Testas vadovams – rezultatai

Daugelis laukia, tai netempsiu gumos 🙂 Pilnai testą jau atsakė 55 žmonės – nors tai ir mažiau už statistinį šimtuką, kurio paprastai reikia analizei, bet tiek jau to – manau, kad kardinaliai rezultatai nepasikeis.

Jei dar nepadarėte testuko, padarykite – http://www.itsm.lt/testai/index.php?sid=18411

Testas nėra rimtas, tačiau jame užkabinti ir kai kurie teoriniai vadybos dalykai, ir praktinės situacijos, su kuriomis tenka susidurti vadovui. Kai kurios – tikrai nėra tokios paprastos, kaip gali atrodyti, be to, įkišta ir spąstų, skirtų specialiai tiems, kas spėlioja ar bando suprasti situaciją pagal įprastą gyvenimišką logiką. Tikslių atsakymų neduosiu – kad netrukdytų pabandyti dar kartą. Paaiškinsiu tik esminę mintį ir tai, apie ką reiktų pagalvoti.

Rezultatų lygiai yra 5. Nuostabu, bet atsakinėję LJ friendai nei vienas negavo žemiausio įvertinimo. Nors aukščiausio, deja, irgi nebuvo.

Taigi, kur esminiai klausimų įdomumai?

Pirmas klausimas – apie tai, kokios esminės vadovo funkcijos. Išties į jį turėtų atsakyti kiekvienas, kas dirba, bet stebėtina, jog pusė žmonių visgi to klausimo pilnai teisingai atsakyti neįstengia. Tai reiškia, kad pusė žmonių nežino, ko laukti iš savo pačių vadovų, o gal ir iš pavaldinių. Jei kas nors atsakėte, kad vadovas turi dirbti už pavaldinį ar užsiimdinėti buhalterija – vertėtų pagalvoti dar kartą, ką išties turi vadovas veikti ir kam jis išvis reikalingas.

Antras klausimas – apie tai, ar esate susidūręs su žargonizmais. Čia jau gaudom tuos, kas išties užsiima vadybos metodikomis, o kas – ne. Taip, galėtume tarti, kad procesai būna vienkartiniai ar surišti su laiku, bet klausimas – apie sąveiką su kitais (išoriniais) procesais. Kiekvienas procesas gali būti reaguojantis (kaip gaisrinė: gaisras – reaguojam, nėra gaisro – nieko nedarom) arba linkęs į aktyvesnį elgesį – pats kuriantis dalykus, į kuriuos reaguoja kiti procesai (kaip mokslinė laboratorija: nėra problemos – sukursim ir išspręsim). Paversti pirmos rūšies procesą į antrą rūšį – didžiulis iššūkis.

Raktinių personų paieška – vienas iš sunkių ir nedažnai vykdomų užduočių. Tur būt apie tokias personas žinosite, jei bandėte įmonę kelti iš chaoso, atrasdamas visai neįvertintus žmones, nuo kurių kritiškai priklauso įmonės veikla. Tipinė klaida, daroma nepatyrusių žmonių (ir vadovų) – manyti, kad raktinė persona – tai kažkas iš vadovų.

Kam reikalingas kokybės valdymas įmonėje? Tikrai ne tam, kad gaminti superkokybiškas prekes, kurių savikaina didesnė už jų pardavimo kainą 🙂 Tipinė klaida – manyti, kad kokybės valdymas – tai geresnių produktų gamyba. Mane nustebino tai, kad visgi netoli pusės žmonių, atsakinėdami, pažvelgė į klausimą struktūriškai, nurodydami teisingus atsakymus.

Kam reikalinga apskaita? Fantastiška, bet taip – dauguma tai supranta kuo puikiausiai! Mane stebina tik tai, kad daugybė įmonių neturi jokios apskaitos, išskyrus buhalterinę – ir tai nepaisant tokio gero supratimo. Todėl nei gali atrasti savo problemas, nei įvertinti savo veiklą, nei optimizuotis. Verta pagalvoti apie tai, kad teoriją efektyviau taikyt praktikoje.

Klausimas apie vadovų konfliktą – baisiai praktinis, jis ištiria, ar sugebate identifikuoti tinginius demagogus, kurių pilna nomenklatūrininkų, vidurinės grandies vadovų ir netgi politikų tarpe. Pažvelkime iš teorinės pusės: kas turėtų analizuoti ir gerinti savo padalinio veiklą – to paties padalinio vadovas, ar kito skyriaus vadovas? Spąstai nepatyrusiems – tipinė demagogija, kurią tikrai ne sykį girdėjote, jei pats esate vadovas. Absoliuti dauguma atsakančiųjų į juos pakliūna – kaip gyvenime, taip ir teste. Ir nesitikėkite aukštesnių vadovų pagalbos – jie ir patys užkimba ant demagogų kablio.

Derybos su paslaugos tiekėju – dar vienas panašokas klausimas su prasmių sukeitimais. "Mes dirbame lanksčiai", "procesai veikia įvairiai", "darbas organizuojamas įdomiai" – yra daug identifikacinių frazių, pagal kurias galima atspėti, kas dedasi įmonėje. Šiam klausimui atsakyti reikia realios patirties, tad nenuostabu, jog pusė žmonių pakliūna tiesiai į spąstus, siūlančius dar kartą aiškintis paslaugų kokybę, o dauguma likusių – šaudo aklai.

Principinės kontroliuojamos sritys – teorija paremtas klausimas aukštesnio lygio vadovams. Vargu, ar reiktų kontroliuoti strategiją – šią reikia ne kontroliuoti, o ja vadovautis. Keturis teisingus atsakymus lengvai rastite, jei kada girdėjote apie BSC idėjas. O likusį – prisiminkite apie tai, kokia subinė uždengė Lietuvos vežėjus pasienyje su Rusija. Santykis su šio pasaulio stipriaisiais irgi neturėtų būti užmirštas, vykdant savo veiklą.

Klausimas apie IT išties rodo, ar jūs esate geras psichologas, ar turite empatiją, ar sugebate pasijusti savo pavaldinio vietoje. IT sritis čia – viena iš pačių ryškiausių, kokias tik galima sugalvoti. Spąstai, į kuriuos pakliūna dauguma – dar kartą tikrinti pavaldinio kvalifikaciją. Prisiminkite, kad ją jau patikrino specialistai, o ne profanai, kaip jūs. Ir pagalvokite dar kartą – kokiame fantastiškame loginių struktūrų pasaulyje gyvena IT talentai, tampantys anekdotų personažais, kodėl jie – kaip iš kosmoso? Būkite psichologu, išrinkite tą, kuris po _sudėtingą_ serverį nardys, kaip žuvis. (Specialiai Žaliam Bebrui: sutaupęs nuo admino 10 proc., pasisamdysi etatinį kroviką)

Kaip gerinti įmonės veiklą? Iš atsakymų matosi, kad daugelis bent truputį girdėjo apie procesinį valdymą ir visokius butelio kakliukus. Dažnesnė klaida – ieškoti gerinimo būdų ten, kur jau ir taip viskas gerai. Į spąstus, kurie pagauna daugelį vadovų realybėje – atsisakinėti veiklų, kurios nežinia, kaip nulemia pelningas sritis – pakliuvo nedaugelis.

Galų gale, apie tobulą įmonę – taip, tikrai taip: tobulų įmonių nebūna, esmė – sugebėti nuolat ir planingai tobulėti. Nuostabu, kad daugelis supranta, jog nuolat atrandamos ir išsprendžiamos problemos – tai ryškus tobulumo požymis.
 

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

26 thoughts on “Testas vadovams – rezultatai

  1. zalias_bebras

    Nieko aš ten to kroviko neieškosiu kaskart, kai prireiks: papingoji sisadminė, kurią nusamdžiau, susiras tokį pati, kai jai prireiks. Turi gi būti kažkas malonaus darbe, ar ne? 🙂

    Reply
        1. rokiskis Post author

          Tai reiškia, kad ji neatitinka Žalio Bebro reikalavimų -- nešioti serverius? 🙂 Kažkokia čia paradoksali problema gaunasi 🙂

          Reply
          1. i7siab

            na kodėl: jei žaliajam yra svarbu, kad serveriai būtų pernešti, ir jie yra pernešti, argi turi rūpėti KAIP toji sysadminė tai padarė? 😉 imho, pilnai atitinka:)

            Reply
            1. rokiskis Post author

              O tarp kitko, jei Žalias Bebras sutaupytų ne 10, o 30 procentų -- galėtų ir krovikui, ir papingai sekretutkei po etatą sukurt 🙂

              Reply
  2. zeppelinus

    O tai koks ten teisingas atsakymas dėl to admino pasirinkimo? Susisukęs smirdžius?
    Ką apie tai byloja naujausi Vadybos Mokslo atradimai..?:)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      O visgi pabandykite įsijausti į pavaldinio asmenybę, atsidurti kito žmogaus galvoje, pažvelgti į pasaulį kitomis akimis -- atsakymas tada bus labai aiškus ir nereiks spėlioti 🙂

      Reply
      1. zeppelinus

        Nemanau, kad smirdzius pades …
        Jūs tiesiog nesugebate suvokti ir įsisavinti paskutinių Vadybos Mokslo pasiekimų.
        Kreipkitės į testo autorių -- jis Jums maloniai paaiškins: kame glūdi Jūsų lemtinga klaida..

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Nemanau, kad smirdzius pades …
          Nepyk, Zeppelinusai 😀 Tas testas nėra toks rimtas, kaip tu į jį reaguoji 😀

          Reply
          1. zeppelinus

            Re: Nemanau, kad smirdzius pades …
            Aha -- nepyk! Lengva pasakyt, turint omenyje, kad nuo to laiko, kai man suėjo 20 metų, nebuvo metų, kad kam nors dalies gyvenimo nereguliuočiau..:)

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Nemanau, kad smirdzius pades …
              Tai viena iš dažnesnių bėdų vadovų tarpe, tarp kitko. Kai per mišką imi nematyti medžių.
              Kalbant apie „smirdžius“. Kartą man pasakojo tokią istoriją, kaip vienas užsieninis bankas Lietuvoje statė kažkokią supersistemą bankinę. Ir atsivežė jai tvarkyti anokį superkompiuterastą iš JAV. Gaunantį kelis mijonus dolerių atlyginimo per metus. Įsivaizduoji, kas tai per specialistas turi būti, kad gautų tokį atlyginimą?
              Kai šitas superkompiuterastas pirmą rytą atvažiavo į tą banką, apsauginiai jį nuvarė ir liepė nešdintis kuo toliau. Gerai, kad bent neprimušė. Banko vadovybė, kelias valandas nesulaukusi, ėmė jo ieškoti -- paklausė apsaugos, o šie atsakė, kad niekas nebuvo atėjęs. Galų gale, tą savo specialistą surado kažkur netolimam parkelyje sėdintį su kompu. Likusį laiką jį į banką atlydėdavo kažkurio skyriaus vadovas, kuriam kartais su ta apsauga vėl tekdavo aiškintis, kodėl jis veda į banką kažkokį apžėlusį bomžą. Apsauginiams taip ir nedašilo, kame reikalas. Jų niekas tuo ir nekaltino, visi suprato, kad jiems tiesiog galvoj netelpa. Sakydami, kad niekas nebuvo atėjęs, jie netgi nemelavo -- bomžas, jų akimis, iš principo negalėjo būti nei darbuotoju, nei svečiu, nei klientu, nei išvis žmogum -- jie tiesiog nuvarė jį, kaip kokį šunį 🙂
              Atvejis, aišku, anekdotinis. Tokios istorijos ilgam įsimena 🙂
              Senais laikais, kai irgi dirbau IT, man pačiam teko susidurti su kitu bomžu. Tas su ramentais ir sulaužyta koja, visą mėnesį nesiskutęs, šapais kažkokiais apkibęs, atėjo į įmonę, kur dirbau, ir bandė kažką aiškintis -- paslaugų mat jam prireikė kažkokių. Įkyrus pasirodė -- paprasto pasakymo eiti iš čia -- nesuprato 🙂 Bet šiaip -- bomžas, kaip bomžas -- nei susikalbėsi, nei ką. Tai gerai, kad vienai su juo bendravusiai mergičkai galų gale dašilo, jog jis kalba pusiau lietuviškai, pusiau angliškai, o ne šiaip kažką švebeldžiuoja. Skirtingai nuo banko apsauginių, ji buvo žymiai protingesnė 😀 Ir koks buvo jos nustebimas, kai ji sužinojo, jog tai -- JAV ambasadorius Lietuvoje 😀
              Todėl ir sakau -- pažvelk į žmogų jo paties akimis. Pamatysi -- dirbti pasidarys kardinaliai lengviau.

              Reply
  3. i7siab

    nu ok, paaiškinimai padėjo:) gražus eksperto aprašymas:D
    įdomiausia, kad kai kuriuos klausimus taip ir norėjos atsakyt, kaip kad buvo paaiškinta. nuojauta gal, į ekspertus netaikau:)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      O, sveikinu 🙂 Reiškia, tamsta kuklinatės, o patirtį turite labai netgi. Nes kai kas ir po paaiškinimų egzperto lygio negavo 🙂

      Reply
      1. i7siab

        pagrindinė patirtis -- trys jaunesni broliai 😀 kai jau nebepavykdavo įveikt jėga ir priverst daryt, ką aš tingiu, teko tobulint retoriką. ir šiaip, išsiaiškint pagrindinius darbo su kitais principus:)

        Reply
      1. rokiskis Post author

        Ne, tikslių atsakymų neskelbsiu -- niekam nebus iš to naudos (tai būtų panašiai, kaip pradinės klasės aritmetikos teste: kas iš to, kad sužinosi, jog padarei klaidą, pasirinkdamas „2+2=3“ ir kad reikėjo pasirinkti „2+2=4“? Svarbu suvokti esminius aritmetikos dėsnius).
        Testo tikslas -- ne laimėti, jį darant, o tiesiog pagalvoti, kas yra svarbu: jis tiesiog rodo bendrą supratimą, požiūrio buvimą. Esmines klaidas ir esminius svarbius dalykus parašiau, manau, kad juos pilnai įvertinus, pagavus pagrindines mintis, visų rezultatai smarkiai pagerėtų.
        Iš techninės pusės -- visi teisingai atsakyti klausimai teste duoda labai po nedaug balų. Tačiau yra ir atsakymų, kuriuos pasirinkus, gaunamas neigiamas balas. Viskas galutiniame rezultate sumuojasi.

        Reply
  4. laumaras

    Dėl testo – toks įspūdis, kad tik perrašyti terminus ir kuo puikiausiai gausis „Ar geras jūs – kino režisierius?“

    Reply
        1. rokiskis Post author

          Teko kažkada seniai per vienus mokymus pabūti trumpametražio režisieriumi 😀 Crazy 😀 Per tą košę gali užmiršti apie tai, apie ką išvis filmas, tiek smegenis perkemša kiti dalykai 😀

          Reply
          1. i7siab

            įdomi turėtų būti patirtis:) manyčiau, režisierius turi labai gerai išmanyti psichologiją, kad sugabėti su tokia krūva skirtingų žmonių pasiekt rezultatą. plius, aišku, turėt tvirtą viziją, ką išvis daro:)

            Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *