Nokia 6100

Ar nieko nereiškia skaičiai prieš G?

Kartais kažkodėl gaunasi, kad aš parašau apie kompiuterius ir telefonus, apie kuriuos nieko neišmanau. Tai būna labai sunku, nes man tai kažkokia truputį svetima tema. Bet vat visai nesvetima tema yra paslaugų valdymas, visokie ten paslaugų pateikiamumo lygiai, SLA, jų valdymas ir panašūs vadybiniai reikalai. Tai dabar kažkaip ėmė ir pasitaikė viena tokia tema, kurios neužkabinti būtų tiesiog labai sunku, nes jau tiek šunų suėsta, kad kartais kaukte kaukti norisi.

Nokia 6100

Aš labai paprastai žiūriu į visą tą ryšį: jis turi veikti. Ir taip kaip reikia. Jei telefonas – tai telefonas, o jei Internetas – tai Internetas. Ir man neįdomu, kad mano senas dumbfonas (deja, jau ne toks nuostabus, kaip šitos Nokia 6100, nuotraukoje, nors tokias cielas tris turėjau) naudoja kokį nors senovinį GSM, o mano kompas – naujovinį 4G. Man tiesiog reikia, kad būtų viskas gerai ir jei koks nors GSM ar 4G neveiks, tai man visai neįdomu bus, kur ten kokios raidės ir skaičiai pavadinime.

Esmė labai paprasta: Verslo Žinių straipsnyje neseniai Bitės generalinis direktorius Chrisas Robbinsas uždavė klausimą apie tai, ar ką nors reiškia vartotojams kažkokie skaičiai prieš raidę G. Jis ten sakė, kad nereiškia nieko. Ir žinote, aš su tuo pilnai sutinku, be jokių išlygų ir ginčų, nes aš labai gerai žinau, kas vartotojams kažką reiškia. Tikrai taip, nes visokios ten raidės, kaip kad 1G, 2G, NMT, EDGE, 3,5G, 3,9G, 4G, 5G, LTE, GSM, Wi-Max, DSL, GPRS, UMTS, HSPA, CDMA, ELT, GKLMN, JPRST ir taip toliau – normaliam žmogui nieko nereiškia ir nieko nesako. Išties tai jos ir man nieko nesako, nors esu porą kartų rašęs apie tai, ką ten kažkurios raidės duoda.

Tai tik kažkokie pavadinimai sudėtingoms technologijoms, kurios man atrodo beprasmiškai ir mistiškai, nes aš to neišmanau ir išmanyti neturiu, nes būtų visiškai neadekvatu tikėtis, kad mokėdamas už kažkokį ryšį, aš skaitysiu kažkokius technologinius internetus ir tapsiu programuotoju, kuris paskui šneka paukščių kalba ir supranta skirtumą tarp kažkokio EDGE, GPRS ir CDMA. Jeigu kažkas iš manęs to tikisi, tai tas kažkas matyt išprotėjo.

Man, kaip vartotojui, aktualiu tegali būti keli kriterijai, kažkuo panašūs į kelis neseniai mano minėtus ir prakeiktus projektinius kriterijus, tik kad iš paslaugų pusės. Kitaip tariant, jei jau moku kažkokią sumą, tai turiu gauti paslaugą, kuri būtų su šiomis savybėmis:

  • Pasiekiama tuo metu ir toje vietoje, kur jos reikia
  • Suteikiama tokiomis apimtimis, kokios reikia
  • Veikianti su tinkama (neužknisančia) kokybe

Visi šie kriterijai yra labai paprastai paskaičiuojami ir įvertinami konkrečiais skaičiais. Ypač tą lengva padaryti, kai tai yra ITT paslauga: čia gi viskas skaičiukais eina, tad galima viską įvertinti labai aiškiais rodikliais, kurių apibrėžimas (vertimas iš vartotojo kalbos į techninę kalbą) yra vadinamas tokia santrumpa – SLA (Service Level Agreement).

Paslaugos pateikiamumas

Primiausias, besąlygiškas kriterijus – tai kiek procentų paros laiko ir kiek procentų vietovių, kuriose aš būnu, ta paslauga išvis veikia?

Kaip vartotojui, man norėtųsi 100% veikimo, tačiau natūralu, kad taip nebūna. Tačiau koks nors pakankamai aukštas skaičius, pvz., 97 procentai vietovių, kur aš būnu ir 99% laiko būtų visai neblogai. Šiuos procentus sudauginęs, aš jau gaučiau praktinį skaičių, rodantį kiek laiko paslauga išvis galėsiu naudotis – tai bus maždaug 96%, o tai, grubiai suprastinus, jau reikš, kad man ryšys bus pasiekiamas daugiau, kaip 23 valandas per parą, nesvarbu, kur besimakaluočiau.

Svarbu tik neužmiršti, kad į šitą reikalą aš žiūriu kaip vartotojas, paprastai: manęs nekaso tai, kad kažkoks pastatas stovi puikiausio ryšio zonoje ar kad koks nors tiekėjas neturi ryšio kur nors Pašikniškėse, nes man tos ryšio zonos – tokia pat nesąmonė, kaip ir tie skaičiai su raidėmis. Man svarbu tiktai tai, ar man tas ryšys veikia realiai. Ir jei pastatas, kuriame esu, bus 100 procentų ryšio zonoje, bet jame man ryšys neveiks, tai paslaugos pateikiamumas nebus 100 procentų. Paslaugos pateikiamumas ten bus apvalus 0%.

Lygiai toks pat 0% bus ir tuo atveju, jei aš bandysiu kažkur jungtis ar skambinti, telefonas rodys ryšį, tačiau pypsės ir mėtys man užrašus apie tai, kad „Network busy“. Man nieko nereikš, kad telefonas rodo daug pagaliukų ir stiprų signalą, nes „Network busy“ man nėra ryšys. Ir man visai neįdomu bus, kad koks nors tiekėjas turi ryšį kur nors Pašikniškėse, nes tokiose vietovėse aš tiesiog nebūnu ir nebūna ten jokių žmonių, kuriems aš galėčiau skambinti.

Nesunku suprasti, kad tuos 96% aš vertinsiu tikrai ne pagal tai, kur ten kokios ryšio zonos ar dar kažkas, o tik pagal tai, ar man paslauga veikia realiai. Čia lengva suprasti, kad jokios ten raidės ar kokie nors pasiteisinimai manęs nekaso, jei ryšys neveikia. Nes jei jis neveikia, tai ir paslaugos nėra. O jau kai paslaugos nėra, tai man visai bus neįdomu, kokios ten raidės ir skaičiai pavadinime ir kokios pas ryšio zonos.

Paslaugos apimtys

Paslaugos apimtys irgi kritinis dalykas. Čia aš paprastai pasakysiu: galit duoti man kad ir kokį nors GPRS ar 0G, bet jei man veikia tai, ko man reikia, o kompas ar telefonas nestabdo, tai koks man skirtumas?

Jei aš kokį nors Youtube galiu pasižiūrėti su tuo 0G, EDGE ar GPRS, tai ir gerai. Man visiškai nieko nereiškia tie gigabaitai, megabaitai, kilobaitai ir kiti baitai. Aš visiškai nenoriu gilintis į tai, kiek ten jų kažkas siunčia ir kiek aš jų gaunu. Nes man svarbu yra paprasti dalykai: Feisbukas turi veikti, Googlė irgi turi veikti, ir Jutūbė turi veikti. Ir dar paštas kažkoks ir Skypė. Ir gal dar kas nors, nežinau kas.

Jei man viskas veikia, tai koks man skirtumas, kokias ten raides kažkas rašo? Tegul rašo kad ir 100G ar 0G, ar minus milijoną G, ir man tai bus gerai. Nes aš nesuprantu tų jūsų kompiuterių su visais tais algoritmais, trūputais, outputais, inputais, procesoriais, generatoriais, depiliatoriais ir perforatoriais.

Visi tie mebibitai ir gigibaitai yra svarbūs paslaugos tiekėjui. Tegul paslaugos tiekėjas ir skaičiuojasi, kiek man tų pimpibaitų reikia, kad viskas būtų gerai. Ir tegul paslaugos tiekėjas ir skaičiuojasi, kiek ten tų G jisai turės pridaryti, kad man veiktų viskas taip, kaip man reikia. Būkit malonūs, suskaičiuokite tuos kokius tai baitus už mane. Kad man nereiktų galvot ir nereiktų žinot. Ir kad viskas veiktų tinkamai ir už sutartą kainą.

Ir beje, nukrypstant nuo temos: aš visai nenoriu žinoti, kad man megabaitas kainuos litą, nes aš nežinau, kiek aš tų megabaitų sunaudosiu ir jokio noro aiškintis neturiu. Aš noriu mokėti aiškią kainą ir apie jokius mebigaitus ir gibigitus nenoriu nieko žinot, o noriu tik kad viskas veiktų.

Bet jei man stabdys Feisbukas, jei aš negalėsiu į blogą parašyt ar Gugle* naudotis, tai aš būsiu piktas, nepriklausomai nuo to, kiek ten pas jus bus tų G raidžių ir kokius ten baitus jūs suskaičiavot. Nes man reikia, kad veiktų.

Paslaugos kokybė

Vat čia jau yra kitas dalykas: ryšio pasiekiamumas ar tie terabaitai, kuriuos man kas nors duoda, gali atrodyti gražiai ir kas nors netgi gali pasakoti, kad viskas dėl to yra labai kokybiška. Bet man ryšys nebus kokybiškas, jei man tie petabaitai veiks su uždelsimais arba ryšys nuolat trūkinės ir aš negalėsiu tomis paslaugomis naudotis.

Žinot, vat žiūrėjom mes tą pateikiamumą, kuris sudarytų 96%, bet tie 96% juk būna įvairūs. Gal būt man bus priimtina, jei kažkokioje miško griovoje to ryšio nebus, ir visai gal bus priimtina, jei ryšio nebus kažkada naktį, kai aš miegosiu. Ir gal netgi kurią nors dieną aš susitaikysiu su tuo, kad ryšio nėra, jei jo nebus trumpai, o visą kitą laiką ryšys bus.

Bet įsivaizduokim, kad ryšys su tuo savo 96% patikimumu veikia maždaug taip, kad pusei sekundės jis dingsta ir atsijungia, o paskui reikia prisijungti, o tada jis 15 sekundžių veikia, o tada vėl pusei sekundės dingsta ir vėl atsijungia, o tada vėl ten prisijunginėja. Pabandykite įsivaizduoti pokalbį telefonu, kai šitoksai ryšys. Arba įsivaizduokite, kad žiūrit kokį nors filmą ir kas 15 sekundžių jį turite perkraudinėti, nes ryšys dingo ir visas tas video užsibugino.

Vat čia yra vienas iš daugelio grynai kokybinių parametrų: ryšio dingimų skaičius per laiko periodą. Žinokit, netgi prie 99% paslaugos pateikiamumo ji gali būti teikiama taip, kad vartotojas prasikeiks. ir čia visiškai nieko nekasys nei tie 99%, nei tai, kad tenai per sekundę eina belenkiek bibibaitų ar dar kažkokių nesąmonių.

Analogiškų parametrų yra ir daugiau: pvz., atsakymų laikai (aka pingas). Jei atsakymas truks keletą sekundžių, tai nesvarbu, kad tas ryšys netrūkinėja, yra greitas ir dar kažkoks, nes paspaudus ant kokios nors nuorodos Feisbuke, naršyklė kokius 50 kartų klaus kažkoko iš serverio, tada kaskart lauks po keletą sekundžių ir galų gale visas puslapio krovimasis man užtruks keletą minučių. Tokiu atveju ryšio tiekėjas gali susilaukt prakeikimo.

Trumpai tariant, manęs nekaso tie skaičiai ir raidės, bet man arba veikia, arba neveikia ir aš žiūriu paprastai: jei paslauga užknisa, tai jinai yra bloga.

Galų gale, apie finansus

Aš nesutikčiau tik su vienu pono Chriso Robbinso teiginiu – t.y., su tuo, kad man rūpi, kur ten tiekėjas išleido savo pinigus ir į ką jis ten priinvestavo ir ar nepadarė kokios nors klaidos, investuodamas kur nereikia. Nes tai irgi ne mano reikalas ir visiškai manęs nedomina.

Kaip paprastam vartotojui, man visiškai nerūpi, ar kažkuris ryšio tiekėjas savo pinigus švaisto, ar naudoja prasmingai ir labai apgalvotai, ar kokias G raides su skaičiais jisai perkasi ir įsidieginėja. Man rūpi tik galutinė kaina ir realiai gaunamas rezultatas. Aš tiesiog už kažkokią priimtiną kainą turiu gauti tai, ko man reikia ir nenoriu sukti galvos dėl svetimų problemų.

Jei aš moku tą pačią sumą ir gaunu iš vieno tiekėjo ryšį, kuris neatitinka pateikiamumo, kokybės ar apimčių, o iš kito – viską gaunu taip, kaip reikia, tai aš renkuosi tą, iš kurio gaunu tai, ko man reikia. O jei gaunu vienodai gerai iš abiejų, aš renkuosi tą, iš kurio gaunu pigiau ir dėl kurio man tiesiog nereikia sukti galvos (ir dar, aš nenoriu sukti galvos dar ir dėl to, kad man reiktų keisti tiekėją). Ir man nerūpi, ar tiekėjas investuoja savo lėšas prasmingai ir apgalvotai, ar vaikosi kažkokių madų ir supertechnologijų.

Aš suprantu, kad patiems tiekėjams tos raidės su skaičiais kažką reiškia ir yra svarbu, bet manęs tai nekaso, nes jeigu man prireikia per kažkokį video ryšį pakalbėti su kažkuo, tai man tiesiog reikia, kad tas video ryšys veiktų. Ir tegul ten būna kad ir koks nors NMT, bet tas ryšys turi veikti ir viskas.

O vat jei tiekėjams dėl to reikės statytis pas save visokius 4G, 5g ir 100G – tai vėlgi man neįdomu, nes tai ne mano, o paslaugos teikėjo reikalas. Ir jau visai man neįdomu, kad kažkoks tiekėjas turi kažkokį 6G, GPRS ir ELT, o kažkoks kitas tiekėjas turi CDMA, UMTS, JKLMN ir dar ten kažką. Man reikia paslaugos, o tos raidės – tai tiekėjo reikalas. Jei su tomis raidėmis viskas veikia, tai gerai.

Bet jeigu neveikia, tai aš šitą problemą spręsiu paprastai, į tas raides nesigilindamas, o susirasdamas kažką, kas man šitas problemas išspręs, nes tas kažkas turės tokias raides, kokių jam reikia, kad tas problemas išspręstų taip, kad visi tie feisbukai, jutūbai ir hangautai man veiktų taip, kaip turi veikti. Ir visai man nesvarbu, kad tų problemų sprendimui reikės kokio nors 5G, JPRST ir dar ten kažko. Aš juk paprastai į tokius dalykus žiūriu, nes esu paprastas vartotojas: čia bus tiekėjo problemos, jei jis kažkurių raidžių su skaičiais neturės.

 

————–

* Įsivaizduokit, kaip pagal kalbainius žodis „Google“ tariamas ir kirčiuojamas: kas? g’Uglė; kuo? gugl’E; Ir t.t..

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook29Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

23 thoughts on “Ar nieko nereiškia skaičiai prieš G?

  1. Mindaugas

    Visi tie parašymai apie SLA ir dar su krūva parametrų (pralaidumas, prieinamumas, latency) atrodo gražiai. Bet būtent ITT sistemose pastoviai tenka susidurti su situacija, kad „norint užduoti teisingą klausimą reikia žinoti didžiąją dalį atsakymo“. Arba išleisti krūvą pinigų.
    Ko gero Chrisas turėjo omeny daugiau ne SLA, bet vidinį vartotojo komfortą naudojantis paslauga. T.y. ar man pakankamai greitai veikia Internetas namuose, darbe, sodyboje Pašikniškėse, dar keliose dažniau lankomose vietose. Ir jei taip -- kaip ir dzin ar tai leidžia 5G ar karvelių paštas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Vienu ar kitu (rašytu ar nerašytu) pavidalu SLA būna visada, tik kartais jis būna neįvardintas, o tik subjektyviai suvoktas. Tokiu atveju įmonės reikalas įsivardinti šitai pačiai. Ir bet kuriuo atveju, arba SLA įvykdai, arba jokios kalbos nepadės.

      Reply
  2. idomiai

    Man kaip paprastam vartotojui svarbiausia kad viskas veiktu, bet jei turiu galimybe suzinoti kuo 3G gergau uz EDGE tai ja ir pasinaudosiu. Jei galiu suzinoti kuo 4 procesoriai geriau nei 2 tai lr issaiskinciu. Nes visada gali buti geriau. Bet nuo cia jau nebesu paprastas vartojas, kuom reiktu dzgiaugtis,

    Reply
  3. Augustas

    Cit.:“Galų gale, apie finansus
    Aš nesutikčiau tik su vienu pono Chriso Robbinso teiginiu – t.y., su tuo, kad man rūpi, kur ten tiekėjas išleido savo pinigus ir į ką jis ten priinvestavo ir ar nepadarė kokios nors klaidos, investuodamas kur nereikia. Nes tai irgi ne mano reikalas ir visiškai manęs nedomina.“

    Kalbos apie tas investicijas, man regis, yra savotiškas apsidraudimas nuo galimo juodojo PR. Juk ką vartotojas darytų, jei, pvz., pasklistų žinia, kad jo paslaugų tiekėjas bankrutuoja (pvz., dėl blogų investicijų)? Turbūt pradėtų ieškoti kito paslaugų tiekėjo. O ar ta žinia teisinga, ar neteisinga, visai nesigilins.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jau kas kas, bet bankrotas čia niekaip klientui negresia, nes klientas neša pinigus, jis yra didžiausias turtas ir per bet kokį bankrotą jį stengsis išsaugot.

      Taip kad pvz., aš, sužinojęs, kad mano tiekėjas pridarė nesąmoningų investicijų ir bankrutuoja, niekur dėl to nebėgčiau.

      Taigi ryšio tiekėjas -- ne koks bankas.

      Reply
  4. omg

    kazkokios pievos prirasytos. su tokia logika gali aiskint kad tau visai neidomu kiek arklio galiu varikliui gamintojas uzraso, svarbu kad tavo priekaba i kalna uztrauktu. 3G reiskia kad tavo jutube filmukas uzsikraus greitai, o jeigu 2G -- reiskia turesi nosi krapstyt kol galesi paziuret. informacija ivilkta i marketingini popiereli, kad vartotojas lengviau suvalgytu, neis jei parasys maks sparta 33 kbps tai vel pradesi skustis kad nieko nesupranti

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nu, o kas trukdo parašyt marketinginį popierėlį, kad tai yra 6G ir duot 1kbps? O tamsta, beje, mokate už kbps ar už tai, kad visgi Youtube filmukas greitai užsikrautų? 🙂

      Reply
      1. omg

        trukdo standartai, nes pvz 3G reiskia kad greitis bus ne maziau 200 kbps. as moku uz greiti, bet kai telefone uzsidega 3g zenkliukas tai zinau kad puslapiai vartysis normaliu greiciu. siaip sekanti tema gali buti kas sugalvojo degalinese benzina zymeti A95 A98, juk zmogui svarbu kad masina vaziuoja, o cia kazkokie kodai, nervuoja tik zmones. tegul duoda geriau garantija kad masina nesuges 100 metu

        Reply
  5. pranukas

    kai kurie teiginiai yra is serijos, kad perkant brangia masina kazkas turetu garantuoti, kad is tasko A i taska B nuvaziuosi tam tikru ir ne mazesniu vidutiniu greiciu ir kad nebus kamsciu….

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ne. Nes mašinos pirkimas -- tai kaip mobiliako pirkimas, o ne kaip paslaugos pirkimas. Bet štai jei važiuosite traukiniu, tai jau norėsite garantijų, kad tas traukinys nuvažiuotų tada, kai reikia.

      Reply
      1. omg

        btw, garantiju kad traukinys nuvaziuos tada kada reikia, niekas neduoda. yra tik pazadas. tas pats ir su autobusu, lektuvu ir panasiai. pataisyk jeigu klystu

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nu kaip neduoda? Taigi tvarkaraštis parašytas. Ir jei bent kiek dažniau nuo to tvarkaraščio didelių nukrypimų bus, tai vargu, ar klientai už tai atleis.

          Kaip manote, kodėl atsiranda tos visokios tvarkos, kai už bilietus pinigai grąžinami, lėktuvų keleiviams kompensacijos daromos ir taip toliau? Ir iš kur patys tvarkaraščiai atsiranda?

          Visa tai yra tam tikros rūšies paslaugų lygio valdymas. Kaip kokius resursus skirstyti ir kokias technines galimybes realizuoti, kad paslauga būtų suteikiama tinkamomis apimtimis, tinkama kokybe, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

          Ir keleiviui neturi rūpėti tos raidės, kuriomis koks nors traukinio ar lėktuvo variklis pavadintas, bet jei lėktuvas ar traukinys negebės skristi taip kaip reikia dėl tų raidžių trūkumo -- tai šitai labai staigiai taps ne keleivio, o kompanijos bėda.

          Reply
          1. omg

            na situaciju buna visokiu, bet jeigu neimant egzotisku paslaugu, tai pvz. troleibusu tvarkarastis yra surasytas minutemis, bet dar negirdejau kad kam nors uz troleibuso velavima butu pinigus grazine. traukiniu tvarkarastis taip pat tikslus, bet jei traukinys veluos 15 minuciu, ar LG grazins pinigus uz bilieta? Taip, uz skrydzio velavima daugiau nei x valandu yra numatoma kompensacija, bet uz pusvalandzio velavima kompensaciju neduos. taip ir telekomunikacijos, jeigu rysio nebus ilga laika -- gali reikalaut saskaitos sumazinimo, bet del trumpalaikiu sutrikimu gali nebent supykt ir pas konkurentus pabegt.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Troleibusų ar pan. atveju, yra du niuansai, žinote: viena vertus, paslaugos teikėjas -- monopolistas, kuris didelis ir jam poxui. Antra vertus, ten esminis praktinis reikalavimas yra maksimalus leistinas uždelsimas -- pvz., kad laukti reiktų ne daugiau, kaip 10 minučių.

              Dėl to paties paslaugos sutrikimo -- jos pateikiamumo procentai: kokia dalimi ji atitinka nustatytus reikalavimus. Praktikoje nustatomi sveiko proto kriterijai, pvz., kad troleibusai 90% atvejų nukryptų nuo grafiko ne daugiau, nei 5 minutes ar pan..

              Visi tie SLM reikalai nėra tokie jau sudėtingi, žinokit 🙂

              Reply
  6. Linas

    Naudojuosi minėto Chriso paslaugomis ir galiu pasakyti,kad Pervalkoje E,G,H,ar H+ ryšys tikrai prastesnis nei pernai.Nežinau,ką jie čia priinvestvo,bet jutubės,skaipo tikrai užkrauti neina,Rokiškį skaityti-vos vos.Net balso ryšys kartais būva be pagaliukų ir nepavyksta susikalbėti.Kitaip tariant moku daugiau nei pernai,bet gaunu blogiau.

    Reply
  7. Vytautas

    Man kaip vartotojui reikia, kad momentaliai persikelciau is vienos vietos i kita, visa reikalinga informacija butu prieinama akimirksniu, suskaiciuojama ir pateikiama cia ir dabar tik pagalvojus apie tai.

    Pala, tai (kol kas) neimanoma, reikia typinti susikton klaviaturon, jungtis ir prisiminti desimtis susiktu sistemu, autentifikuotis visokiose skirtingose formose skirtinguose irenginiuose…

    Tenka viskuom dometis ir aiskintis trukumus, privalumus, kakybes/kainos santykius. Ir taip visur: santechnikai, odontologai, rysio operatoriai, golfai, bmw, oro uostai, koloneles.

    Reikia sukurti sistema ir procesus, kad to nereiketu daryt. Paskui logintis ir apibrezinet ko noriu tai sistemai.

    Pasaka be galo

    Reply
    1. Saulius

      Galim aklai pasitikėti ilgakoja konsultante- pardavėja, ir prašyti, kad veiktų be trikdžių youtube. Tokiu atveju nereiks raidelių reikšmių žinoti.

      Reply
  8. Vygandas

    Netyčia prisiminiau tokį keistą sovietinių laikų daiktą kaip „varlė“ „Šileliui“. Turbūt ne vienas yra ją matęs, o nemačiusiems paaiškinu -- tai buvo distancinio pulto pakaitas, iš esmės tiesiog mygtukas su laidu, kurį paspaudus kanalai pasikeisdavo po 1 (iš viso 8 buvo). Tik buvo viena smulkmena -- jo buvo absoliučiai neįmanoma naudoti, nes vienu paspaudimu kanalai peršokdavo ne per vieną, o per atsitiktinį skaičių kanalų, visai random. Ar tam mygtukui gaila buvo kokį kondensatorių pritaisyt ar ką, aš nebežinau, bet keisčiausia buvo kad šitos varlės buvo gaminamos masiškai. Įsivaizduokit šaltu snukiu masiškai gaminamą produktą kuriuo neįmanoma naudotis ir kuris tampo vargšams žiūrovams nervus.
    Man išvis nesuprantama kaip telikai buvo gaminami be distancinių -- juk visos technologijos jau seniai buvo išrastos. Aš atsimenu kai būdamas vaikas prie savo radijo bangom valdomo žaislo rato pritaisiau tos išardytos varlės kontaktus -- tokiu būdu galėjau perjunginėt kanalus su distanciniu žaislo pulteliu :)). Bet telikų gamintojams aišku tai buvo neįkandamas iššūkis.

    Arba sovietinių kranų rankenėles ar pamenat? Tokiais aštriais kraštais kad galima venas pjaustytis. Super user friendly.
    Na čia aišku tema be pabaigos, tik šiaip prisiminiau.

    Reply
  9. Paulius Žuvyčius

    čia tos raidelės dar nieko. Va kai nusiperki mobilų su kortele ir tau būtent į Lietuvą neišeina paskambinti (Omnitel tik bandžiau), nes ale sutarčių kažkokių nėra tai visai nervai nelaiko…Į tokį Maroką žinutę nusiųst gali, o vat gimtinėn -- špygą taukuotą.

    Reply
  10. Zaibys

    As irgi pakeiciau interneto tiekeja namuose, po 5 ar tai 6 metu naudojimosi.

    Kodel taip ilgai nekeiciau…hmm..nezinau. Turbut todel kad nenorejau rupintis keitimais ir dar todel kad customer servisas is praktines puses buvo neblogas. Jokiu ten isdresiruotu sekretoriu -- nuluzo internetas -- skambini aitisnikui -- paziuri, patvarko. Dazniausiai, greitai.
    Kodel isejau? Nes nepaisant visu geranoriskumu, ir sutarties (97% laiko padengimas)laikymosi, pasitaikydavo Rokiskio minetu nesklandumu su trukinejimais. Paleidi pinga iki serverio, ir kas 10 -- timeout. Aisku, taip budavo retai, bet kas is to, jei tai visada sutapdavo su tuo metu, kai as viena vakara per savaite noriu paskirti online pokeriui, arba kokio nors multiplayer zaidimo turnyrui.
    Galu gale uzkniso, pasiemiau stambios kontoros sviesolaidi. Na tai sitie customer servisu nelepina -- sekretores kalba standartinem frazem, pagal skripta. Su aitisniku apskritai nepasikalbesi. Jei zinai kas mazdaug netaip gali buti su tinklu, niekam tas neidomu, ir apskritai niekam tu neidomus ir tavo papildomi poreikiai (pvz norejau 500 gigu debesija iskeist i 100mb hostingo, sake eik svilpt. sakiau jums labiau apsimoka. sake nu ir kas mes tokio plano neturim.)
    Bet internetas veikia, timeoutu nera, noriu pokeri zaidziu, noriu geiminu, tai reikalo jiems ten skambinet ir bendraut didelio nera..:)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tiekėjo pakeitimas yra barjeras, kuris labai suprantamas.

      O šiaip, dėl to, kokio lygio internetas su trūkinėjimais būna -- kadaise man teko turėti tokį, senais laikais, kai į namus įsivesti būdavo beveik neįmanoma. Berods gal kokie 64kbps, už kuriuos mokėjau kokius 100 litų per mėnesį, o paketlostas vidutiniškai (būtent vidutiniškai, paros bėgyje, o ne pikuose, kurie būdavo kaip tyčia vakare) siekė apie 20-30%, plius dar pingai, kurie kartais viršydavo 1000 sekundžių (taip taip, dauguma tinklo specų gyvenime nieko panašaus nėra matę).

      Kai pasirinkimo nėra -- tai nėra iš ko rinktis, bet kai pasirinkimas yra, tai aišku, viskas staigiai pasikeičia.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *