Nervai nelaiko. Vakar susidūriau su viena kontorėle, o tiksliau – su jos veiksmų pasekmėm. Kontora skelbiasi, esą, ji vykdo strateginio planavimo sesijas pagal Balanced Scorecard ir pan., turi daugybę „ekspertų“ ir t.t..
Taigis… Kaip jie tai daro… Susirenka, padaro SWOT analizę, o jau po jos sėda kurti įmonės viziją, misiją ir vertybes. Ir visą tai daro nesiremdami įmonės skaičiais, o sesijos rezultatų nerengia, kaip biudžetavimo pradinės stadijos. VAMBZDEC. Kaplaną ir Nortoną širdies smūgis ištiktų, jei jie sužinotų apie tokius BSC konsultantus.
Štai ištrauka iš tos kontoros puslapio, kur kalbama „Savo veikloje mes vadovaujamės santykių valdymo modeliu“ (beje, jau ši frazė daug ką pasako):
vertės kūrimas naudojant skaičiais pagrįstą informaciją. Strateginės plėtros planų pasiūlymus grindžiame įvairiais savo ir partnerių turimų duomenų bazių statistikos faktais. Turime ilgametės patirties vykdant tyrimus, todėl tikime, kad strategijų klausimais mūsų turimos duomenų bazės padeda klientui sukurti papildomą vertę.
Ta prasme, jie sako (ir jie rimtai taip daro), kad „skaičiais pagrįsta informacija“ yra iš jų duomenų bazių. Ne kliento veiklos faktai, o tos kontoros ir jų partnerių „duomenų bazės“. DĖJO kliento veikla ant šitų duomenų bazių. Nes tai ne kliento veiklos duomenų bazės, o konsultantų ir „partnerių“ veiklos duomenų bazės, kurios nieko bendra neturi su kliento veikla. Ir kai tokia kontora STRATEGINĖS plėtros planavimą bando remti išoriniais duomenimis, tai jau atleiskit, tai tas pat, kaip naujos atominės elektrinės projektavimą vykdyti per pigius darbininkus iš Kinijos.
Žodžiu, kokios gi bendros išvados: psichologai ateina į įmonę, iškruša jos vadovams protą, o paskui nesugeba netgi elementariausio strateginio žemėlapio kurti. VADYBOJE remiasi psichologiniu principu „pripažinkime save, kokius esame ir būkime savimi„. O paskui strateginių sprendimų nesugeba atskirti nuo operatyvinio lygmens ir kiša kažkokias savo duomenų bazes.
Taigi, žinot, kokie rezultatai? Įmonė, konsultuota tokių „planuotojų“ įklimpo į tokią stagnaciją, kad net jos konkurentams pakliuvus į krizę, ji vis vien nesugeba plėstis, nes jos vizija, misija ir vertybės yra pagrįstos PERNYKŠTĖS SITUACIJOS ANALIZĖS duomenimis. O kaip vienas iš rezultatų – darbuotojų bėgimas dėl atlyginimų. Nes psichologai įmonei įkalė, esą „įmonės darbuotojai turi jaustis komfortiškai, todėl atlyginimai turi būti kuo panašesni, kad neatsirastų nesveika konkurencija„.
(#^*&@!# %^$%^&@# #$%^%^ labai daug keiksmažodžių $%^#%$ praleista @#$%$&&% %$##$%$%)
Taigi, mieli psichologai ir personalo vadovai, jei perskaitėte šitą mano pasipiktinimo žodžių kratinį, žinokit, kad noriu tik viena pasakyti: PSICHOLOGIJOS TAISYKLĖS NETINKA VADYBAI. Jei esate geras psichologas ar personalo vadovas, tai dar nereiškia, kad galite dalinti verslo vystymo patarimus, nes atvesit niekuo nekaltus žmones į bankrotą.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Jusu pasipiktinimas man labai suprantamas. Tik nelabai supratau, kokio galo jus verslo vystymo planui pakvietet psichologus? Ekonomista, teisininka -- dar suprantu. Imones SWOT analizei parengti nereikia buti psichologu :)))
Tai mes ir nekvietėm. Nes mes teikiam VADYBINĖS, o ne psichologinės konsultacijos paslaugas. Tiesiog vienas iš naujų mūsų klientų anksčiau dirbo su tais psichologais-vystytojais. Tai vat ir pakraupom, pamatę, ką tie psichologai darė. Įvarė įmonę į tokią vadybinę neurozę, kad kraupu.
O dėl SWOT -- tokia analizė turi būti naudojama, kaip priemonė, leidžianti pasirengti veiksmų planui, bet ne kaip pagrindas vertybėms ar vizijai kurti. Nes kitaip pažeidžiamas vienas iš Demingo principų -- vadybos pastovumas.
O pagal tuos psichologus gaunasi, kad kasmet vizija, vertybės ir misija kaitaliojasi, o tuo tarpu veiksmai rengiami remiantis pernykštės-užpernykštės situacijos duomenimis.
Joks vejas nepalankus, kai nezinai kur plaukti
Kai studijavau, KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete skrajojo laki frazė (gal dekano paleista?): jei nieko nesupranti (originale: “jei esi visiškai durnas“) vadyboje -- eini studijuoti personalo vadybos.
Kadangi šios studijavau tik priešokiais, kiek priklausė privalomų kreditų, nes nebuvo tai mano specializacija, tai ligi šiol personalo vadyba bei vadybos psichologija man -- kaip iš disertacijos apie wi-fi diegimą Čiukotkos elnių augintojų sovchozuose. Bet čia gal tik man taip.
Viskas su ta personalo vadyba tvarkoj, jokių ten mistikų nėra, tik naudoti ją reikia pagal paskirtį -- kaip vieną iš priemonių įmonės misijai vykdyti, o ne atvirkščiai.
Nes kai personalo vadyba ima reguliuoti įmonę, tai gaunasi kaip vežimą pastačius priešais arklį, o apie važnyčiotoją išvis užmiršus.
“Na problemu nado smotriet po-šyršie, a k liūdiAm nado po-miagšie!“ (c) -- “Šuriko nuotykiai“. 🙂
Viskas turi nešti pinigus. O visa kita taikoma taip, kad neštų dar didesnius pinigus.
…ir kur aš tą knygą apie Warren Buffett nukišau?… 😉
Ne.
Netikiu.
Taip nebuna.
Vien del to -- kad man sunku isivaizuoti klienta tokiu paslaugu.
O jeigu klientas ne tik kad nepastebi nieko itartino, bet netgi ir taiko ir moka uzh tai pinigus -- tai jis vertas tokiu konsultantu…
…nors vistiek -- netikiu kad taip buna…
Kai įmonė neturi su kuo palyginti, ji negali pasakyti, kad tai blogai ar gerai. Jos vadovai tiesiog klauso, ką jiems sako konsultantai, o tie žino daug protingų žodžių 🙂
Kai paskaitai čia mano vertinimą, kur yra išdėstyta, kas ir kaip, tai lyg ir akivaizdu, ką jie daro neteisingai, ar ne? Bet tie netikėliai konsultantai juk nesako šitų dalykų -- jie sako tik tai, kas klientui sudaro gerą įspūdį 🙂
Kaip konsultantas gali privesti visos imones vadyba „i neuroze“? Itariu, kad sioje kompanijoje su vadovais tikrai kazkas ne taip.
Taip, kai tai kartojasi ne vienus metus ir vis prastėjant situacijai, tai tamstos įtarimas apie vadovus tikrai turi pagrindo.