Taigi, kartais būna nerimtai, o kartais – ir daug rimčiau. Štai toks vat straipsnis – gal kažkuo ir vienpusiškas, gal kažkam ir skaitytas. Bet man jis patinka – jame yra kabinama tam tikra multikultūralizmo ir tautinės integracijos pusė, kuri daugeliui mūsų tikrai svarbi.
Straipsnis paimtas iš ten, kur ir dažniausiai imu – http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?f=17&t=3939
Sebastianas Vivaras Rodrigezas (Sebastian Vivar Rodriguez, kartais dar minimas, kaip Sebastian Vilar Rodrigez ar Sebastian Villar Rodriguez) – ispanų žurnalistas, kurio vardu 2004 parašytas straipsnis apskriejo visą Internetą.
Europa mirė Aušvice
Aš ėjau Barselonos gatve, kai staiga supratau siaubingą tiesą – Europa mirė Aušvice. Mes nužudėme šešis milijonus žydų ir pakeitėme juos dvidešimčia milijonų musulmonų.
Aušvice mas sudeginome savo kultūrą, mąstymą, kūribingumą, talentą. Mes sunaikinome išrinktąją tautą, tikrai išrinktąją, nes jie mums davė didžius ir nuostabius žmones, pakeitusius pasaulį. Šių žmonių įnašas juntamas visose gyvenimo srityse: moksle, mene, tarptautinėje prekyboje, jie atnešė mums žinias, grožį, kultūrą ir, svarbiausia, sąžinės sąvoką. Visi šie žmonės buvo nukankinti, išprievartauti, sudeginti.
O paskui, užsidengę pakantumo kauke, norėdami įrodyti sau patiems, kad jau išsigydėme nuo rasizmo ligos, mes atvėrėme vartus dvidešimčiai milijonų musulmonų, kurie atnešė mums kvailumą bei nemokšiškumą, religinį ekstremizmą ir netoleranciją, nusikaltimus ir skurdą, kylantį dėl nenoro dirbti ir išlaikyti savo šeimas.
Jie perkėlė mūsų nuostabius Ispanijos miestus į trečiąjį pasaulį, paskandindami juos purve bei nusikaltimuose. Jie keliasi į butus, kuriuos jiems nemokamai suteikia valstybė ir ten ruošia planus, kaip išžudyti ir sunaikinti naivius šeimininkus. Tokiu būdu, savo nelaimei, mes iškeitėme kultūrą į fanatikų neapykantą, kurybinius sugebėjimus – į troškimą naikinti, išsilavinimą – į atsilikimą bei prietarus.
Mes iškeitėme nenumaldomą žydų norą išgyventi, sugebėjimą rūpintis savo vaikų ateitimi, jų norą gyventi, jų tikėjimą, kad gyvenimas šventas, į tuos, kurie garbina mirtį, į žmones, kurie apsėsti troškimo atnešti mirtį sau bei kitiems, savo ir mūsų vaikams.
Kokią siaubingą klaidą padarė vargšė Europa…
——
Straipsnis buvo išspausdintas 2004, Ispanų laikraštyje „Gentiuno“. O jau po kelių metų Didžiosios Britanijos mokyklose iš mokyklinių istorijos programų buvo panaikintos visos užuominos apie Holokaustą – atseit, tai įžeidžia musulmonus, teigiančius, jog Holokausto niekada nebuvo.
Tai grėsmingas požymis, kad siaubas iš lėto užvaldo pasaulį, bauginanti užuomina apie tai, kaip lengvai ištisos valstybės pasiduoda naująjam ideologiniam marui.
Praėjo daugiau, nei 60 metų nuo tada, kai pasibaigė Antrasis Pasaulinis karas. Karas, kuris nusinešė 6 milijonus žydų, 15 milijonų rusų, 7 milijonus vokiečių, 5 milijonus lenkų, milijonus kitų tautų žmonių gyvybių. Jie buvo nužudyti mūšiuose, nukankinti, sudeginti, mirė iš bado – štai ką mums atnešė fašizmas.
O dabar į Europą ateina nauja fašizmo banga – šį kartą jau iš kitų, tolimesnių šalių, skelbiančių, kad Holokausto niekad nebuvo. Ir tik nuo mūsų priklausys, ar praras Europa paskutiniuosius savo kultūros likučius.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Vykusi reabilitacija :))))
Mano jums pagarba.
Tai jokia ne reabilitacija. Aš neutralus, tik labai ciniškas.
Šis abejotino etiškumo tekstas -- klastotė. Žurnalistas Sebastianas Vivaras Rodrigezas neegzistuoja ir t.t.
O ar tai keičia straipsnio esmę?
Atsiprašau, galima [durnai, žinoma] paklaust?
O kokia gali būt mistifikacijos esmė?
Mano supratimu, tas tekstas -- tai klaustrofobiška košė, prikaišiota melo razinų, kurią išvirė žmogus (žmonės), atseit paskelbęs (-ę) šitą makalynę neegzistuojančiame laikraštyje.
Re: Atsiprašau, galima [durnai, žinoma] paklaust?
Hmmm, nesusikalbėjom, teisingiau aš iki galo aiškiai nesurašiau *labai susigėsta*
Norėjau pasakyti, jog ta nutylėjimų ir manipuliacijų faktais mišrainė visiškai nepakeis skonio, kaip besivadintų virėjas -- ar Sebastianas Vivaras Rodrigezas ar Rodrigas Vilaras Sebastianas, ir ar iš viso toks egzistuoja. Todėl jos (konkrečiai šios) esmė ir nekinta -- iššaukti neutraliai nusiteikusių žmonių priešiškumą tam tikrai religinei grupei, spekuliuojant kitos grupės nelaimėmis.
* pasikrapšto pakaušį * Autoriaus kaip konkteksto vis dėlto nenuvertinčiau.
Smagu būna ne tik ir ne tiek autoriaus kaulelius panarstyt, kiek suprast, kokiom aplinkybėm kuriami vienoki arba kitoki tekstai. Na, „kas, su kuo, be ko, ką, kada, kodėl, kaip darė“. Be šito žinojimo tekstas tam tikra prasme primena trumpąlingvistinį testą: aitūy, kuri čia kalba?
Kita vertus -- prisiminus, kad demagogija yra visų mokslų mokslas, šitokius tekstus galima ramia sąžine įrašyt į klasikinių šiukšlių sąrašą ir nesiparint dėl to, kas ir t.t.
Labai durnai
>tas tekstas -- tai klaustrofobiška košė
Gal ponia/panelė norėjo pasakyti ne klaustrofobiška (ty turinti uždarų patalpų baimę), o ksenofobiška (nekenčianti atvykėlių aplamai, o konkrečiai čia- musulmonų)?
Jei jau laikysim tai ksenofobiška koše, siūlau nesustoti pusiaukelėje, ir paaiškinti visiems, kodėl gi islamas yra taikos religija.
Taip, dešimt darbų dirbdama įpaišiau ne tą žodį, ačių *susigėsta dėl savo žioplumo *
Jeigu galima, atsakysiu klausimu į klausimą: o tamsta manai, kad judaizmas yra taikos religija? Jeigu taip -- tai kodėl? Va apie tai galim padiskutuot.
Šiaip jau aš nerašiau, kad islamas yra taikos religija. Jeigu ką. Jeigu iš tiesų įdomu islamas -- prašom paklausti ko nors kito, kad ir Egdūno Račiaus.
Košė straipsnyje, košė galvoje
>Jeigu galima, atsakysiu klausimu į klausimą: o tamsta
>manai, kad judaizmas yra taikos religija? Jeigu
>taip -- tai kodėl? Va apie tai galim padiskutuot.
Nors judaizmas, lygiai kaip islamas, traktuoja kitatikius su ypatingu cinizmu ir panieka (ir vienas, ir kitas turi žodį kitatikiams apibrėžti, kuris nėra šiaip žodis, o labiau žemesnio teisinio ir socioekonominio statuso apibūdinimas), tačiau kitaip nei islamas nėra misionieriška religija. Todėl iš principo negali siekti totalinio dominavimo. Judaizmu, kitaip nei islamu, paskutinius 50 metų nesirėmė jokie globaliniai teroristai (apie vietinius pasienio konfliktus nekalbam- čia visoms religijoms pasitaiko). Galima būtų tęsti, bet truputi tingiu :-).
Kai dėl košės su melo razinom- iš tiesų, gal ir ne visi teiginiai teisingi 100%, bet iš tiesų, modernių laikų patirtis rodo, kad:
Žydai pasiekė daugiau technologinių inovacijų srityje nei musulmonai;
Tas pat ko gero pasakytina apie pasiekimus humanitariniuose moksluose beigi finansuose ir teisėje;
Vidutinis žydas moka daugiau mokesčių nei vidutinis musulmonas, nusikalsta rečiau;
Tolerancija- ne visai mano sritis, bet kas link neapykantos kitoms grupėms- įtariu čia musulmonai stipriai lenkia žydus;
Demokratinės vertybės- jei kas nors nepatinka žydams, jie protestuoja ir naudoja lobistines grupes, o musulmonai laužo ir degina, koks būdas jums labiau patinka?
Žinoma, toks žmonių skirstymas pagal priklausymą religinėms grupėms (visgi žydas- labiau religija nei tautybė) yra gana diskriminacinis, todėl apibendrinančių ir charakteringų skirtumų tarp grupių galima ir nepastebėti, pasitelkus taip vadinamąjį kaltstabdį (Nežinote, kas yra kaltstabdis- būtinai perskaitykite Orvelo „1984“).
Oj, ačiū už komplimentą, nereikėjo taip stengtis
Pradėsiu žydiškai, nuo galo -- Orvelą esu skaičius.
Žydas -- ir religija, ir tautybė.
Ne, judaizme kitatikiai netraktuojami nei su panieka, nei su cinizmu. Tik radikaliosiose pakraipose separatizmas taip keistai išrodo, lyg panieka.
Nesu pajėgi įveikti tokius stereotipus, kaip „visi žydai turtingi, protingi, vieningi, kultūringi“ bei „visi musulmonai potencialūs besmegeniai savižudžiai“.
Čia paskutinis mano komentaras šitoje atšakoje. Jeigu pageidautumėte -- galime diskusiją pratęsti mano žurnale. Po bet kuriuo įrašu.
Žiūrint į įžūlias matematikos akis
>Čia paskutinis mano komentaras šitoje atšakoje. Jeigu
>pageidautumėte -- galime diskusiją pratęsti mano
>žurnale. Po bet kuriuo įrašu.
Kadangi Jūsų žurnale tik du papostininimai- vienas apie kapinių tvarkymą, kitas su katino video, tai kažkaip neišsirenku. Pakomentuosiu, kai parašysit kokį postą į temą. Kol kas pora pastebėjimų čia.
>Nesu pajėgi įveikti tokius stereotipus, kaip „visi
>žydai turtingi, protingi, vieningi, kultūringi“
>bei „visi musulmonai potencialūs
>besmegeniai savižudžiai“.
Jei būtumėt skaičius įdėmiau, būtumėt pamačius, kad rašiau „vidutinis“, o ne „visi“. Taip, statistiką ir vidurkius sugalvojo beširdžiai matematikai, kad juos kur Vyzeltalis sutrauktų. Išgirdęs žodį „vidutinis“ politkorektiškas pašnekovas turi įjungti kaltstabdį ir apkaltinti oponentą, kad jis pasakė ką nors tokio, ko jis nesakė iš tiesų. Universali technika laimėti betkuriam ginčui.
>Ne, judaizme kitatikiai netraktuojami nei su panieka,
>nei su cinizmu. Tik radikaliosiose pakraipose …
Ach tos radikaliosios pakraipos… Ir kiek kartų tai jau girdėta (ypač apie musulmonus, bėje).
Neįžvelgiu jokio ginčo,
ir visai nesistengiu ko nors laimėt.
Žurnalo įrašai 92. Beje. Ir tik vienas paslėptas nuo kitų akių.
Galite užeiti kad ir čia:
http://rita-vaiva.livejournal.com/9732.html
Ne tai ne. Im lio as lio.
Kiek pabandžiau pakapstyti -- Rodrigezas visgi egzistuoja, taip pat -- straipsnis buvo spausdintas ispanų spaudoje.
Abejones kelia kitas dalykas -- ar šis straipsnis buvo parašytas būtent jo, ar kažkurio kito žmogaus.
Na, šiaip tai jis tokiam internetiniame leidinyje tebuvo lygtai
http://www.gentiuno.com/articulo.asp?articulo=1865
tipo bulvarinis e-laidinys?
Kiek buvau išsiaiškinęs, popieriniame.
Šalis iš I raidės
Ar aš čia kažko nesuprantu, ar čia visi taip gerai nusimano
ItalijosIspanijos politikoj? Koks skirtumas, ar traipsni parašė Rodrigesas, Gonzalesas, ar iš viso koks nors Pedro? 🙂O „Didžiosios Britanijos mokyklose iš mokyklinių istorijos programų buvo panaikintos visos užuominos apie Holokaustą“ -- urban legend.
Ne. Čia, kiek suprantu, truputį perdėta, bet prieš kelis metus buvo didžiulis skandalas dėl to, perėjo per spaudą. Tik Holokausto nagrinėjimas buvo pašalintas, kiek supratau, pavienėse mokyklose, o ne visose.
Oho, koks grynuolis…;)
Šis tekstas galėtu būti įtrauktas į vadovėlius, kaip chemiškai grynos demagogijos ir apgaulingos manipuliacijos pavyzdys.
Faktiškai, tai yra vienos, gan siauros interesų grupės bandymas kalbėti lyg ir kitos, palčiosios interesų grupės, t.y. svetimu vardu, siekiant įdiegti pastarąjai pirmosios grupės poziciją, kaip sąvąją bei įtikinti, kad pirmąjai grupei gresianti ideologija pati savaime yra vienintelis ir pagrindinis pavojaus šaltinis plačiąjai grupei ir sukurstyti neapykantą tos ideologijos atstovams. Perspektyvusis tikslas -- pasiekti, kad plačioji grupė pradėtu konfliktą su minėtos ideologijos atstovais, tuo sumažindamą ar eliminuodamą grėsmes iš tos ideologijos ir jos atstovų pusės siaurosios interesų grupės nariams.
Beje, atskiros teksto nuostatos, jeigu būtu viešai publikuotos Lietuvoje, tikrai patektu po BK formuluotėmis apie kurstymą…
Re: Oho, koks grynuolis…;)
Aš taip gudriai ir sklandžiai, kaip aukščiau pasisakęs oratorius, nesuformuluosiu :{) bet perskaičius šį Rodriguez straipsnelį pirmoji mintis buvo ganėtinai sarkastiška: „Taip taip. Visi žydai -- minkšti ir pūkuoti. Visi musulmonai -- dygliuoti teroristai, sėjantys blogio sėklą. Labai primena neapsipūkavusio paauglio, matančio pasaulyje tik juoda ir balta, kategoriškus išsisakymus.“.
Re: Oho, koks grynuolis…;)
Jo, straipsnis -- tikras grynuolis, kurį sunku ir bepagražinti.
Ką galiu pastebėti -- jame labai gražiai išlaikyti keli dalykai:
1. Nemeluojama, vietoj to -- tik nutylima ir akcentuojama, kuriant idealizuotus paveikslus ir ryškius kontrastus.
2. Gerai subalansuotas bendras pozityvių ir negatyvių dalykų kiekis neleidžia pajusti skaitytojui provokacijos.
3. Skaitytojas pastatomas į pasitikinčią poziciją, kur jis daromas sprendimų priėmėju, atsakingu ir už holokaustą, ir už teroristus.
4. Sudarytas teigiamas įspūdis keičiamas neigiamu, įvardinant pirma geriečius, o paskui -- blogiečius.
5. Tingiu labiau gilintis.
Tarp kitko, yra ir geresnių panašių pavyzdžių, man labiausiai įstrigęs -- tai tokio Biliūno „Kliudžiau“. O šio straipsnio autorius veltui tuos musulmonus taip ryškiai įpynė 🙂
Visgi, labiausiai man patinkantis dalykas yra tai, kad šis straipsnis atstovauja būtent tos pusės pozicijas, su kuriomis mes retokai susiduriam: tiesą sakant, apie Izraelio dešiniųjų pažiūras žinome gal net mažiau, nei apie musulmonų 🙂
Re: Oho, koks grynuolis…;)
Na dėl Izraelio, tai juk šalis, per 60 gyvavimo metų taip nesukūrusi konstitucijos…
Re: Oho, koks grynuolis…;)
Ką galiu pastebėti -- jame labai gražiai išlaikyti keli dalykai:
1. Nemeluojama, vietoj to -- tik nutylima ir akcentuojama, kuriant idealizuotus paveikslus ir ryškius kontrastus.
Khhm, čia žiūrint kurią iš daugelio termino „melavimas“ prasmių pasirinkus..:)
„Mes sunaikinome išrinktąją tautą, tikrai išrinktąją, nes .. jie atnešė mums žinias, grožį, kultūrą ir, svarbiausia, sąžinės sąvoką…“ -- vargu, ar daug atsirastu Europoje bent kiek apsiskaičiusių žmonių, kurie pasakytu, kad šis teiginys atitinka tikrovę..:)
…apie Izraelio dešiniųjų pažiūras žinome gal net mažiau, nei apie musulmonų
-- ir ačiū Dievui, kad su jomis nesusiduriame akivaizdžiai. Jų fone mūsų „baisieji skinhiedai“ ir Murzos šalininkai atrodytų, kaip sovietmečio pionierių stovykla Štuthofo koncentracijos lagerio fone…;)
„…pasibaigė Antrasis Pasaulinis karas. Karas, kuris nusinešė 6 milijonus žydų, 15 milijonų rusų, 7 milijonus vokiečių, 5 milijonus lenkų,…“ -- ar tikrai niekas nepastebi truputį, khhm, keistokų karo aukų tarpusavio proporcijų…?:)
Re: Oho, koks grynuolis…;)
Skaičiai šiuo atveju -- didele dalimi karo aukos. Genocido aukų tarpe visgi pirmauja žydai.
ne į temą
kaip tik šiandien žiūrėjau laidą per history apie aušvicą. ir prisiminiau savo išvyką ten. visgi verta nuvykt
siurrealistinis tekstukas
Tik pradėjus skaityti kilo klausimas jeigu tie „Mes nužudėme šešis milijonus žydų ir pakeitėme juos dvidešimčia milijonų musulmonų“ , gal tie patys „mes“ galėtų ir 20 mil. musulmonų kažkuo pakeisti ? Gal jau nebūtų blogesnis variantas ? Hehehe
žinau, kad tamsta, domejotės, kodėl gi žydai tokie, kokie yra. genetika, auklėjimas, socialinai tinklai ir t.t. jūsų nuomone? linkstu prie genetikos, nes kaip suprantu, tamsta, nelabai iš tų tradicijomis grįstų šeimų. Aškenaziai konkrečiau. truputi pats esu semitofiluojantis, noriu jūsų atsakymo, kuo platesnis, tuo geresnis, etika šio klausimo nustumikime į šoną, aš čia apie žydų intelektualumą.
Pirmiausiai yra sveikas protas. Jei tik žmogus turi sveiko proto, tai dažnas ir sako, kad jis arba žydas, arba pusiau žydas, arba šiaip panašus kažkoks.
Vat apibrėžkim, kad žydas -- tai protingas žmogus. Ir dabar pasakykit man, ar jūs žydas, ar ne?
Tai tiek apie tai, ar prasminga gilintis į tai, kokie yra žydai, kokie yra nežydai, kuo jie skiriasi, kuo nesiskiria ir t.t..