų rūmų atveju. Galiu tik pasakyti, kad atkurti nieko negalima. Jei prarandi, prarandi amžiams. Geriau saugoti tai, ką turi. Ir tai fundamentinė taisyklė visais atvejais.

                Reply
                1. grippen

                  Dievaži, bet tai jau darosi juokinga… Eilinės socrealistinės aikštės likučius prilyginti Bamijano Budoms… Gal dar ir tos aikštės viduryje stovėjusią serijinę serijinio žudiko Vladimiro Iljičiaus baidyklę reikėjo palikti? Juk irgi buvo specifinio, nuo anų laikų nebepasitaikančio dizaino. O tai kad ne tik lietuviai, bet ir patys rusai moskvičius išmainė į VW -- tai čia gal taip pat „žemo visuomenės kultūros supratimo kultūros“ pasekmė?
                  Nelabai supratau diskurso apie Valdovų Rūmus -- taigi atkurti jie jau, viduje baigiama vidaus apdaila.

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Valdovų rūmu atveju irgi tas pat. Faktiškai tai paminklas istorijai (ne rekonstrukcija, ne restauracija o būtent paminklas). Ir statant tą monumentą buvo naikinama tai, kas buvo pastatyta po to, kai buvo valdovų rūmai sugriauti. Valdovų rūmų atveju net urbanistinis audinys nebuvo atkurtas. Šis vaizdas yra visai naujas ir netarnauja istorijos pažinimui. Ir dar kartą noriu priminti, kad aš kultūrą suprantu kaip materialiąją žmogaus veiklą. Ji gali mums nepatikti (karai, sugriovimai, gaisrai,įvairios statybos …), bet ji yra istorijos dalis. Visa ta patinkanti ir nepatinkanti kultūra yra mūsų kultūrinis paveldas. Ir jei jūs taip piktai žiūrit į Lenino skulptūrą, pasidomėkit skulptūromis ant katedros. Ten ideologijos ne mažiau.
                    Romas

                    Reply
                    1. grippen

                      Aha, tai tamsta turėjai mintyje šliosbergo namą -- betgi išsaugotas jis, sumaniai integruotas į didingas Valdovų rūmų sienas. Beje, mano sūnui mokinukui buvo labai įdomu landžioti dar statomuose Valdovų rūmuose ir klausytis istorijų apie įspūdingą Lietuvos istoriją -- taip kad istorijos pažinimui rūmai šauniai pasitarnauja dar net neįrengti 🙂
                      Beje, nesu tikras ar teisingai tamstą supratau -- negi tamsta siūlytum palikti komunistų statytą Lenino baidyklę, o komunistų susprogdintų katedros skulptūrų neatstatyti? O gal saugant karų ir sugriovimų materialinį paveldą reikėjo pasilikti 1944 metų griuvėsiuose? Ar išvis sugrįžti į Šventaragio slėnio laikus ir nugriauti Gedimino pilį?

                    2. rokiskis Post author

                      Dėl Katedros skulptūrų, kiek suprantu, čia turėtas omeny kitas dalykas -- jos išties yra gan užmaskuotas paminklas carinei okupacijai -- viršuj stovinti šv. Elena (Rusijos globėja) neša Lietuvai tikėjimą, o jos šonuose anai pavaldūs šv. Kazimieras (Lietuvos globėjas) ir šv. Stanislovas (Lenkijos globėjas). Šita skulptūrinė grupė buvo sumanyta vyskupo Masalskio, katras per vėlesnį sukilimą buvo pakartas Kosciuškos įsakymu -- už Tėvynės išdavimą.

                    3. Anonymous

                      Visiškai taip.Skulptūrinėje kompozicijoje Kazimiero karūna guli ant žemės. Tai sunkiai matosi iš arti. Ši kompozicija ant frontono užbaiginėjo Šv.Georgijaus prospekto perspektyvą (Šv. Jurgis Maskvos globėjas). Tą prospektą irgi suformavo okupacinė caro valdžia.
                      Romas

                    4. grippen

                      Apie Kazimiero karūną negirdėjau -- ačiū už informaciją. Bet gal neverta visur ieškoti sąmokslo teorijų?
                      Kazimieras juk mirė jaunaas ir niekada taip ir netapo karaliumi.Šv. Elena juk IV a. pervežė originalaus džyzuso kraisto kryžiaus dalį iš dabartinių okupuotų arabų teritorijų į Romą -- todėl visai logiška kad būtent ji laiko kryžių ant katedros.
                      Bet kuriuo atveju -- skirtigai nuo Lenino nei Kazimieras nei Elena nėra taip susitepę nekaltų žmonių kraujų, kad net takeliai aikštėse aplink jų skulptūras paraudonuotų …
                      Beje -- jei visgi pripažinti caristinę šv. Elenos sąmokslo teoriją -- tuomet tenka pripažinti ir tai kad lietuviai uoliai saugo materialųjį paveldą nepaisant jo ideologinio užtaiso. Juk turime teisę išsirinkti, ką iš praeities norime išsisaugoti, o kam vieta istorijos šiukšlyne.

                    5. Anonymous

                      Klystate. Kompozicijoje daug simbolikos ir per daug gerai būtų, kad būtų atsitiktinumas. Šv. Elena -- imperatoriaus Konstantino motina. Rusija save laiko Bizantijos imperijos tęsėja. Caras Ivanas III vedė paskutinio Bizantijos imperatoriaus dukterėčią ir perėmė Bizantijos herbą -- dvigalvį erelį. Būtent nuo Ivano III prasidėjo Maskvos ekspancija ir klestėjimas. Ir Šv. Georgijaus (nugalėtojo) prospektas nebuvo atsitiktinumas.
                      Romas

                    6. Anonymous

                      Ir dar truputį. Jei žinot, prezidentūra tai buvusi generalgubernatoriaus rezidencija. S. Daukanto aikštėje kažkada stovėjo Muravjovo (koriko) paminklas. Tame pastate jis ir rezidavo ir iš ten davė įsakymus pakarti sukilėlius.
                      Romas

                    7. grippen

                      Kurgi neprisiminsi. Prie to paminklo visi miesto šunys susirinkdavo jį aploti, patriotams jį patepus vilko taukais cha cha cha…

                2. ginaite

                  Suoliukai, žibintai, tvoros, šaligatviai etc. keičiami juk ne dėl ideologijos, o dėl to, kad tvarkoma, atnaujinama miesto urbanistinė erdvė, keičiami estetiškai pasenę meninės vertės neturintys miesto atributai. Jums jie atrodo vertingi, bet specialistams, matyt, taip neatrodo.
                  Šiaip jūsų požiūris įdomus tik kaip požiūris, bet realiai neįgyvendinamas dėl žmogaus psichikos ypatumų. Stovintį paminklą žmogus suvokia kaip pagarbos ženklą ne istorijai, o tam vaizduojamam subjektui. Teko skaityti, kad suomiai ant carų labai nepyksta, bet štai jei sovietai 1940 m. būtų okupavę Suomiją ir pristatę ten sovietinių, anot Grippen, baidyklių, ar manote, kad jos iki šiol tebestovėtų? Geriausiai atsakytų patys suomiai, bet nemanau.

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Galvoju, kad ta aikštė išgyvena laikotarpį, kai ji dar nesuspėjo tapti istorija, o emociškai yra nepatraukli. Apie elementų meninę vertę klystate. Jie nėra šiuolaikiški, bet nėra prasti. Galėtume taip pat emociškai užsikrovę vaikščioti Gedimino prospektu (jei žinotume istoriją) ir su pasipiktinimu žvelgti į tokį pagrindinės Lietuvos šventovės pažeminimą prospekto gale. Bet praėjo daug laiko ir mes jau sugebam atleisti.
                    Romas

                    Reply
        2. Anonymous

          hehe
          man is salies pasirode visai ne piktai, o izvalgiai ir tiksliai hehe 😀
          Vodka

          Reply
  4. indraja_rrt

    Kai kuriuose projektuose aiškiai matomas tas kryželis. Be to, rašydavo, kad siekiama suformuoti ištisą ašį, besitęsiančią nuo jo per aikštę, tada iki iš akmenų suręsto paminklėlio okupacijos aukoms bei obelisko tremtiniams.

    Reply
    1. indraja_rrt

      Thu, panagrinėjau projektų aprašus -- tikrai jis kai kur net neminimas. Dabartinis paminklas sukilėliams unikalus savo „ekumeniškumu“ -- lenta su data iš lenkmečio, užrašai Lt ir Ru -- iš sovietmečio, kryžius -- LLKS. Ir visi elementai puikiai sugyvena, gėles, vainikus su tautinėmis spalvomis, žvakutes deda ir lenkai, ir lietuviai, net pravoslavišką duonos riekę su skaidriu skysčiu buteliuke mačiau (o Kalinouskis prieš stačiatikybę ohoho ko buvo prirašęs). Reik daryt kokį piketą, jei paaiškės, kad panaikina.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *