Biudžeto svarstymas

Biudžeto svarstymai. Tegul ir ne toks cirkas, kaip prie kubiliškosios programos priėmimo, bet irgi geras.

Žodžiu, su Šemeta klausinėjimaisi vyksta. Tas visą laiką vograuja visokius „vogr vogr vogr“, nieko nepasakydamas. Uspaspiskio klausimas – kaip jūs spręsite neigiamą prekybos balansą, kai pagrindinių prekių kainos Lietuvoj pusantro-du kartus didesnės, nei Lenkijoje? Šemėtos atsakymas – „vogr vogr, mokesčiai mažiausi, paskaitykit knygutes, paskolinsiu“. Uspaspiskis vėl klausimą pakartoja, Šėmeta vėl – „vogr vogr, mokesčiai mažiausi, vogr vogr“. Žodžiu, veblenimas, kuris jau tiesiog graudžiai skamba.

O socdemai mėtė namiokus, kad pritarti tai pritars, bet geriau būtų visgi… Ghrmz. Na, žodžiu, visi suprato tarp eilučių neištartą žodį „devalvacija“. Kiek supratau iš kalbos, apie tai jau buvo diskutuota, klerikalai jau irgi beveik pasirašo ant to, tik nedrįsta. Žodžiu…

Bendrai imant, opozicija išlazdavojo kubiliečius per visus galus: savivaldybių išlaidos auga, lošimų mokesčiai nedidinami, NT mokesčiai nedaromi net stambiems NT savininkams, smulkus verslas žudomas, mokesčių didinimas tenka mažiausiai socialiai apsaugotiems gyventojams, kartu „taupymas“ paaiškėja besąs krūvomis papildomų išlaidų, kokių nebuvo net prie socdemų. Ir t.t., ir t.t..

Vėliau dar buvo stipri Uspaspiskio kalba. Be protingų gliukų, paprasta, aiškinant elementarias ekonomines tiesas, kaip idijotams.

Šiandien ryte buvo išplatinta deza apie neva džiaugsmingą TVF atstovų pritarimą bei pagyras Kubilo programai. Ir nors dar vakar buvo skelbiamos užuominos, kad Lietuva skolinsis iš TVF, šiandien jau paskelbta, esą „TVF sako, kad Lietuvai skolintis nereikia“. Tai reiškia, kad pasiuntė Kubilių su visa jo programa.

Sveikatos apsaugos vadas gi padovanojo dar vieną malonumą: bedarbiai, benamiai, smulkūs ūkininkai ir kitos gyventojų grupės, kas, atseit, „nemoka“ sveikatos apsaugai, vietoj sveikatos apsaugos uostys klerikališką pimpalą.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

63 thoughts on “Biudžeto svarstymas

  1. popas

    „Tai reiškia, kad pasiuntė Kubilių su visa jo programa.“ -- čia paties tokios išvados ar dar kurnos kokios žinios?
    Manai, kad LJ rusiškas tai nieks nepasodins už devalvacijos temos eskalavimą? 🙂
    Mano ekonomikos žinios apsiriboja TV, tai ten visi sakė, kad nedevalvuos ir sakė, kad tai nieko neduotų 🙂 Eksporto didėjimą? Per kitą TV Gudelis klausė „o kur eksportuoti?“

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Jo, toks Gudelio pasakymas prilygsta garsiai Kirkilo frazei „korupcijos nėra“ bei Šarkino „nežinau, kur dingo pinigai“.

      Reply
  2. vklase

    rokiski, na neieškok tu minų, kur jų nėra.
    kad Lietuvai skolintis nereikia -- pasakė garsiai, žinių agentūros išgirdo, pasakė ir užsienietiškomis šnekomis, va shankeris neleis sumeluoti -- dar country defaut risk sumažės kąsnelį.
    o ką jau ten tai galbūt galėtų reikšti -- to garsiai nepasakė.
    įgarsinimas irgi šį bei tą reiškia, ne tik paslaptingi susitarimai, krauju pasirašyti.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tokiu atveju, jei tarsim, kad Kubiliaus neapsisprendimas ir noras skolintis -- tai jo panika, išvados vargu, ar geresnės. Kita vertus, TVF pasakymai būna tokie, kad sunku ir spręsti, kaip ten kas išties. Dėl to nedrįstu vertinti vienareikšmiškai. Nors gal tamsta ir teisus. Nedrįstu ginčytis, nes vis pastebiu, kad tarp eilučių mokate skaityti geriau 🙂

      Reply
  3. Anonymous

    Tradiciškai pabūsiu opozicijoje tamstos nuomonei. Ką tik pasikeitė tik viršūnėlės, o šaknelės tebėra tos pačios. Tamstai siūlau žiūrėti plačiau. Finansų ministras, kaip ir kiti ministrai, yra politinė pareigybė. Dabar yra svarbu kokia yra politinė valia. Brangiai pasiskolinus dengti ankstesnių paskolų palūkanas, neatrodo labai patikimai jokiai paskolas teikiančiai institucijai. Tas garsus rėkavimas apie tai kaip mes taupysim, diržus susiveršim, mokesčius padidinsim, skolų aptarnavimą gerinsim yra skirtas ne tik mums. Štai sakykim, Rokiški, tampat finansų ministru. Jums aparatas sako, kad yra skylė 2 mlrd., bankai atsisako skolinti,1mlrd. PVM reikėjo grąžinti vakar, dar reikia mokėti algas valdiškam sektoriui, o planuotas biudžeto pajamų planas stipriai nevykdomas. Kaip tamsta tokią situaciją keistumėt į gerą pusę? Spėsiu, kad pasakotumėt kaip mažinsit mokesčius, atsisakysit valiutų valdybos modelio, ir kažkodėl manau, kad nuo to jums skolinimasis tik pabrangtų.
    Siūlau neįsikibti į ekonomines teorijas. Ekstremaliom sąlygom jos nelabai padeda. Pasaulyje iš viso dabar niekas nežino, ką reikia daryti. Bet darys ir kai kam nors pasiseks, tas modelis bus laikomas vertu vadovėlio.
    Romas

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tamstos žodžiuose daug tiesos, bet su išvadomis nesutikčiau.
      Universalių receptų nėra. Bet specifinių sprendimų -- visada galima rasti. Aš jau rašiau vieną receptą. Aišku, skausmingą. Apie griežtą valstybinių įstaigų, ypač -- ministerijų bei savivaldybių išlaidų optimizavimą. Deja, bet kuri valdžion atėjusi partija aparatą ir jo išlaidas tik dar labiau išpučia, o jo apkarpyti -- nedrįsta.
      Taip ar anaip, pastebėkim elementarų dalyką: bet kuriuo atveju, ar tai būtų įmonė, ar valstybė, ar dar kažkas, pirmas taškas lėšų paieškai turi būti griežtas perteklinių išlaidų nukarpymas bei rimta vidinių rezervų paieška. O tik jau tada -- išoriniai lėšų šaltiniai: pelno didinimas, mokesčių (kainų) didinimas, paskolos, etc..
      Kubiliaus programoje ir yra ta bėda -- kardinalios išlaidų mažinimo programos nėra. Vidinių rezervų paieška yra, bet silpna (tik Dujotekana ir Mažeikių Nafta). Pelningumo didinimo programos -- ne tik nėra, bet yra kažkokia jos priešingybė.
      O dėl devalvacijos -- ji nebūtinai yra sprendimas. Bet ji irgi turi būti nagrinėjama. Nes, drįsčiau teigti, tai švelnesnė priemonė, nei skolinimasis iš išorės.

      Reply
      1. Anonymous

        Vyriausybė tik dabar ateina. Ji gauna palikimą aptarnauti prisiimtus įsipareigojimus(valdovų rūmai, tūkstantmetis, kultūros sostinė). Įsipareigojimai yra surišti ne tik su pinigais, bet ir žmonių resursais aptarnaujančiais įsipareigojimus(kurie automatiškai irgi reiškia pinigus). Dabar yra svarstomas biudžetas aptarnauti aparatui, kuris yra. Iki sausio pirmos nėra galimybės pakeisti masės įstatymų ir reorganizuoti valstybės struktūros, o prognozuoti kaip nutars seimas kitais metais irgi sunku. Tuo tarpu algas mokėti ir finansuoti įsipareigojimus reikės jau nuo sausio 1. Todėl galvoju, kad tikrų pokyčių laukti galima tik po naujų. Tamsta esat labai nekantrus.
        Romas

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Visus pokyčis ir galima, ir būtina įvardinti kuo greičiau -- taip ir daugiau šansų suteikta bus žmonėms, kurie gali būti atleisti, ir patį valymą lengviau padaryti, kai dalis patys išsilakstys.
          O vyriausybės naujumas ar senos valdžios palikimas ne tik nesuponuoja naujos vyriausybės protingumo, bet ir nepaneigia akivaizdžių idijotizmų.

          Reply
          1. Anonymous

            Kol kas visiem nurėžė po 12 proc. Po naujų matyt saulėlydžiai gaus nurodymų dar rėžti. Negali juk visko daryti aklai. Gal kai kam reikės palikti finansavimą, o kitus gal reikės prispausti labiau. Matau šiokią tokią viltį, kad investicijų Lietuva irgi iš valdžios gaus daugiau, nei dabar žada. SEB bankas, atsižvelgdamas į valdžios veiksmus, numato tik 2 proc. lėtėjimą, tuo tarpu biudžete vertinamas 5proc. lėtėjimas. Jei seimas nepriims durnų sprendimų, pinigų valdžios paišlaidavimui gali atlikti. Svarbu paišlaidauti tinkamai. Taip pat galimas ir diržų atleidimas, jei matysis, kad biudžeto planas viršijamas. Kaip ir anksčiau esu tos pačios nuomonės, kad prie mokesčių sistema greitai prisitaiko. Blogiau yra neefektyvus valdžios aparatas. Biurokratinės kliūtys brangina biznį labiau, nei mokesčiai.
            Romas

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Dėl biurokratinių kliūčių -- sutinku 200 procentų 🙂
              O dėl išlaidavimo… Šiaip tai kardinaliai tą sistemą reikia keisti.

              Reply
  4. lokyz

    jonažolių nuoviro daugiau, tai gal ir tarp eilučių nereikės skaityti. Kiški-Ro, SEO vis dar galioj, o panikierius tam tikrom sąlygom šaudo. Geriau jau tu apie dantis tęstum.

    Reply
        1. rokiskis Post author

          Nereikia čia „lia lia“, tuos „lia lia“ apie „panikas“ ir pan. -- tai mitas, kurį platina vyriausybininkai, nenorintys girdėti objektyvios kritikos. Esant paskaičiuotiems valdžios veiksmams, jokia panika negali turėti jokios juntamos įtakos, kol neperauga į gyventojų neramumus, o apie pastaruosius -- vargu ar galime kalbėti, kaip apie įmanomus.
          O apie SEO -- taip ir nesupratau, ką aš čia darau su tuo SEO. Ta prasme, kad aš labai įtakoju? Pervertinate mane, gerbiamasai. Mane čia vos kelios dešimtys žmonių teskaito. T.y., koks tūkstantadalis procento Lietuvos gyventojų. Tai nieko nereiškia.
          Ghrmz, o dėl niūrios temos -- nu o ką daryt. Užknisa mane tai. Tai ir rašau.

          Reply
          1. lokyz

            Del SEO skaitykite literatūrą. O „lia lia“ nepanašu į deklaruojamą „išlazdavosiu“. Indėlių atsiiminėjimą iš bankų kart ant, ghm „“valstybininkų““ (dvigubos kabutes ne typos, o sąvokų paryškinimas). Dar apie savokas -- vienas paniką keliantis prilygsta eskadrilei bombonešių. Buvo ir tokia taktika -- skrist virš miestų, kad ramiai nemiegotų.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Gerbiamasai, tai tamsta norite pasakyti, kad padėtis tokia klaiki, kaip KARO metu? Jūs tai norite pasakyti??? Ir jūs mane vadinate panikuojančiu???
              Gerbiamasai. Nusiraminkite. Išgerkite aminazino. Viskas bus gerai. Seselė jus tuoj pririš prie lovos.

              Reply
                1. rokiskis Post author

                  Nebus karo, nebus. Nusiraminkite. Tuoj užmigsite 🙂 Štai jums dar tabletė aminazino 🙂
                  Beje, nuo naujų metų teks jus išmesti į gatvę, nes tris mėnesius mokesčių už sveikatos apsaugą nemokėjote. Bet mes tikimės, kad jūs nesukelsite masinės gyventojų panikos, tiesa?

                  Reply
                  1. lokyz

                    Hipnozė dalykas rimtas. O jei dangus tebegriūva. O trys paskutinės frazės -- tobula psichoanalizės termino -- „projekcija“ iliustracija. Lietuviškai -- jei šikna svyla, nekelk gaisro.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Jūsų pižama suplyšusi. Ir kažkokia musė jums ant plikės. Ir išvis, kaip jūs atsidūrėte po lova, vakar jus juk pririšo? 🙂

                2. shankeris

                  Na, juk išties šiandien Lietuvoje niekas nepasikeitė po IMF konferencijos.
                  IMF skolina ne eilinio vizito metu, o tada, kai fondo prašo. Per prievartą niekas šiais laikais pinigų nekiša, kadangi eilė prašančių nemažėja.
                  Mano nuomone, daugiau buvo prasitarta ( netyčiomis ar specialiai, spęskite patys):
                  http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=afd028a8-840b-4646-85f3-162ffe52b0e9&open=sec
                  Pirmadienį finminas iš Lietuvos bankų pasiskolino trims mėn. apie 200 mln vid. už 9,5%. Jau šiandien virš 100 mln išpirks ankstesnius skolos popierius.
                  Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tik per savaitę palūkanų norma padidėjo 1 %. IMF skolins braliukams USD už 4%, berods.
                  O devalvacijos galimybes ir variantus ateityje dar panagrinėsim ;).
                  Laikas ne pinigai -- atrasim 🙂
                  Ir nėra čia ko bijoti devalvacijos temos.
                  Nebent Lietuva drąsi šalis, o skolas atiduoda tik bailiai (c) ?

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Tarp kitko, vakar per svarstymus kažkas iš klerikalkonservatorių (ar ne tas pats Glaveckas?) minėjo, kad esą vienintelė problema -- kad niekas nenori Lietuvai skolinti pinigų. Taip kad visgi ne taip jau aišku su tuo TVF -- ar „Lietuvai nereikia“, ar „Lietuvai neduos“.
                    O straipsniukas prieštarauja toms „džiaugsmingoms pagyroms“, kurias esą pareiškė TVF.

                    Reply
                    1. shankeris

                      Be abejonės, svarbu ne tai, ką ištransliavo į eterį, o tai ko neišgirdome.
                      Iki vizito apie TVF tiek buvo pripompuota, atrodė, kad atvyksta laidojimo komanda
                      ar geriausiu atveju -- vampyrai :). Tad neatsargios frazės galėjo padaryti daugiau
                      žalos nei latvių Parex likvidumo stygius.

                    2. rokiskis Post author

                      Tarp kitko, Kubiliaus propagandinė programa apie socdemų palikimą ir krizę -- duoda savo vaisius. Kai kurie opozicionieriai nuėjo į kitą kraštutinumą ir jau skelbia, esą „krizės nėra“. Tiksliau, žinoma, jie taip tyčiojasi iš daugelyje sričių netgi padidinto išlaidavimo bei mokesčių, kurių konservai nededa ant NT spekuliantų bei lošimo namų. Bet liaudis supranta paprastai ir išsyk ima skambinėti į radiją -- „krizės taigi nėra“ 😉
                      Bėda tik tame, kad patys keldami totalinę paniką, konservai nedaro rimtų žingsnių, tikėdamiesi, kad didelio triukšmo tiesiog pakaks tam, kad krizė išsispręstų savaime, o kalti liktų socdemai. Ir paskui susiduria su tuo, kad panika sukelta, sprendimų nėra, o srėbti košę teks jiems patiems.
                      Informacijos slėpimas šiuo atveju -- bene blogiausias žingsnis, kokį tik klerikalai galėjo padaryti: neturėdami informacijos, žmonės duomenis renka po kruopelę iš kitų šaltinių. Ir surenka. Tik su daug didesnėmis paklaidomis. Klerikalkonservatorių elgsena šiuo atžvilgiu tiesiog stebėtina, dvelkianti brežnevizmu bei visišku mėgėjiškumu. Nenuostabu, kad opozicionieriai jau ima laidyti užuominas apie momentaliai plintančią klerikališkąją korupciją.
                      Didžiausias situacijos paradoksas -- kad sukėlę triukšmą apie krizę, užvertę sąstatą mėšlo ant socdemų bei savo pačių remtos Kirkilo vyriausybės, konservai patys save jau stato į kampą: pozityvių opozicijos pasiūlymų ir teisingų pastebėjimų apie klaikų prekybos balansą nepriima, neigdami ir realias problemos priežastis (prekybos balansą), ir nenorėdami vykdyti elementarių ir akivaizdžių veiksmų (kaip kad progresinė mokesčių reforma, smulkaus verslo skatinimas, mokesčiai NT bei lošimams, etc.). Klerikališkoji pozicija tampa atvirai davatkiška: „šlykštynės, prievartaukit mane, aš išdidi, niekur nebėgsiu ir niekam nesakysiu!“.

                    3. shankeris

                      Bandau įsivaizduoti situaciją, kad po konservatorių vadovaujamos daugumos valdymo keletos metų būtų atėję socdemai ( esminių skirtumų nerandu ).
                      Konservatoriai man nekelia jokių simpatijų ar antipatijų.
                      Manau, šiuo metu jie (klerikalkonservatoriai:)) elgiasi teisingai įvardinę padėtį, bandydo kaip tai kapstytis. Tik labai stinga nuoseklumo.

                    4. rokiskis Post author

                      Padėtį įvardinti reikia bet kuriuo atveju, tas tiesa. Ir kad ant savo konkurentų lieja pamazgas -- irgi natūralu 🙂
                      Be nuoseklumo, yra dar dvi problemos. Viena vertus, įvardinti situaciją tai jie įvardina, bet pakankamų duomenų (ir apie padėtį, ir apie galimus pasirinkimus) neskelbia ir visokius makaronus duoda pramaišiui su nutylėjimais (puikus pavyzdys -- nuolatinis paskutinių savaičių Kubiliaus šokinėjimas nuo „paskolas imsim“ prie „paskolų neimsim“ ir atvirkščiai). Antra vertus, vaizduoti kad tų problemų, apie kurias kalba opozicija nėra ir atsisakyti sprendimo būdų vien todėl, kad juos siūlo opozicija -- tai jau absurdiška.

                    5. Anonymous

                      Nu tamsta, Rokiški, ir pavarėt su nekilnojamo turto mokesčiu dabar. Jį reikėjo įvesti arba seniai, prieš pučiant burbulus, arba reikia palaukti kol po truputį tą turtą pradės išsipardavinėti, o bankai paskolas pradės duoti. Jūs įsivaizduokit firmas pristačiusias butų ir prisipirkusias sklypų statyboms. Jūs dabar vienu ypu jas nužudytumėte ir bankus paliktumėte su visu tuo užstatytu turtu. Sekantys būtų patys bankai.
                      Romas

                    6. rokiskis Post author

                      Žinau, kad konservatoriai būtent taip ir galvoja, dėl to ir nededa tų mokesčių.
                      Bet būkim realistais -- dvesiantis parazitinis biznis visvien nudvės. Tad ar verta palaikyti parazitų gyvybingumą? Ir ar verta išvis apie juos galvoti, jei jau jų dienelės ir taip suskaičiuotos? Jiems nepadės ne tik tų mokesčių nebuvimas, jiems jau netgi finansinės injekcijos nepadėtų. Aš jau nekalbu apie tai, kad būtent NT firmos su savo spekuliacijomis tapo viena iš pačių stipriausių dabartinės krizės priežasčių.
                      Žiūrint griežtai -- svarbu yra apsaugoti nukentėjusias visuomenės grupes. Ir čia turi būti galvojama ne apie kelias dešimtis firmų, spekuliavusių žeme bei butais o apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie ant spekuliantų meškerės užkibo. T.y., galvoti reikia apie tuos, kurie NT bumo metu ėmėsi paskolas ir pirkosi butus. Tai vat tegu dabar tie, kas kėlė krizę, bent truputį sumoka tam, kad tą krizę sušvelnintų. Nes situacija, kai moka visi, išskyrus kaltininkus -- nėra normali.
                      Bankai prie viso reikalo irgi prisidėjo. Ir kadangi, kol paskola neišmokėta, butas priklauso bankui, tai galim nesunkiai suprasti, kad bankai net ir šiuo metu uždirbs -- tik jau iš kito verslo -- iš gyventojų nepajėgumo susimokėt. Klausimas paprastas -- ar mums išties reikia parazitų, kurie dar ir pelnosi iš krizės?
                      Galų gale, dar truputį apie kai kuriuos moralinius aspektus: ar žinote, kad Swedbankas jau organizuoja Lietuvoj NT valdymo įmonę? Paklauskite savęs, kuriem galam? Ir tada jau kaip žmogus savęs dar kartą paklauskit: ar jūs apmulkintų skolininkų, ar tokio banko pusėje?

                    7. Anonymous

                      Neužmirškit, kad tie NT vystytojai ne tik butus stato. Statybos sektorius yra labai didelis Lietuvoje. Kažką statydami, kol butų neperka, palūkanas jie moka. Uždėk NT mokestį ir jie žlugs. Reikia neužmiršti, kad jie ne tik į namus yra investavę. Jie turi daug žemės, kur yra atlikę paruošiamuosius darbus (investavę) ir laikinai nestato, nes nebus paklausos. Ta žemė dabar nieko neverta. Bankas perėmęs ją patirs didelius nuostolius. Su statyba paprastai susiję masė įmonių, NT vystytojai dažnai yra jų akcininkai. Nuo jūsų pasiūlymo lavina pasekmių. Manau statybos sektorius burbulą išpūtė ne vienas, todėl ne vienas ir atsakyti turi. Labiausiai kalti, tarp kitko, yra valdžia ir bankai. Almunja dar Brazauskui sakė mūsų problemas. Bet Brazauskas pas mus viską geriausiai žino.
                      Romas

                    8. rokiskis Post author

                      Taip, valdžia (beje, ne tik viršutinė, bet ir apatinė, per savo korupciją) labai smarkiai prisidėjo prie NT burbulo (ko vertas jau tas kliedesys su žemės paskirtim, o ir šiaip, niekam tur būt ne paslaptis, kad NT kainos sudedamosiose suminės korupcinės išlaidos siekia netoli 50 procentų).
                      Pažvelkim į NT mokestį ir iš pozityvios pusės: kol mokesčio nėra, NT savininkai sėdi ir nieko nedaro. Jei nėra pajamų, nėra išlaidų -- galima laukti, kiek tik nori, tiesa? NT mokestis mažų mažiausiai paskatintų užšaldyto NT pardavimus, o tai jau savo ruožtu labai pagyvintų ekonomiką.
                      Taip ar anaip, akivaizdus yra ir kitas dalykas -- toms „investavusioms“ įmonėms visvien ateina paskutinioji. Ir bankams, kurie perlenkė lazdą su paskolų išdavimu. Tiesa, bankų būklė visgi geresnė -- jie atgaus mažiausiai skolininkų turtą (jau nekalbant apie tai, kad ir iš krizės užsidirbs). Galų gale, nepamirškim, kad visa šita nesąmonė buvo bankų rizika, o už savo veiksmus reikia mokėti atsakyti bent jau tada, kai sukeli blogas pasekmes visai šaliai.
                      O NT įmonės jau bankrutuoja ir taip. Ir per ateinantį pusmetį savaime pasimatys tokios fejerijos, kad ajajajaj. Problema tik tame, kad visame šitame bankrotų chaose patys bukiausi spekuliantai -- tie, kas tiesiog pirko ir laukė, kol dar labiau pabrangs, be NT mokesčio gali likti išvis nieko niekam nesumokėję.
                      O dėl tų įmonių, kurios investavo ir į kitas sritis -- tai sutvarkoma. Bet kuri įmonė skaido savo veiklą pagal sritis, absoliuti dauguma tai padarė jau senų seniausiai. Tad kitos sritys nuo to nenukentėtų.
                      Galų gale, apie įmones, kurių klientai yra NT spekuliantai -- tokios įmonės visvien savo klientus praras. NT kontoros nemokiomis ėmė darytis dar prieš metus laiko. Per tą ilgą laiko tarpą įmonių, kurios nukentėtų, žlugus NT firmoms, liko ne tiek jau ir daug (ar pastebėjot, kad net juokingas sumas tekainuojantys NT interneto puslapiai -- ir tie užsidarinėja? Tai ar verta kalbėti, kad iš NT firmų kas nors gyvena, jei jos neistengia keliasdešimt litų sumokėt).
                      Pripažinkime realybę: priežastys, dėl ko išties nededamas NT mokestis, yra visai kitur. Ten pat, kur ir priežastys, dėl ko nedidinami mokesčiai lošimo namams. Ten pat, kur ir priežastys, dėl kurių kratomasi progresinio GPM.

                    9. Anonymous

                      Tie spekuliantai tegul bankrutuoja. Bet tarp vystytojų pilna statybininkų. Kam juos užlenkti? Pačios stipriausios statybų kompanijos vis dar stato. Bet tuo pačiu turi problemų. Norint pradėti vystyti projektą, jam reikia ilgai ruoštis. Sakykim kokia nors kompanija prieš du metus jau brangiai pirko žemę. Sumokėjo už projektus, sudalyvavo savivaldybės projektuose vystant infrastruktūrą, susimokėjo Zuoko įvestą mokestį miesto vystymui ir dabar nestato, nes nuostolinga. Ji dar turi užsakymus -- stato kokius nors sandėlius, turi kokių nors valstybinių užsakymų. Tokia firma neturi pelno, bet mėgina išplaukti. Jai bet koks mokestis yra peilis. Jei ją papjausim, naudos nebus niekam. Pakeliui bankrutuos kokia nors statybos mechanizmų nuomos kompanija, statybinių medžiagų gamykla, dar kas nors susijusio. Kils tarpusavio įsipareigojimų ir atsiskaitymų problemos. Galų gale visos bėdos nusės ant bankų.
                      Romas

                    10. rokiskis Post author

                      Gerbiamasai, jei įmonė vis dar turi užsakymų, ypač -- valstybinių, tai išplauks ji ir taip 🙂 Geriau paklauskite savęs kito paprasto klausimo -- kokiu būdu daugelio tų statybinių ir pan. firmų finansinė padėtis staiga pasidarė prasta, netgi gavus tokius nežmoniškus pelnus, kokie buvo NT bumo metu? 🙂 Apie tai, kad ateina krizė, tos firmos žinojo kuo seniausiai, dar tuo metu, kai iš panašių į mane prognozuotojų visi atvirai tyčiojosi 🙂
                      Žinokit, nėra baltų ir pūkuotų NT versle. Firmos, kurios veikė nemakliavodamos, uždirbo tiek, kad kelias tokias krizes pergyventų. O nepergyvens tie, kas ir be jokios krizės bei NT mokesčių bankrutuos.
                      O bankų irgi nereikia per daug saugoti -- uždirbo jie labai daug. Ir dabar uždirba. Ir ruošiasi uždirbti dar daugiau. Įvairiems prastesniems variantams jie irgi pasiruošę (labai įdomiai, tarp kitko). O kur plaukia tie bankų uždirbti pinigai -- manau, kad numanote. Ir manau, kad numanote, kokiam naujam bizniui dabar tie bankai ruošiasi 🙂
                      Galų gale, prisiminkim vieną dalyką: visus mokesčius galima daryti lanksčiais. Jei taip norisi -- statomiems objektams galima mokesčių ir nedėti. Bet uždėti NT mokestį perpardavinėtojams -- tokiems, kokius jau kuria Swedbankas -- būtina. Nes dabar ateinanti nauja perpardavinėtojų banga krizę pagilins dar kardinaliai labiau. Tūkstančiai iš butų išmestų šeimų -- tai ne kelios bankrutavusios NT firmelės. Tad pagalvoti reikia ir apie socialinę NT mokesčio pusę.
                      Visgi pasikartosiu: NT mokesčio nededa dėl kitų priežasčių. Naivu tikėtis, kad naujoji valdžia nėra remiama -- mokestiniai pakeitimai realybę rodo labai akivaizdžiai.

                    11. Anonymous

                      Aš gi ir nesakau, kad NT mokesčio nereikia. Bet tam reikia parinkti laiką. Spekuliantams bankrutuoti ir taip yra geros sąlygos. Anksčiau NT galima buvo parduoti be mokesčių po 3 metų, dabar tas terminas didinamas iki 10m. Taip pat nuimamos mokesčių lengvatos daugiau nei 1 turtiniam vienetui. Kainos turi kristi maždaug per metus galutinai. Kai nukris kainos, prasidės šioks toks pirkimas. Tam turėtų pritarti ir bankai duodami paskolas. Pamažu išparduos užsilikusį turtą ir statybos bendrovės. Štai tada ir bus laikas įvesti NT mokestį, kad neprasidėtų naujo burbulo pūtimas. Jei tą padarytume dabar, net namus šiltinti reiktų kviesti statybininkus iš užsienio, nes Lietuvoje statybos kompanijos būtų bankrutavusios. Neužmirškit, kad statybininkai dažnai nėra kokie nors ekonomistai ir truputį paspekuliuoti užsikrėtė dėl bendros psichozės. Jiems NT mokestis gali smogti labiau nei spekuliantui su ISM diplomu.
                      Romas

                    12. rokiskis Post author

                      „Jei tą padarytume dabar, net namus šiltinti reiktų kviesti statybininkus iš užsienio“ -- žinokit, nepagaunu aš tokio samprotavimo 🙂 Nesusisieja šitie dalykai. Ar suprantate tai, kad jei yra pinigai, atsiras ir įmonė, kuri už tuos pinigus dirbs? Manau, kad turėtumėte suprasti, jog UAB savininkai neatsako už bankrotą, o NT valdytojai ir NT statytojai -- jau seniai atsiskyrę formaliai. O tie, kurie dar neatsiskyrę, tai bet kada gali padaryti 🙂
                      O dėl „pamažu išparduos“ -- jei nieks nevers -- tai ir neišparduos. O laikas -- būtent dabar pats tinkamiausias. Nes po metų pas vyriausybę dings ir paskutiniai lėšų rezervai, o krizė tokiais veiksmais bus tik pratęsta.

                    13. Anonymous

                      Tai jūs nesuprantat. Sakykim yra Pinkevičius kaip statybininkas ir Pinkevičius kaip NT vystytojas. Kaip vystytojas jis yra pradėjęs statyti daugiabučius, kuriuos stato jis pats kaip statybininkas. Tuo pat metu kaip statybininkas jis stato kokį nors banką. Kaip NT vystytojui jam blogai dabar, todėl jis reguliariai neatsiskaito su savimi kaip statybininku. Statybos kompanijai automatiškai yra blogai, nes pradeda trūkti apyvartinių lėšų ne tik gyvenamų namų, bet ir banko statybai, nes bankas duoda pinigus tik už rezultatą, o ne iš anksto, o Pinkevičius kaip NT vystytojas irgi neduoda, nes negali parduoti butų. Be to jis reguliariai turi atsiskaitinėti su bankais už kreditus. Aš nežinau, kaip Pinkevičiui sekasi iš tikrųjų, bet gali sektis maždaug taip.
                      Romas

                    14. rokiskis Post author

                      Gerbiamasai, jei tasai hipotetinis Pinkevičius yra asilas, tai jis ir taip užsilenks, nes jam pavyksta išgyventi tik tada, kai jis gauna savo anekdotinius „10“ procentų: už 100 perka, o už 1000 parduoda.
                      Tuo gi atveju, jei jis bent kiek mąsto, tai jis savo NT „vystytoją“ paliks ant ledo, prieš tai apdairiai perpumpavęs visą kapitalą kitur. O NT „statytojas“ jei ir bankrutuos, tai tik dėl išlaidų nesumažinimo iki lygio, atitinkančio rinkos poreikius 🙂
                      Na jau pačiu blogiausiu atveju visad galima pamakliavoti su visokiais ofšorais, fondais, kompanijų skaidymu bei perkamais statytiniais. Taigi, kaip matom, tokie tarpusavio sąryšiai ne tai kad nesusiję, o duoda netgi priešingus rezultatus (aišku, jei savininkas gyvena ne iš anekdotinių „10“ procentų, o iš normalaus verslo).
                      O bankas, jei jau apmoka kažkokias statybas ateity, tai duoda ir iš anksto, kaip procentinę paskolą į priekį, padengtą būsimu apmokėjimu. Čia jau nereikia prisigalvoti. Ateity apmokėti sandėriai puikiai kotiruojasi ir dabar.

                    15. lokyz

                      Nuomai -- žr. Credit Crisis in Britain -- nuomoti tam tikrom sąlygom geriau nei pardavinėti. pagūglinėk.

    1. zalias_bebras

      Taip, apie žmogėdrų bebrų dantis tikrai įdomiau skaityti krizės sąlygomis -- vis kažkokia teigiama emocija. 🙂
      O jo nešaudys -- per daug garbės, kad kankiniu padaryti, kaip kokį Paksių. Įkiš paprasčiausiai į kaliūzę, pripaišę kokį nors “nešvarų“ kaltinimą -- ir paskui nešios teistumo stigmą.
      Nors vis tik ši šalis yra galimybių, kur ne tik antanai deputatais tampa, bet ir teisti asmenys. Tad ir sodinti neverta -- paskui dar turėsime šį Kiškį Ro ant savo galvos Seime su jo sąmokslo teorijomis… 🙂

      Reply
      1. lokyz

        Nu antonijus, gi šitas, filijus sofa(s). Ir ko tik svarbiausiasis Lietuvoj ‘niveras neprimoko. (čia aš vėl painiai). Tyčia!

        Reply
          1. rokiskis Post author

            Ale ot gandonešiai. Tai paskelbia, kad aš esu Dalia Grybauskaitė, tai kad Borisovas. Dar Dekanidze, Brazausku ir Paleckiu mane išvadinkit. Tai tada beliks tik Landsbergiu ir Paksu pavadint.

            Reply
              1. rokiskis Post author

                Jo, Stasys Jakeliūnas gan detaliai nagrinėja visą situaciją. Gal būt, vietomis mūsų požiūriai nesutampa (aš gilumines priežastis bei sprendimų prioritetus vertinu kiek kitaip), bet taip ar anaip, man naujų minčių tai sukėlė. Tarp kitko, jis akivaizdžiai įvardina daugybinius burbulus. Tai verčia susimąstyti apie daug pavojingesnius -- kumuliacinius efektus. Ir neduokdie, jei taip atsitiks -- tada netgi keturguba devalvacija atrodytų kaip malonus sprendimas. Netgi euriniams skolininkams.

                Reply
              1. rokiskis Post author

                Tai jau ką ten su jumis padarysi. Visi įtarūs, kaip nežinia kas. Aš vat irgi išgirdau gandą, esą kai kas įtaria, esą aš išvis skirtas tam, kad tą kai ką susekti ir įduoti į VMI, VSD, STT, GRU, FSB, CIA, NSA ir dar kažkieno rankas.

                Reply
        1. shankeris

          citata
          Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:
          Bankų tarpusavio ir bankų bei verslo
          pasitikėjimą suaktyvins 3–4 mlrd. EUR
          specialus fondas, kurį sudarys valstybės
          pasiskolintos lėšos.

          Reply
          1. lokyz

            Re: citata
            Neprenumeruoju. Citatoje TVF neminimas, o kad vyriausybė skolinasi (ar skolinsis0 jau girdėta.
            A propos: potėmę siūlyčiau perkelt nuo Rokiškio pečių kur nors kitur, ba bebrai žiū ir pamėlynuos, o tai dar iltiniai išdygs;) Ba ši vieta jau tampa forumu iš antikos, kaskart vis mažiau susijusiu su autoriaus užduota tema.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: citata
              Viskas čia gerai, nieko netrukdo. Visos temos susiję, taigi, nesinervinkit 🙂
              O dėl skolinsis-nesiskolinsis, tai šitas Kubilo neapsisprendimas greitai taps anekdotu.

              Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *