Ką gero duos lito devalvacija

Nesigilinkim į tai, ar devalvacija bus, ar nebus, tiesiog pažiūrėkim, ką gero ji duotų Lietuvos ekonomikai.

Pradėkim nuo importo ir eksporto. 2007 metais, jei atmintis nemeluoja (tingiu tikrintis su LB duomenimis), skaičiai buvo tokie:
importas – 44 milijardai litų
eksportas – 25 milijardai litų
prekybos balanso deficitas – 19 milijardų litų.

Tarkim, devalvuojam litą dvigubai (kaip sakant, įvedam naująjį litą – gal su tais pačiais banknotais, bet turintį dvigubai mažesnę vertę euro atžvilgiu). Tada kyla keli reiškiniai.

Pirmiausiai, grubiai skaičiuojant (tiesiog buhalteriškai pervedant skaičius), tai reiškia, kad:
1. importas krenta dvigubai – iki 22 milijardų dabartinių litų arba 44 milijardų naujųjų litų.
2. eksportas nepakinta (lieka tas pats) – 25 milijardai dabartinių litų arba 50 milijardų naujų litų.
3. prekybos balanso deficitas pasikeičia į proficitą – 3 milijardai dabartinių litų arba 6 milijardai naujųjų litų pliuso
Savaime aišku, realūs skaičiai bus kiek kitokie, nes juos įtakos keli faktoriai – importuotojų paskolų galimybės, pelno dalies pokyčiai importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, etc., tačiau pokyčių pobūdį, manau, kad supratote, tiesa? 🙂

Galim pastebėti, jog aukščiau buvęs "buhalterinis" skaičiavimas buvo sąlyginis – jame neatsižvelgta į tai, kad importas didele dalimi dengiamas eksporto lėšomis. Tai reiškia, kad importo kritimas visgi bus mažesnis, gal būt iš deficito duobės ir neišliptume. Visgi, akivaizdu, kad deficitas sumažėtų kardinaliai. Kita vertus, atpigus prekių savikainoms, lietuviško eksporto konkurencingumas irgi kardinaliai pakiltų – tai reikštų, jog eksportas bus didesnis, nei perskaičiuotasis.

Antra devalvacijos pasekmė – irgi įdomi: netgi nekeičiant dabartinės lito padengimo politikos (kai reikalaujama, kad 100 procentų litų būtų padengta užsienio valiutomis), atsilaisvina pusė LB turimų rezervų (šiuo metu jų yra 11 milijardų). Tuos rezervus galima panaudoti rinkos skatinimui – tai tikrai juntamos sumos. Tuo gi atveju, jei lito padengimo politika būtų pakeista (t.y., į visur priimtą ir pakankamą 20 procentų ar netgi perteklinį 40 procentų), lėšų atsilaisvintų dar daugiau – iš esmės, tiek, kad netgi pasaulinės krizės metu Lietuva nepajustų sunkumų.

Truputį apie tai, kas labiausiai ir kaip nukentėtų ir išloštų:
1. gyventojams porą kartų pabrangtų importinės prekės
2. gan juntamai nukentėtų dalis spekuliacinių (produkto nesukuriančių) kompanijų, pvz., bankų, investicinių fondų.
3. didelę pridėtinę vertę kuriantiems gamintojams, vykdantiems eksportą, pelningumas ryškiai šokteltų
4. užsieninės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas juntamai šokteltų
5. vietinės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas šokteltų kardinaliai
6. eksporto nevykdantiems gamintojams (įskaitant ir žaliavos perdirbėjus) atsirastų eksporto galimybės, kurios padidintų pelningumą
7. didmeninio importo kompanijose prasidėtų krizė
8. truputį nukentėtų prekybos tinklai
9. įmonėms, vykdančioms veiklą tik Lietuvos ribose (be importo ir eksporto), iš esmės niekas nepasikeistų.
10. juntamai padidėtų žemdirbių pajamos
11. NT bendrovėms ateitų renesansas, dėl padidėjusios NT paklausos iš užsienio (emigrantų, etc.)
12. gan žiauriai nukentėtų tie, kas turi paskolas užsienio valiuta
13. paėmusiems paskolas litais, skaičiai niekuo nepasikeistų
14. eiliniams gyventojams pradėtų gan sparčiai augti atlyginimai
15. iškart išloštų tie, kas turi daug užsienio valiutos

Kaip visada, laukiu prieštaravimų 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

50 thoughts on “Ką gero duos lito devalvacija”

      1. rokiskis Post author

        Todėl, kad mano prognozės sutampa su Dalios Grybauskaitės prognozėmis. Bet jinai savo prognozių negali skelbti. O aš savo prognozes -- galiu.

        Reply ↓
              1. rokiskis Post author

                Jei mane pasodins, tai reikš, kad viskas dar blogiau, nei galimi blogiausi mano vertinimai.
                Kai vyriausybei nelieka nieko kito, kaip tik sodinti kritikus, tai reiškia, kad vyriausybė sėdi visiškoje subinėje ir neturi, ką daryti.

                Reply ↓
  2. Anonymous

    Neišmanau tų ekonomikų, ir skaičius tingiu žiūrėt, bet man rodos, šiuose skaičiavimuose neatkreiptas dėmėsys į tai, kad didelė dalis importo yra žaliavos (nafta ir pan.), kurios kaina devalvavus litą nepasikeis. Čia jau reiktų tiksliai importo ir eksporto struktūrų skaičiukus dėlioti.

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Nu kaip tai neatsižvelgta 🙂 Vietiniais skaičiais išreikštos importinės prekės, įskaitant ir žaliavas, brangsta dvigubai. O eksportinės prekės -- irgi dvigubai 🙂 O išoriniais skaičiais jų kainos lieka tos pačios. Viskas čia su tuo tvarkoj 🙂

      Reply ↓
  3. zalias_bebras

    Tai kad Tu pats sau prieštarauji, tai ką čia mums dar ginčytis?… 🙂 Vėl demagogiją varinėji? 😉
    Kad nesikartočiau, pasakysiu, kad su tokia priemone nesutinku, nes ji yra beprasmė dabartiniame kontekste:
    Litas susietas su euru, o eurais srautas į Lietuvą iš ES vis tik didėja. Mes tų pinigų neuždirbame nei viduje, nei eksportuodami -- vienas privalumas, save ten “nusieksportavom“ ant jų galvų (tiesa, yra vienas niuansas, dėl ko jie iš to naudos išpeš, o mes -- ne, bet apie tai kada nors vėliau). Taigi, nenorom ES “padeda“ mums patiems tą infliaciją ir didinti, kartu reikalaudama laikytis Mastrichto kriterijų, kas yra visiškai suprantama. Ir būtų įmanoma… jei tik LB turėtų galimybės naudoti finansinius svertus keisdama kursą, ji po truputį revalvuotų litą, išimdama per didelius jo kiekius iš apyvartos. Prisiminkime tarpukario Lietuvą Didžiosios depresijos fone: litas nuo 10 už dolerį pakilo per dešimtmetį iki beveik 5 už dolerį, o Lietuva stabiliai tapo eksportuojančia, nors ir ne industrine, šalimi! Tai reiškia, kad eksporto nereikėjo skatinti nacionalinę valiutą devalvuojant, nors tokius teiginius galima neretai išgirsti.
    Ir dr. A. Maldeikienė apie tai, kas iš tikro paskatintų devalvaciją, ir kam (ar -- kodėl) būtų “gerai“:
    Vis dėlto. Nors ekonomikos teiginys, kad net esant fiskuotam valiutos kursui ekonomika ilgainiui grįžta į natūralųjį lygį, ir labai svarbus, deja, prisitaikymo procesas gali būti pernelyg ilgas ir skausmingas.
    Devalvacija gali pagreitinti gamybos grįžimą į natūralųjį lygį. Taigi, jeigu valstybė esant fiksuotam valiutos kursui susiduria su pernelyg dideliu prekybos deficitu (o tai jau stiprėjanti Lietuvos tendencija) ar nuosmukiu, ji patiria stiprų politinį spaudimą arba apskritai atsisakyti fiksuoto valiutos kurso, arba bent jau atlikti jo vienkartinę devalvaciją.
    Apibendrinant galima pasakyti, kad devalvacijos lūkesčiai gali tapti kibirkštimi, uždegančia laužą, ir sukelti valiutos kurso krizes. Susidūrusi su tokiais lūkesčiais, vyriausybė turi dvi galimybes: arba pasiduoti ir devalvuoti valiutą, arba kovoti ir išlaikyti paritetą aukštos palūkanų normos ir galimo nuosmukio kaina. Deja, tokia kova gali būti ir bevaisė. Recesija gali priversti vyriausybę pakeisti savo politiką vėliau arba pašalinti pačią vyriausybę.
    Svarbu ir tai, kad devalvacija gali įvykti ir tuo atveju, jei lūkesčiai, kad ji artėja, iš pradžių yra visiškai nepagrįsti. Net jei išties vyriausybė neketino devalvuoti valiutos, ji gali būti priversta tai padaryti dėl finansų rinkų įsitikinimo, kad tokia devalvacija įvyks (panašios tendencijos jau stebimos). Pariteto palaikymo kaina gali būti ilgalaikės aukštos palūkanų normos ir recesija; ir vietoje to vyriausybė pirmenybę atiduos devalvacijai.

    Ištraukos iš čia: http://zalias-bebras.livejournal.com/24618.html

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Šiaip tai, jei rimtai, tai yra tik vienas, tiesa, labai kebliai įvertinamas kriterijus, kurio duomenis turi tik vyriausybė ar turtingos finansinės institucijos -- tai importuojamų, eksportuojamų ir vietinėj rinkoj esančių prekių lankstumo dydžiai, nuo kurių labiausiai ir priklauso devalvacijos naudingumas.
      Visgi, sakydamas „pats sau prieštarauji“, tu neįvardinai, kuo aš sau prieštarauju. Malonu tik tai, kad tavo cituojamas Maldeikienės tekstas puikiai patvirtina, kad devalvacija bus, percituoju: „Devalvacija gali pagreitinti gamybos grįžimą į natūralųjį lygį“ -- tai ir yra devalvacijos tikslas. Ir kaip devalvacija padėtų grįžti ekonomikai į normalią būklę, aš čia ir demonstruoju.
      Taigi, dėkoju už oponavimą, juolab, kad žinau, jog jau seniai esate devalvacijos šalininkas: todėl jums oponuoti yra sunku, ir būtent dėl to ir vertinu tamstos pastangas.

      Reply ↓
        1. rokiskis Post author

          Aš tą ir turiu omeny. Kad tamsta, kaip ir aš, suvokiate, kad šansų išvengti devalvacijos darosi nykstamai mažai.

          Reply ↓
          1. zalias_bebras

            Na, aš aprašiau anksčiau sąlygas, prie kurių tai įvyktų, ir konstatavau, kad Kirkilo vyriausybė eina link jų. Ir kad ją pakeis Kubiliaus vyriausybė (o, pranašas! :D). Kubiliaus planas manęs neįtikino, nes pagrindiniais tikslais nekelią tų sąlygų neutralizavimą. Be to, neaišku, koks dar yra Planas B, jei Planas A -- antikrizinis, -- nesuveiks. Tad, jei tendencijos išlieka ir sąlygos artėja -- devalvacija galima. Deja. Ir deja -- čia yra esminis žodis.
            Aš nuosaikesnis už tamstą… 🙂

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Kirkilo vyriausybė link to ėjo neabejotinai. Bet iš lėto. O Kubiliaus vyriausybė tiesiog nušuoliavo. Bent jau sprendžiant iš tų planų. Deja.
              Galiu tik pakartoti Zuoko žodžius, kad Kubiliaus planas tik suveda buhalteriją, tačiau nenumato jokių priemonių krizės sprendimui. Netgi atvirkščiai -- padidinti mokesčiai ir kirtis smulkiam verslui tik dar labiau pablogins padėtį.

              Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Skaičiai buvo 2007 metų. Taigi, tamstos prieštaravimas, esą skaičiai „iš lubų“, pateikiant, kaip įrodymą 2008 metų skaičius -- juokingi 🙂 Bet tiek to, visi mes darom klaidas ir nesužiūrim, juolab, kad aš tuos skaičius iš atminties ir ėmiau 🙂
      Todėl pažiūrėkim į jūsų pateiktus 2008 metų skaičius (jie yra už tris pirmus ketvirčius):
      * Eksportas trim ketvirčiams sudaro 43 milijardus. Keturiems ketvirčiams tai bus 57 milijardai.
      * Importas trim ketvirčiams sudaro 56 milijardus. Keturiems ketvirčiams tai bus 75 milijardai.
      * Prekybos deficitas trim ketvirčiams sudaro 13 milijardų litų. Keturiems ketvirčiams tai bus 17 milijardų litų. Smagu?
      Ką mes gauname devalvacijos (dviejų kartų) atveju:
      1. importas krenta dvigubai -- iki 38 milijardų dabartinių litų arba 75 milijardų naujųjų litų.
      2. eksportas nepakinta (lieka tas pats) -- 57 milijardai dabartinių litų arba 114 milijardų naujų litų.
      3. prekybos balanso deficitas pasikeičia į proficitą -- 19 milijardų dabartinių litų arba 38 milijardai naujųjų litų pliuso
      Taigi, darom tą devalvaciją, darom!!!

      Reply ↓
      1. versmes

        Atkreipk dėmesį į ketvirtinius 2008 metų duomenis, t.y. trendą. Prekybos deficitas savaime mažėja lėtėjant ekonomikai bei bankams užsukus finansavimų kranelius.
        Deficitas pagal 2008 metų ketvirčius:
        * 1 ketvirtis -- 5,1 mlrd. Lt
        * 2 ketvirtis -- 4,4 mlrd. Lt
        * 3 ketvirtis -- 3,8 mlrd. Lt
        O vasarą mes dar tik pradėjom kiauksėt apie krizę. Prekybos deficitas smuks ir toliau.

        Reply ↓
        1. rokiskis Post author

          Nu, 2 milijardai (maždaug 10 procentų nuo 2007 deficito) sumažėjimo per metus. Net jei šitas procesas išliks tiesiniu (kuo nepatikės net didžiausi optimistai), mums reiks 9 metų, kad išeiti daugmaž į nulį. Praktikoje -- greičiau kokių 20 metų. Ir tuo pat metu dar skolas reiks atidavinėti. Už kieno pinigus gyvensime?

          Reply ↓
          1. versmes

            Tikslas nėra nulinis deficitas. Tikslas -- nuosaikus deficitas, kas dažniausiai apibrėžiama iki 10% BVP.
            Mūsų prognozuojamas 2008 metų BVP -- 115 mlrd. Lt. Pagal trendą spėtinas 2008 metų prekybos deficitas -- 16,5 mlrd. Lt. Skaičiuojant nuo BVP -- 14,3%, kas šiuo metu išties viršija rekomenduotiną ribą. Tačiau su tais pačiais mažėjimo trendais (14% kas ketvirtį), jau 2009 metų pabaigoje prekybos deficitas sugrįš į leistinas ribas:
            2008 metai:
            * 4 ketvirtis -- 3,3 mlrd. Lt
            2009 metai:
            * 1 ketvirtis -- 2,9 mlrd. Lt
            * 2 ketvirtis -- 2,5 mlrd. Lt
            * 3 ketvirtis -- 2,2 mlrd. Lt
            * 4 ketvirtis -- 1,9 mlrd. Lt
            T.y. 9,4 mlrd. Lt 2009 metų deficitas. Darant prielaidą, kad BVP augimas 2009 metais bus nulinis, prekybos deficitas, skaičiuojant nuo BVP, sieks 9,4 mlrd./115 mlrd. = 8,2%. Kas yra acceptable.
            Be to, daug šalių laiko prekybos deficitus ir laimingai sau gyvena, nes pagal apibrėžimą vienos šalies eksportas yra kitos importas (apie pusę šalių gyvena su deficitais). Svarbu tik, kad prekybos balansas, skaičiuotinas procentais nuo BVP, neviršytų minėtų ribų.

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Iš tamstos pasakymo „nes pagal apibrėžimą vienos šalies eksportas yra kitos importas“, spėju, kad kalbate apie skolos grįžimą investicijomis. Deja, nors tam tikri investicijomis grįžtančio deficito atvejai kartais būna pastebimi, pati ta teorija neturi jokio rimtesnio pagrindimo realiais faktais, o tik spekuliacijas, paremtas pastebėjimu, jog deficitinių šalių nieks neskuba prievartauti dėl skolos grąžinimo. Visgi, pagrindinis kapitalo grįžimas tokiu atveju kyla tik tada, jei tas kapitalas gali sukelti staigiai augančias pajamas investuotojui arba yra politiškai motyvuotas (kaip kad pinigai iš EU).
              O apie iš piršto laužtą skaičių „10 procentų BVP“ galiu pasakyti tik tiek: mees galime tarti, kad deficitas bus beprocentė skola su atidėjimu, kurią padengs šalies, kuriai mes skolingi, infliacija. Tačiau mūsų prekybos partnerių infliacija tikrai nesiekia 10 procentų. Ir juolab, net ir tokiu atveju nelieka pinigų investavimui, kitaip tariant, gauname lėtą šalies degradaciją.
              Grįžtant prie to, kad vienos šalies importas yra kitos šalies eksportas: šioje prekyboje viena šalis uždirba, o kita -- įsiskolina. Klausimas, ar mes būsime uždirbančių, ar įsiskolinančių pusėje?
              Manau, kad atsakymas akivaizdus: reikia orientuotis netgi ne į nulinį, o kategoriškai tik į teigiamą balansą -- bet koks kitas yra pražūtingas.

              Reply ↓
  5. vybrinka

    [burzgeriz] A, nu jo, ir bananai taps prabangos preke.
    Aišku, visada galima gauti dykų… (tik nuo jų sotus nebūsi)

    Reply ↓
  6. zoozle

    Butu „PYZDEC“ ishkarto.
    Eksporto konkurencingumo nepagerintu -- nes pas mus „visas eksportas“ yra mazos pridetines vertes. O zaliavos visvien ivestines.
    Jeigu lita devalvuotu.
    Netgi paciu svelnaiusiu -- „atrisimo“ nuo euro budu.
    Tai butu tas pats kas -- vienu nutarimu -- likviduoti ekonomika.
    jau po menesio galetume uzhdaryti lietuva, ir skirstytis. Nes cia nebebutu ka veikti ateinanti desimtmeti.
    Kedel?
    Todel kad dizioji dalis imoniu pasiskolintu lesu -- yra EUR.
    Todel kad Viskas gaminama ish ivestiniu zaliavu.
    Todel kad -- zinoma absurdas -- bet 40% lietuvos palsugu eksporto sudaro transporto paslaugos -- 95% transporto parko yra nupirkta uzh skolintus EUR. Devalvavus lita -- konkurencingumas nepageretu -- nes pagrindiniaii islaidu straipsniai kurtas-detales-tepalai nesumazetu -- atlyginimu konkurencingumo pagerejimo neuzhtektu -- O jau po menesio reiketu sumoketi dideles imokas uzh transporto parkus EURais ir visi vezejai bankrutuotu del pinigu srautu. Vienzo -- 40% paslaugu eksporto nebeliktu.
    Todel kad -- Ar tu manai kad Maxima investuoja Litais? Jie gi skolinas EUrais viska. Kiek litu surinkti reiketu kad atiduoti Eur.
    todel kad gamintojai -- galvoji jie uzh EUR pirko irengimus? O konkurencingumas nixera nepageres -- jeigu tu nekuri pridetines veres.
    Ir be abejo Rest in Peace Baldu pramone : ) su visomis ES paramomis…
    IR DAUGIAU NENERVINK SU TOKIOM NESAMONEM!!!!!!!!!!

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
      Nagi, taip griežtai ir kategoriškai sakyti gal nevertėtų 🙂
      Išties, norint įvertinti devalvacijos pasekmes importui ir eksportui, reiktų pakankamai tiksliai įvertinti prekių lankstumo rodiklius -- tą jau minėjau.
      O dėl paskolų -- jas sunkiau atiduoti būtų tik neeksportuojančioms įmonėms. Kita vertus, devalvacija leistų tokioms įmonėms suteikti pagalbą iš LB fondų. Taip ar anaip, paskolos dydis užsienio valiuta nepasikeičia, taigi paskolų atidavimo procesas gaunasi visai nesunkiai reguliuojamas, bile tik valstybei būtų noro.
      Beje, priminsiu, kad nepriklausomai nuo pridėtinės vertės dydžio, vietinės valiutos devalvacija pridėtinę vertę išorinės valiutos atžvilgiu visam eksportui padidina proporcingai, t.y., ar produktas mažos, ar didelės pridėtinės vertės, eksporto pelnai išauga vienoda dalimi.
      Tamstos pateiktas pavyzdys su pervežimo paslaugomis -- toks pat: pajamas iš šių paslaugų eksporto tos įmonės gauna eurais, t.y., joms niekas nepasikeistų, tik padidėtų pelningumas. Todėl mane stebina tamstos išvada, esą padidėjus pelningumui, eksportas dingtų 🙂
      O dėl Maximos ir pan. -- būtent Maximos ir pan. įmonės yra vienos iš pagrindinių (tiesioginių ir netiesioginių -- per didmenininkus) importuotojų, vietinei ekonomikai nešančių itin didelę žalą. Todėl pastarąjį atvejį nagrinėčiau, kaip itin naudingą, suteikiantį kardinaliai pagerintas galimybes vietiniams gamintojams.
      Galų gale, apie baldų pramonę negaliu komentuoti. Galiu tik pastebėti, jog jei jų eksporto dalis yra pakankamai didelė, jie irgi pakankamai daug išloš.

      Reply ↓
        1. rokiskis Post author

          Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
          Suprantu, kodėl jūs keikiatės. Todėl pasistengsiu padėti jums, kad argumentų būtų daugiau, nes aš pats matau daug potencialių problemų, kurias gali devalvacija sukelti 🙂
          Jau esu sakęs, bet ir dar kartą pasikartosiu: ar devalvacija bendrai imant bus naudinga, ar ne, priklauso nuo kelių esminių faktorių. Svarbiausias iš jų -- tai importuojamų ir eksportuojamų produktų lankstumas (t.y., kiek smarkiai galima keisti jų kainą). Pvz., jei importuojamos prekės turi 200 procentų antkainį, tai netgi po dvigubo valiutos nuvertinimo jos bus įvežamos (liks 50 procentų antkainis) ir liks konkurencingos su vietinėmis, tačiau vietiniai importuotojai praras didelę dalį pelno, gaunamo, šias prekes parduodant. Jei eksportuojamos prekės turi mažą antkainį, po devalvacijos atsiradęs išlošimas bus nedidelis. Taigi, esminis dalykas -- gan aukšti antkainiai vietinėje gamyboje ir gam maži antkainiai importe. Deja, duomenys apie importuojamų ir eksportuojamų produktų lankstumą gan sunkiai prieinami.
          Iš gerokai silpnesnių faktorių -- tai įsiskolinimai (kaip minėjote, skolas užsienio valiuta po devalvacijos būtų sunkiau atiduoti tiems, kas neturi eksporto), BVP tenkanti eksporto dalis (kuo didesnė -- tuo greičiau pasijunta teigiamos devalvacijos pasekmės), galimybės plėsti gamybą (kuo didesnės -- tuo daugiau galima išlošti iš devalvacijos), pagrindinės importo sudedamosios (pvz., jei tai vartojamos prekės -- devalvacija pagerina padėtį, o jei įrenginiai -- devalvacija padėtį pablogina), importuojamų prekių rinkos lankstumas (čia jau ne apie antkainius, o apie tai, ar rinka gali be jų apsieiti, pvz., nepriklausomai nuo brangimo, maisto produktai visvien bus perkami), etc..
          Galiu tik pasikartoti, kad realius duomenis apie devalvacijos naudingumą surinkti gan sudėtinga, tai galėtų padaryti nebent valstybė arba labai turtingos įmonės, todėl pats nedrįstu spėlioti. Pastebiu tik tiek, kad patys bendriausi, prekybos balanso duomenys rodo, jog devalvacija turėtų būti naudinga.
          Ir dar vienas dalykas: kaip ir bet kurios kardinalios ekonominės reformos, devalvacija pirmuose etapuose būna labai skausminga. Ir akivaizdu, kad tie skausmingi dalykai yra matomi žymiai geriau, nei ilgalaikės pasekmės. Tačiau neužmirškime, kad ilgalaikės pasekmės tokiais atvejais būna kardinaliai stipresnės.
          Pasaulinė praktika rodo, kad devalvacija labai dažnai leidžia žymiai pakelti ekonomiką. Kita vertus, dažniau vietoj devalvacijos taikoma valdoma infliacija, kuri veikia, kaip nuolatinis „mikrodevalvacijos“ procesas. Deja, Lietuva yra kietai pririšusi litą prie euro kurso, tad infliaciniai metodai mūsų šaliai yra tiesiog neprieinami, o ir pradėjus juos taikyti, reiktų kompensuoti daugiau, nei dešimtmetį kieto lito pririšimo prie užsienio valiutų.

          Reply ↓
          1. zoozle

            Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
            teorijos jau pakamnkamai pasiskaitete.
            dabar panagrinekite Lietuvos ukio strukturos statistika.
            Ir man cia labai panasu i svarstymus „kad jeigu nukirsti pimpala, tai begsim greiciau uz kaimyna (nes lengvesni busim) ir tada ilgame laikotarpyje geriau gyvensim.“
            Noriu pasakyti, kad kaikurie dalykai nors teorishkai, gal but veikia, praktishkai paziurejus gali buti tolygus pimpalo nusikirtimui. T.y. pasaliniai poveikiai Nepataisomi.

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
              Deja, vėl pasikartosiu: esminis rodiklis -- prekių kainos lankstumas -- mums nėra prieinamas. Todėl bet kuriuo atveju buriame iš tirščių.
              O dėl teorijos -- visa teorija čia labai paprasta: valstybė -- tai kaip įmonė. Vidinė valiuta -- atsiskaitymai su darbuotojais bei vidinė apskaita. Išorinė valiuta -- operacijos su tiekėjais ir pirkėjais. Akivaizdu, kad išlaidų darbuotojams bei vidiniams padaliniams sumažinimas yra pelningas. Bet su sąlyga, kad darbuotojai nepradės bėgti, o įmonės padalinių apskaitos pokyčiai nesukels antrinių pasekmių (kaip „nepelningų“, bet būtinų padalinių atsisakymas). Taigi, valstybės mąstais reiktų gan giliai viską analizuoti.
              Man tai išties baisu yra visai kas kita: sprendžiant iš ligšiolinių vyriausybių veiksmų bei planų, anos daro sprendimus be jokios analizės. Ir netgi be jokio aiškaus tikslo. Ir gali būti, kad devalvaciją padarys, nors ji būtų absoliučiai pražūtinga. Arba priešingai -- nors ta ir būtų baisiai naudinga, jos nedarys. Neprognozuojamai.

              Reply ↓
                1. rokiskis Post author

                  Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
                  Vat baigę ar ne -- tai kitas klausimas. O dėl to, kad analizuoja -- kažkodėl netikiu. Netikiu ir viskas. Nes jei tai analizė -- tai atleiskit, nežinau, kaip tada pavadinti tai, kas yra analizė.

                  Reply ↓
          2. zoozle

            Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
            man asmnishkai -- ir labai daug susijusiu zmoniu aplinkui -- devalvacija reikshtu ekonomine mirti.

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
              Žvelgiant globaliai, bet kuris gilesnis vyriausybės sprendimas daliai žmonių tampa pražūtingu. Kita vertus, jei jau galime tokius sprendimus bent dalinai prognozuoti, tai galime bent dalinai nuo jų apsisaugoti.
              Šiuo atveju jūs gaunate argumentaciją, kuria gali remtis vyriausybė, nutarusi devalvuoti litą. Taigi, galite ir truputį tiksliau įvertinti realias devalvacijos galimybes bei nors kažkiek apsisaugoti nuo blogų pasekmių.
              Ir dar, apie diskusiją. Žinokit, blogas yra ne tas, kas parodo blogus dalykus, o tas, kas blogus dalykus daro.

              Reply ↓
      2. zoozle

        Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
        nors gal Dievas nelabai cia prie ko.
        Rinka pati apsisaugos.
        Ir galiu speti, kad rinkai sekasi neblogai (saugotis).

        Reply ↓
        1. rokiskis Post author

          Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
          Labai jau beviltiškas šitas tamstos pasisakymas. Pastebėsiu tik viena: kol neišnagrinėtos visos galimybės, visi privalumai ir trūkumai, vargu ar vertėtų priimti ar atmesti vieną ar kitą sprendimą. Todėl ir rašau apie tai: devalvacijos privalumai (kaip, beje, ir trūkumai) retai nagrinėjami, nors tai padaryti tikrai reikėtų.
          Nepykit 🙂

          Reply ↓
      1. mastermind_haz

        Re: Butu „PYZDEC“ ishkarto.
        Ahahahah, gerai čia suskėlei. Vos balsu nepražvingau it bėras žirgas. Jeigu rimtai -- na, taip, pabėgti visada galima, bet gal koks kitas kelias yra? Aš jo, tiesa, nematau -- neviltis akis griaužia.

        Reply ↓
  7. lokyz

    valerijonų arba jonažolės nuoviro daugiau. Jei nepadės -- valiumo. Kaip kažkur jau sakiau -- panika irgi ginklas. Mass destructive on the brains.

    Reply ↓
      1. lokyz

        Na aš rankom nemojuoju ir musių nebaidau. Šalta, nesezonas, yra žmonių, kurie sako kad šiuo metė laiku jos miega. O jei turite informacijos apie kažką kas galbūt ir nebūtinai turėtų įvykti -- cituokite šaltinius ™. Nors, gal, įkyrios mintys kaip musės?
        🙂

        Reply ↓
          1. lokyz

            Šventaraštis. Mhm. Tokio šaltinio nepaneigs netgi iš bankų atsiimantys indėlius, kaip negalėjo paneigt ir valstybės pareigūnas mojuodamas spaudos ženklais su nuotraukom. Anąkart muses išbaidė.

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Iš vaisių juos atpažinsite 🙂 Taigi, pažiūrėsim ir bus matyt.
              Tarp kitko, gandai sako, jog Popiežius pristabdė savo enciklikos išleidimą, nes nori joje įvertinti ir visą pasaulinę ekonomikos krizę. Sakyčiau, gana neįprasta.

              Reply ↓
                    1. rokiskis Post author

                      Bebrai. Ar jums padeda bebrai? Kokio jie skonio?
                      O dėl popiežiaus enciklikos -- susitikrinkit. Negalvokit, kad aš šiaip sau tokius dalykus miniu 🙂 Va jums, kaip pvz. -- http://www.ncregister.com/daily/market_crisis_slows_encyclical/
                      Prisiminkim ir tai, kad daugiau, kaip prieš mėnesį Popiežius gan plačiai pasisakė apie ekonominę krizę. Turint omeny, kad Vatikanas yra bene didžiausias pasaulio investitorius (jei neskaitysim kai kurių didžiųjų šalių vyriausybių), tai yra labai rimti ženklai.
                      Dar norisi kikenti? 🙂

                    2. lokyz

                      O kurioje eilutėje aš kikenau?
                      Krizė dalykas rimtas, popiežius irgi. O vat gandai -- nebūtinai.
                      O su bebrais papašyčiau atsargiau, jų dantys dideli.
                      Beje, pats neatsakėte į klausimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *